Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, V. M. paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Be to, V. M. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta 8 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienai, tai yra 2024 m. liepos 29 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai 1 mėnesis.

4. Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai. Bausmės atlikimo metu buvo 36 kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo visas resocializacijos plane nurodytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6. Nuteistasis V. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti V. M. lygtinį paleidimą.

7.1. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevengė vykdyti turimų prievolių, visuomet dirbo, tačiau pataisos įstaigų siūlomi darbai yra mažai apmokami, todėl skoliniai įsipareigojimai padengiami nedidele dalimi, o lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų galimybę dirbti papildomus darbus, tokiu būdu padidindamas savo pajamas, tuomet jis galėtų didesne dalimi padengti skolinius įsipareigojimus. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, kuria ilgalaikius socialinius planus ateičiai, yra suformavęs siekius, visu bausmės atlikimo metu dirbo, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – kiekvieną dieną vyksta į darbą, esantį Kaune, o savaitgaliais vyksta į namus. Bausmės atlikimo metu palaiko glaudžius santykius su artimaisiais , nuolatos bendrauja sus sutuoktine, kartu sprendžia klausimus, susijusius su nepilnamečių auklėjimu, finansais.

7.3. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad V. M. vykdo individualiame plane numatytas bei pozityvaus užimtumo priemones. Pataisos įstaigoje įgijo apželdintojo, batsiuvio, staliaus ir suvirintojo specialybes. Nurodo įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nei karto nėra pažeidęs pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, teisės aktų reikalavimų ar laiku negrįžęs į pataisos įstaigą. Nuteistasis taip pat nurodo atitinkantis formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nes yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7.4. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, savo elgesiu nėra pavojingas visuomenei tiek, kad būtų pagrindas ir toliau laikyti jį izoliuotą nuo žmonių. Nurodo jaučiantis atsakomybę už savo padarytus veiksmus ir savo ateitį. Nuteistasis laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų. Nekelia nepatogumų aplinkiniams, yra nekonfliktiškas, taikus ir disciplinuotas žmogus, nepalaiko kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų.

7.5. Lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atsisakydamas patvirtinti komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas išskirtinį dėmesį skyrė neatliktos bausmės daliai ir asmens nubaudimui, sumenkindamas teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

7.6. Kaip vieną iš svarbių aplinkybių nuteistasis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) nusižudė jo tėtis S. M., kuris labai išgyveno dėl nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo bausmės. Po tėčio mirties, nuteistojo mama liko viena. Dėl sveikatos problemų jis sunkiai vaikšto, dėl glaukomos yra pablogėjęs matymas ir jai yra sunku ne tik fiziškai bet ir emociškai. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis galėtų padėti mamai buityje, nuvežti į gydymo įstaigas bei pasirūpinti jos emocine sveikata.

8. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo V. M. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

12. Nustatyta, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

13. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo pataisos įstaigoje, yra 32 kartus skatintas, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo ne vieną specialybę, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje V. M. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Pažymėtina, jog tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistajam vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat jam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu padarė vieną nusikalstamą veiką, atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų prisiima dalinai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamų veikų pobūdis suponuoja nuomonę apie finansinį motyvą nusikalsti. Šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis yra stabili, tačiau jis turi skolų, kurios yra didelės, su jo nusikalstamu elgesiu susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, savikontrolės stoka, kategoriškumas, empatijos stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Visa tai laikytina priežastimis, eliminuojančiomis veiksmingą nuteistojo resocializaciją nestruktūrizuotoje aplinkoje.

15. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas nutartį priėmė ne iki galo išanalizavęs visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad V. M. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

16. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika penkių vertinimų metu buvo vidutinė, stebimas rizikos mažėjimas, nes stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kyla ir pagrįstų abejonių, kad V. M., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals. Nuteistajam nustatyti trys statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių yra ir vienas labai sunkus nusikaltimas – nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai iš savanaudiškų paskatų, vienas sunkus nusikaltimas – plėšimas organizuotoje grupėje, bei baudžiamojo nusižengimo padarymą – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. M. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

18. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad praeityje V. M. yra teistas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos seniai, tačiau ankstesni teistumai, įkalinimo metu padarytų drausmės pažeidimų ir nusikalstamos veikos kontekste neigiamai charakterizuoja V. M.. Be to, socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios ir prognozuojant nuteistojo elgesį, kas sistemiškai vertinant su kitais aptartais faktoriais, sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu dar nėra galimas, o jo elgesio korekcija bausmės atlikimo vietoje nėra pakankama.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvus, smurtinis, grasinantis elgesys. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje išskirta, jog su nusikalstamu elgesiu buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, savikontrolės stoka, kategoriškumas, o šiuo metu nuteistasis V. M. vis dar tik dalinai pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, o dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės, jas vertinant su kitais nuteistąjį charakterizuojančiai duomenimis, taip pat gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.

20. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisija nustatė pakankamą kiekį aplinkybių ir priėmė tinkamą sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o teismas neturėjo pagrindo nepatvirtinti komisijos nutarimo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Atkreiptinas dėmesys, jog vien tai, kad komisijos nutarimas buvo palankus nuteistajam neįpareigoja teismo šį nutarimą tvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta, su kuo visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

21. Sutiktina, kad atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Bausmės dydį nustato nuosprendį priimantis teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą. Teismo nustatytas bausmės terminas gali būti sumažintas esant išimtinėms aplinkybėms. Tačiau pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl šiuos duomenis yra būtina įvertinti visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistajam lygtinis paleidimas pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti taikomas, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena labai sunki ir viena sunki, o kita padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai taip pat turi būti vertinama visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybes, kad lygtinio paleidimo atveju jis rūpintųsi sergančia mama, turėtų geriau apmokamą darbą ir greičiau dengtų skolas.

22. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo, bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus V. M. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.