Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-765 nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 7 mėnesių 7 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis skatintas 36 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, siekia asmeninio tobulėjimo. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – 19 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnesis 15 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 10 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Tomas Stelionis pateiktu teismui atsiliepimu, prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis skatintas 36 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra vidutinė, nekito viso bausmės atlikimo metu, tai yra pradinis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio 18 d., kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir kuri nesikeitė visų atliktų vėlesnių vertinimų metu, tai yra nuteistojo atžvilgiu iš viso buvo atlikti 4 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui BVK 82 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas siekiant sumažinti aukščiau nurodytą riziką ir nustatyti ar jo elgesio pokyčius galima laikyti akivaizdžiais ir nuosekliais. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), šie kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad galėjo, tačiau pataisos proceso metu, dar ir privalėjo būti koreguojami, o šiai dienai nestebimas akivaizdus ir maksimalus pokytis siekiant minėtus veiksnius koreguoti ir eliminuoti nuteistojo pataisos proceso metu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo V. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau analizuojamu atveju teigiami nuteistojo veiksmai minimalizuojant nurodytų veiksnių įtaką nėra stebimi, o nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nėra tokios akivaizdžios ir teismą įtikinančios, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis V. M. trisdešimt šešis kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. kovo 21 d.), dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia turimus įsiskolinimus, nuteistasis vykdė visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones skirtas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks nuteistojo teigiamas elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo pastovus, kryptingas ir disciplinuotas, kadangi nuteistasis V. M. net devynis kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, šią aplinkybę patvirtina Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-11675. Ir nors paskutinis nuteistojo padarytas pažeidimas buvo 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę be padarytų įstaigos vidaus tvarkos pažeidimų, padarė dar ir baudžiamąjį nusižengimą, ir tai atskleidžia akivaizdų ir ypatingą nuteistojo prieštaravimą nustatytoms teisės normoms, šios aplinkybės net ir vertinant teigiamo pokyčio perspektyvoje yra itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir tik parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymais įtvirtintas taisykles bei nuteistajam taikomus apribojimus, ir tai teismui neleidžia daryti išvados jog V. M. savo elgesiu jau yra pasiruošęs laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, priešingai tai tik patvirtina faktą jog nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas ir dar turi būti tęsiamas.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti vaikų išlaikymui susidariusį įsiskolinimą 13 637 Eur, taip pat periodiniai mokėjimai po 194 Eur, išieškota – 1387 Eur, be to išieškotojams pagal vykdomuosius privalo išmokėti 75 207 Eur, išieškota – 190 Eur, ir nors nuteistasis yra dirbantis, tačiau iniciatyvos dėl savanoriško įsiskolinimų dengimo nefiksuota ir toks pasyvus nuteistojo turimų įsiskolinimų dengimas atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį į turimų finansinių įsipareigojimų dengimą ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė ir nesudaranti pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. M. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai 7 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas įvertinęs bylos duomenis negali konstatuoti, kad šiuo metu nuteistojo V. M. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais neizoliuotas nuo visuomenės. Atsisakytina tvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-765 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nenustačius tam pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-765 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.