Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2023 m. spalio 26 d.

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo. 2019 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 45 (keturiasdešimt penkiomis) paromis arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis, galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai 1 (vienas) mėnesis 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d.

3. Komisijos 2023 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 (ketverių) metų 28 (dvidešimt aštuonių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. liepos 27 d.) pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Buvo įvertinta nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu – jis skatintas 36 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis dalyvavo TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, kas suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.

4. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, konstatuojant, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis V. M. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Apelianto įsitikinimu, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta neišsamiai ir neteisingai įvertinus jo bausmės atlikimo trukmę, elgesį bausmės atlikimo metu bei jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistojo teigimu, teismas sumenkino svarbias ir jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, formaliai vertino tai, kad jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2008 m. jam paskirtos drausminės nuobaudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 80 straipsnio 9 dalyje, yra negaliojančios. Skunde V. M. atkreipia dėmesį, jog vykdo individualiame plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės laiką skatintas 36 kartus, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

5.2. Nuteistojo V. M. teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką, dinaminiai balai nekito yra tai, jog jis turi skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymas jam būnant pataisos įstaigoje, net ir nuolat dirbant yra pakankamai ribotas. Nors per visą atliktą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis nevengė vykdyti prievolių, visuomet dirbo, tačiau pataisos namų siūlomi darbai mažai apmokami, todėl jo skolos buvo padengtos nedidele dalimi, tuo tarpu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, jis turėtų galimybę dirbti geriau apmokamus darbus, to pasėkoje būtų padidintos jo pajamos ir leistų didesne dalimi padengti skolinius įsipareigojimus.

5.3. Skundo autorius taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog jis elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. V. M. įsitikinimu, nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, kad šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje skirtas per didelis dėmesys aplinkybei, jog dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka paskirtą bausmę, kaltę V. M. pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis įsitikinęs, jog Kauno apylinkės teismas nevertino ir kitų svarbių aplinkybių, t. y., kad būdamas pataisos įstaigoje jis kuria ilgalaikius socialinius planus ateičiai, yra suformavęs siekius, visą laisvės atėmimo laiką dirba, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje - kiekvieną darbo dieną vyksta į darbą Vilniuje, o savaitgaliais vyksta į namus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, nuolat bendrauja su sutuoktine, kartu sprendžia klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų auklėjimu. V. M. taikius lygtinį paleidimą jis būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini) vadybininko - tiekėjo pareigoms.

5.4. V. M. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti formalieji kriterijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jis visiškai sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis vykdo individualiame plane numatytas rekomendacijas bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pataisos įstaigoje įgijo apželdintojo, batsiuvio, staliaus ir suvirintojo specialybes, kurios padidina jo galimybes rasti papildomą darbą pagal įgytas specialybes, taip pat yra įvertinęs savo nusikalstamo elgesio pasekmes ir padaręs reikiamas išvadas. Taip pat skunde pabrėžiama, jog per visus metus, kai bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, nė karto nėra pažeidęs pataisos įstaigos nustatytos tvarkos, teisės aktų reikalavimų ar laiku negrįžęs į pataisos įstaigą.

5.5. Skunde nurodoma, jog V. M. taip pat atitinka ir materialiuosius lygtinio paleidimo pagrindus. Apelianto įsitikinimu, jis atitinka visas sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnyje, savo elgesiu įrodė, kad padarė pažangą, nėra pavojingas visuomenei tiek, jog būtų pagrindas jį ir toliau laikyti izoliuotą nuo kitų žmonių. Taip pat nuteistasis gali tinkamai integruotis visuomenėje ir jaučia atsakomybę už savo padarytus veiksmus bei už savo ateitį. Iš pataisos įstaigos nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad jam taikius lygtinį paleidimą, jis nenusižengs ir nekels grėsmės visuomenei. Pabrėžtina, kad V. M. laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o nuobaudos, paminėtos pirmos instancijos teismo nutartyje yra paskirtos prieš daugiau kaip septynerius metus, t. y. nuo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio priėmimo dienos, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę - nėra atlikęs jokių teisei priešingų veiksmų ir nėra gavęs jokių nuobaudų, o taip pat nekelia aplinkiniams nepatogumų, yra nekonfliktiškas bei taikus ir disciplinuotas žmogus, nepalaiko kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Skunde nuteistasis taip pat pabrėžia, jog byloje yra gautas jo mamos K. M. sutikimas, kad taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, priimtų jį gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Skundo autoriaus įsitikinimu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje. V. M. skunde taip pat nurodo, jog jo mama sunkiai serga, o jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jis galėtų kur kas daugiau padėti mamai buityje, pasirūpinti jos nuvežimu į gydymo įstaigas bei pasirūpinti jos emocine sveikata.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundui nagrinėti pateiktoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus V. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog V. M. jau daugiau nei trejus metus laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvavo TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuojant socialinį darbą su nuteistuoju, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, net 36 kartus skatintas, dirba, dengia turimus finansinius įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami V. M. pokyčiai, tačiau jie jokiu būdu neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

10. Nors, kaip teigia ir pats nuteistasis, galiojančių drausminių nuobaudų jis ir neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, paskutinįjį kartą – 2019 m. liepos 27 d. Atkreiptinas dėmesys, jog paskutinysis pažeidimas itin šiurkštus, t. y. psichotropinių medžiagų vartojimas, už kurį 2019 m. rugpjūčio 28 d. nuteistajam nutarta skirti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Šios aplinkybės rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11. Apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo V. M. skundą dėl apylinkės teismo nutarties, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurį jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog V. M. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus, sukėlusios negrįžtamas pasekmes (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų) nusikaltimų padarymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis pripažintas kaltu ir nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, padaryta jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jau ne vienerius metus. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau išvardinti nuteistojo V. M. padaryti nusikaltimai, visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad praeityje V. M. taip pat buvo teistas keturis kartus. Nuteistajam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidedamas, tačiau jis ir toliau nesilaikė įstatymų bei visuomenėje priimtinų teisingumo normų bei darė nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina, kad griežčiausios bausmės paskyrimas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurios tik sunkėjo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. M. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė nepakankamas problemų identifikavimas, nepakankami sprendimo įgūdžiai, savikontrolės stoka, kategoriškumas, empatijos stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. M. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas.

12. Aukštesniojo teismo vertinimo, nesutinkant su nuteistojo V. M. skundo argumentais, pažymėtina, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ilgą laiką, šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, turimus finansinius įsiskolinimus dengia iš gaunamo atlyginimo, tačiau V. M. nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo jo pirminio vertinimo, kuris atliktas 2020 m. lapkričio 18 d., nekinta ir toliau išlieka vidutinė (iš viso atlikti trys vertinimai – 2020 m. lapkričio 18 d.; 2022 m. rugsėjo 6 d.; 2023 m. liepos 13 d.) bei nuteistajam vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. M. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl, apygardos teismo vertinimu, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Nuteistojo V. M. skunde akcentuojamas darbas bausmės atlikimo metu, o lygtinio paleidimo atveju, papildomas darbas siekiu greičiau atlyginti skolinius įsipareigojimus, socialinių ryšių ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.

14. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo V. M. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant V. M. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.