Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7322 nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 8 metų 1 mėnesį 15 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. liepos 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas trisdešimt šešis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 19 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 19 metų laisvės atėmimo. 2019 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis, galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnesis 15 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. P. teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptartos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, tik kurių visumai esant galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, aukščiau nurodytos įstatyme, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma aukštesnė nei žema, reikalinga itin atidžiai įvertinti jo pastangas šią riziką mažinant ir tik nustačius, kad nuteistojo pastangos yra įtikinančios ir akivaizdžios galima spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to nuteistojo elgesio korekcija yra vertinama viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesuteikiant prioriteto pavieniams tarpsniams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Kad būtų galima spręsti klausimą, dėl lygtinio paleidimo taikymo vien formalaus pagrindo nepakanka, reikalinga įvertinti ir tai ar yra materialusis pagrindas, kuris nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą arba į pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei pastaroji nustatoma aukštesnė nei žema. Vertinant nuteistojo pažangą įvertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. M. pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, kuri nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pozityvia linkme. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas nėra pakitęs nuo ankstesnio jo nustatymo, leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs dėti maksimalių pastangų, kad jo elgesys kistų tik teigiamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, galiojančių nuobaudų neturi, trisdešimt šešis kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nors visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismo vertinimu V. M. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tik šios teigiamos aplinkybės negalėtų būti absoliučiu pagrindu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi reikalinga vertinti asmens elgesį viso bausmės atlikimo metu.

Teismas įvertina tai, kad V. M. akivaizdžiai teigiamu elgesiu, viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo, kadangi devynis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką penkis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą skirta administracinė bauda, o tris kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, o administracinė bauda sumokėta ir nuo jos paskyrimo daugiau pažeidimų nėra fiksuota, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priežiūros priemones. Be to aplinkybė, kad net būdamas struktūruotoje aplinkoje elgėsi tiek priešingai įstatymams, jog net buvo nubaustas administracine tvarka, išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be to išskirtinai tik teigiama nuteistojo elgesio raiška, atsižvelgiant į atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, dar stebima tik trumpą laiko tarpą, kad leistų neabejotinai konstatuoti, jog dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas jau būtų tikslingas, o lygtinai paleistas nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų.

Iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad V. M. supranta, kad turi problemų, tačiau tuo pačiu analizuodamas savo praeityje buvusį nusikalstamą elgesį, asmuo nesugeba atskirti tų sričių, kurios buvo probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos vis dar pripažįsta tik iš dalies, pateikia savo įvykių versiją, jog buvo tik vairuotojas, sumenkindamas savo nusikalstamais veiksmais siektą rezultatą, kas teismo vertinimu šiuo metu dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis V. M. jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Tokios išvados konstatuoti neleidžia ir nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo pobūdis – nevykdė nurodymų, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, kas atskleidžia, jog nuteistasis net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo linkęs demonstruoti savo elgesį paremtą nihilistiniu požiūriu į visiems bendras elgesio normas, tokią išvadą sustiprina ir tai, kad nuosprendis pagal kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam nebuvo pirmasis, o daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo ir nuteistasis tokiu būdu, kaip ir pataisos įstaigoje, savo elgesiu demonstravo priešingą nusistatymą teise paremtoms taisyklėms.

Teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nenustačius akivaizdžios pažangos tokią riziką mažinant, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju nuteistasis V. M. dar yra neatlikęs net 4 metai 28 dienos laisvės atėmimo bausmės, o įvertinus tai, kad jo pakartotinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, ją sudaro nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių, nenustatyta pažanga ją mažinant, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. RV-22-7322.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. RV-22-7322 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.