Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7319 nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas trisdešimt šešis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 19 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 19 metų laisvės atėmimo. 2019 m. liepos 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta naujai paskirtos bausmės dalis, galutinė bausmė – 8 metai 1 mėnesis 15 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 25 d.

Anksčiau teistas.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras T. S. teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nors Komisijos nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis, vis tik, įvertinus bylos duomenų visumą nenustatyta, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Teismas šią išvadą daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesys buvo vertinamas net penkis kartus ir visus šiuos kartus rizika buvo nustatyta atitinkanti kriterijų – vidutinis, kas atskleidžia nepakankamas nuteistojo pastangas numatytąją riziką valdyti. Juo labiau, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas yra svarstomas nebe pirmą kartą, tačiau dinaminiai kriminogeniniai veiksniai išliko nepakitę net ir po metu (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų). Taigi akivaizdu, kad nuteistasis šias problemines sritis turi koreguoti esmingai, kad būtų galima spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistasis V. M. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas net trisdešimt šešis kartus, vis tik jo elgesys nuoseklumu nepasižymėjo. Jis net devynis kartus buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, o taip pat jį išskirtinai neigiamai charakterizuoja tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios jo atžvilgiu buvo priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, ir nors padaryta veika buvo baudžiamasis nusižengimas, tačiau jos bendrasis pavojingumas buvo išskirtinis, kadangi veika buvo susijusi su psichotropinių medžiagų laikymu. Tuo tarpu veikimas susijęs su psichotropinėmis medžiagomis yra draudžiamas ne tik įkalinimo įstaigoje, tačiau bendrai visoje Lietuvos Respublikoje ir toks nuteistojo veikimas yra ypač destabilizuojantis įkalinimo įstaigų bendrą tvarką. Taip pat nors nuo 2019 metų nuteistasis daugiau neprasižengė, tačiau kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus, jo teigiamo elgesio dinamika nebevyksta nuo 2023 m. kovo 21 d., tai yra nuo tos dienos, kai jis gavo paskutinįjį paskatinimą. Įvertinus tai, kiek laiko nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę jo teigiama elgesio dinamika dar stebima sąlyginai trumpai ir neleidžia spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos tvirtinti pateiktame nutarime išskiriamos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, tai yra tai, kad jis nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, galiojančių nuobaudų neturi, trisdešimt šešis kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Tačiau šių aplinkybių visuma niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos tik patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ypač įvertinus jas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste. Be to aptartas teigiamas nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos – jis yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų į namus, tačiau tai nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes tik nuoseklus, ilgalaikis teigiamas elgesys, kuris atkleistų akivaizdžias pastangas keisti savo elgesį, būtų pagrindu spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnuo), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, pozityvus poslinkis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo V. M. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7319.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7319 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.