Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Miltenytės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakovėms VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės teisės pripažinimo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, V. D. (V. D.), I. D..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ieškovė I. D. ieškiniu prašė pripažinti ieškovės I. D. asmeninės nuosavybės teisę į UAB „Tenferija“ vardu iki šiol Nekilnojamojo turto registre registruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas).

Nurodė, kad ieškovė I. D. 2013 m. liepos 9 d. paveldėjo UAB „Tenferija“ vieno iš akcininkų O. D. teises ir pareigas. Nors UAB „Tenferija“ 2022 m. balandžio 13 d. likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro neliko nei šios įmonės, nei atitinkamai jos akcijų, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ieškovė I. D. turi teisę perimti įmonės vardu iki šiol Nekilnojamojo turto registre registruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kiti žinomi buvę UAB „Tenferija“ akcininkai (S. B. (S. B.), H. S., A. T. (A. T.), I. T.), nebūdami Lietuvos piliečiais, o būdami Baltarusijos piliečiais, tokios teisės neturi, nes tą imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 ir 4 straipsniai.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad žemės sklypo paskirtis žemės ūkio. Vadovaujantis ieškovės pateiktu 2013 m. vasario 16 d. Bendrovės akcininkų sąrašu, O. D. priklausė 10 procentų įstatinio kapitalo, kas sudarė 5 269 bendrovės paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. Tokiu atveju ieškovė galėtų pretenduoti tik į 10 procentų nuo ½ žemės sklypo, tačiau ne į visą ½ dalį žemės sklypo.

Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas, priteisimo. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir/ar nustatyti juridinį faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad neturi įgaliojimų spręsti, ar UAB „Tenferija“ priklausanti žemės sklypo dalis turėtų būti padalinta tarp visų akcininkų, ar perduota ieškovei.

Ieškovė UAB „Juridinė paslauga“ (ieškovo V. F. teisių perėmėja) kitu byloje pateiktu ieškiniu (sujungus civilines bylas) prašė pripažinti likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Tenferija“ bei V. F. 2021 m. liepos 1 d. sudarytą Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1.1. punkte nurodytos ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti, kad V. F. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. tarp V. F. ir UAB „Tenferija“ buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Tenferija“ įsipareigojo parduoti, o V. F. nupirkti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur kainą (Preliminariosios sutarties 1.1. punktas). Remdamasis Preliminariosios sutarties 2.1. punktu, V. F. dar iki sutarties pasirašymo UAB „Tenferija“ sumokėjo 5 000 Eur avansą, t. y. visą kainą už sutarties 1.1. punkte nurodytą žemės sklypo dalį, o už sutarties 1.2. punkte nurodytą žemės sklypo dalį 10 000 Eur kainą V. F. įsipareigojo sumokėti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 1 d. (Preliminariosios sutarties 2.2. punktas). Netrukus po to, kai buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, UAB „Tenferija“ atstovas (direktorius) V. D. perdavė V. F. Preliminariosios sutarties 1.1. punkte nurodytos ½ dalies žemės sklypo valdymą. V. F. UAB „Tenferija“ atstovo leidimu šią žemės sklypo dalį tvarkė kaip savo nuosavybę – šalino nereikalingą augmeniją, surinkdavo šiukšles ir ruošė jį ūkinei veiklai, laukdamas, kada UAB „Tenferija“ nupirks kitą žemės sklypo dalį, nurodytą Preliminariosios sutarties 1.2. punkte, ir pakvies V. F. sudaryti viso žemės sklypo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. 2021 m. pabaigoje UAB „Tenferija“ atstovas pranešė, kad Preliminariosios sutarties 1.2. punkte nurodytos ½ dalies žemės sklypo UAB „Tenferija“ nupirkti nepavyko. Esant tokiai situacijai, V. F. ir UAB „Tenferija“ susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl ½ žemės sklypo dalies, nurodytos Preliminariosios sutarties 1.1. punkte, už kurią faktiškai V. F. jau buvo atsiskaitęs sumokėdamas 5 000 Eur ir kurią jau valdė kaip savo nuosavybę. Ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ įsitikinimu, tarp UAB „Tenferija“ ir V. F. sudaryta Preliminarioji sutartis dalyje dėl šios sutarties 1.1. punkte nurodytos Žemės sklypo dalies teismine tvarka turi būti pripažint savarankiška sutartimi ir atitinkamai pripažįstant ieškovės, kaip V. F. teisių perėmėjos, nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kad nėra tinkama atsakovė, o ½ žemės sklypo negali būti bešeimininkiu turtu, kadangi jis turi savininkę – UAB „Tenferija“.

Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje pareikšti reikalavimai nėra susiję su šio trečiojo asmens teisėmis ir pareigomis, todėl dėl šių reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ ieškinį tenkino ir pripažino, kad tarp likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Tenferija“ bei V. F. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); pripažino, kad UAB „Juridinė paslauga“ (V. F. teisių perėmėja) asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnė turto savininkė UAB „Tenferija“); priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ 8 609,94 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 30,47 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje buvo susitarta iš esmės ir dėl visų esminių Turto pirkimo–pardavimo sąlygų, ieškovas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus dėl ginčo žemės sklypo dalies, t. y. yra sumokėjęs visą žemės sklypo dalies kainą. Byloje rašytiniais paaiškinimais nustatyta ir bylos dalyviai neginčijo aplinkybių, kad V. F. valdė ir naudojosi ginčo žemės sklypo dalimi kaip savo nuosavybe – šalino nereikalingą augmeniją, rinko šiukšles ir ruošė jį ūkinei veiklai. Duomenų, patvirtinančių, kad V. F. kada būtų pareikštos pretenzijos dėl atliekamų darbų, į bylą pateikta nebuvo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju tarp V. F. ir UAB „Tenferija“ sudaryta sutartis dalyje dėl ½ ginčo žemės pirkimo yra ne vien preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. ne vien tik sutartis dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji gali būti kvalifikuojama kaip savarankiška sutartis ir atitinkamai gali būti sprendžiama dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo.

Sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia faktinė situacija, kad V. F. ir UAB „Tenferija“, nors sudarė tik preliminarią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kuria susitarė dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo ir būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, faktinės aplinkybės, susijusios su šios sutarties vykdymu, patvirtina, kad dvišalis sandoris dėl ½ žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo yra iš esmės įvykdytas (V. F. yra sumokėjęs ½ žemės sklypo dalies kainą, turtas jam faktiškai buvo perduotas, t. y. V. F. iš savo pusės įvykdė pirkimo-pardavimo sutartį), tačiau pardavėją UAB „Tenferija“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo įforminta. Preliminariosios sutarties sudarymą lėmė tik ta aplinkybė, kad UAB „Tenferija“ dar neturėjo nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį, nurodytą Preliminariosios sutarties 1.2. punkte, tuo tarpu dėl ½ žemės sklypo dalies, nurodytos Preliminariosios sutarties 1.1. punkte, iš karto galėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, tam nebuvo jokių kliūčių, tačiau šalys siekė kompleksinio viso žemės sklypo pardavimo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, darė išvadą, kad UAB „Tenferija“ išregistravus iš juridinių asmenų registro nebeliko galimybės įforminti turto pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tenferija“ perdavė V. F. valdyti ginčo turtą, o V. F. sumokėjo visą 1.1. punkte numatyto parduoti turto kainą, konstatavo, kad tarp V. F. ir UAB „Tenferija“ faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

Nurodė, kad ieškovė I. D. ieškinį grindė ta aplinkybe, kad paveldėjo UAB „Tenferija“ vieno iš akcininkų O. D. teises ir pareigas. Nustatė, kad ieškovė I. D. laikėsi pozicijos, kad esant UAB „Juridinė paslauga“ reikalavimui, ji nepretenduoja įgyvendinti savo teisės perimti likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Tenferija“ turto, nes mano, jog šis turtas prioriteto tvarka turi būti skirtas įmonės kreditoriui, o tik netenkinus jo patikslinto ieškinio šioje byloje, – I. D.. Konstatavęs, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ reikalavimą, darė išvadą, kad nėra tikslinga spręsti dėl ieškovės I. D. reikalavimo pagrįstumo, nes nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypo dalį pripažintina UAB „Juridinė paslauga“.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovė UAB „Juridinė paslauga“ turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenustatė. Kadangi atsakovė VĮ „Turto bankas“ ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra ir nereiškė prieštaravimų ieškinio tenkinimui, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kuri su ieškiniu nesutiko.

Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į pirmos instancijos teismą arba pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą; netenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Apeliantė teigia, kad teismas nepasiūlė ieškovui V. F., o vėliau ir jo teisių perėmėjai – UAB „Teisinė paslauga“, pakeisti atsakovą tinkamu, matydamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas atsakovas byloje. Akivaizdu, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio teisinio suinteresuotumo nagrinėtos civilinės bylos baigtimi, o poziciją nagrinėjamoje byloje reiškė nepalankią ieškovams sąlygota tos aplinkybės, kad teismas net neįvertino atsakovo tinkamumo klausimo.

Teigia, kad nagrinėdamas bylą teismas koncentravosi į Nacionalinės žemės tarnybos išsakytą poziciją byloje, kuri prieštaravo ieškovų pozicijai, tačiau visiškai ignoravo faktą, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas atsakovas byloje ir net tos aplinkybės nebandė nagrinėti teisminio proceso metu, taip pažeisdamas CPK 45 straipsnio nuostatas bei iura novit curia (teismas teisę žino) principą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų taikymas sudaro pagrindą panaikinti sprendimą tik tuomet, kai dėl tokio pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tai reiškia, kad teismas, nepakeitęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos tinkamu atsakovu, netinkamai išsprendė bylą, nes atsakovė neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, šią aplinkybę Nacionalinė žemės tarnyba išdėstė savo procesiniame dokumente (atsiliepime į V. F. ieškinį), tačiau visos su bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos priteistos sumokėti būtent jai. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nei vienam iš ieškovų nepasiūlė pakeisti atsakovo tinkamu.

Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad teismas neįvertino ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų ir nepagrįstai priteisė visą ieškovės prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, nors ši nebuvo visiškai pagrįsta. Teigia, kad sprendime bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas buvo išnagrinėtas formaliai ir nedetalizuotai – teismas neįvertino ir nedetalizavo ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų, todėl nepagrįstai priteisė visą ieškovės prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juridinė paslauga“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniame skunde nepateikia nė vieno konkretaus argumento, kuriuo būtų ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas aukščiau pacituotas bylos faktinių aplinkybių vertinimas ar materialinės teisės normų taikymas. Apeliaciniame skunde motyvuotai nenurodoma, kaip kitaip pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, kokiais motyvais remiantis turėjo atmesti ar tenkinti tik iš dalies ieškovo V. F., kurio teisių perėmėja yra UAB „Juridinė paslauga“, patikslintą ieškinį.

Teigia, kad ne tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bet net ir apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nenurodo, koks kitas atsakovas vietoje VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos, tariamai, turėjo būti įtrauktas į nagrinėjamą bylą, o VĮ „Turto bankas“ 2026 m. vasario 5 d. atsiliepime į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą nurodė, kad „NŽT kaip ir VĮ Turto bankas tokio pobūdžio bylose dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu“.

Pažymi, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pasirinko užimti byloje visiškai priešingą ir iš esmės skirtingą nei kita atsakovė poziciją – tiek 2024 m. gruodžio 6 d. atsiliepimu į ieškovo V. F. patikslintą ieškinį, tiek 2025 m. kovo 7 d. raštu, kuriuo informavo, kad nesutinka sudaryti 2025 m. sausio 29 d. taikos sutarties šioje byloje, tiek 2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba aiškiai nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškovo V. F. (vėliau UAB „Juridinė paslauga“) patikslinto ieškinio tenkinimu ir tokį nesutikimą motyvavo ne tik dabar formaliai akcentuojamu atsakovo netinkamumu, kas nėra įrodyta, bet būtent ieškovės ieškinio nepagrįstumu, deklaratyviai teigiant, jog ieškovė nėra likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Tenferija“ kreditorė.

Teigia, kad nesant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos aiškiai suformuluoto motyvuoto prašymo pašalinti ją iš bylos atsakovų, teismas neturėjo jokio pagrindo siūlyti ieškovui pasirinkti kitą atsakovą, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, kaip ir VĮ „Turto bankas“, būtų netinkami atsakovai.

Mano, kad nėra jokio pagrindo remiantis atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo argumentais mažinti ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes visos teisinės paslaugos atitiko ieškovės atstovo advokato V. S. darbo ir laiko sąnaudas bei nėra neprotingai didelės. Pati byla nelaikytina nesudėtinga dėl byloje nustatinėtinų aplinkybių apimties ir specifiškumo (būtent todėl ji pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėta pakartotinai) – joje buvo sprendžiami specifiniai pasibaigusio juridinio asmens likusio turto perėmimo klausimai, kai šis turtas vis dar registruotas pasibaigusio juridinio asmens vardu, analizuojama aktuali teismų praktika bei taikytinos materialinės teisės normos. Ieškovės atstovas rengė išsamius, didelės apimties procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir reagavo į atsakovo procesinius veiksmus, apeliantė nenurodė nei vieno fakto, kad sąskaitoje nurodytas kuris nors darbas nebūtų faktiškai atliktas byloje, todėl priteistų išlaidų dydis atitinka teiktų teisinių paslaugų faktą bei protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Ieškovės manymu, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (jos atstovų) procesinis elgesys byloje įvertintinas ne tik taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir įvertintina galimybė teismui ex officio taikyti CPK 299 straipsnio nuostatas – apie galimai neteisėtus atsakovo veiksmus atskirąja nutartimi pranešti jo steigėjui Aplinkos ministerijai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nenurodo jokių motyvų, kodėl sprendimas tenkinti ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.

Teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba ir VĮ „Turto bankas“ atsakovėmis į bylą buvo įtrauktos pagrįstai, nes tą numatė Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1069-618/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2158-779/2024. Šiose nutartyse teismai išsamiai pasisakė tinkamo atsakovo šioje byloje klausimu ir atitinkamai buvo patikslinti byloje pateikti ieškiniai.

Mano, kad apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba klaidingai nurodo, jog ieškovės UAB „Juridinė paslauga“ bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos ir detalizuotos bei neatitinka CPK reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir detalizuotos ieškovės pateiktuose dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje ir jos mokėjimo dokumente), be to, bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą bei neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkinus ieškinį dėl sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės pripažinimo iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteistos visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu kvestionuoja savo suinteresuotumą byloje, teigdama, kad ji nebuvo tinkama atsakovė byloje, tuo pačiu, kad iš jos nepagrįstai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. D. 2024 m. liepos 11 d. pateiktu ieškiniu, kurį teismas atmetė, prašė pripažinti ieškovės I. D. asmeninės nuosavybės teisę į UAB „Tenferija“ vardu iki šiol Nekilnojamojo turto registre registruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Nurodė, kad ieškovė I. D. 2013 m. liepos 9 d. paveldėjo UAB „Tenferija“ vieno iš akcininkų O. D. teises ir pareigas. Nors UAB „Tenferija“ 2022 m. balandžio 13 d. likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro neliko nei šios įmonės, nei atitinkamai jos akcijų, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, ieškovė I. D. teigė, kad turi teisę perimti įmonės vardu iki šiol Nekilnojamojo turto registre registruotą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu ieškovas V. F., po kurio mirties jo teises perėmė ieškovė UAB „Juridinė paslauga“, 2024 m. liepos 15 d. pareikštu ieškiniu, kurį teismas patenkino visiškai, kitoje byloje prašė pripažinti likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Tenferija“ bei V. F. 2021 m. liepos 1 d. sudarytą Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl 1.1. punkte nurodytos ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažinti, kad V. F. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnė turto savininkė UAB „Tenferija“). Nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. tarp V. F. ir UAB „Tenferija“ buvo sudaryta Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Tenferija“ įsipareigojo parduoti, o V. F. nupirkti ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,95 ha bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur kainą (Preliminariosios sutarties 1.1. punktas). V. F. ir UAB „Tenferija“ susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį tik dėl ½ žemės sklypo dalies, nurodytos Preliminariosios sutarties 1.1. punkte, už kurią faktiškai V. F. jau buvo atsiskaitęs sumokėdamas 5 000 Eur ir kurią jau valdė kaip savo nuosavybę.

Pirminiais teismų procesiniais sprendimais skirtingose bylose abu ieškinius buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkančius ieškiniams keliamų reikalavimų, t. y. buvo konstatuota, kad ieškiniai pareikšti likviduotam ir išregistruotam iš registro juridiniam asmeniui UAB „Tenferija“.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2158-779/2024, spręsdamas atsisakymo priimti tuometinio ieškovo V. F. ieškinį teisėtumo klausimą, konstatavo, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, o nustačius, jog įmonė akcininkų neturėjo – CK 4.57 – 4.58 straipsniai, reglamentuojantys bešeimininkį turtą, kurį administruoja valstybės įgaliota institucija. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, ieškovas V. F. pateikė patikslintą ieškinį, atsakovėmis į bylą įtraukdamas VĮ „Turto bankas“ ir apeliantę, o trečiaisiais asmenimis – VĮ Registrų centras, V. D. ir I. D.. Šis patikslintas ieškinys buvo priimtas nagrinėti, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2024 m. gruodžio 6 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, nes ginčo žemės sklypas nėra bešeimininkis, UAB „Tenferija“ akcininkai S. B., H. S., A. T., I. T., O. D. (jo teisių perėmėja I. D.) turėjo teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1069-618/2024, spręsdamas atsisakymo priimti ieškovės I. D. ieškinį teisėtumo klausimą, taip pat rėmėsi ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės turto dalį, konstatavo, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, kas, kaip galima suprasti iš minėtos nutarties motyvuojamosios dalies, turėtų būti VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, ieškovė I. D. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo atsakovėmis į bylą įtraukė minėtas valstybės institucijas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašė šį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kvestionuodama ieškovės teisių perėmimą paveldėjimo būdu.

Pažymėtina, kad abi paminėtos bylos pagal ieškovų I. D. ir V. F. ieškinius 2025 m. sausio 3 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

Atsižvelgus į pirmiau aptartas faktines aplinkybes, matyti, kad šioje konkrečioje byloje kilo ginčas dėl turto priklausomumo, kuris liko po juridinio asmens likvidavimo, šis turtas iki šiol registruotas likviduoto juridinio asmens vardu, t. y. liko nepaskirstytas nei tarp kreditorių, nei likviduoto juridinio asmens dalyvių. Kaip jau minėta, ieškovė I. D. ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo pareiškė kaip likviduotos ir išregistruotos UAB „Tenferija“ buvusio akcininko teisių perėmėja, o ieškovas V. F., po kurio mirties jo teises perėmė esama ieškovė UAB „Juridinė paslauga“, pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės teisės pripažinimo kaip likviduotos ir išregistruotos UAB „Tenferija“ kreditorius, kuris teigė, kad preliminarios sutarties pagrindu sumokėjo UAB „Tenferija“ už perkamą žemės sklypą, todėl prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo turtą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek vykusiame teismo posėdyje ieškovai (jų atstovai) išreiškė poziciją, kad ieškovės I. D. ieškinys turėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nebus tenkintas UAB „Juridinė paslauga“ ieškinys, t. y. byloje nekilo ginčo, kad UAB „Juridinė paslauga“, kaip UAB „Tenferija“ kreditorei (buvusio kreditoriaus teisių perėmėjai), pagal įstatymą suteikiama pirmenybės teisė prieš įmonės akcininkus į likusio turto paskirstymą (ABĮ 73 straipsnio 13 dalis), tačiau tokia aplinkybė jokiu būdu nepreziumuoja juridinio asmens buvusių dalyvių turtinių teisių į likviduoto asmens likusį turtą netekimo.

ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nėra paskirstomas juridinio asmens turtas. Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva ir išregistravimo supaprastinta tvarka, likęs registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas. Įstatymas taip pat nenumato, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina juridinio asmens dalyviams. Taigi, likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, turi būti vadovaujamasi ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.

Nagrinėjamu atveju, byloje neginčijamai nustatyta, kad likviduotos ir išregistruotos UAB „Tenferija“ akcininkais buvo registruoti šie asmenys – S. B., H. S., A. T., I. T. ir O. D.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent šie asmenys, t. y. buvę juridinio asmens dalyviai (dalyvių daugetas), galėtų turėti teisę pagal įstatymą (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas) gauti likviduotos bendrovės turto dalį, todėl šie asmenys turėtų būti suinteresuoti nagrinėjamos bylos teisiniu rezultatu. Ta aplinkybė, kad jie yra Baltarusijos piliečiai ir, galbūt, pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, negalėtų įgyti ginčo žemės sklypo nuosavybėn nuosavybės teise, nereiškia, kad šie asmenys procesiškai praranda teisinį suinteresuotumą dėl šios bylos baigties. Svarbu tai, kad, kaip jau minėta, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal du ieškinius (civilines bylas sujungus į vieną), kurių vienas iš jų pareikštas būtent buvusio UAB „Tenferija“ akcininko galimos teisių perėmėjos, t. y. byloje buvo aišku, kad likviduotos UAB „Tenferija“ akcininkai (jų teisių perėmėjai) realiai egzistuoja ir yra suinteresuoti likusio turto paskirstymu.

Nors atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į V. F. ieškinį akcentavo netinkamo atsakovo byloje problemą, pirmosios instancijos teismui nekilo klausimo dėl valstybės institucijų tinkamo statuso byloje bei tinkamų atsakovų šioje byloje nustatymo. Be to, nors nagrinėjamoje byloje ieškovė I. D. ieškinį dėl nuosavybės į ½ žemės sklypo pareiškė atsakovėms valstybės institucijoms VĮ „Turto bankas“ bei Nacionalinei žemės tarnybai, atkreiptinas dėmesys, kad ta pati ieškovė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-39-424/2026 pagal R. G. ieškinį atsakovams S. B., H. S., A. T., I. T., I. D., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (to paties ginčo žemės sklypo, kurio kita ½ dalis priklauso R. G.) yra pareiškusi priešieškinį buvusiems kitiems UAB „Tenferija“ akcininkams ir žemės sklypo bendraturtei R. G. dėl to paties ginčo žemės sklypo pripažinimo I. D. nuosavybe ir kompensacijų pritesimo (dėl viso žemės sklypo) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Toje byloje I. D. priešieškinį pareiškė ne valstybės institucijoms, kaip šioje byloje, bet, be kita ko, kitiems likviduotos UAB „Tenferija“ buvusiems akcininkams. Svarbu tai, kad parengiamajame teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas atkreipė teismo dėmesį į šią teisme nagrinėjamą bylą, tačiau nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą teismo sprendimą teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nesprendė nei klausimo dėl tinkamų atsakovų šioje byloje pagal abu pareikštus ieškinius, nei klausimo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, nevertino ir šių bylų tarpusavio ryšio, pareikštų reikalavimų pobūdžio ir jų sąsajumo.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014). Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

Be to, įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje privalėjo spręsti klausimą dėl konkrečių asmenų įtraukimo į bylą bei tinkamų atsakovų byloje, t. y., pasiūlyti ieškovams atsakovais nurodyti kitus buvusius UAB „Tenferija“ akcininkus ar jų teisių perėmėjus, kas iš esmės reikštų, kad pagal UAB „Juridinė paslauga“ ieškinį atsakove turėtų būti patraukta kita ieškovė šioje byloje – I. D.. Be to, nesprendus tinkamų atsakovų klausimo šioje byloje, neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB „Tenferija“ akcininkų (ar jų teisių perėmėjų), susiklostė procesinė situacija, kai bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo gautas V. L. atstovo advokato prašymas dėl prieigos suteikimo byloje, prašyme nurodyta, kad V. L. yra S. B., kaip UAB „Tenferija“ akcininko, teisių perėmėja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas kilo dėl likviduotos bendrovės likusio nepaskirstyto turto – žemės sklypo, nuosavybės pripažinimo, turėdamas duomenis apie buvusius bendrovės akcininkus (pirminio ieškovės I. D. ieškinio turinys ir jame nurodyta informacija), turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl šių asmenų įtraukimo į bylą. Visgi, sprendimas dėl likviduotos UAB „Tenferija“ likusio turto pripažinimo UAB „Teisinė paslauga“ nuosavybe buvo priimtas neįtraukus į bylą UAB „Tenferija“ akcininkų (išskyrus O. D. teisių perėmėją I. D.) ir toks sprendimas neabejotinai turėjo įtakos šių asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes būdami likviduotos įmonės akcininkai, šie asmenys turi turtines teises į likviduotos įmonės likusį nepaskirstytą turtą (CK 2.45 straipsnis, 2.48 straipsnio 2 dalis, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 73 straipsnio 13 dalis), o skundžiamu sprendimu šio turto nuosavybė perėjo UAB „Teisinė paslauga“ .

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų, teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl likviduotos UAB „Tenferija“ likusio po likvidavimo turto, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesiėmė priemonių informuoti likviduotos UAB „Tenferija“ akcininkus ar jų teisių perėmėjus apie vykstantį procesą, kuris tiesiogiai yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Dėl nurodytų priežasčių, procesas pirmosios instancijos teisme negali būti pripažintas tinkamu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų panaikinamas visas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Konstatavusi teisinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgdama į jų esmę, nepasisako, nes grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi pasisakyti dėl galutinio ginčo situacijos teisinio vertinimo, kadangi toks vertinimas turi būti atliktas tik į bylos nagrinėjimą įtraukus byloje nedalyvavusius asmenius. Be to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl su bylinėjimosi išlaidomis, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusių atitinkamų klausimų, spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Be to, teisėjų kolegija atsisako priimti V. L. 2026 m. gegužės 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškimą dėl trečiojo asmens neįtraukimo ir dokumentų pateikimo bei kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi, visų pirma, šis asmuo nėra byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam būtų suteikta teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus byloje, antra, visi pateikti įrodymai – Teisių/pareigų ir reikalavimų perleidimo sutartis, Atstovavimo sutartis bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartis jau yra civilinėse bylose Nr. e2-280-1194/2025 bei Nr. e2S-2430-863/2026, o teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tuo pačiu nespręstinas klausimas ir dėl prieigos prie bylos suteikimo, kadangi šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2430-863/2026. Kita vertus, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, klausimas dėl V. L. suinteresuotumo ir dalyvavimo byloje galės būti iš naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.