Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. ?nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei likviduotai ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotai uždarajai akcinei bendrovei „Tenferija“ dėl nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei likviduotai ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotai UAB „Tenferija“ dėl nuosavybės pripažinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Civilinio proceso šalys – ieškovas ir atsakovas – yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 41, 42 straipsniai). Dėl to, kai viena iš šalių miršta (fizinis asmuo) ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, ar ne, teismas bylą turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

14. CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Nuo šio (pasibaigimo) momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius. Atitinkamai tolesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens negali būti inicijuojami, o kreditorių teisės į teisminę gynybą išlieka iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-798/2024). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

15. Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centras 2024 m. gegužės 22 d. išrašo matyti, jog žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ½ nuosavybės teise priklauso R. G. nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir ½ UAB „Tenferija“ nuo 2011 m. liepos 11 d. UAB „Tenferija“ 2013 m. vasario 6 d. akcininkų sąrašas patvirtina, kad O. D. turėjo 10 proc. UAB „Tenferija“ akcijų. Testamento registro išrašas patvirtina, jog ieškovė priėmė O. D. palikimą 2013 m. liepos 9 d. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras priėmė 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti juridinio asmens UAB ,,Tenferija“ likvidavimą. 2022 m. balandžio 11 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį UAB ,,Tenferija“, 2022 m. balandžio 13 d. UAB ,,Tenferija“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

16. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 3 straipsnį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, taigi akcininkams joks bendrovės turtas nepriklauso, jiems priklauso tik akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis nustato turtines akcininkų teises, be kita ko, ir akcininkų teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo. Įgyvendindama savo teises, apeliantė su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisių į turtą, likusį po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo, pripažinimo.

18. Pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

19. UAB „Tenferija“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tai reiškia, kad nuo įmonės išregistravimo dienos šis juridinis asmuo yra pasibaigęs. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Tai, kad likviduotas ir išregistruotas juridinis asmuo šioje byloje nėra tinkamas atsakovas patvirtina ir pats ieškinio reikalavimas. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad išregistravus minėtą juridinį asmenį iš registro ji negali atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

20. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ieškiniui keliami reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų pašalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio, užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

21. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

22. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, abstrakčiai įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie galimą atsakovės teisių perėmėją(us) ir patikslinti bylos dalyvius. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, pašalindama iš trečiųjų asmenų kitus likviduotos ir išregistruotos bendrovės akcininkus – ne Lietuvos Respublikos piliečius. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nes įmonė nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas, nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo.

23. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog tiek ypatingosios teisenos tvarka civilinėje byloje Nr. e2YT-479-920/2024, tiek ginčo teisenos tvarka civilinėje byloje Nr. e2-10617-1194/2024 atsisakydami priimti ieškovės pareiškimus dėl nuosavybės teises į iki šiol UAB „Tenferija“ vardu registruotą žemės sklypo dalį pripažinimą, teismai paneigia vienas kito išvadas dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo ir apskritai užkertą ieškovei teisę į bet kokią teisminę gynybą.

24. Nagrinėjamu atveju aktuali Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1271-921/2022, kurioje teismas sprendimu pripažino vieninteliam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui nuosavybės teisę į Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Minėtoje byloje atsakovais patraukti VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba, o trečiuoju asmeniu VĮ Registrų centras. Ieškovas atsakovais procese Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022 nurodė valstybę atstovaujančius asmenis, kurie turėtų teisę ateityje perimti likviduoto juridinio asmens turtą.

25. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

27. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1271-921/2022, kurioje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), ir ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės turto dalį, pripažinta vieninteliam bendrovės akcininkui nuosavybės teisė į Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduotos ir išregistruotos uždarosios akcinės bendrovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.

29. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išregistravus atsakovę UAB „Tenferija“ iš Juridinių asmenų registro ir nesant jos teisių perėmėjo, byloje nelieka vienintelio subjekto, kuriam pareikšti tiesioginiai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčas su neegzistuojančiu subjektu negalimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis) turėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškinio priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo, bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą

32. Teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. gautas ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, civilinės bylos sustabdymo, kreipimosi į Konstitucinį teismą. Ieškovė prašo prijungti prie civilinės bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. kasacinį skundą. Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: (i) CK 2.70 straipsnio normos dėl juridinių asmenų likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva toje apimtyje, kur jos nedraudžia įmonės išregistruoti iš Juridinių asmenų registro neperdavus viso po įmonės likvidavimo likusio turto akcininkams; (ii) CPK 444 straipsnio normos dėl ypatingosios teisenos reglamentavimo ir CPK 293 straipsnio 8 punktas dėl ginčo teisenos reglamentavimo toje apimtyje, kur jos nenumato teisės akcininkui siekti nuosavybės teisės pripažinimo į likusį po įmonės likvidavimo Registro tvarkytojo iniciatyva turtą, nes įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, (ne)pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų konstitucinių asmenų teisių į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) bei į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovės atskirasis skundas tenkintas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė galės civilinę bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams teikti naujus įrodymus, esant poreikiui, reikšti prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.