Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-590-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01293-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.4.3; 3.2.4.2; 3.4.4.5.1. (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 13 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Radzevičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FERN PRODUCTION“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „FERN EPC“ bankroto byloje.Teisėjų kolegijanustatė:I. Ginčo esmėVilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „FERN EPC“ bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą UAB „FERN EPC“ bankroto byloje, be kita ko – bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „FERN PRODUCTION“ finansinį reikalavimą.BUAB „FERN EPC“ kreditorė dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą ir prašė netvirtinti UAB „FERN PRODUCTION“ finansinio reikalavimo kaip neįrodyto, nepagrįsto ir pateikto praleidus terminą. Suinteresuoto asmens teigimu, išrašytos sąskaitos faktūros kelia abejonių, ar tarp šių įmonių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Nei 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartis, nei pateiktos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, nei jų deklaravimo faktas i.MAS sistemoje savaime nepatvirtinta finansinio reikalavimo pagrįstumo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų realų sutarties vykdymą.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 2 d. nutartimi patvirtino UAB „FERN PRODUCTION“ 1 434 829,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „FERN EPC“ bankroto byloje.Teismas nustatė, kad tarp pardavėjos UAB „FERN PRODUCTION“ ir pirkėjos UAB „FERN EPC“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pardavėja įsipareigojo pagal pirkėjos pateiktus ir šalių parašais patvirtintus užsakymus pagaminti, perduoti pirkėjai užsakymuose nurodytus gaminius (prekes), o pirkėja įsipareigojo juos priimti ir sumokėti užsakymuose nurodytas užsakymų vertes. Pagal šią sutartį buvo išrašyta 2025 m. rugpjūčio 31 d. 749 560,08 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra už joje nurodytas prekes (spaudimo, ekstrakcijos, išrovimo, pakrovimo cechus, katilines, kopėčias, tiltą, plokšteles, juostas, papildomus gaminius); 2025 m. rugsėjo 30 d. 343 590,40 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra už pėsčiųjų tiltą, atramas, aikšteles, detales, papildomus gaminius; 2025 m. spalio 31 d. 415 237,56 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra už pėsčiųjų tiltą, sustiprinimo žiedą; 2025 m. lapkričio 30 d. 293 402,98 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra už pėsčiųjų tiltą, papildomas atramas.Teismas pažymėjo, kad visos sąskaitose figūruoja su akcinės bendrovės (toliau – AB) „Kauno tiltai“ susiję įrašai, o tai leidžia spręsti apie šių gaminių pagaminimą ir (ar) paslaugų teikimą vykdant abiem įmonėms (rangovei UAB „FERN EPC“ ir subrangovei UAB „FERN EPC“) būtent užsakovės AB „Kauno tiltai“ pateiktą užsakymą dėl jos statomo pėsčiųjų ir dviračių tilto iš Nemuno salos į Aleksotą, Kaune, reikalingų gaminių, medžiagų ir paslaugų, apie kurį detaliai savo 2026 m. gegužės 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-18427) nurodė BUAB „FERN PRODUCTION“ nemokumo administratorė, pateikdama ir darbų vykdymo grafiką bei krovinių važtaraščius, patvirtinančius BUAB „FERN PRODUCTION“ pagamintų ir minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų gaminių realų pristatymą, pasitelkiant susijusią įmonę UAB „Montuotojas“ į AB „Kauno tiltai“ darbų vykdymo vietą. Teismas nurodė, kad duomenų apie PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą byloje nėra. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tarp šių dviejų įmonių susiklostė prekių pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo teisiniai santykiai.Teismas pažymėjo, kad prašymas finansiniam reikalavimui patvirtinti buvo pateiktas elektroniniu paštu 2026 m. sausio 30 d. ryte (10 val. 27 min.), t. y. kitą dieną po to, kai pasibaigė terminas kreditorių finansiniams reikalavimams BUAB „FERN EPC“ bankroto byloje pareikšti (2026 m. sausio 29 d.); šis prašymas vėliau buvo tik patikslintas.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo UAB „Serfas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netvirtinti BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinio reikalavimo BUAB „FERN EPC“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas tinkamai neišnagrinėjo kilusio ginčo: teismas rėmėsi ir analizavo BUAB „FERN PRODUCTION“ bei BUAB „FERN EPC“ argumentus, o UAB „Serfas“ motyvų nevertino ir dėl jų nepasisakė, taigi šalis liko neišklausyta. UAB „Serfas“ nurodė, kad 2023 m. sudaryta sutartis, pagal kurią buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, galiojo tik metus, tačiau sąskaitos ir toliau buvo išrašomos šios sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų apie pateiktus užsakymus, nėra priėmimo-perdavimo aktų, kurie pagrįstų realų gaminių ar prekių tiekimą pagal sutartį. Byloje esančiuose dokumentuose – važtaraščiuose – gavėju nurodytas ne BUAB „FERN EPC“, o UAB „Montuotojas“, iš važtaraščių neįmanoma nustatyti, kokios prekės buvo gabenamos, dvi sąskaitos išrašytos anksčiau, nei parengti važtaraščiai, byloje esantis grafikas neturi datos, parašų ir ryšio su šia konkrečia sutartimi, sąskaitų turinys neatitinka sutarties turinio. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė ir jų nevertino. Taigi teismo nutartis yra netinkamai motyvuota, tai lemia savarankišką absoliutų teismo nutarties panaikinimo pagrindą, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė.Būtent pardavėjui tenka pareiga įrodyti pardavimo faktą. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigų paskirstymą tiesiog konstatuodamas, kad byloje nėra jokių duomenų apie sutarties negaliojimą.Sąskaitos išrašytos pagal nebegaliojančią sutartį, sąskaitų turinys nesutampa su sutarties nuostatomis. Sutartyje yra aiškiai nustatyta užsakymų pateikimo ir vykdymo tvarka, tačiau nėra įrodymų, kad užsakymai buvo pateikti, o paslaugos – suteiktos ar prekės buvo pristatytos. Tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir UAB „Montuotojas“ pasirašyta transporto paslaugų sutartis ir važtaraščiai nepagrindžia faktinio prekių ar gaminių pagal sutartį tiekimo tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“, kadangi UAB „Montuotojas“ įsipareigojo tik teikti autoparko valdymo paslaugas. Taigi tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir UAB „Montuotojas“ sudaryta sutartis nepatvirtina teisinių santykių, susiklosčiusių tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“.Iš byloje esančių važtaraščių neįmanoma identifikuoti, kas ir kokiu pagrindu buvo transportuojama, atitinkamai, tai nepatvirtina ginčo finansinio reikalavimo. Važtaraščiai išrašyti laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 1 d. iki 2025 m. spalio 22 d., tuo tarpu sąskaitos išrašytos nuo 2025 m. rugpjūčio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. Taigi sąskaitos buvo išrašytos anksčiau, nei buvo pateikti važtaraščiai. Kita vertus, važtaraščiuose apskritai nėra jokių duomnų apie faktinį krovinių pristatymą, nė vienas iš važtaraščių nėra pasirašytas krovinio gavėjo.Mokesčių administratorius, kuriam deklaruojami apskaitos dokumentai, netikrina ūkinių operacijų vykdymo ir turinio, todėl vien faktas, kad sąskaitos buvo deklaruotos, nepatvirtina realaus prekių tiekimo ar paslaugų suteikimo. Byloje nėra įrodyta, kad apskritai buvo poreikis įsigyti prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras.BUAB „FERN EPC“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad AB „Kauno tiltai“ pasirašė sutartį su UAB „FERN EPC“, atitinkamai UAB „FERN EPC“ pasirašė paslaugų sutartį, pagal kurią UAB „FERN PRODUCTION“ perdavė gamybos užsakymą – brėžinius, buvo sudarytas darbų vykdymo grafikas užsakovui pagaminti gaminius. UAB „FERN PRODUCTION“ pagaminti gaminiai buvo iš karto vežami į objektą – AB „Kauno tiltai“ statomą dviračių ir pėsčiųjų tiltą iš Nemuno salos į Aleksotą adresu Aleksoto pusėje H. ir O. Minkovskių g. 31, Kaune, o Nemuno saloje – Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaune. Krovinio važtaraštyje gavėju buvo nurodytas UAB „Montuotojas“, nes pastarasis su UAB „FERN PRODUCTION“ buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią teikė autoparko valdymo paslaugas, taip pat ir transporto nuomos paslaugas. UAB „FERN PRODUCTION“ kas mėnesį buvo aktuojamas pagamintas gaminių kiekis ir už atliktus darbus išrašoma PVM sąskaita faktūra UAB „FERN EPC“ naudai. Nors 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartis buvo pasibaigusi, šalys ją toliau vykdė, ją pratęsė konkliudentiniais veiksmais. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių egzistavo realūs prievoliniai santykiai ir 1 434 829,31 Eur dydžio įsiskolinimas, o apeliantės keliamos abejonės šios išvados nepaneigia.BUAB „FERN PRODUCTION“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė pirmą kartą pateikia argumentus dėl transporto paslaugų sutarties su UAB „Montuotojas“, krovinio važtaraščių ir darbų vykdymo grafiko neatitikimų. Šie argumentai pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, o tai reiškia, kad jie negali sudaryti atskirojo skundo turinio.Teismas nuodugniai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus: 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, keturias PVM sąskaitas faktūras, darbų vykdymo grafiką, krovinio važtaraščius, patvirtinančius BUAB „FERN PRODUCTION“ pagamintų gaminių pristatymą į AB „Kauno tiltai“ statybvietę, i.MAS sistemos išrašus ir pagrįstai padarė išvadą, kad ši įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą finansiniam reikalavimui patvirtinti.BUAB „FERN PRODUCTION“ turėjo pareigą įrodyti savo finansinio reikalavimo egzistavimą ir dydį, o UAB „Serfas“, prieštaraujanti šiam reikalavimui, turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, paneigiančias reikalavimo pagrįstumą. UAB „Serfas“ šios pareigos neįvykdė. Viso bylos nagrinėjimo metu UAB „Serfas“ apsiribojo abstrakčiomis abejonėmis, jog į bylą nėra pateikta tam tikrų dokumentų, o sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybės neva atrodo įtartinos. Tačiau UAB „Serfas“ nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog BUAB „FERN PRODUCTION“ reikalavimas yra fiktyvus, prekės nebuvo pagamintos ar pristatytos arba tarp šalių apskritai nebuvo realių prievolinių santykių. UAB „Serfas“ nepateikus jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų, negalima vertinti, kad BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinis reikalavimas nepagrįstas.Važtaraščiai patvirtina gaminių fizinį pristatymą į AB „Kauno tiltai“ statybvietes, kuriose BUAB „FERN EPC“ buvo generaliniu rangovu. Iš viso per spalio mėnesį penkiais maršrutais buvo pristatyta daugiau kaip 82 tonos metalo konstrukcijų.Suinteresuotas asmuo UAB „Rywal LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netvirtinti BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinio reikalavimo BUAB „FERN EPC“ bankroto byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Būtent kreditorė BUAB „FERN PRODUCTION“ turėjo pareigą pateikti teismui pakankamus, objektyvius ir patikimus įrodymus, patvirtinančius ne tik 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutarties pasirašymą ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, bet ir realų prekių (paslaugų) suteikimą, jų faktinę apimtį, ekonominį pagrįstumą bei konkrečios reikalaujamos skolos susidarymą. Vien sutarties, PVM sąskaitų faktūrų ar pačių tarpusavyje susijusių įmonių vidaus dokumentų pateikimas savaime nepatvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumo, kai nėra pateikta pakankamai nepriklausomų bei objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti realų prekių (paslaugų) suteikimo faktą, iš kurio kildinama pareiga atsiskaityti.BUAB „FERN PRODUCTION“ 2026 m. gegužės 21 d. papildomai pateikti dokumentai – 2025 m. gegužės 30 d. paslaugų teikimo sutartis, darbų vykdymo grafikas ir krovinio važtaraščiai – nėra susiję su BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“ tarpusavio santykiais pagal 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartį.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo objektoUAB „Serfas“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. rugpjūčio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-19717), kuriuose nurodė argumentus, susijusius su krovinių važtaraščių vertinimu.Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 323, 338 straipsniai). Teisėjų kolegija, įvertinusi rašytinų paaiškinimų turinį ir jų sąsajumą su nagrinėjama byla, sprendžia, kad juose nėra nurodyti nauji atskirojo skundo argumentai, o tik patikslinamas atskirasis skundas neesminėmis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija nutaria rašytinius paaiškinimus priimti ir juos vertinti kartu su atskiruoju skundu.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartis, kuria patvirtintas UAB „FERN PRODUCTION“ finansinis reikalavimas UAB „FERN EPC“ bankroto byloje. Apeliantė su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka teigdama, kad UAB „FERN PRODUCTION“ neįrodė ir nepagrindė savo finansinio reikalavimo.Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmėsIš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2026 m. kovo 17 d. kreipėsi į BUAB „FERN EPC“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą (DOK-9513), prašydama patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų – ir BUAB „FERN PRODUCTION“ 1 434 829,31 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Finansinis reikalavimas buvo kildinamas iš 4 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio iki 2025 m. lapkričio mėnesio. Vilniaus apygardos teismas nemokumo administratorės prašymą tenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino neginčijamą kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.Vilniaus apygardos teismas, gavęs prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtintas BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinis reikalavimas, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi ginčą išskyrė į atskirą civilinę bylą ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui, nuomonei bei įrodymams pateikti. Civilinėje byloje gauti BUAB „FERN EPC“ (DOK-14805), UAB „Serfas“ (DOK-16888) ir BUAB „FERN PRODUCTION“ (DOK-18427) rašytiniai paaiškinimai bei papildomi įrodymai.Iš BUAB „FERN EPC“ rašytinių paaiškinimų, be kita ko, nustatyta, kad, gavusi prašymą patvirtinti BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinį reikalavimą, nemokumo administratorė papildomai kreipėsi dėl duomenų, pagrindžiančių finansinį reikalavimą, pateikimo. BUAB „FERN PRODUCTION“ atsakydama į prašymą nurodė, kad pasirašytų suteiktų paslaugų aktų pateikti negali, kadangi kreditorė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras jokių paslaugų neatliko, o pagal įmonės pateiktus užsakymus pagamino gaminius (prekes) ir juos perdavė BUAB „FERN EPC“.BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išnagrinėtas 2026 m. birželio 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.Kasacinės instancijos teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas; 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025 41 punktas).Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „FERN PRODUCTION“ buvo sudarytos galimybės pateikti dokumentus, susijusius su finansinio reikalavimo tvirtinimu, nuo 2026 m. vasario mėnesio, kai nemokumo administratorė kreipėsi dėl papildomų duomenų pateikimo, taip pat buvo suteikta pakankamai laiko teikti įrodymus ir rašytinius paaiškinimus ginčą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėjant teisme; teisėjų kolegija nustatė, kad bankroto bylos BUAB „FERN EPC“ ir BUAB „FERN PRODUCTION“ iškeltos 2025 m. gruodžio mėnesį ir bankroto bylose nėra duomenų, kad vadovui būtų taikytos sankcijos už dokumentų neperdavimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šalims buvo suteikta reali rungimosi galimybė, teismas tinkamai įgyvendino procesinę pareigą būti aktyvus, įrodymų pateikimo ir gavimo galimybės yra išnaudotos.Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Apeliantės teigimu, BUAB „FERN PRODUCTION“ neįrodė ir nepagrindė, kad turi 1 434 829,31 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „FERN EPC“. Teisėjų kolegija su apeliantės atskiruoju skundu iš esmės sutinka.Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „FERN PRODUCTION“ savo finansiniam reikalavimui pagrįsti pateikė 4 sąskaitas faktūras, darbų vykdymo grafiką, krovinio važtaraščius ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartį FP/S/23-230061, sudarytą tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“.BUAB „FERN PRODUCTION“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad užsakovas (AB „Kauno tiltai“) pasirašė sutartį su UAB „FERN EPC“, atitinkamai, UAB „FERN EPC“ pagal paslaugų sutartį FP/S/23-230061 suinteresuotam asmeniui UAB „FERN PRODUCTION“ perdavė gamybos užsakymą – brėžinius, buvo sudarytas darbų vykdymo grafikas užsakovui pagaminti gaminius. UAB „FERN PRODUCTION“ pagaminti gaminiai buvo vežami iš karto į objektą (AB „Kauno tiltai“ statomas dviračių ir pėsčiųjų tiltas iš Nemuno salos į Aleksotą), atitinkamai, krovinio važtaraštyje gavėju buvo nurodyta UAB „Montuotojas“, nes ji su UAB „FERN PRODUCTION“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį Nr. S/25-024/FP/S25-028, pagal kurią teikė autoparko valdymo paslaugas, taip pat ir transporto nuomos paslaugas. Daugiau jokių įrodymų, susijusių su finansiniu reikalavimu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Kasacinio teismo išaiškinta, kad civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).Teismas taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pateiktų rašytinių paaiškinimų ir faktinės situacijos prieštaringumą. BUAB „FERN PRODUCTION“ teigimu, AB „Kauno tiltai“ pasirašė sutartį su UAB „FERN EPC“ dėl AB „Kauno tiltai“ vykdyto projekto – pėsčiųjų tilo per Nemuno upę, atitinkamai 2023 m. rugpjūčio 16 d. tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“ buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. FP/S/23-230061, pagal kurią BUAB „FERN PRODUCTION“ buvo perduotas gamybos užsakymas. Tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos, Kaune, statybos darbų viešasis pirkimas buvo skelbiamas du kartus: 2023 m. spalio 25 d. procedūros buvo baigtos atmetus vienintelį tiltų statybos UAB „TILSTA“ pasiūlymą dėl per didelės kainos (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ReportsOrProtocol/Details/2023-605323?formTypeId=1), o pirkimas Nr. 699945 baigėsi 2024 m. vasario 7 d. sudarius sutartį su AB „Kauno tiltai“ (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/ReportsOrProtocol/Details/2024-691730?formTypeId=1).Taigi, pirma, AB „Kauno tiltai“ viešąjį konkursą laimėjo ir sutartį dėl pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki Nemuno salos statybos darbų sudarė tik 2024 m. vasario 7 d., atitinkamai, 2023 m. rugpjūčio mėnesį jai nebuvo pagrindo tartis dėl šio projekto įgyvendinimo su BUAB „FERN EPC“. Antra, į bylą pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartyje FP/S/23-230061, sudarytoje tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“, nėra nurodytas vykdomas projektas, apibrėžtas darbų objektas, o nustatyta tik bendro pobūdžio bendradarbiavimo tvarka. Trečia, byloje nėra duomenų apie BUAB „FERN PRODUCTION“ ar BUAB „FERN EPC“ susitarimus su AB „Kauno tiltai“ ar bet kokį bendradarbiavimą tarp šių subjektų. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BUAB „FERN PRODUCTION“ pateikti paaiškinimai prieštarauja realiai faktinei situacijai, todėl šiuo aspektu vertintini kaip nepatikimi.Papildomai pažymėtina ir tai, kad į ginčo sąskaitas įtraukta suma už „suspaudimo cechą“, „ekstrakcijos cechą“, „iškrovimo cechą“, „pakrovimo cechą“. Cechas yra apibrėžiamas kaip pramonės įmonės pagrindinis gamybinis padalinys, kuriame gaminama gatava produkcija, pusfabrikačiai ir pagalbinės medžiagos ar atliekamos aptarnavimo operacijos (https://www.vle.lt/straipsnis/cechas/). BUAB „FERN PRODUCTION“ nenurodė ir nepaaiškino, kokios tiksliai prekės yra nurodytos šiose sąskaitos eilutėse ir su kokiais vykdytais projektais tai buvo susiję. Vienintelis projektas, kurį nurodė vykdžiusi BUAB „FERN PRODUCTION“ pagal BUAB „FERN EPC“ pateiktus užsakymus, buvo susijęs su minėto pėsčiųjų tilto statyba, todėl nepagrįsta ir neįrodyta, kodėl buvo išrašyta sąskaita, pavyzdžiui, už laiptinės gamybą ir montavimą, garo katilinę ir kt. Taigi teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad išrašytos sąskaitos kelia pagrįstų abejonių, ar prekės buvo realiai užsakytos, pagamintos ir perduotos.BUAB „FERN PRODUCTION“ teigimu, jai buvo teikiami užsakymai, pagal kuriuos ji pagamino gaminius (prekes) ir juos perdavė BUAB „FERN EPC“, tačiau šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad sutartyje, iš kurios BUAB „FERN PRODUCTION“ kildina savo finansinį reikalavimą, buvo nustatyta šalių bendradarbiavimo ir užsakymų pateikimo, vykdymo tvarka, tačiau BUAB „FERN PRODUCTION“ nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirsdama į atskirąjį skundą, papildomų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realų prekių užsakymą, nepateikė.Civilinėje byloje nėra keliamas ginčas dėl teisinių santykių, kurie galimai susiklostė tarp BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“; byloje dalyvaujančių asmenų teigimu, BUAB „FERN EPC“ užsakė ir iš BUAB „FERN PRODUCTION“ pirko prekes, taigi įrodinėjama, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.311 straipsniu, pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 19 punktą).Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Būtent ieškovei, teigiančiai, kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta raštu ir reikalaujančiai skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, tenka pareiga įrodyti šalių susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimą pirkėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 23 punktą).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl pirkėjo pareigos atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimo, yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad į bylą pateikti važtaraščiai nepagrindžia fakto, jog prekės, nurodytos sąskaitose, buvo pristatytos pirkėjai BUAB „FERN EPC“. Visų pirma, atskirajame skunde teisingai pažymima, kad krovinių važtaraščiuose nėra parašų, kad krovinys yra gautas. Antra, argumentus, kad UAB „Montuotojas“ krovinio važtaraštyje buvo nurodytas kaip gavėjas, nes jis faktiškai gabeno prekes, paneigia patys važtaraščiai: 2025 m. spalio 22 d. važtaraštyje prekių gavėju nurodytas UAB „Montuotojas“, o prekių vežėju – IĮ „Skriejanti šviesa“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai pagrindžia, kad UAB „Montuotojas“ sąmoningai buvo nurodytas kaip prekių gavėjas; krovinių važtaraščiuose nėra nurodyta, kad gabenamos prekės kažkaip yra susijusios su BUAB „FERN EPC“. Trečia, teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad krovinio pavadinimo niekaip neįmanoma susieti su išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „FERN PRODUCTION“ leistinomis priemonėmis neįrodė, kad prekes pagal išrašytas sąskaitas faktūras pristatė būtent pirkėjai BUAB „FERN EPC“ pagal jos pačios pateiktą užsakymą.Atmestini BUAB „FERN PRODUCTION“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad atskirajame skunde nurodomi nauji argumentai, susiję su krovinio važtaraščiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad važtaraščiai buvo pateikti kaip įrodymai, susiję su prekių pristatymu pagal išrašytas sąskaitas, jų įrodomąją galią turėjo vertinti bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Todėl šie įrodymai nėra nauji ir argumentai dėl važtaraščių sąsajos su nagrinėjama byla taip pat negali būti vertinami kaip nauji.Kaip jau buvo minėta anksčiau, kilus ginčui, vien sąskaitos išrašymas nepatvirtina prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, todėl dėl prievolės atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas sprendžiama įvertinus kitus byloje esančius įrodymus. Sąskaitų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir deklaravimas i.MAS sistemoje galėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, kad kontrahentas sutiko su išrašytos sąskaitos turiniu ir jo neginčijo, taigi ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant dėl atsiskaitymo pagal ginčo sąskaitas. Tačiau nagrinėjamu atveju sąskaitos buvo išrašomos ir dokumentai sudaromi, pasirašomi ir priimami tarp susijusių asmenų, todėl faktas, kad sąskaita buvo įtraukta į finansinę apskaitą, nėra pakankamas įrodyti sąskaitos gavėjo realią prievolę pagal ginčo sąskaitą.Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad net jeigu ginčo sąskaitose nurodytos prekės realiai buvo užsakytos ir pagamintos (įskaitant prekes, skirtas pėsčiųjų tilto statybai), civilinėje byloje neįrodyta, kad prievolė atsiskaityti už prekes teko BUAB „FERN EPC“, o teisiniai santykiai susiklostė būtent tarp BUAB „FERN EPC“ ir BUAB „FERN PRODUCTION“: į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad BUAB „FERN EPC“ pateikė užsakymą BUAB „FERN PRODUCTION“ ar kad AB „Kauno tiltai“ užsakymas buvo perduotas gaminti BUAB „FERN PRODUCTION“; į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartis Nr. FP/D/23-230061, sudaryta tarp pirkėjos BUAB „FERN EPC“ ir pardavėjos BUAB „FERN PRODUCTION“, tačiau joje yra įtvirtintos tik bendro pobūdžio bendradarbiavimo tarp šalių nuostatos, ši sutartis neapibrėžė konkretaus gamybos objekto ar vykdomo projekto. Iš šios sutarties nustatyta, kad pirkimas ir pardavimas turėjo būti vykdomas pagal šalių parašais patvirtintus užsakymus (sutarties 3.1 papunktis), tačiau tokie užsakymai į bylą nėra pateikti; krovinių važtaraščiai galėtų patvirinti tik neįvardintų ir nenustatytų prekių išsiuntimą UAB „Montuotojas“ – dar vienai su BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“ susijusiai įmonei, tačiau niekaip neįrodo bei nepatvirtina, kad prekės realiai buvo pristatytos (nėra gavėjo parašo) ir kad prekės buvo gabenamos pagal BUAB „FERN EPC“ užsakymą ar pagal tarp BUAB „FERN EPC“ ir BUAB „FERN PRODUCTION“ susiklosčiusius teisininius santykius, konkrečiai tariant, konstatuotina, kad pateikti važtaraščiai neatitinka įrodymų sąsajumo su byla kriterijaus. Daugiau jokių kitų įrodymų ar paaiškinimų į bylą nebuvo pateikta.Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymoApibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, išimtinai remdamasis tik BUAB „FERN PRODUCTION“ paaiškinimais, tačiau netikrindamas jų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas faktą, kad pardavėja BUAB „FERN PRODUCTION“ pristatė prekes pirkėjai BUAB „FERN EPC“, konstatavo remdamasis važtaraščiais, tačiau neatkreipė dėmesį į šių įrodymų leistinumą ir nesąsąjumą su byla. Pareiškėjai neįrodžius, kad ji įvykdė pagrindinę pareigą, kylančią iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, – perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis) – nėra pagrindo tvirtinti finansinio reikalavimo, kildinamo iš BUAB „FERN PRODUCTION“ išrašytų sąskaitų faktūrų. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas procesinis sprendimas – prašymas patvirtinti BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinį reikalavimą atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo UAB „Rywal LT“ pateikė prašymą atlyginti 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (DOK-81078); šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš BUAB „FERN EPC“ ir BUAB „FERN PRODUCTION“ bankroto administravimui skirtų lėšų.Tenkinus atskirąjį skundą, BUAB „FERN PRODUCTION“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliantė UAB „Serfas“ sumokėjo 57 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą (2026 m. birželio 10 d. mokėjimas, unikalus mokėjimo kodas ATM001321-5638275719). Įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose, žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).Suinteresuotas asmuo UAB „Rywal LT“ pateikė prašymą priteisti 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis iš BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN EPC“. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsiliepime buvo iš esmės pritariama atskirajam skundui, nebuvo nurodomi jokie nauji argumentai, o tik pakartojami motyvai, išdėstyti pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgusi į bylos sudėtingumą ir apimtį, nutaria, kad yra pagrindas mažinti atlygintinas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,nutaria:Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės BUAB „FERN PRODUCTION“ finansinį reikalavimą BUAB „FERN EPC“ bankroto byloje atmesti.Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Rywal LT“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis po 758,20 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) iš BUAB „FERN EPC“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ir BUAB „FERN PRODUCTION“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą.Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.Teisėjai Giedrė ČėsnienėAsta Radzevičienė Vigintas Višinskis