Panevėžio apygardos teismo sprendimas

| Civilinė byla Nr. e2A-493-544/2026 | (S) Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19035-2025-7 | Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.8.11, 2.6.16.5; 3.1.7.11; 3.3.1.14.PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d. PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės, Laimanto Misiūno,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InMedica“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InMedica“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Corpus Sanum investicija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo pratęsta, įpareigojimo ją vykdyti.Teisėjų kolegijan u s t a t ė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InMedica“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Corpus Sanum investicija“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti tarp ieškovės UAB „InMedica“ ir atsakovės UAB „Corpus Sanum investicija“ sudarytą 2018 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. GN01/2018 (su vėlesniais jos pakeitimais) (toliau – ir Nuomos sutartis, sutartis) pratęsta vadovaujantis jos 5.2 punktu papildomam 10 (dešimties) metų laikotarpiui iki 2035 m. gruodžio 31 d. ir įpareigoti atsakovę UAB „Corpus Sanum investicija“ ją vykdyti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė Nuomos sutartį dėl patalpų Vytauto g. 134, Garliavos m., Kauno r. sav. nuomos. 2024 m. rugpjūčio 1 d. susitarimu buvo pakeistas Nuomos sutarties 1.2.4 punktas dėl dalies patalpų nuomos. Nuomos sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad ji galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., o jos 5.2 punktu šalys susitarė dėl pratęsimo teisės, o būtent - jeigu Nuomininkė tinkamai vykdė Nuomos sutartį, pasibaigus Nuomos sutarties laikotarpiui, Nuomininkė turi teisę pratęsti ją 10 (dešimties) metų laikotarpiui. Tokiu atveju apie tokį savo ketinimą nuomininkė raštu informuoja nuomotoją ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki nuomos termino pabaigos. Ieškovė tinkamai vykdė Nuomos sutartį, todėl, vadovaudamasi 5.2 punkto nuostatomis, 2025 m. rugsėjo 16 d., t. y. nepažeisdama Nuomos sutarties 5.2 punkte nurodyto 3 mėnesių iki Nuomos sutarties galiojimo pabaigos termino, elektroniniu paštu pateikė atsakovei 2025 m. rugsėjo 15 d. rašytinį pranešimą dėl Nuomos sutarties pratęsimo. 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nurodė, kad „dėl pasikeitusių strateginių planų Nuomos sutartis nebus pratęsiama“. Taip pat atsakovė, remdamasi Sutarties 4.2 punktu, pareikalavo, kad ieškovė grąžintų patalpas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Nuomos sutarties pasibaigimo, nurodydama, kad iki jų grąžinimo ieškovė turi mokėti nuomos mokestį. Atsakovė UAB „Corpus Sanum investicija“ prašė atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįgijo teisės pratęsti Nuomos sutarties, nes ją vykdė netinkamai, Sutarties sąlyga prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl pagal Nuomos sutarties 5.2 punktą ji negali būti pratęsta, o ieškinys turi būti atmestas. Atsakovės vertinimu, ieškovė netinkamai vykdė Nuomos sutarties 2.2.2, 3.3 punktus, ką patvirtina ieškovės nuomos mokesčio mokėjimų duomenys, o taip pat 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4, 2.2.6 punktus, ką patvirtina 2025 m. lapkričio 17 d. statinio apžiūros aktas, priedas prie statinio apžiūros akto bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/25/76, specialisto išvada. Apžiūros akte nustatyta daugybė nuomojamų patalpų trūkumų: pvz. trūkusios sienos, įtrūkusios palangės jungtys, neprižiūrėti kondicionieriai, sugedusi vėdinimo sistema ir kita. Ieškovė Nuomos sutartimi turėjo užtikrinti, jog tokių trūkumų neatsirastų, tačiau ieškovės netinkamas sutarties vykdymas lėmė daugybę trūkumų, kurie atsirado dėl netinkamos nuomojamų patalpų priežiūros. Priverstinis sutarties pratęsimas pažeistų atsakovės teises ir šalių lygiateisiškumą, nes reikalavimas priverstinai tęsti pasibaigusią nuomos sutartį prieš savininko valią ribotų savininko teisę laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti turtu, o tai reikštų nepagrįstą kišimąsi į nuosavybės teises.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas pažymėjo, kad, ieškovei patalpose vykdant sveikatos priežiūros veiklą, susiformavus tokį poreikį turinčiam pacientų ratui, ieškovės interesas veiklą vykdyti tose pačiose patalpose yra ilgalaikis. Dėl to teismas vertino, kad Nuomos sutarties šalių tikroji valia buvo sudaryti nuomininkui galimybę ir toliau dar dešimties metų laikotarpiui nuomotis patalpas, t. y. pratęsti Nuomos sutartį nuomininko reikalavimu. Teismas vertino, kad šalių interesų pusiausvyra šiuo atveju buvo išlaikyta, kadangi Nuomos sutartyje buvo numatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos, o galimybė pratęsti sutartį susieta su tinkamu jos vykdymu, taip pat su nuomotojo teise pratęsiant sutartį peržiūrėti nuomos kainą. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo, kadangi šalys jau Nuomos sutarties sudarymo metu numatė, jog, nuomininkui vykdant sutartį tinkamai, ji gali būti pratęsta dar dešimties metų laikotarpiui.Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad šiuo atveju ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog ji Nuomos sutartį visą jos galiojimo laikotarpį vykdė tinkamai. Iš sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ieškovė nuo Nuomos sutarties sudarymo 2018 m. liepos mėnesį iki 2024 m. gegužės mėnesio vėlavo mokėti nuomos mokestį pagal Sutarties 3.3 punktą iki einamojo mėnesio 20 dienos ir net 68 kartus arba 95,77 proc. atvejų pavėlavo sumokėti nuomos mokestį (tam tikrais mėnesiais ieškovė nuomos mokestį sumokėjo tik kitą mėnesį, pavyzdžiui, 2020 m. vasario, rugpjūčio ir kt. mėn.). Todėl vertino, kad ieškovė, praleisdama mokėjimo terminą, sistemingai pažeidinėjo Nuomos sutarties nuostatą sumokėti nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 20 dienos, todėl netinkamai vykdė nuomos Sutartį.Iš 2025 m. lapkričio 19 d. specialisto išvados teismas nustatė, jog didžioji dalis užfiksuotų defektų yra laiku neatlikto ar iš vis tose patalpose neatlikto einamojo remonto pasekmė. Įvertinęs 19-26 pastraipose ieškovės ir atsakovės pateiktų įrodymų visumą ir jų argumentus, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tinkamą nuomininko pareigų vykdymą ir pagal sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4, 2.2.6 punktus, ir kas ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų apie netinkamą pareigų, numatytų minėtuose punktuose vykdymą. Teismas sprendė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog Nuomos sutartį visą jos galiojimo laikotarpį vykdė tinkamai, todėl neįgijo teisės pratęsti sutartį vienašališkai, kaip tai numatyta Nuomos sutarties 5.2 punkte, todėl teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovę sutartį vykdyti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmėApeliaciniu skundu ieškovė UAB „InMedica“ (toliau – ir apeliantė) prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino esminių faktinių aplinkybių, lemiančių tikrąsias atsakovės prieštaravimo Nuomos sutarties pratęsimui priežastis ir rodančių akivaizdų atsakovės nesąžiningumą. Iki bylos iškėlimo buvusios ir byloje nepaneigtos faktinės aplinkybės (t. y. faktas, kad iki bylos iškėlimo atsakovė nėra pateikusi ieškovei jokio pranešimo ar įspėjimo apie tikrą ar tariamą netinkamą Nuomos sutarties vykdymą) bei byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atsakovės pozicija buvo grindžiama tik pasikeitusiais atsakovės strateginiais planais, tačiau vidinis atsakovės verslo sprendimas nėra teisėtas Nuomos sutartyje numatytas pagrindas, panaikinantis joje numatytą nuomininko teisę pratęsti nuomos sutartį ir suteikiantis nuomotojui teisę nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Atsakovės argumentas, kad Nuomos sutartis negali būti pratęsta dėl tariamai netinkamo jos vykdymo, pirmą kartą buvo suformuotas tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismą kaip atsakovės gynybos pozicija, ir tai patvirtina jos nesąžiningumą bei CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, 6.193 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymą. Iki tol atsakovė niekada nesinaudojo Nuomos sutarties 5.4 punkte numatyta procedūra ir trūkumų nefiksavo, kas rodo, kad arba pažeidimų nebuvo, arba pati atsakovė juos vertino mažareikšmiais. Tikrąsias atsakovės prieštaravimo Nuomos sutarties pratęsimui priežastis atskleidžia 2024 metais įvykę atsakovės akcininkų ir valdymo organų pasikeitimai, sutapę su kitų medicinos paslaugas teikiančių bendrovių, kuriuos valdo tarpusavyje susiję asmenys, įsikūrinu pastate pagal nuomos ir subnuomos sutartis. Teismas pažeidė pareigą motyvuotai įvertinti byloje esančius įrodymus, nes lemiamą reikšmę suteikė tik vėliau suformuotai nesąžiningai atsakovės gynybinei pozicijai, nepagrįstai formaliais pagrindais atmetė ieškovės argumentus dėl pretenzijų per visą nuomos laikotarpį nepareiškimo, nevertino aplinkybės dėl pasikeitusių atsakovės strateginių planų, nors būtent tai turėjo esminės reikšmės vertinant atsakovės poziciją ir ieškovės teisę į Nuomos sutarties pratęsimą. Apeliantės įsitikinimu, net jei ir būtų nustatyti kokie nors netinkamo Nuomos sutarties vykdymo iš nuomininko pusės faktai, tai automatiškai nereiškia, kad nuomininkas iškart visais atvejais praranda Nuomos sutarties 5.2 punkte numatytą teisę vienašališkai pratęsti Nuomos sutarties galiojimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas esminių aplinkybių nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, nors būtent jos turi lemiamą reikšmę vertinant nuomininkės teisę pratęsti Nuomos sutartį pagal jos 5.2 punktą ir galimas šios teisės ribojimo prielaidas. Teismas visiškai nevertino Nuomos sutarties 5.4 punkto turinio ir jo teisinės reikšmės. Būtent ši nuostata apibrėžia, kokie konkrečiai pažeidimai šalių valia laikytini reikšmingais. Teismas visiškai nevertino tokių esminių kriterijų kaip tariamų pažeidimų senumas, jų mažareikšmiškumas, realus neigiamo poveikio nuomotojui nebuvimas, pretenzijų nebuvimas ir nuomotojo tolerancija. Teismas sprendime taip pat nepaaiškino, kodėl be jokių išimčių priėmė vėlyvą, jau po ieškinio pateikimo suformuotą atsakovės versiją, kai tuo tarpu pirminiame jos atsakyme vienintelis motyvas buvo strateginių planų pasikeitimas (kas su Nuomos sutarties pažeidimais apskritai nesusiję). Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl atsakovės pozicijos kaitos, kai pirminis prieštaravimo pratęsti Nuomos sutartį motyvas buvo pasikeitę strateginiai planai, o Nuomos sutarties pažeidimai buvo pradėti įrodinėti tik kilus ginčui teisme.Konstatuodamas tariamą apeliantės netinkamą pareigų pagal Nuomos sutartį vykdymą, teismas faktiškai taikė Nuomos sutartyje nenustatytą ir civilinei teisei nebūdingą idealaus prievolės vykdymo standartą. Nei Nuomos sutarties 5.2 punktas, nei kitos jos nuostatos nenustato absoliutaus reikalavimo, kad nuomininkas negalėtų padaryti jokio formalaus nukrypimo nuo Nuomos sutartyje įtvirtintų pareigų.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant Nuomos sutarties 6.2 punkte numatyto rašytinio susitarimo dėl kitokių mokėjimo terminų, sistemingas pavėluotas nuomos ir kitų mokesčių mokėjimas laikytinas netinkamu Nuomos sutarties 2.2.2, 3.3 punktų vykdymu, ir nepagrįstai formaliai rėmėsi tik tuo, kad didžioji dalis mokėjimų buvo atlikta po einamojo mėnesio 20 dienos, tai atsietai vertindamas nuo faktinių aplinkybių ir tikrojo šalių sutartinių santykių turinio. Nuomos sutarties 3.3 punktas aiškiai numato, jog nuomos mokestis už einamąjį mėnesį mokamas nuomotojui pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio 20 dienos, todėl mokėjimo termino laikymasis objektyviai priklausė nuo to, kada PVM sąskaita faktūra nuomininkui faktiškai pateikiama. Ši Sutarties nuostata suponuoja nuomotojo pareigą sąskaitą faktūrą pateikti iš anksto ir laiku, kad mokėjimas iki einamojo mėnesio 20 dienos būtų įmanomas. Bylos duomenys patvirtino, kad pavėluotas PVM sąskaitų faktūrų siuntimas buvo tęstinė pačios atsakovės nulemta praktika, todėl ir ieškovės nesistemingas dalies mokėjimų atlikimas nežymiai vėluojant po 20 dienos negali būti laikomas mokėjimo vėlavimu. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokia atsiskaitymo už nuomą tvarka šalių santykiuose buvo nusistovėjusi ir abipusiai toleruojama visą 7 metų laikotarpį nereikšiant nei pretenzijų, nei priskaičiuojant delspinigius. Nuomos sutarties 5.4 punkte šalys buvo susitarę, kad mokėjimo termino pažeidimas reikšmingas tik tada, jei mokesčiai nesumokami ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės ir pažeidimas nepašalinamas po rašytinio įspėjimo. Todėl teismas tinkamai neįvertino apeliantės turėto teisėto lūkesčio, kad nusistovėjusi atsiskaitymų tvarka yra laikoma tinkama abiem šalims, netaikė teismų praktikos esant ilgalaikiams šalių santykiams vadovautis dalykine praktika ir vertinti konkliudentinių šalių veiksmų teisinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė tinkamo pareigų pagal Nuomos sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.6 punktus vykdymo ir šią išvadą grindė atsakovės pateikta 2025 m. lapkričio 19 d. specialisto išvada, patvirtinančia nuomotų patalpų remonto poreikį. Visi dokumentai, kuriais atsakovė grindžia tariamus Patalpų trūkumus, atsirado tik po to, kai apeliantė 2025 m. spalio 6 d. inicijavo ginčą teisme dėl Nuomos sutarties pratęsimo, o iki tol nei karto nepareiškė pretenzijų dėl patalpų naudojimo ar priežiūros trūkumų. 2024 m. rugpjūčio 1 d. (vos prie 1 metus) Susitarimu atsakovė priėmė iš ieškovės Pastato II aukšte esančias patalpas (2-4, 2-6–2-11, dalį 2-12 ir 2-13) ir patvirtino, kad dėl tuo pačiu intensyvumu naudotų patalpų būklės pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad Nuomos sutarties 1.2.5 punktas tiksliai apibrėžia einamojo Patalpų remonto sąvoką ir aiškiai riboja šios pareigos turinį tiek pagal apimtį, tiek pagal laiką. Nuomos sutartis nereikalavo išlaikyti idealią patalpų būklę ir nedraudė natūralaus patalpų nusidėvėjimo. Teismas nepagrindė, kas yra „laiku neatliktas remontas“, iki kada jis turėjo būti atliktas, nepagrindė, ar Specialisto išvadoje nurodyti trūkumai patenka į Nuomos sutarties 1.2.5 punkte numatyto einamojo remonto apimtį, neatribojo nuomotojo atsakomybės už pareigos atlikti einamąjį remontą nevykdymo nuo nuomotojo Nuomos sutarties 2.1.6, 2.1.7 punktuose numatytų pareigų užtikrinti, kad patalpos visą sutarties galiojimo laikotarpį būtų tinkamos naudoti pagal Nuomos sutarties 4.3 punkte nurodytą paskirtį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiklai ir administracinėms nuomininko funkcijoms atlikti. Apeliantės vertinimu, Specialisto išvadoje nurodomi ir apeliacinio skundo 8.1 punkte aptarti tariami patalpų defektai nepagrįsti ir negali būti siejami su jos, kaip nuomininkės, netinkamu pareigų vykdymu. Būtent atsakovė turėjo įrodyti, bet neįrodė, kad ieškovė pažeidė Nuomos sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.6 punktus. Specialisto išvada yra neobjektyvi, nepatikima, pritaikyta atsakovės gynybinei pozicijai siekiant išvengti sutarties pratęsimo ir neįrodo patalpų trūkumų kaip apeliantės laiku neatlikto einamojo remonto rezultato, o teismas, šį bei kitus įrodymus netinkamai įvertinęs, padarė klaidingą išvadą dėl tariamo netinkamo sutarties vykdymo. Nei viena kompetentinga institucija apeliantės vykdomoje veikloje nėra nustačiusi pažeidimų ar neatitikimų, turimi visi reikiami leidimai, suteikiantys teisę patalpose vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą. Ši aplinkybė patvirtina, kad Patalpos atitinka taikomus teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamos naudoti pagal Nuomos sutarties 4.3 punkte nustatytą paskirtį. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Corpus Sanum investicija“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas 3 049,2 Eur atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė įrodinėja bylai neturinčias reikšmės aplinkybes, bet neįrodinėja tų aplinkybių (tinkamo Nuomos sutarties vykdymo), kurių pagrindu ieškinys galėtų būti patenkintas, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovė žinojo, jog netinkamai vykdo Nuomos sutartį, todėl siekė ją pratęsti anksčiau laiko nesinaudodama Nuomos sutarties 5.2 punktu.Atsakovė ieškovei atsakyme nurodė, kad Nuomos sutartis nebus pratęsta. Vien ta aplinkybė, kad atsakyme nenurodyta aplinkybė, jog ieškovė netinkamai vykdo Nuomos sutartį, niekaip nepaneigia ieškovės netinkamai vykdytos sutarties faktų. Nei Nuomos sutartis, nei teisės aktai nenumato, kad teisė konstatuoti netinkamą sutarties vykdymą ar atsisakyti ją pratęsti būtų išimtinai siejama su išankstinių pretenzijų ar įspėjimų pateikimu.Aplinkybė, kad atsakovė komunikacijoje nurodė savo verslo ar strateginius motyvus, nepaneigia kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Nuomos sutarties vykdymu. Verslo sprendimų įvardijimas savaime nereiškia, kad neegzistuoja ar negali būti vertinami sutarties pažeidimai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovės motyvų, o Nuomos sutarties sąlygų įvykdymo klausimas, t. y. ar buvo įvykdyta esminė sąlyga – tinkamas Nuomos sutarties vykdymas, nuo kurio priklauso teisė ją pratęsti. Todėl apeliantės samprotavimai apie tariamuosius atsakovės ketinimus neturi reikšmės ginčo išsprendimu.Pažymėjo, kad atsakovė šioje byloje neprivalo įrodinėti ieškovės netinkamo sutarties vykdymo. Ieškinio atmetimui pakanka to, kad ieškovė neįrodė tinkamo Nuomos sutarties vykdymo ir jos 5.2 punkte numatytos sutarties pratęsimo sąlygos. Būtent ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti sutartį pratęsta, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamą sutarties vykdymą per visą nuomos laikotarpį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nuomos sutarties 5.2 punkte nenumatyta jokių tinkamo Nuomos sutarties vykdymo išimčių nei laike, nei apimtyje. Todėl tam, kad ieškinys būtų atmestas, užtenka net ir vieno ieškovės padaryto sutarties vykdymo pažeidimo, nes tuomet ieškovė negali tvirtinti, kad tinkamai vykdė Nuomos sutartį visą nuomos laikotarpį, t. y. kad įvykdė Sutarties 5.2 punkte numatytą sąlygą.Nuomos sutarties 5.2 ir 5.4 punktai reglamentuoja visiškai skirtingas situacijas: 5.4 punktas - nuomininko teisę nutraukti sutartį dėl esminių nuomininko sutarties pažeidimų, kurie nurodyti CK 6.497 str.1 d. 2 ir 3 punktuose, kaip suteikiantys nuomotojui teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį; 5.2 punktas numato sąlygas kada nuomininkas įgyja teisę pratęsti nuomos sutartį. Taigi, Sutarties 5.2 ir 5.4 punktai skiriasi tiek pagal subjektą, tiek pagal jo įgyjamą teisę. Aplinkybė, kad atsakovė nesinaudojo Nuomos sutarties 5.4 punkte numatyta procedūra ar nefiksavo kiekvieno trūkumo, savaime nepatvirtina, jog pažeidimų nebuvo arba jie buvo mažareikšmiai.Apeliantės argumentas, kad teisės pratęsti Nuomos sutartį netekimas prilygsta sutarties nutraukimui, yra klaidingas. Šiuo atveju kalbama ne apie vienašalį sutarties nutraukimą jos galiojimo metu, o ieškovės papildomos teisės pratęsti sutartį neatsiradimą. Todėl tai yra skirtingos teisinės situacijos, kurioms turi būti taikomi skirtingi vertinimo kriterijai.Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Nuomos sutarties nutraukimo klausimas, nes ji yra pasibaigusi suėjus terminui, todėl vertinama tik tai, ar atsirado pagrindas ją pratęsti. Nuomos sutarties 5.2 punkto formuluotė „jeigu Nuomininkas tinkamai vykdė šią Sutartį“ nenumato jokių išimčių ir aiškiai sieja teisę pratęsti sutartį tik su tinkamu jos vykdymu, o ne su „beveik tinkamu“, „pakankamai geru“ ar „iš esmės tinkamu“ vykdymu.Apeliantės teiginiai apie neva pavienius ir nereikšmingus mokėjimo termino praleidimus neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantė selektyviai pateikia situaciją, ignoruodama viso Nuomos sutarties vykdymo laikotarpio duomenis, kurie patvirtina nuolatinį ir pasikartojantį atsiskaitymo terminų nesilaikymą. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ar techninio pobūdžio nukrypimas, o rodo sisteminį sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.Apeliantė netinkamai vykdė ir Nuomos sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4, 2.2.6 punktus, neprižiūrėjo išsinuomotų patalpų, ką patvirtina 2025 m. lapkričio 17 d. statinio apžiūros aktas, priedas prie statinio apžiūros akto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/25/76, specialisto išvada. Apeliantė apeliacinio skundo motyvais (68-71 punktai) nepagrįstai siaurina Nuomos sutarties 1.2.5 punkto turinį. Tvirtina, kad ši nuostata negali būti aiškinama izoliuotai nuo bendros pareigos tinkamai vykdyti sutartį. Net jei einamasis remontas apibrėžtas kaip tam tikrų trūkumų šalinimas iki patalpų grąžinimo, tai nepaneigia nuomininko (apeliantės) pareigos viso sutarties galiojimo metu užtikrinti tinkamą patalpų būklę ir neleisti joms blogėti. Priešingas aiškinimas reikštų, kad nuomininkas gali ignoruoti patalpų būklę visą laikotarpį ir tik paskutinę dieną spręsti visus trūkumus, kas akivaizdžiai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.Teismask o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties pripažinimo pratęsta, įpareigojimo ją vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijojeAtsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus - 2026 m. vasario 18 d. Radiacinės saugos centro raštą, 2026 m. vasario 20 d. specialisto išvadą dėl Patalpų, esančių Vytauto g. 134, Garliava, Paprastojo remonto darbų analizės. Atsakovė nurodo, kad pridedami įrodymai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą gauti po to, kai teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, todėl šių įrodymų anksčiau nebuvo galimybės pateikti. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriais siekia atsikirsti į atsakovės pateiktus naujus įrodymus.Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Nors atsakovė nurodo, kad šiuos įrodymus gavo po to, kai teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, vien jų gavimo momentas savaime nepatvirtina, jog objektyvi būtinybė ir galimybė juos pateikti atsirado tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, kurioms pagrįsti teikiami nauji įrodymai, susijusios su ieškovės tariamai neatliktais patalpų priežiūros ir remonto darbais, atsakovei buvo žinomos ir sudarė jos atsikirtimų į ieškinį pagrindą jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė, veikdama rūpestingai ir sąžiningai, turėjo pakankamai galimybių laiku pasirūpinti šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų gavimu ir pateikimu. Atsakovė nenurodė objektyvių kliūčių, dėl kurių tokių įrodymų negalėjo gauti ir pateikti anksčiau, taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs juos priimti. Todėl atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti ir jie, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nevertinami. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina priimti ir apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybėsBylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 1 d. UAB „Corpus Sanum investicija” (nuomotoja) ir UAB „InMedica“ (nuomininkė) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Vytauto g. 134, Garliavos m., Kauno r. sav. Nr. GN01/2018 (su vėlesniais jos pakeitimais) nuomos sutartį, kuri galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nuomos sutarties 5.2 punktu šalys susitarė: „jeigu Nuomininkas tinkamai vykdė šią sutartį, pasibaigus šios Sutarties laikotarpiui, Nuomininkas turi teisę pratęsti nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui. Tokiu atveju apie tokį savo ketinimą Nuomininkas raštu informuoja Nuomotoją ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos termino pabaigos. Pratęsiant Sutartį šiame punkte nustatyta tvarka, Šalys gali derėtis dėl Nuomos mokesčio dydžio“.Sutarties 2.2 punkte yra numatytos nuomininko pareigos: patalpas naudoti tik pagal paskirtį, nurodytą šios Sutarties 4.3 punkte, laikantis darbų ir gaisrinės saugos, higienos ir sanitarijos normų reikalavimų (2.2.1 p.); laiku ir tinkamai mokėti nuomotojui Nuomos mokestį (2.2.2 p.); laikyti patalpas tvarkingas (2.2.3 p.), laiku atlikti einamąjį Patalpų remontą (2.2.4 p.); (tinkamai ir laiku atsiskaityti už komunalines paslaugas (2.2.5 p.) ir t.t.2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.GN 01/2018 pratęsimo, nurodydamas, kad vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu pratęsia nuomos sutartį.Atsakovė 2025 m. rugsėjo 30 d. raštu nurodė, kad, pasikeitus UAB „Corpus sanum investicija“ strateginiams planams, Sutarties terminas nebus pratęsiamas.Dėl nuomos sutarties pratęsimoApeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino esminių faktinių aplinkybių, lemiančių tikrąsias atsakovės prieštaravimo Nuomos sutarties pratęsimui priežastis ir rodančių akivaizdų atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės argumentas, kad Nuomos sutartis negali būti pratęsta dėl tariamai netinkamo jos vykdymo, pirmą kartą buvo suformuotas tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu šioje byloje. Apeliantės įsitikinimu, net jei ir būtų nustatyti kokie nors netinkamo Nuomos sutarties vykdymo iš nuomininko pusės faktai, tai automatiškai nereiškia, kad nuomininkas iškart, net ir dėl mažareikšmių pažeidimų, visais atvejais praranda Nuomos sutarties 5.2 punkte numatytą teisę vienašališkai pratęsti Nuomos sutarties galiojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nuomos sutarties 5.2 punkte šalys susitarė dėl ieškovės teisės, esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms, vienašališkai pratęsti Nuomos sutartį dar dešimties metų laikotarpiui, t. y. šios teisės įgyvendinimas nebuvo susietas su papildomu atsakovės (nuomotojos) sutikimu pratęsti sutartinius santykius. Tokį aiškinimą pagrindžia tiek lingvistinė 5.2 punkto formuluotė „Nuomininkas turi teisę pratęsti nuomos sutartį“, tiek šios nuostatos tikslas – užtikrinti nuomininkei galimybę tęsti ilgalaikę veiklą tam pritaikytose patalpose, kartu apsaugant nuomotojos interesus, pratęsimo teisę susiejant su tinkamu Sutarties vykdymu ir suteikiant šalims galimybę derėtis dėl nuomos mokesčio dydžio. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatė Sutarties 5.2 punkte įtvirtintos teisės pobūdį bei rėmėsi CK 6.193 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, vėliau, spręsdamas dėl šiame punkte vartojamos sąvokos „tinkamai vykdė šią sutartį“ turinio, šių taisyklių nuosekliai nepritaikė. Ši sąlyga negali būti aiškinama izoliuotai, vien nustačius bet kokį formalų nukrypimą nuo atskiros Sutarties nuostatos ir vien dėl to paneigiant dešimties metų sutartis pratęsimo teisę, jos turinys nustatytinas sistemiškai vertinant kitas Sutarties nuostatas, inter alia, Nuomos sutarties 5.4 punktą, šalių sutartinių santykių pobūdį, ilgalaikę Sutarties vykdymo praktiką bei pačių šalių elgesį jos vykdymo metu.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 42 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatyta tinkamo sutarties vykdymo sąlyga negali būti vertinama atsietai nuo kitų sutarties nuostatų ir faktinės šalių sutartinių santykių praktikos.Minėta, kad Nuomos sutarties 5.2 punktu šalys susitarė: „jeigu Nuomininkas tinkamai vykdė šią sutartį, pasibaigus šios Sutarties laikotarpiui, Nuomininkas turi teisę pratęsti nuomos sutartį 10 metų laikotarpiui. Tokiu atveju apie tokį savo ketinimą Nuomininkas raštu informuoja Nuomotoją ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos termino pabaigos. Pratęsiant Sutartį šiame punkte nustatyta tvarka, Šalys gali derėtis dėl Nuomos mokesčio dydžio“.Nuomos sutarties 5.4 punktu šalys susitarė: „Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, raštu įspėjęs Nuomininką prieš 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų, jeigu: 5.4.1 Nuomininkas blogina Patalpų būklę ir po rašytinio Nuomotojo įspėjimo gavimo nepašalina pažeidimų per Nuomotojo įspėjime nurodytą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris visais atvejais negali būti trumpesnis kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų; 5.4.2 Nuomininkas nesumoka Nuomos mokesčio Nuomotojui ar komunalinių mokesčių ilgiau kaip už 2 mėnesius iš eilės įskaitant einamąjį mėnesį ir jeigu po rašytinio Nuomotojo įspėjimo gavimo nepašalina šio pažeidimo per Nuomotojo įspėjime nurodytą protingumo kriterijus atitinkantį terminą, kuris visais atvejais negali būti trumpesnis kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų“.Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad Sutarties 5.2 ir 5.4 punktai tiesiogiai reglamentuoja skirtingas teisines situacijas: Sutarties 5.2 punkte nustatytos nuomininko teisės pratęsti Sutartį sąlygos, o 5.4 punkte – nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą pagrindai ir įgyvendinimo tvarka. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad Sutarties 5.4 punkto turinys nėra reikšmingas sistemiškai aiškinant 5.2 punkte vartojamą sąvoką „tinkamai vykdė šią Sutartį“. Sutarties 5.4 punktas atskleidžia pačių šalių sutartyje pasirinktą tam tikrų nuomininko pareigų pažeidimų ir jų reikšmingumo vertinimo modelį, pagal kurį teisinės pasekmės siejamos ne vien su pažeidimo faktu, bet ir su jo pobūdžiu, trukme bei galimybe jį pašalinti. Todėl aplinkybė, kad atsakovė nesinaudojo Sutarties 5.4 punkte nustatyta procedūra, savaime neįrodo nei pažeidimų nebuvimo, nei jų mažareikšmiškumo, tačiau yra viena iš aplinkybių, vertintinų kartu su kitais bylos duomenimis sprendžiant, kokią reikšmę pačios šalys Sutarties vykdymo metu teikė vėliau atsakovės nurodytiems pažeidimams.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas Sutarties 5.2 punkte įtvirtintą tinkamo Sutarties vykdymo sąlygą aiškino pernelyg formaliai, iš esmės bet kokį nustatytą nukrypimą nuo atskirų Sutarties sąlygų prilygindamas netinkamam visos Sutarties vykdymui, lemiančiam teisės ją pratęsti praradimą. Toks aiškinimas nekyla nei iš pažodinio Sutarties 5.2 punkto turinio, nei iš sisteminio Sutarties nuostatų vertinimo. Sutarties 5.2 punkte šalys nenustatė, kad nuomininko teisė pratęsti Sutartį prarandama dėl bet kokio, nepriklausomai nuo jo pobūdžio, trukmės, masto ar padarinių, sutartinės pareigos pažeidimo. Priešingai, Sutarties 5.4.1 ir 5.4.2 punktų turinys patvirtina, kad pačios šalys, reglamentuodamos reikšmingas sutartinių pareigų pažeidimo pasekmes, jas siejo ne vien su formaliu pažeidimo faktu, bet ir su jo intensyvumu, trukme, rašytiniu nuomotojo įspėjimu bei nuomininkui suteikta galimybe pažeidimą pašalinti. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad, sprendžiant, ar ieškovė atitiko Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytą tinkamo vykdymo sąlygą, turėjo būti vertinamas ne vien atskirų nukrypimų nuo sutarties sąlygų faktas, bet ir jų pobūdis, reikšmingumas, trukmė, sukeltos pasekmės, jų santykis su visu ilgalaikiu sutarties vykdymo laikotarpiu, taip pat šalių elgesys sutarties vykdymo metu. Šiuo aspektu reikšmingi ir apeliantės nurodyti argumentai, kad per ilgą Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė neteikė ieškovei pretenzijų ar įspėjimų dėl tokių sutarties vykdymo aplinkybių, kuriomis vėliau grindė atsisakymą ją pratęsti. Nors vien pretenzijų nebuvimas savaime nepaneigia galimo sutartinės pareigos pažeidimo fakto, ši aplinkybė kartu su faktine šalių sutarties vykdymo praktika yra reikšminga nustatant, kaip pačios šalys sutarties galiojimo metu vertino jos vykdymą ir ar vėliau atsakovės nurodyti nukrypimai pagal jų pobūdį bei reikšmę iš tiesų sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti 5.2 punkte nustatytos sąlygos neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visumos tinkamai neįvertino, todėl vien atskirų Sutarties vykdymo pažeidimų konstatavimas nebuvo pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovė neteko Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytos teisės ją pratęsti.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sistemingas pavėluotas mokėjimas laikytinas netinkamu sutarties vykdymu, nes iš esmės rėmėsi tik tuo, kad didžioji dalis mokėjimų buvo atlikta po einamojo mėnesio 20 dienos. Apeliantės vertinimu, toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes grindžiamas formaliu, nuo faktinių aplinkybių atsietu mokėjimų vertinimu, apsiribojančiu vien kalendorinių įplaukų datomis.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl nuomos mokesčio mokėjimo terminų, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino pernelyg formaliai. Nors byloje nustatyta, kad reikšminga dalis mokėjimų buvo atlikta po Nuomos sutarties 3.3 punkte nurodytos einamojo mėnesio 20 dienos, vien šių atvejų skaičius savaime nėra pakankamas išvadai, kad ieškovė Nuomos sutarties 5.2 punkto prasme ją vykdė netinkamai. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis mokamas pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, todėl vertinant mokėjimo terminų praleidimų priežastis ir reikšmingumą turėjo būti atsižvelgta ir į sąskaitų pateikimo ieškovei laiką. Pats pirmosios instancijos teismas nustatė atvejų, kai atsakovė sąskaitas pateikė jau po Sutartyje nustatytos mokėjimo datos, tačiau, akcentuodamas 68 pavėluotų mokėjimų skaičių, nevertino konkrečių vėlavimų trukmės ir jų reikšmingumo. Reikšminga ir ilgalaikė šalių sutarties vykdymo praktika – atsakovė dėl mokėjimų terminų ieškovei pretenzijų nereiškė, sutarties 3.5 punkte nustatytų delspinigių neskaičiavo ir sutarties 5.4.2 punkte nustatytomis teisių gynimo priemonėmis nesinaudojo. Nors, atsižvelgiant į sutarties 6.2 punktą, toks šalių elgesys savaime nepakeitė sutarties 3.3 punkte nustatyto mokėjimo termino, jis yra reikšmingas vertinant, kokią reikšmę pačios šalys tokiems termino praleidimams teikė sutarties vykdymo metu. Be to, Nuomos sutarties 5.4.2 punkte šalys teisę nutraukti sutartį dėl mokėjimo prievolės pažeidimo susiejo su gerokai intensyvesniu pažeidimu – nuomos ar komunalinių mokesčių nesumokėjimu ilgiau kaip už du mėnesius iš eilės, rašytiniu įspėjimu ir pažeidimo nepašalinimu per papildomai suteiktą terminą. Todėl nustatyti mokėjimo terminų praleidimai, įvertinus jų pobūdį ir visą šalių sutarties vykdymo praktiką, savaime nesudarė pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neatitiko sutarties 5.2 punkte nustatytos tinkamo sutarties vykdymo sąlygos. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pozicijos dėl Nuomos sutarties nepratęsimo priežasčių kaitos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, ieškovei pareiškus valią pasinaudoti Sutarties 5.2 punkte nustatyta teise, atsakovė atsisakymą tęsti nuomos santykius grindė pasikeitusiais savo strateginiais planais ir tuo metu nenurodė, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartį. Argumentai dėl sistemingai pavėluotų mokėjimų, netinkamos Patalpų priežiūros ir kitų sutarties pažeidimų atsakovės pozicijoje atsirado tik kilus teisminiam ginčui. Nors ši aplinkybė savaime nepaneigia galimybės atsakovei teismo procese remtis faktiškai egzistavusiais sutarties pažeidimais, ji yra reikšminga vertinant šalių elgesį sutarties vykdymo metu ir nustatant, kokią reikšmę pati atsakovė tuo metu teikė vėliau jos nurodytiems pažeidimams.Ši aplinkybė vertintina kartu su tuo, kad per ilgą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl mokėjimų terminų ar kitų dabar nurodomų sutarties vykdymo trūkumų, neskaičiavo delspinigių ir nesinaudojo Sutartyje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Toks atsakovės elgesys, vertinamas kartu su jos pirminiame atsakyme nurodyta Sutarties nepratęsimo priežastimi – pasikeitusiais strateginiais planais, – sudaro pagrindą kritiškai vertinti tik prasidėjus teisminiam ginčui suteiktą esminę reikšmę aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo atsakovės nurodomos kaip kliūtis tęsti sutartinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs atsakovės vėliau nurodytų pažeidimų vertinimu ir nepasisakęs dėl šios jos pozicijos kaitos, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių jų visumoje.Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė tinkamo pareigų pagal Nuomos sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.6 punktus vykdymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai išdėstė byloje esančio statinio apžiūros akto, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Specialisto išvados ir kitų su Patalpų būkle susijusių įrodymų turinį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir byloje priimamą procesinį sprendimą, šių įrodymų turinio visa apimtimi nekartoja, tačiau nurodo jų esminius duomenis, reikšmingus sprendžiant, ar nustatyta Patalpų būklė patvirtina ieškovės sutartinių pareigų pažeidimus ir sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neatitiko Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytos tinkamo sutarties vykdymo sąlygos.Iš 2025 m. lapkričio 19 d. Specialisto išvados matyti, kad, atlikus Pastato I aukšto patalpų apžiūrą, jose nustatyti įvairaus pobūdžio trūkumai. Išvadoje, be kita ko, nurodyta netinkama vėdinimo ir kondicionavimo sistemų būklė, sienų, grindų dangų ir jų jungčių pažeidimai, elektros instaliacijos trūkumai, taip pat konstatuoti tam tikri higienos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos bei saugaus Patalpų naudojimo reikalavimų neatitikimai. Specialisto išvadoje padaryta išvada, kad didžioji dalis užfiksuotų defektų yra laiku neatlikto arba apskritai neatlikto einamojo patalpų remonto pasekmė. Būtent šiai išvadai pirmosios instancijos teismas suteikė esminę reikšmę spręsdamas, kad ieškovė tinkamai nevykdė Nuomos sutarties 2.2.1, 2.2.3, 2.2.4 ir 2.2.6 punktuose nustatytų pareigų.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo dalyką iš esmės perkėlė į klausimą, ar ieškovės pateikti įrodymai paneigia 2025 m. lapkričio 19 d. Specialisto išvadoje užfiksuotus patalpų trūkumus ir remonto poreikį. Ieškovės pateikti NVSC patikrinimo aktai, leidimai ir kiti su jos vykdoma sveikatos priežiūros veikla susiję dokumentai dėl skirtingo jų dalyko iš tiesų savaime nepaneigia visų Specialisto išvadoje nurodytų Patalpų trūkumų, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama išvadai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį. Byloje turėjo būti nustatyta ne tai, ar 2025 m. lapkričio mėnesį nuomotose patalpose apskritai egzistavo tam tikri defektai ir jų remonto poreikis, bet tai, ar konkretūs nustatyti trūkumai pagal Nuomos sutarties sąlygas buvo priskirtini būtent ieškovės atsakomybei ir patvirtino jos sutartinių pareigų nevykdymą. Be to, aplinkybė, kad tam tikri Patalpų defektai buvo užfiksuoti 2025 metais, savaime neleidžia retrospektyviai spręsti apie jų egzistavimą, pobūdį ir mastą ankstesniu sutarties vykdymo laikotarpiu. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2025 metais nustatyta „visa eilė Patalpų defektų“ savaime reiškia, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, padaryta nenustačius visų tokiai išvadai būtinų faktinių aplinkybių.Nuomos sutarties 1.2.5 punktu šalys susitarė: „Patalpų remonto darbai, atliekami tam, kad:1.2.5.1 pašalinti (ištaisyti) nedidelius (nepažeidžiančius Patalpų pilnumo, vieningumo) Patalpų ar Patalpų dalių pažeidimus ar kitus Patalpų būklės pablogėjimo požymius, atsiradusius iki Patalpų grąžinimo Nuomotojui dienos; 1.2.5.2 išvengti [a] pirmalaikio Patalpų būklės pablogėjimo (patalpų nusidėvėjimo); arba [b] tokios Patalpų būklės, kuriai esant Patalpos ar Patalpų dalis taptų netinkamos naudotis pagal šią Sutartį; 1.2.5.3 palaikyti tinkamą Patalpų išorinį ir vidinį vaizdą“.Šiame kontekste teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Specialisto išvadoje nurodytus trūkumus, neatsižvelgė į tai, jog pačios šalys Nuomos sutarties 1.2.5 punkte apibrėžė einamojo Patalpų remonto sąvoką ir šios pareigos apimtį. Pagal šią nuostatą einamajam remontui priskiriami darbai, skirti nedideliems patalpų ar jų dalių pažeidimams ir būklės pablogėjimo požymiams pašalinti (1.2.5.1 punktas), pirmalaikiam patalpų nusidėvėjimui arba jų netinkamumui naudoti pagal sutartį išvengti (1.2.5.2 punktas), taip pat tinkamam patalpų išoriniam ir vidiniam vaizdui palaikyti (1.2.5.3 punktas). Taigi vien Specialisto išvadoje pavartota formuluotė, kad didžioji dalis nustatytų defektų yra laiku neatlikto einamojo remonto pasekmė, neatleido teismo nuo pareigos šį vertinimą patikrinti pagal pačių šalių sutartyje nustatytą einamojo remonto sampratą. Specialisto išvadoje nurodyti labai skirtingo pobūdžio trūkumai – nuo sienų, grindų dangų ar Patalpų priežiūros trūkumų iki vėdinimo sistemos, elektros instaliacijos, priešgaisrinės, radiacinės saugos ir kitų patalpoms keliamų reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas jų nediferencijavo ir nenustatė, kurie konkretūs trūkumai pagal sutarties 1.2.5 punktą priskirtini būtent ieškovės einamojo remonto pareigai. Nenustačius tokio ryšio, vien bendro pobūdžio Specialisto išvada apie remonto poreikį nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės pareigos pagal Nuomos sutarties 2.2.4 punktą pažeidimą, juolab tokio pobūdžio ir reikšmingumo pažeidimą, kuris paneigtų Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytą ieškovės teisę į sutarties pratęsimą.Tokios išvados nepaneigia ir atskirų Specialisto išvadoje nurodytų trūkumų įvertinimas. Pavyzdžiui, išvadoje nurodyta, kad neveikia vėdinimo sistema, o kondicionieriai yra neprižiūrėti ir nevalyti. Nors sutarties 2.2.6 punkte ieškovei nustatyta pareiga prižiūrėti Patalpose esančius ventiliacijos prietaisus, byloje nenustatyta nurodytų trūkumų atsiradimo priežastis ir laikas bei tai, kad juos lėmė būtent šios ieškovės pareigos nevykdymas. Specialisto nurodyti sienų ir grindų dangos pažeidimai pagal savo pobūdį galėjo patekti į ieškovei tenkančio einamojo remonto apimtį, tačiau ir dėl jų byloje nenustatyta, kada jie atsirado, kokio masto buvo ir ar konkrečiu sutarties vykdymo metu ieškovė jau turėjo pareigą juos pašalinti. Dėl Specialisto išvadoje nurodytų priešgaisrinės saugos ir elektros instaliacijos trūkumų byloje taip pat nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad jų pašalinimas pagal sutartį teko būtent ieškovei ir kad jų buvimas patvirtina jos sutartinių pareigų nevykdymą. Taigi konkrečių Specialisto išvadoje nurodytų trūkumų vertinimas nesudaro pagrindo visą joje užfiksuotą patalpų būklę prilyginti ieškovės sutartinių pareigų pažeidimams, juolab tokio reikšmingumo pažeidimams, kurie paneigtų sutarties 5.2 punkte nustatytą teisę į Sutarties pratęsimą.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytą tinkamo Sutarties vykdymo sąlygą, nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė atskiriems sutarties vykdymo trūkumams, tinkamai neįvertinęs jų pobūdžio, trukmės, reikšmingumo ir teisinių padarinių viso ilgalaikio šalių sutartinių santykių laikotarpio kontekste. Nustatyti nuomos mokesčio mokėjimo terminų praleidimai, atsižvelgiant į jų pobūdį, šalių ilgalaikę sutarties vykdymo praktiką ir atsakovės elgesį sutarties vykdymo metu, taip pat 2025 m. lapkričio mėnesį, jau kilus teisminiam ginčui, užfiksuoti Patalpų būklės trūkumai, nenustačius pakankamo jų ryšio su konkrečių ieškovės sutartimi prisiimtų pareigų pažeidimu, nesudarė pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė sutarties 5.2 punkto prasme ją vykdė netinkamai ir dėl to neteko šiame punkte nustatytos teisės pratęsti nuomos santykius.Vertinant šias aplinkybes reikšmingas ir atsakovės elgesys sutarties vykdymo bei jos pratęsimo metu. Byloje nenustatyta, kad iki ieškovei pareiškiant valią pratęsti sutartį atsakovė būtų vertinusi dabar byloje nurodomus mokėjimo, patalpų priežiūros ar remonto trūkumus kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimus, dėl kurių negalėtų būti tęsiami šalių sutartiniai santykiai. Priešingai, 2025 m. rugsėjo 16 d. ieškovei raštu pareiškus valią pasinaudoti sutarties 5.2 punkte nustatyta teise ir pratęsti sutartį, atsakovė 2025 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą ją pratęsti grindė pasikeitusiais strateginiais planais, o ne netinkamu ieškovės sutarties vykdymu. Kaip jau minėta, ši aplinkybė savaime neužkerta kelio atsakovei teismo procese remtis faktiškai egzistavusiais sutarties pažeidimais, tačiau, vertinama kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis, ji yra reikšminga sprendžiant, kokią reikšmę pati atsakovė sutarties vykdymo metu teikė vėliau teismo procese jos nurodytiems ieškovės sutarties vykdymo trūkumams.Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neatitiko Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytos tinkamo sutarties vykdymo sąlygos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sutarties 5.2 punkte nustatytu terminu ir rašytine forma pareiškė valią pratęsti sutartį, o pakankamo pagrindo pripažinti, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ji buvo netekusi šiame punkte nustatytos teisės, nenustatyta. Todėl konstatuotina, kad ieškovė įvykdė sutarties 5.2 punkte nustatytas jos pratęsimo sąlygas ir tinkamai realizavo šiame punkte įtvirtintą teisę pratęsti Sutartį papildomam dešimties metų laikotarpiui.Dėl procesinės bylos baigtiesAtsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytą tinkamo Sutarties vykdymo sąlygą ir ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neturėjo teisės pratęsti Nuomos sutartį. Šie pažeidimai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijojeCPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, ieškovės – priteisiamos iš atsakovės.Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus apie 12 378,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už procesinių dokumentų rengimą ir pateikimą teismui, taip pat 286,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį ir sudėtingumą, advokatės darbo laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 780,77 Eur išlaidų advokatės pagalbai (5 311,31 Eur už apeliacinio skundo, 292,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir 176,96 Eur už prašymo prijungti papildomus įrodymus parengimą) bei sumokėjo 229,00 Eur žyminį mokestį – iš viso 6 009,77 Eur. Įvertinusi bylos apimtį ir sudėtingumą, advokatės darbo laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir apimtį bei Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InMedica“ ieškinį tenkinti visiškai. Pripažinti tarp ieškovės UAB „InMedica“ (juridinio asmens kodas 300011170) ir atsakovės UAB „Corpus Sanum investicija“ (juridinio asmens kodas 300121745) sudarytą 2018 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. GN01/2018 (su vėlesniais jos pakeitimais) pratęsta vadovaujantis jos 5.2 punktu papildomam 10 (dešimties) metų laikotarpiui iki 2035 m. gruodžio 31 d. ir įpareigoti atsakovę UAB „Corpus Sanum investicija“ ją vykdyti.Priteisti iš atsakovės UAB „Corpus Sanum investicija“ (juridinio asmens kodas 300121745) ieškovei UAB „InMedica“ (juridinio asmens kodas 300011170) 18 674,70 Eur (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus septyniasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.Teisėjai | Ramunė Čeknienė | Rita Dambrauskaitė | Laimantas Misiūnas