Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-692-516/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00516-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belor“ netiesioginį ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Belor“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama:pripažinti negaliojančiais 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitymo aktus (toliau – tarpusavio užskaitos aktai), sudarytus likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“;taikyti restituciją – grąžinti sandorių šalis (LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“) į pirminę padėtį, buvusią iki ginčijamų tarpusavio įskaitymo aktų sudarymo, t. y. priteisti LUAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur; priteisti kiekvienos iš atsakovių naudai jų turėtas reikalavimo teises (LUAB „Arvi fertis“ į UAB „Agrofertis“ ir UAB „Agrofertis“ į LUAB „Arvi fertis“), kurios buvo perleistos pagal pripažintus negaliojančiais sandorius (jeigu tokios reikalavimo teisės teismo bus nustatytos egzistavusiomis);priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė yra atsakovės LUAB „Arvi fertis“ kreditorė, kurios 9 190 341,01 Eur reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Iš LUAB „Arvi fertis“ nemokumo proceso duomenų paaiškėjo pinigų išvedimo iš LUAB „Arvi fertis“ schema, kurią teismai yra pripažinę nesąžininga. Tarpusavio užskaitos aktais buvo įskaitomos neegzistuojančios UAB „Agrofertis“ skolos, sudaromi fiktyvūs sandoriai, esant poreikiui, pakeičiamos (įrašomos) norimos pinigų sumos, kuriais buvo siekiama panaikinti LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę į mokią (susijusią) skolininkę UAB „Agrofertis“ ir išvesti pinigines lėšas iš LUAB „Arvi fertis“ bei panaikinti bet kokias galimybes kitiems kreditoriams patenkinti reikalavimus. Atsakovė LUAB „Arvi fertis“ pažeidė savo kreditorių interesus, sumažino bendrą turimo turto masę, kadangi ji galbūt turėjo turtinę teisę į atsakovę UAB „Agrofertis“ dėl visos atliktų įskaitymų sumos, t. y. 4 769 188,43 Eur, kuri buvo nurašyta, o atlikti įskaitymai buvo sudaryti LUAB „Arvi fertis“ jau faktiškai esant nemokiai. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu: (1) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies; (2) pripažino negaliojančiais LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“ tarpusavio užskaitos aktus; (3) pritaikė restituciją – grąžino atsakovei LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teises į atsakovės UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą, taip pat atsakovei UAB „Agrofertis“ grąžino 4 769 188,43 Eur reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą; (4) priteisė ieškovei iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis 27 100,99 Eur, t. y. po 13 550,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; (5) priteisė iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų valstybei 13,28 Eur, t. y. po 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; (6) priteisė ieškovei iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis 4 295,56 Eur, t. y. po 2 147,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Atsakovė LUAB „Arvi fertis“ pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimą.Atsakovė UAB „Agrofertis“ pateikė prašymą netenkinti atsakovės LUAB „Arvi fertis“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad byloje priimtas sprendimas dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, todėl tokio sprendimo nereikia vykdyti priverstinai. Atsakovė geranoriškai įvykdė dalį sprendimo ir sumokėjo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas ieškovei.Ieškovė pateikė prašymą išduoti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ vykdomąjį raštą. Nurodė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia teismo sprendimo vykdymo tvarkos klausimų, o tik priima procesinį sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė UAB „Agrofertis“ nesiėmė aktyvių veiksmų įvykdyti sprendimą bei negrąžino LUAB „Arvi fertis“ 4 769 188,43 Eur reikalavimo teisės.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės LUAB „Arvi fertis“ prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais atsakovių sudaryti tarpusavio užskaitos aktai bei pritaikyta dvišalė restitucija – kiekvienai iš atsakovių grąžintos jų turėtos reikalavimo teisės (į 4 769 188,43 Eur) į kitą atsakovę. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, į tai, kad nuginčytais įskaitymo sandoriais pinigų sumos realiai nebuvo perduodamos, nusprendė, jog taikytina dvišalė restitucija ir kiekvienai iš šalių sugrąžintina atitinkama reikalavimo teisė į įskaitytas sumas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 129 punktą, nurodė, kad reikalavimas priteisti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur pareikštas ne kaip savarankiškas reikalavimas, o kaip prašomos taikyti restitucijos dalis, todėl, atsižvelgiant į argumentus dėl restitucijos taikymo būdo, netenkinamas. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad teismo sprendimas, kuriuo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir LUAB „Arvi fertis“ grąžinta reikalavimo teisė į UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą, nereikalauja antstolio atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeškovė UAB ,,Belor“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) neįtvirtina jokių imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo teisių grąžinimo negali būti vykdomas priverstine tvarka.Skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui bei teisingumo įgyvendinimui, paneigiant teismo sprendimų privalomumo ir tinkamo jų įgyvendinimo reikšmę. Skundžiama nutartis palieka bylos šalis visiško teisinio neapibrėžtumo būsenoje, kai teismo pripažintos (grąžintos) reikalavimo teisės negali būti realiai įgyvendintos. Atsakovė UAB „Agrofertis“ teismo sprendimo savanoriškai nevykdo ir jo neketina vykdyti ateityje, o pirmosios instancijos teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, atsakovei LUAB „Arvi fertis“ ir visiems jos kreditoriams, įskaitant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvo užkirstos bet kokios galimybės pasinaudoti priverstinio sprendimo vykdymo priemonėmis, kadangi nesant vykdomojo rašto, antstolis negali pradėti priverstinio vykdymo veiksmų.Turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymas tarp atsakovių nėra galimas, tai numatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovė LUAB „Arvi fertis“ yra bankrutuojanti bendrovė, todėl neegzistuojant minėtai JANĮ numatytai išimčiai, leidžiančiai po bankroto bylos iškėlimo įskaityti reikalavimus, atsakovių turimi priešpriešiniai reikalavimai negali būti įskaityti.Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu pripažinta atsakovės LUAB „Arvi fertis“ teisė tampa faktiškai neįgyvendinama ir neginama, o tai prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, taip pat viešajam interesui. Vienintelis būdas tinkamai įvykdyti minėtą sprendimą yra vykdomojo rašto išdavimas.Skundžiama nutartimi teismas nepaisė aukštesnės instancijos teismų praktikos dėl restitucijos taikymo. Skundžiamoje nutartyje pateiktas aiškinimas neatitinka restitucijos paskirties, kadangi neleidžia faktiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusios padėties, kaip to reikalauja teismų praktika. Vien formalus nurodymas, kad reikalavimo teisė yra grąžinama, nesudarant galimybės užtikrinti tokio sprendimo įvykdymo, nepasiekia restitucijos tikslo. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021, kurioje atsakovė LUAB „Arvi fertis“ taip pat dalyvavo atsakovės procesiniu statusu, teismas atsisakė priteisti iš atsakovės UAB „Baltkalis“ atsakovės LUAB „Arvi fertis“ naudai grąžintos reikalavimo teisės dydžiui lygią sumą tik todėl, kad dėl to nebuvo pareikšto savarankiško reikalavimo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nenurodė jokio argumento, kurio pagrindu būtų galima teigti, kad grąžintos reikalavimo teisės dydžiui lygi suma, esant kitokioms aplinkybėms, negalėtų būti priteista atsakovei LUAB „Arvi fertis“, ar juolab kad pinigų grąžinimas natūra tokioje situacijoje būtų apskritai teisiškai negalimas. Tai suponuoja ir realią galimybę atlikti priverstinio išieškojimo iš sprendimo savanoriškai nevykdančios bylos šalies turto veiksmus. Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo visiškai įvykdyta atlikus grąžinimą (kreditorinių reikalavimų patvirtinimą iš abiejų pusių, o tai yra tolygu skolos apmokėjimui nemokumo procese). Analogiškai ir šiuo atveju, kadangi įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu reikalavimo teisė į atsakovę UAB „Agrofertis“ yra grąžinta atsakovei LUAB „Arvi fertis“, o atsakovė UAB „Agrofertis“ savanoriškai sprendimo neįvykdė, egzistuoja visos sąlygos pradėti priverstinį vykdymą (skirtumas tik tas, kad viena iš pusių nėra bankrutuojanti).Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Agrofertis“ Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindu yra skolinga atsakovei LUAB „Arvi fertis“, t. y. atsakovė UAB „Agrofertis“ bylos nagrinėjimo metu vienareikšmiškai tvirtino, kad atsakovės LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisė egzistavo, ji buvo vykdytina. Viena iš byloje įrodinėjamų aplinkybių buvo tai, kad užskaitos sandoriais (aktais) buvo įskaityti realūs finansiniai įsipareigojimai, priešpriešinės skolos.Atsakovė UAB „Agrofertis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl ieškinys dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais kvalifikuotinas kaip negatyvus ieškinys dėl pripažinimo (sandorių negaliojimo). Tokį ieškinio kvalifikavimą patvirtina ir Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo 129 punkte nurodęs, kad netenkina prašymo dėl priteisimo, t. y. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino reikalavimo dėl priteisimo kaip restitucijos būdo. Vykdomasis raštas yra išduodamas sprendimams dėl priteisimo (CPK 646 straipsnio 1 dalis, 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes būtent esant sprendimui dėl priteisimo gali būti vykdomas priverstinis išieškojimas, kuriam ir yra išduodamas vykdomasis raštas (CPK 624 straipsnio 2 dalis). Sprendimams dėl pripažinimo vykdomojo rašto nereikia, nes jų nereikia priverstinai vykdyti. Todėl atskirojo skundo motyvas, kad CPK neįtvirtina imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog teismo sprendimas dėl reikalavimo teisių grąžinimo negali būti vykdomas priverstine tvarka, yra nepagrįstas ir neatitinka CPK sisteminio aiškinimo.Skundžiama nutartis nepažeidžia restitucijos taikymo būdo. Pati ieškovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama išaiškinti sprendimą, kadangi sprendimu atsakovėms yra grąžintos reikalavimo teisės, tačiau vykdomąjį raštą sprendimo pagrindu atsisakęs išduoti pirmosios instancijos teismas nurodo, kad toks sprendimas negali būti priverstinai vykdomas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė išaiškinti sprendimą, nes jis yra aiškus. Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad teismo sprendimo 127 punkte nurodyta, jog restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio, pripažinto negaliojančiu, šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį; reikalavimas priteisti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur įvertintas ne kaip savarankiškas reikalavimas, o kaip prašomos taikyti restitucijos dalis, ir nuspręsta jo netenkinti (sprendimo 129 punktas))“. Iš sprendimo motyvų (129 punkto) matyti, kad nepagrįstai nuginčytais įskaitymo sandoriais pinigų sumos realiai nebuvo perduodamos, todėl tų sumų Lietuvos apeliacinis teismas nepriteisė. Restitucijos taikymas buvo ne sumų priteisimas, o reikalavimų teisių į įskaitytas sumas sugrąžinimas kiekvienai iš šalių (sprendimo 127, 129 punktai, rezoliucinė dalis). Todėl Lietuvos apeliacinis teismas sprendime aiškiai nurodė, kad reikalavimo dėl priteisimo kaip restitucijos būdo netenkina. Todėl skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai nuspręsta neišduoti vykdomojo rašto, nes nėra jokių priverstinių vykdymo veiksmų, o, kaip paminėta ir skundžiamoje nutartyje, atsakovė UAB „Agrofertis“ sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įvykdė geranoriškai.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės LUAB „Arvi fertis“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams vykdyti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646–649 straipsniai). Tačiau vykdomasis raštas išduodamas ne dėl visų teismo priimtų procesinių sprendimų, o tik dėl tokių, kuriems gali būti taikomi priverstinio vykdymo veiksmai. Priverstinai vykdytinų sprendimų rezultatas pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Todėl šie sprendimai, kai atsakovas jų nevykdo gera valia, išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą vykdomi antstolio, taikant priverstinio vykdymo priemones. Priverstinai vykdytini sprendimai yra, pavyzdžiui, sprendimai pagal ieškinius dėl priteisimo, dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir kt. Kiti teismo sprendimai teisinį efektą sukelia savaime, jiems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl pripažinimo. Tokiu sprendimu pažeista subjektinė teisė apginama konstatuojant, kad ieškovas turi tam tikrą teisę. Taigi, priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra tik viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616-248/2015).Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu nagrinėjamoje byloje: (1) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies; (2) pripažino negaliojančiais LUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Agrofertis“ tarpusavio užskaitos aktus; (3) taikė restituciją – grąžino atsakovei LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teises į atsakovės UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur pagal pripažintus negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą, taip pat atsakovei UAB „Agrofertis“ grąžino reikalavimo teises į LUAB „Arvi fertis“ 4 769 188,43 Eur pagal pripažintais negaliojančiais sandorius įskaitytą sumą; (4) priteisė ieškovei iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis 27 100,99 Eur, t. y. po 13 550,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; (5) priteisė iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų valstybei 13,28 Eur, t. y. po 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; (6) priteisė ieškovei iš atsakovių UAB „Agrofertis“ ir LUAB „Arvi fertis“ administravimui skirtų lėšų lygiomis dalimis 4 295,56 Eur, t. y. po 2 147,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo 127 punkte nurodė, kad: ,,<...> restitucijos taikymas turi užtikrinti sandorio, pripažinto negaliojančiu, šalių grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį.“ Šio sprendimo 129 punkte nurodė, kad: ,,Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, į tai, kad nuginčytais įskaitymo sandoriais pinigų sumos realiai nebuvo perduodamos, nusprendžia, jog taikytina dvišalė restitucija ir kiekvienai iš šalių sugrąžintina atitinkama reikalavimo teisė į įskaitytas sumas. Reikalavimas priteisti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš UAB „Agrofertis“ 4 769 188,43 Eur pareikštas ne kaip savarankiškas reikalavimas, o kaip prašomos taikyti restitucijos dalis, todėl, atsižvelgiant į argumentus dėl restitucijos taikymo būdo, netenkinamas.“Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu, be kita ko, buvo taikyta restitucija ir kiekvienai iš atsakovių sugrąžintos atitinkamos reikalavimo teisės į įskaitytas sumas, t. y. apeliantės reikalavimas dėl 4 769 188,43 Eur priteisimo pripažintas ne savarankišku reikalavimu, o prašomos taikyti restitucijos dalimi. Nors, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovė, CPK imperatyviai nėra įtvirtinta, kad teismo sprendimas dėl reikalavimo teisių grąžinimo negali būti vykdomas priverstine tvarka, tačiau tokią išvadą pagrindžia sisteminis CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 624 straipsnio 2 dalies ir 646–649 straipsnių nuostatų aiškinimas. Pagal pirmosios instancijos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, antstolis taiko CPK 624 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones, tačiau vykdomieji dokumentai gali būti išduodami tik tose bylose, kuriose pagal priimto sprendimo rezoliucinę dalį yra galimi atlikti su priverstiniu vykdymu susiję veiksmai (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu, be kita ko, pripažinus tarpusavio užskaitos aktus negaliojančiais ir taikius dvišalę restituciją kiekvienai iš atsakovių sugrąžinant atitinkamas reikalavimo teises į įskaitytas sumas, nebuvo patenkintas reikalavimas dėl priteisimo, kuris galėtų būti vykdomas priverstine tvarka, todėl neegzistuoja vykdomojo rašto išdavimo pagrindas – kiekvienai iš atsakovių pačiu teismo sprendimu sugrąžintos iki pripažintų negaliojančiais sandorių (tarpusavio užskaitos aktų) turėtos reikalavimo teisės.Nors apeliantė teigia, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamam įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui ir teisingumo įgyvendinimui, kadangi pripažintos (grąžintos) reikalavimo teisės negali būti realiai įgyvendintos, tačiau, kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu nebuvo patenkintas reikalavimas, kuris galėtų būti priverstinai vykdomas. Pripažintos (grąžintos) reikalavimo teisės negali būti įgyvendintos priverstinio vykdymo priemonėmis (išdavus vykdomąjį raštą), kadangi minėtu sprendimu pripažinus (grąžinus) reikalavimo teises, atsakovės buvo grąžintos į pirminę padėtį, buvusią iki tarpusavio užskaitymo aktų sudarymo, t. y. tokiu būdu atsakovės vėl turi galiojančias reikalavimo teises viena į kitą. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovei LUAB „Arvi fertis“ ir jos kreditoriams buvo užkirstos bet kokios galimybės pasinaudoti priverstinio sprendimo vykdymo priemonėmis.Įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu, be kita ko, pritaikius restituciją atsakovėms buvo sugrąžintos atitinkamos reikalavimo teisės į įskaitytas sumas ir jos vėl turi galiojančias reikalavimo teises, atmetami kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad minėtu sprendimu pripažinta atsakovės LUAB „Arvi fertis“ teisė tampa faktiškai neįgyvendinama ir neginama. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu reikalavimo teisių grąžinimas sukelia teisinius padarinius be priverstinio vykdymo, nes atsakovės grąžintos į pirminę padėtį, todėl, skirtingai nei teigia apeliantė, toks aiškinimas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei viešajam interesui.Nors apeliantės argumentas, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas tarp atsakovių nėra galimas dėl to, jog atsakovė LUAB „Arvi fertis“ yra bankrutuojanti bendrovė (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra teisingas, tačiau tai nelemia išvados, kad dėl to yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį vykdomajame rašte bet kuriuo atveju negalėtų būti nurodyta UAB „Agrofertis“ prievolė grąžinti LUAB „Arvi fertis“ 4 769 188,43 Eur pagal pripažintus negaliojančiais sandorius, kadangi vykdomajame rašte pažodžiui turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vykdomajame rašte įrašius atsakovės UAB „Agrofertis“ prievolę grąžinti atsakovei LUAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę į 4 769 188,43 Eur, vykdymo procese galėtų būti sprendžiama nebent dėl to, kaip toks sprendimas galėtų būti įvykdytas, t. y. kaip galėtų būti įforminamas (atspindimas apskaitoje) atitinkamos reikalavimo teisės turėjimas (grąžinimas). Toks vykdomasis raštas, priešingai nei mano apeliantė, nesudarytų pagrindo priverstinai išieškoti atitinkamą sumą atsakovei LUAB „Arvi fertis“ iš atsakovės UAB „Agrofertis“, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priteisimo nėra pasisakyta. Tai tik papildomai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstumą. Apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepaisė aukštesnės instancijos teismų praktikos dėl restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu atsakovėms buvo faktiškai atkurta iki tarpusavio užskaitos aktų sudarymo buvusi padėtis – pripažintos (grąžintos) reikalavimo teisės į įskaitytas sumas, o tokio reikalavimo patenkinimas nėra vykdomas priverstine tvarka. Priešingai nei nurodo apeliantė, tai nėra formalus nurodymas, kad reikalavimo teisė yra grąžinama, nesudarant galimybės užtikrinti tokio sprendimo įvykdymo, kadangi patenkinus šį ieškinio reikalavimą, atsakovės vėl turi galiojančias reikalavimo teises, kurias turėjo iki tarpusavio užskaitos aktų sudarymo, todėl restitucijos tikslas yra pasiektas. Kokiu būdu kiekvienai iš atsakovių toliau įgyvendinti sugrąžintas reikalavimo teises, yra būtent jų dispozityvi teisė, t. y. kiekviena atsakovė pati turi nuspręsti ar įgyvendinti jai grąžintą reikalavimo teisę ir kokiu būdu ją įgyvendinti (CPK 13 straipsnis). Priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-284-881/2021 nepasisakė dėl kitokio restitucijos taikymo būdo negu šioje byloje nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu. Abiejose aptariamose bylose restitucija buvo pritaikyta būtent grąžinant atsakovėms iki sandorių sudarymo turėtas reikalavimo teises, o ne priteisiant ieškovei nuginčytų įskaitymo aktų pagrindu įskaitytas sumas. Sprendimo vykdytinumo klausimas byloje Nr. e2A-284-881/2021 apskritai nebuvo nagrinėjamas, todėl apeliantės argumentai dėl nukrypimo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos, taikant restituciją, vertinami kaip spekuliatyvūs. Apeliantės argumentas, kad atsakovė UAB „Agrofertis“ Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo pagrindu yra skolinga atsakovei LUAB „Arvi fertis“, kadangi viena iš byloje įrodinėjamų aplinkybių buvo tai, jog tarpusavio užskaitos aktais buvo įskaityti realūs finansiniai įsipareigojimai, priešpriešinės skolos, nelemia kitokios išvados dėl galimybės išduoti vykdomąjį raštą. Minėta, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta jokia su išieškojimu susijusi dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o pritaikius restituciją atsakovėms grąžintos reikalavimo teisės į įskaitytas sumas. Toks teismo sprendimas, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, yra savaime besirealizuojantis, t. y, jame nurodytas teisines pasekmes – reikalavimo teisių grąžinimą kiekvienai iš atsakovių – sukuria nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, todėl jo priverstinio vykdymo veiksmai negali būti atliekami. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Proceso šalys pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Kadangi apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė UAB „Agrofertis“ pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad iš viso patyrė 2 504,70 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: (1) 2026 m. birželio 18 d. nutarties atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą analizė ir tolesnė komunikacija su kliento atstovu – 139,15 Eur (su PVM); (2) 2026 m. liepos 1 d. atskirojo skundo analizė – 278,30 Eur (su PVM); (3) 2026 m. liepos 7 d. bylos medžiagos analizė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas – 556,60 Eur (su PVM); (4) 2026 m. liepos 8 d. bylos medžiagos analizė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas – 695,75 Eur (su PVM); (5) 2026 m. liepos 9 d. bylos medžiagos analizė, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas ir pateikimas teismui – 834,90 Eur (su PVM). Taip pat pateikė šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat su šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).Vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, visos atsakovės UAB „Agrofertis“ nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikytinos vienarūšėmis teisinėmis paslaugomis, jos yra sudėtinė atsiliepimo į atskirąjį skundą dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas 2026 m. liepos 9 d. (2026 m. III ketvirtį), vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, apskaičiuojant didžiausią galimą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taikytinas 2026 m. I ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 554,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, didžiausia galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur x 0,4). Atsakovės UAB „Agrofertis“ nurodytos patirtos 2 504,70 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalią galimą priteisti sumą pagal Rekomendacijas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinamas iš dalies ir iš apeliantės priteisiamas atsakovei UAB „Agrofertis“ iki rekomenduojamo maksimalaus dydžio sumažintas 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“, j. a. k. 303276665, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrofertis“, j. a. k. 303533483, 1 021,68 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Teisėja Rasa Gudžiūnienė