Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3013Bylos Nr. eCIK-987/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00516-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės,susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 27 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofertis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė UAB „Agrofertis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Atrankos kolegija 2026 m. liepos 2 d. nutartimi Nr. DOK-2196 atsisakė priimti ankstesnį paduotą atsakovės kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.Atrankos kolegija taip pat 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Nr. DOK-2726 atsisakė priimti antrą kartą paduotą atsakovės kasacinį skundą dėl to, kad antrą kartą pateikto kasacinio skundo argumentai savo turiniu iš esmės buvo tapatūs pirmą kartą teikto kasacinio skundo argumentams, todėl nebuvo pagrindo kitaip spręsti kasacinio skundo priimtinumo klausimą, nei jis jau buvo išspręstas ankstesne atrankos kolegijos nutartimi.Atsakovė kasacinį skundą pateikė trečią kartą. Jis yra paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Byloje egzistuoja absoliutus skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Arvi fertis“ pardavė aukcione reikalavimo teises (ir pareigas) į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Agrofertis“ kitam subjektui, kuris byloje nedalyvauja. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, procesinių teisių perleidimas turi įvykti toje stadijoje (šiuo atveju, apeliacijoje), kurioje įvyko materialinių subjektinių teisių perleidimas, todėl ši klaida negali būti ištaisyta kasacijoje. Skundžiamu procesiniu sprendimu teismas grąžino teises (ir pareigas) restitucija tam asmeniui, kuris jų neturi. Tokia situacija turi esminės reikšmės ir kasatorei, nes skundžiamu procesiniu sprendimu teismas, panaikinęs aktus, grąžino ir UAB „Agrofertis“ reikalavimo teises į BUAB „Arvi fertis“.2. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė sąžiningumo prezumpciją ir su jos taikymu susijusias teisės normas, nes (a) byloje nepakanka įrodymų kasatoriaus nesąžiningumui įrodyti; (b) Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės preziumavo, kad kasatorė elgėsi nesąžiningai, kas yra draudžiama, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnis netaikomas netiesioginiam ieškiniui ir šia norma Lietuvos apeliacinis teismas net ir nesirėmė, kitų nesąžiningumo prezumpcijų įstatymai nenumato; (c) byloje surinkti ir apeliacinės instancijos teismo neįvertinti įrodymai patvirtina, kad UAB „Agrofertis“ elgėsi sąžiningai; (d) Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime taip pat preziumavo, kad kasatorius, sudarydamas ginčo aktus, neva turėjo priešingą CK 1.81 straipsnio tikslą, kas neatitinka kasacinio teismo suformuoto CK 1.81 straipsnio aiškinimo, nes tokių aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas netyrė ir esami byloje įrodymai tokią teismo išvadą paneigia; (e) kasatorės vertinimu, šiuo atveju CK 1.81 straipsnis turėjo būti taikomas tik tada, jeigu būtų nustatyti aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių resruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) pažeidimai, kurių abiejų instancijų teismai nenustatė. Pagal ydingą apeliacinės instancijos CK 1.81 straipsnio aiškinimą, bet kuris subjektas, prekiaujantis su restruktūrizuojama įmone, savaime pažeis CK 1.81 straipsnį, nes bus senesnių kreditorių, kurių interesai nebus patenkinti; (f) tokiu būdu, Lietuvos apeliacinis teismas, pažeidęs sąžiningumo prezumpciją (CK 4.26 straipsnio 2 dalis), kartu pažeidė ir pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartą (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).3. ĮRĮ yra specialusis įstatymas (lot. lex specialis), reglamentuojantis restruktūrizavimo santykius, o CK 1.81 straipsnis yra bendroji, visiems civiliniams sandoriams taikoma norma. Kai specialusis įstatymas (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus (mokėti einamąsias įmokas), bendrosios normos (CK 1.81 straipsnio) taikymas negali paneigti to paties veiksmo teisėtumo, nebent būtų nustatytas papildomas, nuo ĮRĮ reguliavimo nepriklausantis nesąžiningumo elementas. Lietuvos apeliacinis teismas šio santykio sistemiškai neanalizavo – jis konstatavo aktų atitiktį ĮRĮ ir, nepaisant to, pritaikė CK 1.81 straipsnį taip, lyg šis santykis tarp bendrosios ir specialiosios normos neegzistuotų. Atrankos kolegija, susipažinusi su trečią kartą atsakovės pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad pirmasis šio skundo argumentas išdėstytas kitaip, tačiau savo savo turiniu jis iš esmės tapatus pirmą ir antrą kartą teiktų kasacinių skundų argumentams. Konstatuotina, kad ši kasacinio skundo dalis negali būti priimama dėl to, jog joje nesuformuluoti kasacijos pagrindai. Pakeitus skunde nurodomo argumento (jį sudarančių teiginių) dėstymo struktūrą, kai kuriuos nurodomus teiginius modifikuojant, išdėstant plačiau, juos papildant, skundo esmė šioje dalyje nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nėra pagrindo kitaip spręsti kasacinio skundo priimtinumo klausimą, nei jis jau buvo išspręstas ankstesne atrankos kolegijos nutartimi.Pasisakydama dėl kitos kasacinio skundo dalies, atrankos kolegija taip pat pažymi, kad ja taip pat nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina,