- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-669-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05453-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- D. D., L. D.
- Ieškovas
- P. C.
- Trečiasis asmuo
- notarė B
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. D. ir L. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. C. AS patikslintą ieškinį atsakovams D. D., L. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė B. V. ir D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo D. D. (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. D. mirties; leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo D. D. pagal 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4215-323/2019, 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4131-639/2019, 2019 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4196-637/2019 į L. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. atsakovas D. D. su pradiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai vykdoma, pradinis kreditorius ją nutraukė. 2018 m. sausio 12 d. pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą tarpiniam kreditoriui - (duomenys neskelbtini), o pastarasis 2018 m. sausio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui - ieškovui (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4215-323/2019, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3 447,80 Eur skolą, 3 131,41 Eur palūkanų, 10,30 Eur delspinigių, 37,80 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 447,80 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 589,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio A. S. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/01892). Atsakovas su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, AB 2015 m. gegužės 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. gegužės 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias „Swedbank“, AB suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal nustatytą grafiką mokėti kredito įmokas ir kitus nustatytus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartys nebuvo vykdomos tinkamai ir laiku, pradinis kreditorius jas nutraukė. 2016 m. spalio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu aukščiau nurodytus įsiskolinimus tarpiniam kreditoriui (duomenys neskelbtini), o ši 2016 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui – ieškovui. 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4131-639/2019, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 328,85 Eur skolą, 20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 992,43 Eur nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 12,75 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 6 999,73 Eur nuo 2019-02-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 328,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio A. S. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/01891). 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi Bigbank AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas, o šis įsipareigojo pagal nustatytą grafiką mokėti kredito įmokas ir kitus nustatytus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai vykdoma, pradinis kreditorius ją nutraukė. 2017 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Bigbank AS filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo vardu turimą kreditą ieškovui. 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4196-637/2019, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10 000,00 Eur negrąžintą kreditą, 889,33 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 670,00 Eur delspinigius, 11,95 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 10 000,00 Eur, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio A. S. kontorai (vykdomosios bylos Nr. 0010/19/01975). Antstolis A. S., vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas D. D. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas niekur nedirba, jo banko sąskaitos yra areštuotos. Atsakovas skolos dengimui pagal vykdomuosius dokumentus Nr. e2-4215-323/2019 ir e2-4131-639/2019 nėra atlikęs nei vienos įmokos įsiskolinimui padengti. Atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovui sudaro 47 047,68 Eur. Atsakovo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais atsisakė palikimo. Ieškovas gavo iš antstolio A. S. kontoros informaciją apie tai, jog atsakovas po savo tėvo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimą, būdamas pirmos eilės įpėdiniu. Ieškovui nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimą, tačiau iš turimo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad po atsakovo tėvo A. D. mirties, atsakovo motina L. D. paveldėjimo teisės (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo motinai L. D., pergyvenusiai savo sutuoktinį (t. y. po sutuoktinio mirties pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei) turėjo atitekti 1/2 aukščiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti 1/4 dalį palikimo. Taigi, po A. D. mirties L. D. priėmus palikimą jai turėjo priklausyti 5/8 dalys turto, esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu po 3/16 dalis šio turto turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymą - palikėjos vaikams, tarp jų - atsakovui D. D.. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo brolis D. D. atsisakė priimti palikimą, atsakovui tenkančio palikimo dalį turėjo sudaryti 3/8 dalys turto. Pažymėtina, kad atsakovas po tėvo A. D. mirties atsisakė palikimo ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 3/8 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovas reiškia šį ieškinį.
II. P. instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ab initio atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) Leido nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4215-323/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4131-639/2019 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4196-637/2019 iš atsakovo D. D. ieškovo P. C. AS naudai, į L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo D. D. 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo P. C. AS, naudai. Priteisė iš atsakovės L. D. 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo P. C. AS, naudai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei L. D. priklausančio 3/8 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, paliko galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu pradiniai kreditoriai, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovas, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4215-323/2019, 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4131-639/2019, 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4196-637/2019 yra priteisti įsiskolinimai iš atsakovo, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir / ar neteismine tvarka, šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovo turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.
3.2. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirba, jo vardu atidarytos banko sąskaitos areštuotos, dėl ko įsiskolinimas nėra dengiamas. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovo teisių pažeidimas yra įrodytas.
3.3. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo atsisakyti ar nepriimti tėvo palikimo, todėl teismo vertinimu, atsakovas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.
3.4. Atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus, kadangi skola nuo jos atsiradimo nėra dengiama.
3.5. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sudarydamas ginčijamą sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo, atsakovas iš esmės veikė savo artimųjų, t. y. motinos naudai.
3.6. Ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2022 m. gegužės 25 d., kuomet gavo Registrų centro testamentų registro išrašą. Teisme ieškovės ieškinys gautas 2022 m. rugsėjo 2 d., taigi actio Pauliana ieškinio senaties terminas nepraleistas.
3.7. Atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovo teises (CK 6.66 straipsnis).
3.8. Atsakovo neveikimas – atsisakymas priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą.
Šalies argumentai
3.9. Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo konkretaus įpėdinio atžvilgiu. Trečiasis asmuo D. D. su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo į notarę B. V. kreipėsi (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo palikimo atsisakymo metu paveldimą turtą jau sudarė 3/8 dalys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo PLUSPLUS CAPITAL ieškinį; priteisti atsakovams D. D. ir L. D. iš ieškovo PLUSPLUS CAPIT AL AS bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų - skolininko nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismo sprendime ši sąlyga yra vertinama išimtinai paviršutiniškai neatsižvelgiant į šios sąlygos esmę ir prasmę.
4.2. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022 yra reikšminga siekiant suprasti, kokiais atvejais skolininkas, nors ir žinodamas apie turimas skolas kreditoriams, vis tiek gali būti laikomas sąžiningu skolininku ir vienašališkas palikimo atsisakymas liktų galioti.
4.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo tyčios siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas atsisakė palikimo nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių.
4.4. Dar iki S. D. mirties ir po jos mirties A. D. ir L. D. susitarė, kad turtas, kuris priklauso jiems abiem priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui. Šis susitarimas taip pat buvo išsakytas ir abiem sūnums. Kaip matyti iš atliktų D. D. ir D. D. veiksmų, toks susitarimas egzistavo. Taigi svarbu pabrėžti, kad tiek D. D., tiek ir atsakovas D. D. tėvo palikimo atsisakė motinos naudai, nes norėjo, kad visas turtas, įskaitant ir visą butą, priklausytų jai, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jos turtas būstas.
Žemesnės instancijos teismas
4.5. Paneigus atsakovo D. D. nesąžiningumą, actio Pauliana viena iš sąlygų nėra išpildyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį.
4.6. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas akivaizdžiai daro neigiamą įtaką atsakovei, nes jeigu ši sprendimo dalis įsiteisės ir bus įvykdyta, tai atsakovė liks be vienintelio savo gyvenamojo būsto. Apeliantų nuomone, vienintelio gyvenamojo būsto atėmimas iš senyvo amžiaus žmogaus, kuris neturi jokių skolų ieškovui, visiškai neatitinka teisingumo principo.
4.7. Tai, kad trečiasis asmuo D. D. palikimo atsisakė pirmiau nei atsakovas D. D., taip pat negali būti esminė aplinkybė paskirstant palikimą. Pažymėtina, kad atsakovas D. D. gyvena užsienyje, todėl abiem sūnums nuvykti tą pačią dieną atsisakyti palikimo paprasčiausiai yra komplikuota, t. y. sunku buvo suderinti abiem sūnums tinkamą datą. Blogiausiu atveju išieškojimas galėtų būti nukreiptas ne į 3/8 palikimo turtą, o į 3/16, nes visos aplinkybės rodo, kad trečiasis asmuo D. D. palikimo atsisakė ne atsakovo D. D., o atsakovės, savo mamos L. D., naudai. Kitoks vertinimas visiškai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas jokių teisinių prievolių atsakovės L. D. atžvilgiu ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo.
5.2. Nėra pagrindo teigti, kad teisinė prievolė sudaryti ginčijamą sandorį atsakovui galėjo atsirasti iš kažkokių šeimos bendrų susitarimų ar papročių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad toks giminės susitarimas tarp atsakovų buvo sudarytas.
5.3. Byloje nėra nustatyta ir jokių išskirtinių faktinių aplinkybių, dėl kurių atsakovui būtų galėjęs kilti privalomumas sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
5.4. Atsakovė esant palikimui pagal įstatymą, galėjo turėti teisinį lūkestį tik dėl ¼ dalies sutuoktinio turto. Ta aplinkybė, kad atsakovės vaikai galimai norėjo, jog jų motinai priklausytų daugiau turto nei numatyta esant įstatyminiam paveldėjimu, negali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė paneigianti atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
5.5. Byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo ar išskirtinių faktinių aplinkybių, kurių egzistavimas būtų galėjęs nulemti privalomumą atsakovui sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį– atsisakydamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą pradiniam kreditoriui, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu atsakovas vengia.
5.6. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu išieškojimą leista nukreipti tik į 3/8 šiuo metu atsakovės valdomo buto, likusi buto dalis (5/8 dalys) net ir įvykdžius sprendimą liks atsakovės nuosavybėje, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė neteks savo gyvenamosios vietos.
5.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022 nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios.
5.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės atsisakyti palikimo konkretaus įpėdinio atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad palikėjas A. D. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo 2 (du) vaikus: D. D. (atsakovas) ir D. D. (trečiasis asmuo). Palikėjas mirė būdamas santuokoje su sutuoktine L. D. (atsakovė). Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo nustatyta kad po palikėjo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė L. D.. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo D. D. pareiškimu atsisakė mirusio tėvo A. D. palikimo. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymo faktas įregistruotas testamentų registre. (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsakovas D. D. atsisakė mirusio tėvo A. D. palikimo. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymo faktas užregistruotas testamentų registre. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarė B. V. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį L. D. (atsakovė) asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį buto – patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsiskolinimą ieškovui 2021 m. spalio 21 d. sudarė 44 019,81 Eur. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, nekilnojamojo turto neturi, atsakovo įsiskolinimas ieškovui nėra padengtas iki šiol. Ieškovas laikydamas, kad D. D. nepriimdamas palikimo pažeidė jo, kaip kreditoriaus, teises, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. D. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo A. D. mirties ir nukreipti atsakovo D. D. skolų vykdomosiose bylose išieškojimą į jam priklausančią palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.
Dėl ginčo
11. Atsakovai su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vieną iš A. P. taikymo sąlygų - skolininko nesąžiningumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ši sąlyga yra vertinama išimtinai paviršutiniškai neatsižvelgiant į šios sąlygos esmę ir prasmę. Apelianto argumentai atmestini.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
13. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
16. Kaip byloje nustatyta, atsakovo D. D. įsiskolinimą ieškovui (duomenys neskelbtini) sudarė 44 019,81 Eur. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, nekilnojamojo turto neturi. Akivaizdu, kad neturint kreditorių, asmuo turi apsisprendimo teisę dėl palikimo priėmimo, tačiau turint 44 019,81 Eur įsiskolinimą, atsiradusi galimybė paveldėti turtą turėjo būti naudojama atsiskaityti su kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus, kadangi skola nuo jos atsiradimo nėra dengiama, įsiskolinimo suma didelė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad buvo šeimos susitarimas dėl buto palikimo pergyvenusiam sutuoktiniui, nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Kaip minėta, atsakovo įsiskolinimas kreditoriui didelis, atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi, taigi nepanaikinus atsakovo palikimo atsisakymo sandorio būtų paneigti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 straipsnis).
17. Apeliantai teigia, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas akivaizdžiai daro neigiamą įtaką atsakovei L. D., nes jeigu ši sprendimo dalis įsiteisės ir bus įvykdyta, tai L. D. liks be vienintelio savo gyvenamojo būsto, vienintelio gyvenamojo būsto atėmimas iš senyvo amžiaus Lietuvos Respublikos piliečio, kuris neturi jokių skolų ieškovui, visiškai neatitinka teisingumo principo. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
18. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinį pergyvenęs kitas sutuoktinis pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo ir tik nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą palikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas A. D. turėjo 2 (du) vaikus: D. D. (atsakovas) ir D. D. (trečiasis asmuo), todėl L. D. paveldėjo ¼ A. D. palikimo. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu sprendimu išieškojimą leista nukreipti tik į 3/8 šiuo metu atsakovės L. D. valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi buto dalis (5/8 dalys) net ir įvykdžius sprendimą liks atsakovės nuosavybėje, todėl, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė neteks savo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo principo neatitiktų tokia situacija, kai asmuo turi 44 019,81 Eur įsiskolinimą ir nededa jokių pastangų jį grąžinti, o priešingai, nesąžiningai siekia pasinaudoti teise atsisakyti palikimo siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.
19. Apeliantai teigia, kad blogiausiu atveju išieškojimas galėtų būti nukreiptas ne į 3/8 palikimo turtą, o į 3/16, nes visos aplinkybės rodo, kad trečiasis asmuo D. D. palikimo atsisakė ne atsakovo D. D., o atsakovės, savo mamos L. D., naudai. Kitoks vertinimas visiškai neatitiktų teisingumo, sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
20. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
21. Kaip byloje nustatyta, trečiasis asmuo D. D. su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo į notarę B. V. kreipėsi (duomenys neskelbtini), atsakovas D. D. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kada D. D. kreipėsi dėl palikimo atsisakymo, esminę reikšmę turi tai, kad jis jam priklausančios palikimo dalies atsisakė. Civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės atsisakyti palikimo konkretaus įpėdinio atžvilgiu, todėl trečiajam asmeniui D. D. atsisakius palikimo atsakovė L. D. neįgijo jokių teisių į didesnę palikimo dalį. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo D. D. paveldimą turtą sudaro 3/8 dalys.
22. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be teisinio pagrindo nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022.
23. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, faktinė šios bylos situacija skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, minėtoje byloje mirusio sutuoktinio palikimą atsakovė priėmė dar (duomenys neskelbtini) notarui pateiktu pareiškimu ir šį turtą visą laiką iki ieškovo ieškinio teisme pateikimo (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei dešimt metų, o nagrinėjamoje byloje atsakovė L. D. palikimą priėmė tik (duomenys neskelbtini) notarui pateiktu pareiškimu, todėl atsakovų argumentai, kad teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų taikyti šią apeliacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų argumentų
24. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atmetus apeliacinį skundą atsakovams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.