Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-410-1071/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-20
Bylos Nr.: e2-410-1071/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05453-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: PlusPlus Capital AS
Atsakovas: D. D., L. D.
Trečiasis asmuo: D. D., notarė Birutė Vinogradovienė
Advokatai: Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-410-1071/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05453-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2.; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei, Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant ieškovės PlusPlus Capital AS atstovams V. M., G. Š. (nuotoliniu būdu),atsakovų D. D. ir L. D. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui (nuotoliniu būdu),trečiajam asmeniui D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams D. D., L. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Birutė Vinogradovienė ir D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo D. D. 2021 m. spalio 21 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. D. mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo D. D. pagal 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į L. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. atsakovas D. D. su pradiniu kreditoriumi UAB „mogo LT“ sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai vykdoma, pradinis kreditorius ją nutraukė. 2018 m. sausio 12 d. pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą tarpiniam kreditoriui - Risk Management Services OU, o pastarasis 2018 m. sausio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui - ieškovui PlusPlus Capital AS. 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3447,80 Eur skolą, 3131,41 Eur palūkanų, 10,30 Eur delspinigių, 37,80 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3447,80 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6589,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas su pradiniu kreditoriumi „Swedbank“, AB 2015 m. gegužės 6 d. sudarė kredito sutartį Nr. 15-031500-RK, o 2015 m. gegužės 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. 15-038753-CL, pagal kurias „Swedbank“, AB suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo pagal nustatytą grafiką mokėti kredito įmokas ir kitus nustatytus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartys nebuvo vykdomos tinkamai ir laiku, pradinis kreditorius jas nutraukė. 2016 m. spalio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu aukščiau nurodytus įsiskolinimus tarpiniam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, o ši, 2016 m. lapkričio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui – ieškovui. 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10328,85 Eur skolą, 20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 992,43 Eur nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 12,75 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 6 999,73 Eur nuo 2019-02-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 328,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas su pradiniu kreditoriumi Bigbank AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. i807959/96ta, kuria atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas, o šis įsipareigojo pagal nustatytą grafiką mokėti kredito įmokas ir kitus nustatytus mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis nebuvo laiku ir tinkamai vykdoma, pradinis kreditorius ją nutraukė. 2017 m. gruodžio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Bigbank AS filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo vardu turimą ieškovei. 2019 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10000,00 Eur negrąžintą kreditą, 889,33 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 670,00 Eur delspinigius, 11,95 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 10000,00 Eur, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Aleksandro Selezniovo kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolis Aleksandras Selezniovas, vykdydamas išieškojimą nustatė, jog atsakovas D. D. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas niekur nedirba, jo banko sąskaitos yra areštuotos. Atsakovas skolos dengimui pagal vykdomuosius dokumentus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra atlikęs nei vienos įmokos įsiskolinimui padengti. Atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovui sudaro 47 047,68 Eur. Atsakovo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais atsisakė palikimo. Ieškovas gavo iš antstolio Aleksandro Selezniovo kontoros informaciją apie tai, jog atsakovas, po savo tėvo A. D. mirties, (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimą, būdamas pirmos eilės įpėdiniu. Ieškovui nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimą, tačiau iš turimo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad po atsakovo tėvo A. D. mirties, atsakovo motina L. D. paveldėjimo teisės (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6400) įgijo 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo motinai L. D., pergyvenusiai savo sutuoktinį (t. y. po sutuoktinio mirties pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei) turėjo atitekti 1/2 aukščiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti 1/4 dalį palikimo. Taigi, po A. D. mirties L. D. priėmus palikimą jai turėjo priklausyti 5/8 dalys turto, esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu po 3/16 dalis šio turto turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymą - palikėjos vaikams, tarp jų – atsakovui (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo brolis D. D. atsisakė priimti palikimą, atsakovui tenkančio palikimo dalį turėjo sudaryti 3/8 dalis turto. Pažymėtina, kad atsakovas po tėvo A. D. mirties atsisakė palikimo ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 3/8 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovas reiškia šį ieškinį.

Atsiliepimas

3. Atsakovai D. D. ir L. D. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jiems iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovo D. D. nesąžiningumo, kadangi, atsakovų teigimu, dar iki S. D. mirties ir po jos mirties A. D. ir L. D. susitarė, kad turtas, kuris priklauso jiems abiems, priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui. Šis susitarimas taip pat buvo išsakytas ir abiems sūnums. Teigia, kad tiek D. D., tiek ir atsakovas D. D. tėvo palikimo atsisakė motinos naudai, nes norėjo, kad visas turtas, įskaitant ir visą butą, priklausytų jai, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jos turtas – būstas. Tokie D. D. ir D. D. veiksmai, atsakovų tvirtinimu, rodo, kad toks susitarimas egzistavo. Nurodo, kad atsakovo D. D. sprendimą atsisakyti tėvo palikimo nulėmė šeiminių santykių aplinka, o ne siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė ir dar vienos Actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovai pažymi, kad atsakovas D. D. turėjo pareigą atsisakyti tėvo palikimo, kadangi šeimoje buvo susitarimas, kurio esmė - visas sutuoktinių turtas pereina pergyvenusiam sutuoktiniui, o abu sūnūs į jį nepretenduoja. Toks susitarimas, atsakovų tvirtinimu, nebuvo įformintas tik dėl vienos priežasties - netikėtos A. D. mirties. Taip pat nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovė L. D. netektų vienintelio savo gyvenamojo būsto, o tai, kartu įvertinus ir atsakovės L. D. sveikatos būklę, kuri, pasak atsakovų, tikrai nėra gera, rodo, kad ieškinio patenkinimas sukeltų itin neigiamų pasekmių. Nurodo ir tai, kad atsakovui D. D. neatsisakius palikimo, atsakovo kreditorius neturėtų teisių į didesnę palikimo dalį nei pagal įstatymą tenka atsakovui D. D.. Taigi teigia, kad trečiasis asmuo D. D. jam tenkančios palikimo dalies atsisakė ne brolio (atsakovo D. D.), o tuo labiau jo kreditoriaus, naudai, o motinos atsakovės L. D., naudai, šeimoje egzistavus susitarimui, kad turtas, kuris priklauso abiems sutuoktiniams, turi pereiti pergyvenusiam sutuoktiniui, t. y. nė vienas iš sūnų nepretenduoja į tėvų turtą. Taigi teigia, kad net jeigu ir būtų patenkintas ieškovės reikalavimas nuginčyti atsakovo D. D. 2021 m. spalio 21 d. sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. D. mirties, tai atsakovui D. D. tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodo ieškovė, o 3/16 palikimą sudarančio turto.

5. Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Atsiliepimas

6. Ieškovė PlusPlus Capital AS pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nesutinka su atsakovų pozicija, išdėstyta atsiliepime į patikslintą ieškinį. Pažymi, jog sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas D. D. neabejotinai žinojo, jog turi nevykdomų ženklių skolinių įsipareigojimų ieškovei, bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai patenkinti pagrįstą ir teisėtą ieškovės reikalavimą, atsakovas vengia. Atsakovo nesąžiningumas yra visiškai akivaizdus. Sudarydamas vienašalį palikimo atsisakymo sandorį, atsakovas iš esmės veikė savo artimųjų giminaičių, t. y. motinos naudai. Pažymi, jog trečiasis asmuo D. D. nėra ieškovės skolininkas, ieškovės ir trečiojo asmens nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai teisiniai santykiai, dėl to, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi, galėtų kvestionuoti trečiojo asmens sudarytą palikimo atsisakymo sandorį. Ieškovės vertinimu, atsakovų pateikiama pozicija, jog atsakovo tėvai buvo sudarę žodinį susitarimą dėl jiems priklausančio turto likimo, mirus vienam iš sutuoktinių, yra visiškai neįtikinama. Nepaisant to, jog atsakovai atsiliepime nurodo, jog A. D. sūnūs, vadovaudamiesi neva šeimoje esančiu susitarimu, turėjo moralinę pareigą atsisakyti palikimo motinos L. D. naudai, ieškovės vertinimu, ši moralinė pareiga negali būti pakankama pateisinti atsakovo sandorio Civilinio kodekso 6.66 straipsnio sąlygų prasme. Atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymėjo, jog pareikštu ieškiniu prašoma leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo pagal 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą - 3/8 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys nagrinėjamoje byloje būtų tenkintas, išieškojimas būtų nukreiptas tik į dalį palikimą sudarančio turto, o 5/8 dalys vis dar nuosavybės teise priklausytų atsakovei. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime išdėstyta pozicija, jog tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų tenkintas ir ieškovės reikalavimo patenkinimas būtų nukreiptas į dalį palikimą sudarančio turto, atsakovė L. D. netektų vienintelio savo gyvenamojo būsto. Apibendrinus, akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu atsakovas elgdamasis nesąžiningai 2021 m. spalio 21 d. nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio ir būtų priėmęs jam po tėvo mirties tenkančia palikimo dalį, jam būtų tekusi 3/8 dalis palikimą sudarančio turto.

7. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodė, kad atsakovas D. D. tėvo palikimo atsisakė dėl to, kad vykdė šeimoje priimtus susitarimus, kuriais atsakovo tėvai susitarė, jog turtas, kuris priklauso jiems abiem, po vieno iš sutuoktinio mirties priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui. Pabrėžia, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas D. D. turėjo moralinę pareigą atsisakyti palikimo. Tai patvirtina šios aplinkybės: 1) vienintelis nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams dar iki sūnų gimimo; 2) šeimoje jau buvo susiklosčiusi situacija, kai atsakovo tėvo mama gyveno šiame bute iki mirties, o atsakovo tėvai ją prižiūrėjo; 3) atsakovo šeimoje egzistavo susitarimas, kad pergyvenusiam sutuoktiniui atiteks sutuoktinių turtas, t. y. sūnūs į turtą nepretenduoja; 4) atsakovo tėvo mirtis buvo staigi, todėl susitarimo įforminimas nebuvo atliktas. Pažymi, kad vienas iš ieškovės reikalavimų yra leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo pagal į atsakovės L. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškinio patenkinimas tikrai sukeltų neigiamų pasekmių, nes skolos išieškojimas bus nukreiptas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, tai ji praras vienintelį gyvenamąjį būstą. Be to, pažymi, kad atsakovui po tėvo mirties tenkanti palikimo dalis sudaro ne 3/8 dalis, kaip nurodo ieškovė, o 3/16 dalis.

9. Tretieji asmenys notarė Birutė Vinogradovienė ir D. D. atsiliepimų į ieškinį (patikslintą) nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, patikslinto ieškinio ir dubliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Testamentas po tėvo mirties nebuvo sudarytas, atsirado įstatyminis palikimas. Atsakovas įgijo teisę į palikimą. CK numato, kad pilnamečiai vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus, esant tam tikroms aplinkybėms. Reikia įrodyti, kad atsakovo motinai išlaikymas yra reikalingas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Neegzistuoja nei faktinės, nei teisės aplinkybės, dėl kurių atsakovas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kuomet teismai tenkina ieškinius, kuriuose bylos aplinkybės yra identiškos ar labai panašios. Atsakovo įsiskolinimai yra pakankamai ženklūs, todėl jis sąmoningai sudarė ginčijamą sandorį. Ieškovė yra atsakovo kreditorius pagal vykdomąsias bylas. Išieškojimas iš atsakovo yra vykdomas nuo (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo ieškovės naudai nėra išieškota jokių lėšų. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. D. mirties. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas. Vienintelis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra tas turtas, kurį atsakovas atsisakė priimti. Vykdymo proceso metu iš atsakovo nebuvo išieškota nei vieno euro skolos. Palikimo atsisakymo dienai - (duomenys neskelbtini) atsakovo įsiskolinimas sudarė virš 44 tūkst., šiai dienai – virš 50 tūkst. Atsakovo brolis D. D. atsisakė palikimo, todėl atsakovui priėmus palikimą, jam būtų tekę 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Realizavus šį turtą, iš dalies būtų padengtas atsakovo įsiskolinimas. Laikytina, kad yra visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Atsakovas nedirba, jokio kito turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, atsakovas neturi; geranoriškai atsiskaityti su ieškove, atsakovas vengia. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, veikė savo mamos naudai. Ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo 2022 m. gegužės 25 d., iš antstolio gavęs informaciją. Skolininkas neprivalėjo sudaryti šio sandorio, nes nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo imperatyvią pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovės nuomone, atsakovas neturėjo moralinės pareigos atsisakyti priimti palikimą. Taikant actio Pauliana institutą, nereikia įrodinėti kaltės, tyčios.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nesutinka su ieškovės argumentais dėl atsakovo nesąžiningumo. Be to, tai yra vienintelis atsakovo motinos būstas, kuriame gyvena atsakovo motina. Atsisakymas priimti palikimą buvo sudarytas moraliniu pagrindu. Negalima vertinti, kad buvo elgiamasi nesąžiningai. Būstas priklausė atsakovei ir jos sutuoktiniui. L. D. sveikatos būklė yra silpna, ieškinio patenkinimo atveju ji prarastų vienintelį savo būstą. Atsakovas atsisakė palikimo motinos naudai, o ne brolio. Tai patvirtina atsakovo sąžiningumą. Atsakovas ir trečiasis asmuo neprisideda prie būsto išlaikymo. Atsakovas įsiskolinimą ieškovei pripažįsta. Palikimo atsisakymo metu atsakovas nežinojo, koks yra įsiskolinimo dydis. Atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto neturi. Patenkinus ieškinį, būtų sukeltos neigiamos pasekmės atsakovei – vienintelio gyvenamojo būsto netekimas, suvaržytas laisvas disponavimas turtu. Neturi duomenų apie tai, ar atsakovas dengia įsiskolinimą. Ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas būtų informavęs atsakovą apie skolos susidarymą, jos dydį. Atsakovo tėvas mirė ne Lietuvoje, būdamas darbo vietoje. Tarp atsakovo tėvų buvo žodinis susitarimas, kad turtas po mirties atiteks vienam iš jų. Yra suformuota teismų praktika, kuomet vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą. Nėra atsakovo tyčios, kad jis siekė išvengti kreditorinių reikalavimų. Atsakovo motina turi vienintelį gyvenamąjį būstą, yra silpnos sveikatos, todėl patenkinus ieškinį bus atimtas jos turimas vienintelis būstas. Atsakovo brolis taip pat atsisakė palikimo, tai įrodo, kad buvo abiejų sūnų moralinė pareiga atsisakyti nuo palikimo, taigi turi būti vertinama visuma duomenų.

12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su tėvais žodiniu susitarimu prieš dešimt metų buvo susitarę, kad visas turtas liks mamai (arba tėvui). Palikimo atsisakė, nes nori mamai palikti turtą. Mamos sveikata yra silpna.

13. Trečiasis asmuo notarė Birutė Vinogradovienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

14. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui notarei Birutei Vinogradovienei nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės ir atsakovo atstovų, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 22 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo D. D. 3447,80 Eur skolos, 3131,41 Eur palūkanų, 10,30 Eur delspinigių, 37,80 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 3447,80 Eur sumos nuo 2019-02-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6589,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės PlusPlus Capital AS naudai.

17. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo D. D. 10000,00 Eur negrąžinto kredito skolą, 889,33 Eur mokėjimo palūkanas, 670,00 Eur delspinigius, 11,95 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo 10000,00 Eur, skaičiuojamų nuo 2018 m. vasario 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio), ieškovės PlusPlus Capital AS naudai.

Žemesnės instancijos teismas

18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo D. D. 10 328,85 Eur skolą, 20 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 992,43 Eur nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 12,75 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 6 999,73 Eur nuo 2019 m. vasario 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 328,85 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 232,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės PlusPlus Capital AS naudai.

19. Nurodytų vykdomųjų raštų pagrindu antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo D. D., išieškotojo PlusPlus Capital AS (ieškovės), naudai.

20. Atsakovo D. D. įsiskolinimą ieškovui 2021 m. spalio 21 d. sudarė 44 019,81 Eur. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, nekilnojamojo turto neturi, todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovei nėra padengtas iki šiol.

21. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis atsakovei L. D. nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis buto – patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2021 m. gruodžio 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 6400 ir 1/2 dalis buto – patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2016 m. gruodžio 9 d. rentos sutartį Nr. BV8-7739.

22. Palikėjas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kuris turėjo 2 (du) vaikus: D. D. (atsakovas) ir D. D. (trečiasis asmuo). Palikėjas mirė būdamas santuokoje su sutuoktine L. D. (atsakovė).

23. Iš valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašo nustatyta kad po palikėjo A. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė L. D.

24. 2021 m. rugsėjo 20 d. atsakovė L. D. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarei Birutei Vinogradovienei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po sutuoktinio A. D. mirties. (duomenys neskelbtini) L. D. palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre.

25. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo D. D. pareiškimu atsisakė mirusio tėvo A. D. palikimo. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymo faktas įregistruotas testamentų registre.

26. (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsakovas D. D. atsisakė mirusio tėvo A. D. palikimo. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakymo faktas užregistruotas testamentų registre.

27. Kiti paveldėtojai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo į notarę nesikreipė.

28. Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro notarė Birutė Vinogradovienė 2021 m. gruodžio 13 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. 6400, pagal kurį L. D. (atsakovė) asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį buto – patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. D. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo A. D. mirties ir nukreipti atsakovo D. D. skolų vykdomosiose bylose išieškojimą į jam priklausančią palikimo dalį.

30. Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) IV skyriuje. Šiame skyriuje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnis), netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos (CK 6.68 straipsnis) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

32. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

34. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu pradiniai kreditoriai, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovė, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra priteisti įsiskolinimai iš atsakovo, jų pagrindu išduoti vykdomieji raštai. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir / ar neteismine tvarka, šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

35. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad sudarant ginčijamą sutartį, atsakovas prarado galimybę įgyti nuosavybės teisės dalį į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirba, jo vardu atidarytos banko sąskaitos areštuotos, dėl ko įsiskolinimas nėra dengiamas. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.

36. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo atsisakyti ar nepriimti tėvo palikimo, todėl teismo vertinimu, atsakovas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

37. Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį – atsisakydamas palikimo, žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei. Taigi atsakovo palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi skola nuo jos atsiradimo nėra dengiama. Teismo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorės reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

38. Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsakovas byloje įrodinėja, kad jis tėvo palikimo atsisakė ne dėl nesąžiningų veiksmų, o dėl to, kad vykdė šeimoje priimtą žodinį susitarimą, kuriuo atsakovo tėvai susitarė, kad turtas, kuris priklauso jiems abiems, po vieno iš sutuoktinių mirties, priklausys pergyvenusiam sutuoktiniui. Su tokia pozicija nesutiktina, kadangi nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sudarydamas ginčijamą sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo, atsakovas iš esmės veikė savo artimųjų, t. y. motinos naudai.

39. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2022 m. gegužės 25 d., kuomet gavo Registrų centro testamentų registro išrašą. Teisme ieškovės ieškinys gautas 2022 m. rugsėjo 2 d., taigi actio Pauliana ieškinio senaties terminas nepraleistas.

40. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad 2021 m. spalio 21 d. vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas D. D., būdamas ieškovei tuo metu skolingas daugiau nei 44 tūkst. Eur, nepriėmė jam priklausančios pagal įstatymą savo tėvo A. D. palikimo dalies, taip pažeidė kreditorės, šiuo atveju ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi vykdomąsias bylas atsakovo atžvilgiu vykdantis antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas, todėl atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles ieškovei reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Tokiu būdu, ieškovei buvo sutrukdoma bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Nepriimti palikimo atsakovas nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, be to, atsakovas (skolininkas) žinojo apie vykdomus išieškojimus bei žinojo ir apie tai, kad jokio kito turto, santaupų neturi, yra nedirbantis ir negali realiai, protingais terminais, grąžinti skolą kreditorei. Atsakovui nepriėmus palikimo, atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovės teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

41. Pažymima, kad atsakovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, remdamiesi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022, nurodo, kad ieškovo reikalavimo tenkinimas ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą (jo dalį), šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siejamus su nuosavybės apsauga. Atsakovų nuomone, teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų taikyti šią apeliacinės instancijos teismo suformuotą praktiką.

42. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovų akcentuojamoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1696-854/2022 nuodytos faktinės aplinkybės (racio decidendi) esmingai skiriasi ir nėra tapačios nagrinėjamai civilinei bylai, todėl ir šia byla vadovautis kaip precedentu, nėra teisinio pagrindo.

43. Kaip matyti iš šios 42 punkte nurodytos nutarties turinio, teismas nurodytoje byloje nagrinėjo ir vertino situaciją, kurioje konstatavo, jog mirusio sutuoktinio palikimą atsakovė priėmė dar 2010 m. gruodžio 14 d. notarui pateiktu pareiškimu (2011 m. kovo 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) ir šį turtą visą laiką iki ieškovo ieškinio teisme pateikimo 2021 m. spalio 29 d., t. y. daugiau nei dešimt metų, ir iki šiol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo, turėdama pagrįstą lūkestį, jog paveldėtas turtas (butas, kuriame gyvena) nuo 2010 metų yra jos asmeninė nuosavybė. Taigi faktinė šios bylos situacija skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė L. D. palikimą priėmė tik 2021 m. rugsėjo 20 d. notarui pateiktu pareiškimu. Todėl atsakovų argumentai, kad teismas, nagrinėjamoje civilinėje byloje turėtų taikyti šią apeliacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, yra atmestini kaip nepagrįsti.

44. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

45. Atsakovo D. D. neveikimas – atsisakymas priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo D. D. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į atsakovo D. D. paveldėtą turtą. Tuo pagrindu teismas tenkina ieškovės išvestinį reikalavimą leisti nukreipti išieškojimą ieškovės naudai iš atsakovo D. D. pagal 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurią turėjo teisę paveldėti atsakovas.

46. Pažymėtina, kad buto dalis, kurią turėjo teisę paveldėti atsakovas bei į kurią nukreiptinas išieškojimas, nagrinėjamu atveju sudaro 3/8. Ir nors atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, kad tiek D. D., tiek ir D. D. palikimo atsisakė motinos L. D. naudai, dėl ko ieškinio tenkinimo atveju išieškojimas galėtų būti nukreiptas ne į 3/8 viso turto, kaip nurodo ieškovė, o į 3/16 palikimą sudarančio turto, tačiau teismas tokius ginčo šalių teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti palikimo konkretaus įpėdinio atžvilgiu. Antra, trečiasis asmuo D. D. su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo į notarę Birutę Vinogradovienę kreipėsi 2021 m. rugsėjo 24 d., tuo tarpu atsakovas D. D. 2021 m. spalio 21 d. Taigi atsakovo D. D. palikimo atsisakymo metu paveldimą turtą jau sudarė 3/8 dalys. Vadinasi, jei atsakovas D. D. būtų buvęs sąžiningas ir jei būtų pasinaudojęs savo teise priimti palikimą, tai jis būtų paveldėjęs ne 3/16 dalis turto, kaip nurodo savo procesiniuose dokumentuose atsakovai, o 3/8 dalis. Galiausiai, kaip matyti iš palikėjo A. D. paveldėjimo bylos ir joje esančio D. D. 2021 m. spalio 21 d. pareiškimo dėl jam pagal įstatymo priklausančios palikimo dalies atsisakymo, jame nėra jokių nuorodų apie tai, kad jis palikimo būtų atsisakęs motinos L. D. naudai. Analogiško turinio yra ir trečiojo asmens D. D. 2021 m. rugsėjo 24 d. pareiškimas dėl jam pagal įstatymo priklausančios palikimo dalies atsisakymo. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teigti, kad palikimo tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo atsisakė motinos – atsakovės L. D. naudai, nėra teisinio pagrindo.

47. Dėl šių pirmiau nurodytų priežasčių, laikytina, kad trečiajam asmeniui D. D. atsisakius palikimo, palikėją pergyvenusiai sutuoktinei L. D. tenkančio palikimo dalis sudaro 1/4 (CK 5.13 straipsnis), o atsakovui D. D. po tėvo mirties tenkanti palikimo dalis yra 3/8.

Dėl kitų šalių argumentų

48. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

49. 2022 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota atsakovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausanti 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

50. Patenkinus ieškinį, 2022 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 540,00 Eur žyminio mokesčio, todėl visiškai patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistina po 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

52. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 21 d. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai, į L. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 3/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. D. 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės PlusPlus Capital AS, naudai.

Priteisti iš atsakovės L. D. 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės PlusPlus Capital AS, naudai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei L. D. priklausančio 3/8 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius