Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį atsakovams D. D. ir L. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė B. V. ir D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

3. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, tai yra sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

5. Apeliantai su nutartimi nesutinka, nurodo, kad CPK 315 straipsnio 2 dalyje nenurodyta, jog nesumokėjus žyminio mokesčio apeliacinis skundas gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismui deklaruojant, kad nėra įrodymų apie atsakovų turtinę padėtį ir tuo pagrindu atsisakant priimti apeliacinį skundą, pažeidžia ir nepagrįstai suvaržo asmens Konstitucinę teisę kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliantų argumentai atmestini.

6. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 316 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo trūkumų šalinimą nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).

8. Taigi pagal nustatytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką žyminio mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga siekiant realizuoti teisę į teisminę gynybą / apeliacinį procesą, nevykdant šios pareigos ir nenustačius, kad yra pagrindas asmenį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo/atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nustatomi apeliacinio skundo trūkumai, neištaisius šių trūkumų skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliantai teigia, kad prie procesinių dokumentų – atsiliepimo į ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį, atsakovė L. D. pateikė duomenis apie sveikatos būklę, atsakovei L. D. buvo išduota darbingumo lygio pažyma, kurioje konstatuota, kad atsakovės L. D. nedarbingumo lygis – 65 procentai, atsakovei L. D. išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje konstatuota, kad atsakovė L. D. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc., atsakovė L. D. gavo rekomendaciją dėl pagalbos poreikio, kurioje numatyta rekomendacija atsakovei L. D. – kreiptis į miesto / rajono savivaldybę pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą dėl techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo, socialinio darbuotojo pagalbos, socialinės reabilitacijos. Atsakovas D. D. nors ir gyvena J. K. tačiau bankuose sąskaitų neturi, jokio kilnojamo, nekilnojamo turto nevaldo, pragyvenimo šaltinis – atsitiktiniai darbai iš kurių gaunamų pajamų pakanka tik minimaliems asmeniniams poreikiams patenkinti. Atsakovas D. D. neturėdamas oficialaus darbo, turto bei pragyvendamas iš atsitiktinių pajamų dėl objektyvių priežasčių negali pateikti teismui patvirtinančių įrodymų apie turtą ir gaunamas pajamas, o iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas D. D. turi didelių skolų, kurių šiuo metu yra nepajėgus sumokėti.

10. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

11. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).

12. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turtinę asmens padėtį patvirtina Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

13. Nors apeliantai nurodė, kad atsakovei nustatytas nedarbingumo lygis, ir pateikė tokius duomenis teismui, o atsakovas turi didelių įsiskolinimų, tačiau apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jų turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Taip pat nepateikė duomenų, kad sprendimo priėmimo dieną žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas bus atmestas, turės galimybę sumokėti.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantams nepateikus duomenų, leidžiančių identifikuoti realią finansinę situaciją bei konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti prašomą atidėti 490 Eur žyminį mokestį, taip pat nepateikus duomenų, kad sprendimo priėmimo dieną žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas bus atmestas, turės galimybę sumokėti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliacinio skundo trūkumus ir nustatė terminą apeliantams sumokėti žyminį mokestį.

15. Kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus yra pasibaigęs, apeliantams nustatytinas naujas terminas iki 2023 m. gegužės 15 d. ištaisyti skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus.

17. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams L. D. ir D. D. terminą iki 2023 m. gegužės 15 d. sumokėti 490,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti, jog neištaisius nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.