Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. (toliau ir – pareiškėjas arba skolininkas) skundą dėl antstolio N. A. veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolis N. A. (toliau ir – Antstolis) ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI arba išieškotoja)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2022 m. birželio 13 d. skundas atmestinas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Antstolis 2014 m. kovo 7 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. V/DOK-PP-304 (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas 4) priėmė Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2-937-751/2013 (b. l. 2 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Lt (atitikmuo eurais – 86,89 Eur) baudos išieškojimo (išieškotoja – VMI, skolininkas – J. S.).

Dėl reikalavimo panaikinti Antstolio 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)

Pažymėtina, kad jokių šios tvarkos išimčių įstatymas nenumato. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme. Tik tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą (LAT 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Kaip teisingai pastebėjo Antstolis skundžiamame patvarkyme, skolininkas 2022 m. gegužės 17 d. pateiktame procesiniame dokumente, pavadintame skundu, nenurodė kada ir kokie konkrečiai Antstolio atlikti procesiniai veiksmai ar atsisakymai juos atlikti skundžiami (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 2 dalis, SVI 56 punktas) per CPK 512 straipsnyje nurodytą terminą (CPK 510 straipsnis). Kadangi, kaip matyti iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų, skolininkas 2022 m. gegužės 17 d. pateiktame procesiniame dokumente Antstolio pirmą kartą paprašė taikyti senaties terminą jo vykdytose vykdomosiose bylose, o iki šio skolininko procesinio dokumento gavimo dienos jokio atitinkamo skolininko prašymo ir Antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, susijusius su vykdymo senaties termino taikymu, CPK 512 straipsnyje nurodyto termino laikotarpyje, nebuvo, todėl teismas visiškai pritaria Antstolio argumentams, jog, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, skolininkui teisė skųsti atitinkamus Antstolio veiksmus ir/ar atsisakymą juos atlikti atsirado tik po tų Antstolio veiksmų atlikimo ar atsisakymo juos atlikti (šiuo atveju – po 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininko prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, priėmimo). Tai, kad skolininko prašymas taikyti senaties terminą vykdomosiose bylose įvardintas kaip skundas, dokumento turinio ir prašymo esmės nekeičia (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju Antstolis pareiškėjo 2022 m. gegužės 17 d. pateiktą procesinį dokumentą, klaidingai skolininko pavadintą skundu, visiškai pagrįstai išnagrinėjo kaip prašymą, kuriame skolininkas Antstolio prašė atlikti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus procesinius veiksmus. Skolininko 2022 m. gegužės 17 d. Antstoliui pateiktame prašyme nebuvo skundžiami jokie konkretūs jo veiksmai, t. y. priimtas patvarkymas ar Antstolio atsisakymas tokį veiksmą atlikti, tačiau nurodomos aplinkybės, dėl kurių, skolininko teigimu, Antstolis neva turi atlikti prašomus procesinius veiksmus, taikant vykdymo senaties terminą vykdomosiose bylose. Antstolis, vadovaudamasis aukštesnių teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1617-343/2020), skundžiamame patvarkyme visiškai pagrįstai pastebėjo, jog pareiškėjas turi neskubėti ir sulaukti, kol Antstolis priims atitinkamą dokumentą dėl jo pateikto skundo, kurį Antstolis vertina ir nagrinėja kaip prašymą, ir tada, įvertinus jame išdėstytą poziciją (jeigu su ja nesutinkama), kreiptis į Antstolį su atitinkamais prašymais ar skundais (Atitinkamai, iki tol nėra pagrindo skolininko 2022 m. gegužės 17 d. prašymą, dėl kurio Antstolis dar tik turės atlikti procesinius veiksmus arba atsisakys juos atlikti, nagrinėti CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka). Pažymėtina, jog šiuo atveju skolininkas, pateikdamas 2022 m. birželio 13 d. skundą dėl Antstolio veiksmų, kuriame apskundė Antstolio 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), tai ir padarė, o Antstolis visiškai pagrįstai tik šį skundą perdavė nagrinėti teismui, dėl ko skolininko skundas šioje dalyje atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl prašymo nutraukti vykdomąsias bylas pritaikius senaties terminą

Šiuo metu galiojančio ANK 672 straipsnio, reglamentuojančio nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatį, 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nutarimo skirti baudą įvykdymo termino pabaigos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Tokios išimtys nurodytos šio straipsnio 2, 3 dalyse: asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, paleidžiami iš arešto atlikimo vietos, o neatlikta nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus; jei iki ANK įsigaliojimo nesuėjo baudos savanoriško mokėjimo terminas ir paskirta bauda viršija ANK už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki ANK už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje taip pat buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir LAT praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 pažymėta, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (2013–2014 m.). 2015 m. pasikeitęs ATPK teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aiškias ir nedviprasmiškas jo įsigaliojimą ir taikymą nustatančias teisės normas, priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualus. Teismo nuomone, vadovaujantis paminėta LAT praktika, nagrinėjamu atveju dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino taikymo spręstina vadovaujantis iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis ir suformuota teismų praktika.

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d. – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo. (LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021)

Minėta, kad šioje byloje taikytinos iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau LAT 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). (LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021)

Teismo nuomone, paminėta teisminė praktika reiškia, jog užtenka nustatyti bent vieną iš trijų išvardintų sąlygų. Kadangi, kaip įtvirtinta įstatyme, ,,negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos“, teismo nuomone, yra visiškai akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu tas terminas būtų pažeistas, vykdomoji byla privalėtų būti nutraukta nepriklausomai nuo kitų dviejų sąlygų buvimo. Ir netgi tuo atveju, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje neturėtų būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, jeigu būtų nustatoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas.

Vertindami, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas išieškant administracines nuobaudas iš pareiškėjo pagal sąlygas, nurodytas minėtoje kasacinio teismo praktikoje, pažymėtina, kad, kaip nurodė Antstolis ginčijamame patvarkyme, jis ,,vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), po jų perėmimo pasibaigus antstolės R. M. įgaliojimams, sistemingai ir reguliariai atliko vykdymo veiksmus: teikė užklausas dėl skolininko turto, lėšų ir pajamų, priimdavo patvarkymus.“ Antstolis nurodė, kad jis stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodamas tų pačių veiksmų (arešto, registrų užklausų) visose vykdomosiose bylose, todėl, Antstolio teigimu, šiuo atveju nėra dvejų metų termino, kai Antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko“ Tuo tarpu pareiškėjas, 2022 m. birželio 13 d. skundu skųsdamas šį Antstolio 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo ar argumento, kurie leistų teismui spręsti, jog dėl Antstolio, būtent kurio veiksmai atsisakius nutraukti vykdomąsias bylas šiuo atveju skundžiami, aplaidumo ar kitų priežasčių vykdomosiose bylose nieko neatlikus dėl nuobaudų įvykdymo, nebuvo išieškotos pareiškėjui paskirtos baudos, pareiškėjas taip pat net nenurodė jokių konkrečių laikotarpių, kada vykdomosiose bylose nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai.

Kaip nurodyta LAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktuose, sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo.

Šiuo atveju vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad skolininkas nedelsiant pranešdavo jo vykdomąsias bylas vykdžiusiems antstoliams apie savo gyvenamosios vietos ar darbo vietos pasikeitimus, tuo pažeidžiant CPK 644 straipsnyje įtvirtintą skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-813/2019, skolininkas (kuris 2014 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiui buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2015 m. kovo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016 m. gruodžio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi skolininkas buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės) buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes: pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 12 metų subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 10 (dešimt) mėnesių; laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose; paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.; iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo) išbūtą laiką įskaityti į bausmės laiką.

Susipažinus su vykdomosiomis bylomis nematyti, jog skolininkas būtų informavęs jo vykdomąsias bylas vykdžiusius antstolius apie tai, jog 2014 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiui buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, 2015 m. kovo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, konkrečiai apie tai – kada faktiškai buvo išsiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės į Kybartų pataisos namus, o taip pat apie tai, jog 2016 m. gruodžio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi jis buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, o taip pat apie tai, kur grįžęs iš laisvės atėmimo vietos įsidarbino.

Pareiškėjo teigimas skunde, senaties terminas taip pat taikomas visais atvejais, jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma (LAT sprendimai bylose Nr.N9-1105/2007, N18-1653/2007, N575-4150/2009), teismo nuomone, neatitinka prieš tai aptartos gerokai naujesnės teisminės praktikos, tuo labiau, kad ir aplinkybės paminėtose bylose nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (inter alia (be kita ko), jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (LAT 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

Teismo nuomone, pareiškėjas, žinodamas ne tik apie jam paskirtas baudas, bet ir apie tai, kad baudų išieškojimas yra perduotas antstoliams ir vykdomas priverstinai, privalėjo domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiais antstoliais, siekti pačiam dengti skolas, siekti gauti legalių pajamų, savo turto pagausinimo ar ieškoti skolų padengimo sprendimo būdų, vesti tinkamą gyvenimo būdą, stengtis atsisakyti žalingų įpročių, nedaryti nusižengimų ir nusikalstamų veikų, o vis tik patekus į laisvės atėmimo vietą ar iš jos išėjus, informuoti apie tai jo vykdomąsias bylas vykdžiusius antstolius. Skolininkas privalėjo dėti visas pastangas siekiant sumokėti valstybei jam paskirtas baudas, tačiau, kaip matyti iš vykdomųjų bylų, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį pačiam kuo greičiau sumokėti paskirtas baudas, kad toliau nebeaugtų vykdymo išlaidos.

Be to, paties skolininko teigimu, 2017 m. jis buvo atvykęs pas Antstolį dėl juridinių klausimų, susijusių su baudų išieškojimu, t. y. su pasiūlymu pačiam mokėti kas mėnesį iš anksto sutartą sumą bei su prašymu atblokuoti banko sąskaitą, kad galėtų gauti pašalpą, tačiau po Antstolio arogantiško atsisakymo bendrauti su juo (skolininku) jam (skolininkui) nekilo noro nei bendrauti, nei bendradarbiauti. Pažymėtina, jog skolininkas nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, o vykdomosiose bylose tokių įrodymų taip pat nėra. Kita vertus, kadangi Antstolio veiksmai dėl neatblokuotos skolininko banko sąskaitos nebuvo pripažinti neteisėtais, teismo nuomone, skolininko nurodytos priežastys niekaip negali pateisinti skolininko nebendradarbiavimo su Antstoliu. Be to, skolininkas niekaip nepagrindė aplinkybės, kad sąskaitos neatblokavimas jam sutrukdė gauti pašalpą.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip nustatyta iš Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-813/2019, skolininkas nuo 2013 m. balandžio 22 d. įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Vien tai, kad baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas tęsiasi ilgą laiką, vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai pats skolininkas, vesdamas netinkamą gyvenimo būdą, oficialiai niekur nedirbdamas, darydamas vienas po kito administracinės teisės pažeidimus ir net nusikalstamas veikas, nedėjo jokių pastangų uždirbti kuo daugiau piniginių lėšų ir kuo greičiau sumokėti baudas, kad neaugtų vykdymo išlaidos, neinformuodavo antstolių apie jo gyvenamosios (įskaitant ir laisvės atėmimo metu) ir darbo vietos pasikeitimus bei gautas pajamas, teismo nuomone, pažeistų ne tik valstybės (kaip išieškotojo), o tuo pačiu ir visos sąžiningos visuomenės dalies interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Byloje ir vykdomosiose bylose nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pateisinančių skolininko pasyvumą. Pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas baudas, pagerinti savo turtinę padėtį arba objektyviai trukdžiusių ir tebetrukdančių jam tai padaryti. Tai, kad skolininkas, gimęs 1986 m. ir būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, būdamas laisvėje, nesistengė niekur oficialiai įsidarbinti ir negavo (neuždirbo) pakankamai pajamų visoms paskirtoms baudoms ir vykdymo išlaidoms sumokėti – visa tai iš esmės yra nulemta paties skolininko elgesio ir negali paneigti jo pareigos sumokėti jam paskirtas nuobaudas. Laikinas asmens nemokumas nėra laikomas teisėtu pagrindu taikyti išieškojimo senatį vykdymo procese ir nutraukti išieškojimą pagal vykdomąsias bylas. Teismo vertinimu, savalaikis skolininko pareigų nevykdymas, nenurodant jokių tai pateisinančių objektyvių priežasčių, rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą (CPK 178, 185 str.).

Atsižvelgdamas į nurodytus vykdomųjų bylų duomenis, teismas mano, kad yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkui paskirtų administracinių nuobaudų išieškojimas šiuo atveju užsitęsė būtent dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, nesiekiant oficialiai įsidarbinti ir gauti lėšų, vengiant bendradarbiauti su antstoliu, nes jo neveikimas nuo baudų jam skyrimo dienos, naujų administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų darymas buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ar institucijų (pareigūnų) veiksmų. Apibendrinant ir vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymo išieškojimo veiksmų ir pareiškėjo elgesio aspektu, daroma išvada, kad vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus Antstolis atliko periodiškai, nuolat ir nėra praėjęs dvejų metų terminas tarp atskirų jo atliktų vykdymo veiksmų, todėl, įvertinus pareiškėjo elgesį, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų, nesiėmimo priemonių papildomoms ir nuolatinėms pajamoms gauti, taikyti senaties terminą vykdymo procese, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo. Teismas, nenustatęs pagrindų, numatytų CPK 629 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, jog Antstolis visiškai pagrįstai, įvertinęs skolininko 2022 m. gegužės 17 d. prašyme jam pateiktus argumentus, skundžiamu patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas, tuo labiau, kad be vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų sumų iš skolininko yra išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis yra mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo J. S. 2022 m. birželio 13 d. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui N. A. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.