- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-1617-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01570-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. P., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui procesinį dokumentą pavadintą skundu, iš kurio turinio matyti, kad yra skundžiami antstolių V. P. ir N. A. veiksmai bei prašoma priteisti iš antstolės V. P. bei Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo procesinį dokumentą priimti atsisakė.
3. Konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė skundo padavimo tvarkos. Pažymėjo, jog nors pateikti pašto kvitai, kad skundas buvo išsiųstas antstoliams, tačiau teisme negauti antstolių patvarkymai su skundu ir vykdomosiomis bylomis. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad ikiteisminė skundo nagrinėjimo procedūra nėra baigta, o pareiškėjas nelaukė antstolių patvarkymų priėmimo. Nurodė, kad galbūt antstoliai patenkino pareiškėjo skundus, tačiau bet kokiu atveju, antstoliai informuos pareiškėją apie skundų išnagrinėjimo rezultatą.
4. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš valstybės, nurodė, kad tokie reikalavimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Toks ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę. Šiuo atveju, pareiškėjo ieškinys būtų teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nurodant, kad skundas neteismingas Kėdainių rūmams, o teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kai nustatoma, kad žalą priteisti prašoma iš Lietuvos Respublikos. Apelianto teigimu, taip yra pažeidžiamas CPK 30 straipsnis (teismingumas pagal pareiškėjo pasirinkimą). Tvirtina, kad skundo antrame reikalavime pareiškėjui padarytą žalą prašoma priteisti solidariai iš antstolės V. P. ir Lietuvos teisingumo ministerijos. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso pareiškėjui, o ne teismui.
1.2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant, kad nesilaikyta ikiteisminė skundo nagrinėjimo tvarka. Apelianto teigimu, taip yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis, 138 straipsnis.
1.3. Pareiškėjo prie skundo pateiktas įrodymas – 2020 m. rugpjūčio 7 d.- 2020 m. rugpjūčio 10d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad Sodra nevykdė neteisėto išieškojimo iš 200 Eur paskirtos sumos dėl karantino, o 2020 m. rugpjūčio 14 d. gautos žinutės elektroniniu paštu, kurių pareiškėjas nemoka išimti iš mobilaus telefono ir pateikti su skundu, patvirtino, kad antstoliai nurodymais atsisakė patenkinti pareiškėjo skundus.
1.4. Antstolis N. A. ir antstolė V. P. nepriėmė patvarkymo dėl skundo išnagrinėjimo, kurio reikalauja teisėja, kadangi taip bando slėpti nuo atsakomybės savo neteisėtą ir nusikalstamą veiką, o antstolės V. P. 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto dėl pateikto skundo nepateikimas kartu su skundu, yra ne ikiteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas, bet gali būti tik formalus skundo trūkumas, šalinamas CPK 138 straipsnio pagrindu. Apelianto teigimu, šią teisę prieš įstatymą ir teismą teisėja pažeidžia, netinkamai taikydama CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir vykdydama diskriminaciją pareiškėjo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
6. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 19 d. antstolės V. P. raštą dėl A. B. skundo; 2020 m. rugpjūčio 13 d. antstolės V. P. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas; 2020 m. rugpjūčio 21 d. antstolio N. A. raštą; 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolio N. A. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šių pateiktų dokumentų pareiškėjas neprašė prijungti prie bylos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą bei atskirojo skundo argumentus, todėl priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. procesinį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Iš antstolės V. P. pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0186/19/06954, Nr. 0186/18/01529, Nr. 0186/19/06163, Nr. 0186/19/06194 ir Nr. 0186/19/07856 duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė antstolei skundą, prašydamas grąžinti neteisėtai išieškotą 159,44 Eur sumą su 1,89 Eur išieškojimo išlaidomis iš pareiškėjui išmokėtos vienkartinės 200 Eur sumos už Korona viruso padarytą žalą bei registruoto laiško siuntimo išlaidas 1,07 Eur, viso 162,4 Eur sumą. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. B. skundo, kuriame nurodė, kad skolininko pateiktas skundas nagrinėtinas kaip prašymas. Antstolė minėtame patvarkyme taip pat nurodė, kad skolininko prašymas grąžinti antstolės nurašytą 159,44 Eur sumą tenkintas, lėšos grąžintos 2020 m. rugpjūčio 13 d. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog vykdomosiose bylose antstolės nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas teismo nebuvo pripažinti neteisėtais, o nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus skolininkas pateikė tik po piniginių lėšų nurašymo, PLAIS mokestis, banko mokestis ir turėtos registruoto laiško siuntimo 1,07 Eur išlaidos skolininkui negrąžintinos. Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjo procesinis dokumentas pavadintas skundu, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais antstolės V. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus, sumažinus 1,89 Eur suma pareiškėjui skirtą 200 Eur paramą dėl karantino bei priteisti solidariai iš antstolės V. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjui padarytą 4,13 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Procesiniame dokumente pareiškėjas teigia, jog jis 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundu reikalavo atlyginti jam padarytą 162 Eur žalą, tačiau 2020 m. rugpjūčio 14 d. jam buvo grąžinta tik 159,44Eur suma ir neatlyginta visa 162,4 Eur padaryta žala.
10. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo procesinį dokumentą priimti atsisakė iš esmės dėl dviejų aplinkybių: pirma, pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo padavimo tvarkos; antra, pareiškėjas dėl neturtinės žalos iš valstybės priteisimo turėtų kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
11. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka numatyta CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyse. Joje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Antstolis išnagrinėja skundą per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl jo priima patvarkymą. Antstoliui atsisakius patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažįsta, kad antstolė V. P. grąžino jam 159,44 Eur neteisėtai nurašytą sumą, tačiau nesutinka su tuo, kad antstolė negrąžino 1,89 Eur išieškojimo išlaidų bei 1,07 Eur pašto išlaidų, dėl ko jis patyrė žalą. Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėjas, pamatęs, kad į jo sąskaitą yra grąžinama 159,44 Eur neteisėtai nurašyta lėšų suma, nelaukdamas kol bus priimtas atitinkamas dokumentas dėl pareiškėjo antstolei pateikto 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundo, iš karto kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus, sumažinus 1,89 Eur suma pareiškėjui skirtą 200 Eur paramos dėl karantino sumą. Minėta, antstolė 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė dokumentą dėl pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundo, kuriame, be kita ko, išsakė savo poziciją dėl PLAIS mokesčio, banko mokesčio bei skolininko turėtų registruoto laiško siuntimo išlaidų negrąžinimo. Antstolė pareiškėjo skundą laikė prašymu, nes nustatė, kad pareiškėjas jokio antstolės veikimo ar neveikimo neskundžia, o tik kelia klausimus dėl vykdomųjų bylų. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjas nesutinka su antstolės 2020 m. rugpjūčio 19 d. dokumente išdėstyta pozicija, kad PLAIS mokestis, banko mokestis bei skolininko turėtos registruoto laiško siuntimo išlaidos negrąžintinos, todėl jis pirmiausia turėtų dėl to kreiptis į antstolę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis civilinės bylos bei vykdomųjų bylų medžiaga, nenustatė, kad pareiškėjas būtų laikęsis ikiteisminės antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Pažymėtina, kad antstolės kontoroje gautas tik pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundas, dėl kurio antstolė pasisakė 2020 m. rugpjūčio 19 d. dokumente Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 15 d. (teisme užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 19 d.), kai pareiškėjas su procesiniu dokumentu, pavadintu skundu, kreipėsi į teismą, antstolė apskritai dar nebuvo išnagrinėjusi pareiškėjo jai teikto skundo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo neskubėti ir sulaukti, kol antstolė priims atitinkamą dokumentą dėl jo pateikto 2020 m. rugpjūčio 11 d. skundo, kurį vertino ir nagrinėjo kaip prašymą, ir tada, įvertinus jame išdėstytą poziciją (jeigu su ja nesutinkama), kreiptis į antstolę su atitinkamais prašymais ar skundais.
13. Procesiniame dokumente, pavadintame skundu, pareiškėjas taip pat prašo priteisti solidariai iš antstolės V. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjui padarytą 4,13 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio reikalavimo nurodė, kad reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėtini ginčo teisenos tvarka. Pažymėjo, kad toks ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę ir šiuo atveju ieškinys būtų teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde tikina, kad skundo antrame reikalavime jam padarytą žalą prašoma priteisti solidariai iš antstolės V. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Šiuo atveju jis turėjo teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Šiam apelianto argumentui pritartina iš dalies. Sutiktina, kad reikalavimas dėl žalos buvo reiškiamas solidariai antstolei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti. Tačiau, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju pareiškėjas tokį reikalavimą reiškė procesiniame dokumente, pavadintame skundu, todėl pirmosios instancijos teismas, net jeigu būtų konstatavęs, kad ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui, galimai būtų pareiškėjo procesinį dokumentą atsisakęs priimti, nurodydamas, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi suformuluoti pateikdamas ieškinį. Pažymėtina, kad iš esmės pareiškėjo teisės nėra pažeistos, kadangi įstatymas jam neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.
14. Pažymėtina, kad procesiniame dokumente, pavadintame skundu, pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais tik antstolės V. P. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus bei iš jų solidariai priteisti turtinę ir neturtinę žalą, todėl nors skundo turinyje yra minimas ir kitas antstolis – N. A., apeliacinės instancijos teismas šioje byloje dėl jo nepasisako.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės baigties
16. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, procesinių teisės normų nepažeidė, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 7,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,14 Eur (septynių eurų ir 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.