Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2005 m. gegužės 7 d. Jonavos raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams,

2) 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL,

teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2006 m. sausio 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

2) 2009 m. vasario 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams,

3) 2009 m. rugpjūčio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams,

4) 2014 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

5) 2015 m. kovo 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2016 m. gruodžio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi J. S. paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 4 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmės,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. N. ir J. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 20.15 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, kartu veikdami bendrininkų grupėje, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu, Č. N. tyčia rankomis suduodamas du, o J. S. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septynis smūgius į galvą, padarė R. M. galvos sužalojimus: dešinės akies-smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį odos plyšimu akies vokų išorinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruvą akies apatiniame voke, pereinančią į skruosto sritį 6x3,5 cm, kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkštuosius audinius 12x12 cm plote; poodinę kraujosruvą dešinio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm; dešinės ausies srities sumušimą, pasireiškusį kaušelio kraujosruva, bei kraujosruvą už dešinės ausies, pereinančią į kaklą 13x7 cm plote; nosies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote; poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į smilkinį, apie 6x6 cm į kairės akies vokus bei į minkštuosius audinius 10x10 cm plote; poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelio išorės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm; burnos srities sumušimą, pasireiškusį susiliejančiomis kraujosruvomis lūpose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio; odos nubrozdinimą pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm, taip pat dėl panaudoto smurto padarė kraujosruvą pakaušio minkštuose audiniuose 8x8 cm, kuri padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Dėl šių smūgių įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, kas buvo jo mirties priežastimi. Taip pat J. S. sudavė rankomis ir kojomis rankomis ne mažiau kaip penkiolika smūgių į kitas nukentėjusiojo R. M. kūno sritis, tuo padarė jam šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą kaklo priekiniame viduriniame paviršiuje 7x4 cm; krūtinkaulio lūžį tarp II ir II šonkaulių su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; poodines kraujosruvas krūtinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančias, apie 17x9 cm plote; poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, šonkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm; poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos IV šonkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm; poodinę kraujosruvą pilvo kairėje apie 1 cm skersmens; tris poodines kraujosruvas kairio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote; poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje 6x3 cm; poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje 6x6 cm; dvi poodines kraujosruvas kairio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė apie 1 cm skersmens, apatinė - skersa, apie 2,5x1,2 cm; poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm; poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus III piršto artimesnėje dalyje apie 2 cm skersmens; poodinę kraujosruvą dešinio peties viršutinėje-užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm; tris poodines kraujosruvas dešinio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies vidinio paviršiaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x 1,5 cm. Tuo būdu dėl krūtinkaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kitų kūno sričių – kaklo, krūtinės, pilvo galūnių – kraujosruvų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; dėl galvos sužalojimų padarė R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėtų bendrų Č. N. ir J. S. veiksmų R. M. dėl patirtų galvos sužalojimų 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį-anksti ryte mirė, t. y. Č. N. ir J. S. nužudė R. M..

Be to, J. S. pagrobė svetimą bendros 1130 eurų vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10.48 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su Č. N. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu, tyčia sumušę jį, suduodami smūgius į galvą, o J. S. dar ir į kaklą, krūtinę, liemenį, kojas, ko pasekoje R. M. dėl patirtų sužalojimų mirė, J. S. pavogė nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 500 eurų vertės, laikrodį „Rongqi“, su balto metalo apyranke, bendros 50 eurų vertės, balto metalo spalvos metalinį masažuoklį, 20 eurų vertės, elektrinį plastmasinį juodos spalvos laikrodį „Westclox“, 10 eurų vertės, juodos spalvos telefono pakrovėją, 2 eurų vertės, raudonos spalvos plastmasinį aparatą krauti įrankių akumuliatoriams, 20 eurų vertės, automobilyje naudojamą juodos spalvos pakrovėją, 5 eurų vertės, juodos spalvos plastmasines ausines „Nokia“, 3 eurų vertės, juodos spalvos ausines su plastmasiniu juodos spalvos pakrovėju - dėklu „Philips“, bendros 15 eurų vertės, balto metalo spalvos įrankį plaukelių šalinimui „Tchibo“, 20 eurų vertės, rausvos - baltos spalvos polietileninį krepšį, 5 eurų vertės, į kurį buvo sudėti virtuviniai stalo įrankiai: balto metalo spalvos šaukštai, šakutės, peiliai, šaukštukai, medinis stovas peiliams sudėti su 5-6 juodomis kriaunomis peiliais, 20 eurų bendros vertės, juodos spalvos keptuvė su juodos spalvos rankena, nepridegančiu dugnu, 20 eurų vertės, rinkinys, kurį sudarė 7 vnt. balto metalo puodų su juodos spalvos rankenomis, bendros 100 eurų vertės, balto metalo spalvos troškintuvas su juodos spalvos viena ilga rankena ir kita - trumpa, 100 eurų vertės, balto metalo su juodos spalvos dangteliu kavamalė „Coffe Concept“, 20 eurų vertės, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu „Galeria home“, 5 eurų vertės, prailgintuvas, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „Scarlett“, 20 eurų vertės, įvairūs balto metalo samčiai, bendros 60 eurų vertės, metaliniai balto metalo spalvos įrankiai dujinei, 10 eurų vertės, balto metalo spalvos cukrinė, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos aliuminis nedidelis puodas su dangteliu, 5 eurų vertės, balto metalo spalvos trintuvas, 30 eurų vertės, apie 20 vnt. nerūdijančio plieno, balto metalo spalvos, apie 60 cm ilgio iešmai produktų kepimui, bendros 80 eurų vertės.

2018 m. balandžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl telefoninių išklotinių analizės nurodyta, kad buvo išanalizuotos įtariamojo Č. N. mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. Nustatyta, kad įvykio dieną 2017 m. rugpjūčio 20 d. laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 20.00 val. Č. N. bendravo su R. M. iš skirtingų vietų 09.37 val. iš (duomenys neskelbtini) (galimai būnant savo bute arba netoli jo), 10.30 val. iš (duomenys neskelbtini) (Č. N. būnant ne savo gyvenamojoje vietoje), 11.17 val. iš (duomenys neskelbtini) (galimai būnant savo bute arba netoli jo); 11.59 val., 14.19 val. iš (duomenys neskelbtini) (Č. N. būnant ne savo bute arba netoli jo), 15.41 val. Č. N. naudojamos abonentas jungėsi (duomenys neskelbtini) (galimai būnant Č. N. savo bute arba netoli jo) (3 t. b. l., 31).

2017 m. rugsėjo 19 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolais Kauno tardymo izoliatoriaus KŽ inspektorė D. I. pateikė įtariamųjų J. S. ir Č. N. susirašinėjimo laiškų kopijas (3 t., b. l. 80-91). Juos apžiūrėjus, 2018 m. vasario 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įtariamasis Č. N. iš Kauno TI motinai V. N. adresuotuose laiškuose rašė „Dėl G. nespausk tu jos ir nerašyk ant jos ji juk nekalta kad ten buvo kartu su mumis, jinai kaip tik mane ištempė iš ten. Neaišku kaip pas ta R. bute ta diena baigėsi, bet kadangi mes išėjom ir nieko toliau nematėm ka J. darė toliau todėl aš dėlto ramus...“; „Advokatas sakė, kad dauk smugių R. buvo suduota, bet mes juk jau nematėm, kiek tas j. ji daužė...“; „Turėjo apsilankyti pas tave tavo gynėjas! Jei buvo tai parašyk, tik rašyk protingai...“. Kitame laiške, adresuotame sūnui J. N. įtariamasis Č. N. rašė „Pameni sekmadieni paskutinta kart kaip gerem pas j., ir jis sakė, kad tipo aš iš vieno smūgio ji užmušiau, o prieš tai sakė, kad buvo dar karta grižes pas r., sakė, kad da r. purškšojo ar panašei kažkaip, kad dar gyvas buvo ir jisai da pora smūgiu davė. Kada ta r. negyva rado, sekmadieni ar pirmadieni? Atrašyk į tuos klausimus gerai:)“; „Tai dauk daiktų matyt išnešė jis aigu tiek dauk įvertino“.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija

BK 129 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Ši baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2009, 2K-302/2010, 2K-446/2010, 2K-196/2011, 2K-386/2012, 2K-537/2012; 2K-22/2013 ir kt.).

Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji veikė tyčia, suvokė savo veiksmų esmę, siekė nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė. Nustatyta, kad kaltinamieji J. S. ir Č. N. tyčia bendrais veiksmais sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis R. M. į galvą, kaklą, krūtinę, pilvą ir galūnes (viso nustatyti 24 smūgiai). Tačiau nukentėjusiojo mirtis kilo ne nuo visų jų, o tik nuo smūgio į galvos sritį, nuo kurio įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš kairio smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinės venos, jungiančios kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų žieve, nutrūkimas. Kitokio galimo kraujavimo šaltinio nustatyta nebuvo.

Nors 2017 m. rugpjūčio 22 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M861/2017(02) ir 2019 m. liepos 1 d. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 23/2019 (01) nukentėjusiajam R. M. nustatytas skirtingas smūgių (trauminių poveikių) skaičius, teismas vadovaujasi ekspertizės akte pateiktomis išvadomis (7 t., b. l. 24-30). Tokį savo sprendimą teismas grindžia tuo, kad ekspertizės aktą atliko net du aukščiausią kvalifikacinę kategoriją ir ekspertinio darbo stažą turintys teismo medicinos ekspertai, ekspertizės akte buvo vertinami visi byloje esantys duomenys, tame tarpe ir jau teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimai. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu, ekspertizę atlikusio eksperto J. R. teisme duotu paaiškinimu nustatyta, kad R. M. į galvos sritį viso buvo suduoti devyni smūgiai, nuo kurių kilo šie požymiai: 1. kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose 8x8 cm; 2. dešinės akies-smilkinio srities sumušimas, pasireiškęs odos plyšimu akies vokų išorinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruva akies apatiniame voke, pereinančia į skruosto sritį 6x3,5 cm, kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkštuosius audinius 12x12 cm plote; 3. poodinė kraujosruva dešinio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm; 4. dešinės ausies srities sumušimas, pasireiškęs kaušelio kraujosruva bei kraujosruva už dešinės ausies, pereinančia į kaklą 13x7 cm plote; 5. nosies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote; 6. poodinė kraujosruva kaktos kairėje, pereinanti į smilkinį, apie 6x6 cm, į kairės akies vokus bei į minkštuosius audinius 10x10 cm plote; 7. poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelio išorės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm; 8. burnos srities sumušimas, pasireiškęs susiliejančiomis kraujosruvomis lūpose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio ir 9. odos nubrozdinimas pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad tik vienas iš sužalojimų – kraujosruva pakaušio srityje (Nr. 1) galėjo būti padarytas R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių, galimai po suduoto smūgio į galvos priekinį/šoninį paviršių. Visi kiti galvos sužalojimai (Nr. 2-9) padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktas ir būdingi smūgių sudavimui rankomis ar kojomis. Būtent šie devyni smūgiai į galvos priekinį/šoninį paviršių yra būdingi sužalojimo pobūdžiui – kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu, nutrūkus kietojo dangalo venai. Visgi ekspertai neturėjo galimybės nustatyti, konkrečiai, nuo kurio iš nurodytų devynių trauminių poveikių į galvą (galvos sužalojimų) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, todėl pateikė išvadą, kad tarp bet kurio iš šių sužalojimų ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Dar daugiau, ekspertizės akte konstatuota, jog kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (R. M. mirties priežastis) galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo skirtingų trauminių poveikių į galvos sritį. Tai reiškia, kad lemtingas galėjo būti ir vienas smūgis į galvą, ir keli smūgiai į ją. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. R. šią išvadą patvirtinto, akcentuodamas, jog nukentėjusiojo mirtis negalėjo įvykti nuo nustatytų devynių smūgių į galvą visumos.

VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės akte buvo paneigta VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada dėl R. M. mirties laiko ir nustatyta, kad mirtis įvyko ne staiga, o praėjus keliolikai valandų po minėtų devynių smūgių į galvos sritį. Šią išvadą ekspertai grindė medicininiais požymiais, o būtent tuo, kad po tarpinės venos, jungiančios kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų žieve, nutrūkimo yra būdingas šviesusis periodas, kai nukentėjęs būna sąmoningas ir kurį laiką (vertinamą valandomis), kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, judėti ir pan.

Be jau minėtų devynių trauminių poveikių į R. M. galvos sritį teismo ekspertizės akte nustatyta dar penkiolika sužalojimų kitose jo kūno srityse – kakle, krūtinėje, pilve ir galūnėse, o būtent: 1. poodinė kraujosruva kaklo priekiniame viduriniame paviršiuje 7x4 cm; 2. krūtinkaulio lūžis tarp II ir III šonkaulių su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; 3. poodinės kraujosruvos krūtinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančios, apie 17x9 cm plote; 4. poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, šonkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm; 5. poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos, IV šonkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm; 6. poodinė kraujosruva pilvo kairėje apie 1 cm skersmens; 7. trys poodinės kraujosruvos kairio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote; 8. poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje 6x3 cm; 9. poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje 6x6 cm; 10. dvi poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė apie 1 cm skersmens, apatinė - skersa, apie 2,5x1,2 cm; 11. poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm; 12. poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus III piršto artimesnėje dalyje - kraujosruva, apie 2 cm skersmens; 13. poodinė kraujosruva dešinio peties viršutinėje-užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm; 14. trys poodinės kraujosruvos dešinio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; ir 15. poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidinio paviršiaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x1,5 cm. Visi šios grupės sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Krūtinkaulio lūžis (sužalojimas Nr. 2) tarp II ir III šonkaulių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kiti sužalojimai, lokalizuoti kakle, krūtinėje, pilve ir galūnėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš medicininių duomenų nustatyti visų sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Teismo medicinos ekspertas J. R. teisme paaiškino, kad atskiruose punktuose paminėti sužalojimai konstatuoti pagal atskirus smūgius.

Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamųjų, tiesioginės liudytojos G. S., netiesioginės liudytojos V. N. parodymų, vaizdo įrašų iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 34-36) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytoja G. S., būdami pagiringi, kartu į taromatą pridavė tarą, kartu įsigijo alkoholio, kurį nusinešė į R. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visi keturiese jį vartojo. Kaltinamieji skirtingai aiškino konflikto su R. M. kilimo priežastį, jo eigą, kaltinamasis J. S. išvis neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, o Č. N. teigė jam trenkęs tik vieną kartą. Teismas šiais kaltinamųjų parodymais netiki, juos vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už R. M. nužudymą. Teismas pažymi, kad J. S. procese nebuvo nuoširdus, po jo sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik 2017 m. spalio 18 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių nuo sulaikymo, kuomet iš susirašinėjimo laiškų (3 t., b. l. 80-96) jam jau buvo žinoma kito kaltinamojo Č. N. gynybos taktika. Įvykio vietoje buvo rasti ir paimti kraujo pėdsakai. Specialisto išvadoje Nr. 140-(5708)-IS1-7948 nustatyta, kad jie priklausė ne tik nukentėjusiajam, bet ir J. S. (3 t., b. l. 157-165). Teismo medicinos specialistams apžiūrėjus abu kaltinamuosius, ant jų kūnų buvo surasti sužalojimai, kilę įvykio metu. J. S. buvo nustatyti du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje (3 t., b. l. 127), o Č. N. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje ir žaizda dešinės rankos pirmame piršte, kuri galėjo atsirasti smūgio metu, pataikant į dantį (3 t., b. l. 123). Taigi šie objektyvūs duomenys paneigia kaltinamojo J. S. versiją, kad jis R. M. nemušė. Taip pat teismas netiki ir J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam buvo tik vienas įdrėskimas dešinėje rankoje tarp mažojo piršto ir bevardžio. J. S. negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado šis įdrėskimas. Teismo vertinimu, įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog šie du nustatyti įdrėskimai atsirado būtent dėl smūgių sudavimo R. M.. Įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuoti jokie aštrūs baldų kampai, medinių jų paviršių atplaišos, nuo jų paviršių nepaimti kraujo pėdsakai, taigi J. S. įdrėskimai ant dešinės rankos negalėjo kilti nuo nusibrozdinimo į baldus ar kitus aštrius paviršius R. M. bute. Dar daugiau, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje J. S. padaryti kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, dviejų trauminių kontaktų pasekoje, kurie galėjo būti padaryti įvykio metu (3 t., b. l. 127). Taigi, įdrėskimų atsiradimo laikas neprieštarauja įvykio laikui. Įvertinus kaltinamojo Č. N. ir liudytojos G. S. parodymus apie J. S. veiksmus prieš nukentėjusįjį, atsižvelgus į tai, kad jis yra dešiniarankis, teismas daro išvadą, kad J. S. jam nustatytus du odos įdrėskimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje patyrė dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam. Be to, iš tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos G. S. parodymų seka, kad Č. N. nukentėjusiajam sudavė du smūgius (po vieno iš šių smūgių R. M. griuvo), o J. S. kelis kartus jam sudavė alkūne, gulintį spardė, mušimo metu aiškindamas Č. N., kad reikia „duoti iš priklado“, tai yra duoti iš alkūnės. Nors 10 mėnesių iki įvykio liudytoja buvo Č. N. draugė ir santykius nutraukė po kaltinamojo sulaikymo, tačiau nedelsiant po įvykio savo pirminiuose parodymuose G. S. buvusio draugo veiksmų nenuslėpė, buvo nuoširdi, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su J. S. metu, vėliau teisme, atsispyrė kaltinamojo Č. N. motinos V. N. įtakai keisti savo parodymus melagingai paaiškinant, jog Č. N. smūgių nesudavė. Taigi teismas tiki liudytojos G. S. parodymais ir iš jų sprendžia apie konflikto kilimo priežastį bei eigą. Jos parodymais nustatyta, kad konflikto iniciatoriumi buvo J. S., kuris griežtai iš R. M. ėmė reikalauti atiduoti radiją, padovanoti automobilį (džipą), žemės sklypą. Nukentėjusiajam prieštaraujant, tarp jo ir J. S. įvyko susistumdymas, ką patvirtino ir kaltinamasis Č. N.. Dėl to J. S. supyko, grasino pakviesti savo draugus su kastuvais, kurie R. M. užkastų. Tai liudija, jog kilęs žodinis konfliktas peraugo į susistumdymą, o po to ir į fizinį smurtą. Liudytoja G. S. ir Č. N. parodė, kad dėl tokio J. S. elgesio R. M. priekaištavo Č. N., kodėl šis į nukentėjusiojo butą atsivedė įžūliai besielgiantį J. S.. Č. N. pripažino, kad dėl šių pretenzijų jis kumščiu sudavė R. M. į veido sritį, o šiam parkritus, J. S. nukentėjusiajam smūgiavo alkūne. Iš liudytojos G. S. parodymų matyti, kad po šio J. S. smūgio alkūne gulinčiam R. M. į galvą dar kartą sudavė ir Č. N. (antras jo smūgis), o J. S. daug kartų jam spyrė. Tada G. S. kaltinamąjį Č. N. išsivedė namo, o J. S. liko prie R. M.. Po kelių valandų su krepšiu daiktų į Č. N. namus atėjęs J. S. liudytojai G. S. prisipažino, kad po to kai jie išėjo, R. M. dar sudavė „pora bankių“.

Taigi iš šios įvykių eigos teismas konstatuoja, kad Č. N. nukentėjusiajam viso sudavė du smūgius, tuo tarpu J. S. sudavė likusius smūgius. Įvertinus tai, kad pagal 2019 m. liepos 1 d. VTMT Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą R. M. buvo suduoti devyni smūgiai į galvą ir penkiolika smūgių į kitas kūno vietas (iš viso 24 smūgiai), daroma išvada, kad J. S. sudavė septynis smūgius į galvą ir penkiolika smūgių į kitas kūno vietas ir tai teismas atitinkamai patikslina kaltinime aprašydamas kiekvieno kaltinamojo veiksmus bendro nusikaltimo padaryme.

Nužudymas yra padarytas bendrininkų grupės, kai bent du iš susitarusių nužudyti kitą žmogų asmenų yra nužudymo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje (tiek kilęs iš anksto, tiek veikos darymo metu), iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-696/2017).

Šioje byloje nėra duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas nužudyti nukentėjusįjį. Tačiau akivaizdu, jog susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu mušant nukentėjusįjį: abu kaltinamieji smurtavo prieš R. M. ir turėjo tą patį motyvą smurtauti, abu smūgiavo į galvą, o J. S. dar ir į kitas kūno vietas. Abu kaltinamieji, tiek patys suduodami smūgius, tiek matydami ir žinodami, kad kitas bendrininkas taip pat muša ir spardo nukentėjusįjį, suvokė, kad šiais bendrais veiksmais kėsinasi į R. M. gyvybę, ir pritarė tokiems veiksmams. Tarp jų veiksmų – smūgių sudavimo į galvą bei padarinių, tai yra R. M. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl abu bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia, nukentėjusysis mirė nuo nenustatyto padaryto sužalojimo į galvą. Teismo medicinos specialisto išvada, ją atlikusio eksperto parodymai teisme, o taip pat ir teisme paskirtos ekspertizės aktas bei šią ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimai patvirtina, kad šie padariniai yra dėsningi – tarp suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos R. M. mirčiai, mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl patirtos galvos traumos. Nors Č. N. netiki, kad nuo jo smūgių R. M. galėjo mirti, tai nešalina jo atsakomybės už tyčinį nužudymą. Nustatyta, kad Č. N. nukentėjusiajam sudavė du smūgius, nuo pirmojo jo smūgio R. M. griuvo, o J. S. sudavė net septynis smūgius į galvą. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, kad R. M. mirtis galėjo įvykti tiek nuo bet kurio iš devynių smūgių, tiek nuo šių smūgių sudėties.

Taigi, byloje nustatyta, kad smūgius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė abu kaltinamieji. Teismas konstatuoja, kad, ištyrus visas aplinkybes, nepavyko nustatyti, kuris iš bendrininkų sudavė nukentėjusiajam R. M. jo mirtį sąlygojusį smūgį. Tačiau pagal teismų formuojamą praktiką, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-313/2011). Nagrinėjamu atveju teismo medicinos ekspertai negalėjo identifikuoti smūgių į galvą sudavimo eigos, stiprumo, negalėjo pateikti kategoriškos išvados dėl lemtingo nukentėjusiojo mirtį sukėlusio smūgio ir paneigė R. M. mirties priežastį nuo jam į galvą suduotų smūgių visumos.

Teismas vertina, kad Č. N. ir J. S. susitarimas bendriems veiksmas kilo spontaniškai, tai yra kartu su nukentėjusiuoju R. M. vartojant alkoholį ir kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų. Nukentėjusiajam R. M. ir kaltinamajam J. S. susistumdžius, Č. N. kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, jam pargriuvus J. S. nukentėjusįjį spardė, o Č. N. dar kartą sudavė vieną smūgį į galvą. Todėl pripažįstama, kad abu kaltinamieji bendrininkavo padarant nužudymą ir abu yra nužudymo vykdytojai. Šis bendrininkų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais, t. y. pritariant vienas kito veiksmams ir kartu juos atliekant. Abu kaltinamieji suvokė, kad bendrai su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamą veiką, suprato, jog savo veika kėsinasi į R. M. gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia. Būtent nuo vieno trauminio poveikio ar jų sudėties išsiliejo kraujas po nukentėjusiojo kietuoju galvos smegenų dangalu (ūminė subdurinė hematoma) virš kairio smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, dėl ko R. M. mirė. Abu kaltinamieji yra pakaltinami, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai, dėl to, kad buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos jų tokiems veiksmams. Abu kaltinamieji yra kalti dėl R. M. nužudymo ir už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka, jų veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalies.

Teisme ištirtų įrodymų visuma yra pakankama ir J. S. kaltei dėl R. M. daiktų vagystės pagrįsti. Dėl šio jam inkriminuoto kaltinimo J. S. prisipažino, paaiškino, kad po R. M. sumušimo jam kilo sumanymas pasiimti nukentėjusiojo daiktus, kuriuos ketino parduoti. Pagrobti nukentėjusiojo turtą J. S. su Č. N. nesitarė, tai sumanė ir įgyvendino vienas. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis negalėjo įvardinti visų pagrobtų daiktų, prisiminė vogęs samčius, kavamalę, nešiojamą kompiuterį, įkroviklius, laidus, tačiau prisipažino, kad galėjo pagrobti ir kitus kaltinime išvardintus daiktus. Nukentėjusioji Z. M. (velionio motina) teisme parodė, kad pasigedo sūnaus R. M. kompiuterio, laikrodžio, mobiliųjų telefonų, jų pakrovėjų, iešmų, samčių, puodų, kitų įrankių. Nukentėjusioji I. M. (velionio dukra) teisme parodė, kad tėvas turėjo kompiuterį, telefonus, laikrodį, kurie po jo mirties dingo. Kratos metu pas kaltinamąjį J. S. rasta įvairių daiktų, kurių dalį nukentėjusioji Z. M. atpažino kaip sūnaus daiktus, t. y. ji atpažino laikrodžius „Rongqi“, „Westclox“, masažuoklį, ausinių įkroviklį „Philips“, aparatą krauti baterijoms, automobilio įkroviklį, ausines „Nokia“, plaukelių šalinimo įrankį „Tchibo“, du puodus, kavamalę „Coffe Concept“, aliuminį puodelį „Galeria home“, prailgintuvą, arbatinuką „Scarlett“, du samčius, įrankius dujinei, cukrainę, puodo dangtį (1 t., b. l. 77-79, 82-84). Be nukentėjusios Z. M. parodymų bei jos atlikto pagrobtų daiktų atpažinimo, J. S. kaltę pagrindžia ir liudytojos A. R. (velionio kaimynės) parodymai apie tai, kad ji matė, kaip 2017 m. rugpjūčio 20 d. iš R. M. buto išėjo jai nepažįstamas žmogus su pilnu šiukšlių maišu, tačiau didelio tam dėmesio nekreipė.

Byloje pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matosi vaizdas, apimantis (duomenys neskelbtini) namo prieigas ir (duomenys neskelbtini) namo prieigas. Įrašuose fiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. 13:11 val. pastebėtas vyriškis (J. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)) einantis pro (duomenys neskelbtini) namą, kažką neša rankose, perneša per gatvę ir nueina tarp medžių link (duomenys neskelbtini). Kitame vaizdo įraše matyti, kaip jis 13:15 val. eina atgaline kryptimi jau be jokio krepšio. Antrą kartą J. S. su krepšiu rankose pastebėtas 13:30:17 val. vėl einantis pro (duomenys neskelbtini) namą, pro (duomenys neskelbtini) namą, pereinantis (duomenys neskelbtini) gatvę, o 13:33 val. einantis atgaline kryptimi jau be nešulio. Trečią kartą J. S. pastebėtas 14:34 val., kaip ir pirmus du kartus, einantis pro (duomenys neskelbtini) namą, pro namą (duomenys neskelbtini), pereina (duomenys neskelbtini) g., ir rankose kažką neša. Paskutinį kartą jis užfiksuotas 20:14 val. einantis pro (duomenys neskelbtini) namą, padeda tamsios spalvos krepšį šalia automobilio, apsisuka ir eina link (duomenys neskelbtini) namo. Po to 20:16 val. jis pereina (duomenys neskelbtini) gatvę, padeda ant šalikelės krepšį, apsisuka ir grįžta iki (duomenys neskelbtini) namo, paima krepšį ir pasuka link (duomenys neskelbtini) namo (2 t., b. l. 40-45). Šiuose vaizdo įrašuose AB „(duomenys neskelbtini)“ valdomomis vaizdo kameromis buvo užfiksuotas J. S. judėjimas ir tai, kad jis neša įvairius nešulius, fiksuoti nešuliai 4 kartus. Būtent tai atitinka R. M. nužudymo bei iškart po jo iš R. M. buto įvykdytos vagystės laiką.

Taigi, aptartų įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, kad J. S. veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Jis suprato savo veiksmus ir norėjo pagrobti bei vėliau realizuoti nukentėjusiojo R. M. bute buvusius jo daiktus. Taigi J. S. veikė tiesiogine tyčia ir yra kaltas dėl vagystės įvykdymo.

Dėl bausmės

Kaltinamųjų Č. N. ir J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl R. M. nužudymo nenustatyta. Tuo tarpu dėl įvykdytos R. M. daiktų vagystės teismas J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta jo visišką kaltės prisipažinimą ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad abu nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos abiejų nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad R. M. kaltinamieji nužudė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nėra pagrindo Č. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nes nukentėjusysis dalyvavo kartu išgertuvėse, pats pirmas stvėrė Č. N. už atlapų, jį kaltindamas netinkamo draugo (J. S.) atsivedimu į jo butą. Pažymėtina, kad R. M. negalėjo net numanyti, jog pažįstami kaltinamieji ims prieš jį smurtauti ir pagaliau nužudys. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie su R. M. buvo pažįstami, kartu sumanė išgertuves, kartu pridavė tarą ir už gautus pinigus įsigijo alkoholio. Praeityje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktų nebuvo.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Už nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies padarymą įstatymas kaltininkui numato griežtas bausmes: terminuotą laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų.

Č. N. ir J. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Šis labai sunkus nusikaltimas sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Be to, J. S., pagrobdamas R. M. daiktus, tiesiogine tyčia padarė dar ir nesunkų nusikaltimą. Nei vienas kaltinamasis turtinės žalos nukentėjusioms neatlygino. Č. N. asmenybė: iki suėmimo niekur nedirbo, oficialaus darbo neturėjo, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, nes nevedęs, tik kurį laiką faktiškai gyveno su G. S., darbo biržoje darbo paieška 2017 m. liepos 25 d. nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius. Nusikaltimo padarymo metu laikomas neteistu, nes 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuris pagal BK 97 straipsnio nuostatas teistumo neužtraukia. LITEKO duomenimis, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 8 MGL (1040 Lt) sumokėjo dar 2014 m. birželio 4 d. Č. N. iki sulaikymo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu baustumas neišnykęs (4 t., b. l. 9-15). VšĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2006 m. sausio 17 d. konsultuotas konsultacijų kabinete, diagnozė: ribinis intelektas (4 t., b. l. 22.). Č. N. 2015 m. gegužės 22 d. įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 25). Specialisto išvada nustatyta, kad Č. N. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (4 t., b. l. 27).

Teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgia į tai, kad Č. N. padarė vieną labai sunkią tyčinę veiką veikdamas bendrininkų grupėje. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Č. N. vaidmuo nužudant R. M. buvo mažiau aktyvus nei J. S.. Tačiau jis taip pat sudavė smūgius R. M., veikė dėl žemų paskatų, netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, jam skirtina artima vidurkiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Č. N. laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. (8 t., b. l. 61-62), Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 20 d. nutartimis suėmimo terminas jam buvo tęsiamas. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog Č. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, padaryti naujų labai sunkių ar sunkių nusikaltimų (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys).

J. S. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Jis padarė du tyčinius nusikaltimus. Viena jų – tyčinis nužudymas sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. R. M. nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o jo turto vagystė – tiesiogine tyčia. Turtinė žala nukentėjusioms neatlyginta. J. S. asmenybė: (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 5 kartus už tyčines nusikalstamas veikas. Inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus (4 t., 155-160). Veikų padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikiną teistumą, kilusį pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį, kuriuo jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas subendrinta su dar ankstesniu nuosprendžiu paskirta realia 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas sprendimas jam taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Išrašas iš duomenų bazės patvirtina, kad veikų padarymo (2017 m. rugpjūčio 20 d.) metu J. S. dar nebuvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir buvo probuojamas (7 t., b. l. 124). Psichiatrijos klinikose jis nesigydė ir nesilankė (4 t., b. l. 20), tačiau nuo 2013 m. balandžio 22 d. įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (4 t., b. l. 162). Specialisto išvada nustatyta, kad J. S. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (4 t., b. l. 165). Iš suimtojo charakteristikos, pateiktos Kauno tardymo izoliatoriaus, matyti, kad jis lengvai adaptavosi, sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, konfliktinių situacijų neiškėlė, elgėsi ramiai ir drausmingai, šiais metais baigė 9 klases, todėl jo elgesys tardymo izoliatoriuje vertinamas teigiamai (7 t., b. l. 58).

Įvertinama ir tai, kad J. S. R. M. nužudymą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kad nusikalto praėjus vos 7 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir turėdamas neišnykusį teistumą. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kad skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. J. S. vaidmuo nužudant R. M. buvo labiau pavojingas ir aktyvus nei bendravykdytojo Č. N.. Nustatyta, kad nukentėjusiajam jis sudavė daugiau smūgių į galvą (7 smūgius) ir net 15 smūgių į kitas kūno vietas, veikė dėl žemų paskatų, netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias dvi aplinkybes, už nužudymą jam skirtina bausmė kiek didesnė nei sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgus į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobtų daiktų vertę, už vagystę parinktina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Paskirtų bausmių subendrinimui taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, nes vagystė ir nužudymas labai skiriasi pagal pavojingumą ir šie nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai). Kadangi J. S. nusikaltimus padarė neatlikęs Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikta bausmės dalis ir naujuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintinos pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Galutinė subendrinta bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

J. S. laikinai sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 25 d. (5 t., b. l. 8-9). Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. balandžio 23 d., 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 31 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. birželio 20 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į skiriamą realią laisvės atėmimo bausmę, manytina, jog J. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji Z. M., žuvusiojo motina, ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos ir 1033,90 Eur turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 100-101).

Nukentėjusioji J. M., žuvusiojo dukra, teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos ir 855 Eur turtinės žalos priteisimo (5 t., b. l. 174-175).

Nukentėjusioji I. M., žuvusiojo dukra, teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (5 t., b. l. 176-177).

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusioji Z. M. savo ieškinį dalyje dėl 1033,90 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis sūnaus laidojimo išlaidomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Šiuo atveju dėl R. M. mirties yra kalti Č. N. ir J. S.. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės Z. M. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir solidariai iš kaltinamųjų Č. N. ir J. S. priteistina Z. M. 1033,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatant turtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad kaltinamieji neginčijo turtinės žalos dydžio su juo sutiko, be to yra logiška manyti, kad nukentėjusioji patyrė laidojimo išlaidas. Kad Z. M. laidojo sūnų R., rūpinosi visais laidojimo reikalais patvirtino nukentėjusi J. M.. Civilinė ieškovė Z. M. pateikė rašytinius įrodymus, apie sūnaus patirtas laidojimo išlaidas (1 t., b. l. 102-104). Šių išlaidų suma nėra per didelė, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.

Nukentėjusioji J. M. savo ieškinį dalyje dėl 855 Eur turtinės žalos atlyginimo grindė tėvo kompiuterio, laikrodžio, mobiliųjų telefonų, jų pakrovėjų, iešmų, samčių, puodų, kitų įrankių vagyste, kurių iki šiol policija nesurado. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad ieškinyje bei kaltinime minimus R. M. daiktus iš jo buto tyčia pagrobė J. S.. Pats kaltinamasis kaltinimą šioje dalyje pilnai pripažino, taigi neneigė nei pagrobtų daiktų (nusikaltimo dalyko) fakto, nei jų vertės. Teismas pripažįsta, kad turtinės žalos padarymo faktas yra įrodytas aukščiau aptartais, J. S. kaltę dėl R. M. turto vagystės patvirtinančiais įrodymais. Nukentėjusios J. M. šių pagrobtų daiktų įkainojimas nepaneigtas, šių daiktų vertė atitinka protingumo kriterijus. Turtinė žala padaryta nusikaltimu. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis), todėl reikalaujama turtinės žalos suma nukentėjusiajai J. M. priteisiama iš kaltinamojo J. S. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis).

Dėl R. M. nužudymo jo motina Z. M. prašo priteisti 20 000 Eur, o dukros J. M. ir I. M. – kiekvienai po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, visos nukentėjusios gyveno atskirai nuo R. M.. Tačiau nukentėjusios Z. M. ir jos anūkė I. M. gyveno tame pačiame Jonavos mieste. R. M. dažnai į jų butą ateidavo, atnešdavo maisto produktų, nusiprausdavo, kartu vakarieniaudavo, nukentėjusios dažnai lankydavosi ir paties R. M. bute, jį tvarkydavo. Z. M. nepavykus telefonu susisiekti su sūnumi ir kilus nerimui, ji nuvyko į R. M. butą ir jį rado mirusį. Kita R. M. dukra civilinė ieškovė J. M. parodė, kad su tėvu intensyviau bendravo iki tėvų skyrybų. Paskutinį kartą trumpai su tėvu kalbėjo likus 2 savaitėms iki jo mirties. J. M. gyveno atskirai, Vilniuje, yra sukūrusi savo atskirą šeimą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jos ir tėvo ryšys nebuvo nutrūkęs, tačiau buvo žymiai silpnesnis nei Jonavoje gyvenančios sesers I. M..

Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji jokio turto neturi, jie iki šių veikų padarymo oficialiai niekur nedirbo. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusiosios, nėra. Dirbdami įkalinimo įstaigoje bei vėliau po bausmės atlikimo, kaltinamieji per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, be to, priteisus prašomas pinigų sumas bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, neturtinės žalos dydis nustatytinas Z. M. 17 000 Eur, I. M. 12 000 Eur, o J. M. 10 000 Eur. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal aukštesnių teismų formuojamą praktiką nukentėjusiesiems iš kaltininko, kuris padarė nužudymą, priteisiama vidutiniškai tėvams 16 300 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015, 2K-267-942/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018), o vaikams priteisiama vidutiniškai 11 900 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-368-942/2016, 2K-437-696/2016, 2K-44-648/2016, 2K-279-895/2017, 2K-207-1073/2018).

Baudžiamajame procese nukentėjusiajai Z. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2675-21064 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbą, parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 95-96). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai Z. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė viso 156 Eur išlaidų (6 t., b. l. 62). Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis po 78 Eur iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N..

Byloje nukentėjusiajai J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-5378-21340 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbą, parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 117-118). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai J. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė viso 94,25 Eur išlaidų. Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis po 47,12 Eur iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N..

Nustatyta, kad nukentėjusiajai I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-2695-22227 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, paskirta advokatė Angelė Fominienė teikti antrinę teisinę pagalbą, parengti procesinius dokumentus, atstovauti nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 137-138). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad už nukentėjusiajai I. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė viso 113,75 Eur išlaidų. Tai reiškia, kad valstybė procese patyrė atstovavimo išlaidų, todėl pagal įstatymo cesiją ji turi kreditorinę teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis po 56,87 Eur iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N..

Susumavus bendrai valstybės patirtas išlaidas dėl visoms trims nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos, matyti, kad valstybė patyrė iš viso 364 Eur išlaidų, kurias priteisti prašė nukentėjusiųjų atstovė baigiamųjų kalbų metu. Remiantis BPK 106 straipnsiu, šios nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos lygiomis dalimis po 182 Eur priteistinos iš kaltinamųjų.

Pagal BPK 94 straipsnio nuostatas priimtinas sprendimas dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 -308 straipsniais,

nusprendžia:

Č. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Č. N. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti Č. N. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki nuosprendžio priėmimo) išbūtą laiką kaltinamajam Č. N. įskaityti į bausmės laiką.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 12 metų subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 10 (dešimt) mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

J. S. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. S. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iki nuosprendžio priėmimo) išbūtą laiką kaltinamajam J. S. įskaityti į bausmės laiką.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės Z. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai Z. M. priteisti 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1033,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai J. M. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir tik iš vieno kaltinamojo J. S. priteisti 855 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. solidariai I. M. priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų J. S. ir Č. N. valstybei priteisti po 182 Eur iš kiekvieno nukentėjusioms teiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, įmokos paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ adresu Kaunas, Veiverių g. 51,

4) 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtus dvylika tamponų, stikliuką, skardinę, dvidešimt tris cigarečių nuorūkas, devynis degtukus, audinio skiautę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti,

5) I. D. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateiktus J. S. daiktus: dvejas šlepetes, du džemperius - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam J. S.,

6) iš VTMT Kauno skyriaus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus nužudytojo R. M. trumpikes ir marškinėlius - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti,

1) voką Nr. 1, kuriame 3 daktiloskopinės kortelės su R. M. rankų atspaudais – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti,

2) voką Nr. 2, kuriame mobilaus ryšio aparatas „LG“, paimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d. asmens kratos metu iš įtariamojo J. S. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. S.,

3) voką Nr. 3, kuriame mobilaus ryšio aparatas, paimta asmens kratos metu iš įtariamojo Č. N. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. N.,

4) voką Nr. 4, kuriame 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su vizitinėmis ir kitomis kortelėmis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. M.,

5) voką Nr. 5, kuriame 2017 m. rugpjūčio 24 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu: (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „HTC“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. M.,

6) voką Nr. 6, kuriame prie laiškų apžiūros protokolo 2018 m. vasario 9 d., laiškai reikšmingi ikiteisminiam tyrimui, viso 13 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos,

7) voką Nr. 7, kuriame prie laiškų apžiūros protokolo 2018 m. vasario 9 d., J. S. laiškai nereikšmingi ikiteisminiam tyrimui, viso 80 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam J. S.,

8) voką Nr. 8, kuriame prie laiškų apžiūros protokolo 2018 m. vasario 9 d., Č. N. laiškai nereikšmingi ikiteisminiam tyrimui, viso 30 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam Č. N.,

9) voką Nr. 9, kuriame daiktai, pateikti 2017 m. spalio 16 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu iš Z. M. – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. M.,

10) voką Nr. 10, kuriame daktiloskopinės kortelės, 5 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti,

11) maišą, kuriame yra 2017 m. rugpjūčio 25 d. įtariamojo J. S. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rasti ir paimti daiktai: juodos spalvos stalinis laikrodis – žadintuvas „Westclox Starter 990995“ su laidu ir elektros šakute pritaikyta Didžiosios Britanijos rinkai, įrankis balto metalo spalvos plaukelių šalinimui „Tchibo“ be dangtelio ir mechanizmo plaukeliams šalinti, laikrodis „Rongqi“ su balto metalo apyranke (laikrodis be užvedimo ratuko), balto metalo spalvos metalinis masažuoklis su dantukais „ACU-POINTS VIBRATING MASSAGER“, juodos spalvos plastmasinis juodos spalvos pakrovėjas-dėklas „Philips“ su pakrovimo laidu, raudonos spalvos plastmasinis aparatas „Milwaukee“ krauti baterijoms (kodas 400040464260040A2011) su laidu ir elektros šakute pritaikyta didžiosios Britanijos rinkai, automobilyje naudojamas juodos spalvos pakrovėjas, juodos spalvos mažos plastmasinės ausinės „Nokia“, balto metalo puodas su juodos spalvos rankenom su išgraviruotais įrašais „COMFORT TESCOMA STAINLESS STEEL 18/10“, balto metalo su juodos spalvos apvadais kavamalė „Coffe Concept“, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu, ant kurio yra užrašas „Galeria home“, prailgintuvas - juodos spalvos (160 cm ilgio laidas su elektros šakute ir su dviem rozetėmis), balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „Scarlett“ SC-022 su juodos spalvos 56 cm ilgio laidu ir elektros šakute, balto metalo du samčiai, balto metalo puodas su rudos spalvos rankenom su puodo dugne išgraviruotais įrašais „LETS COOK ACCESSORIES“ ir su stikliniu dangčiu, juodos spalvos audio laidas su dviem AUX kištukais (100 cm ilgio), balto metalo cukrinė, balto metalo aliumininis puodo dangtis, stiklinis puodo dangtis su metaliniu apvadu ir laikikliu, balto metalo indelis su metalinėmis rankenomis, balto metalo du kiaurasamčiai, du metaliniai strypai, pritaikyti griliui, virtuvinis įrankis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Z. M.,

Duomenų laikmenas – 21 vnt. CD ir DVD su įrašais: 2017 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos, 1 CD; 2017 m. rugpjūčio 24 d. papildomos įvykio vietos apžiūros fotonuotraukos, 1 CD; 20-7/1-520 I. D. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; Č. N. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; J. S. MRT nuskaitymo duomenys, 1 CD; R. M. MRT nuskaitymo duomenys, 3 CD; 8 CD su vaizdo įrašais iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“; liudytojos G. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašai, 2 CD; įtariamojo Č. N. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašai, 2 CD; įtariamojo J. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įrašas, 1 DVD – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Duomenų laikmeną kietąjį diską, saugomą Kauno apskrities VPK, 414 kabinete, su įrašais, gautais iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK.

Duomenų laikmeną kietąjį diską, saugomą Kauno apskrities VPK, 414 kabinete su įrašais, gautais iš AB „(duomenys neskelbtini)“ – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Kauno apskrities VPK.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.