- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-374-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06525-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“, Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ ir Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui, trečiasis asmuo antstolis A. N., dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, palūkanų ir delspinigių mažinimo, vykdomojo įrašo naikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. 2019 m. rugsėjo 6 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašo: pripažinti vienašališkai atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ atliktą 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. 27257; pripažinti pilna apimtimi 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 12.1. punktą, 12.1.1. punktą ir 12.1.10. punktą neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytos 15,54 proc. metinės palūkanos, jas sumažinant iki 5 proc. metinių palūkanų; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytas 1 proc. delspinigių dydis, jį sumažinant iki 0,02 proc. dydžio; panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2017 m. vasario 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 2-1815.
2. Į 2019 m. gruodžio 5 d., 14.00 val. paskirtą` parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas V. M., atsakovo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro atstovė notarė R. D., trečiasis asmuo antstolis A. N.. Atsakovo atstovė notarė R. D. pateikė teismui prašymą 2019 m. gruodžio 5 d., 14.00 val. teismo posėdyje bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 195). Trečiasis asmuo antstolis A. N. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 179). Ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ atstovas prašo ieškinį palikti nenagrinėtą. Apie parengiamąjį teismo posėdį ieškovui V. M. pranešta teismo šaukimu. Ieškovui teismo šaukimas įteiktas asmeniškai 2019 m. lapkričio 19 d. (b. l. 197).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ ir Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui, trečiasis asmuo antstolis A. N., dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, palūkanų ir delspinigių mažinimo, vykdomojo įrašo naikinimo, palikti nenagrinėtą, pnaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovas į 2019 m. gruodžio 5 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nepateikė jokio paaiškinimo kodėl neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, nenurodė jokių neatvykimo priežasčių, todėl konstatuotina, kad ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių. Vertinant neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežasčių svarbumą, teismas atsižvelgė ir į ieškovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nurodė, kad į 2019 m. lapkričio 12 d., 10.00 val. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovas, taip pat nebuvo atvykęs. Parengiamojo teismo posėdžio metu teisėjo žodine nutartimi buvo nutarta, kad ieškovas nėra tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, nors teismo šaukimai ieškovui buvo išsiųsti jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu.
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nurodė, kad įvertinus ieškovo elgesį ir vykstančio proceso metu, konstatuotina, jog V. M. nesidomi bylos nagrinėjimu, elgiasi pasyviai, neteikia jokių duomenų, kodėl neatvyksta į teismo posėdžius, todėl laikytina, kad ieškovas netinkamai naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą. Esant teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be jokių pateisinamų priežasčių, todėl yra pagrįstas pagrindas ieškovo V. M. ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.). Teismas išaiškino ieškovui, kad ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka ir nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikintini.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) V. M. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir bylą pagal ieškovo ieškinį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas nurodo, kad nebuvo informuotas apie 2019 m. gruodžio 5 d. 14.00 val. paskirtą teismo posėdį. Teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, jokio šaukimo į posėdį ieškovas 2019 m. lapkričio 19 d. ir kada nors vėliau nėra gavęs.
4.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą 2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje nagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, apie teismo posėdį apeliantui nebuvo tinkamai pranešta. Nurodo, kad jokio teismo šaukimo nėra gavęs, apie teismo posėdį nėra pranešta viešai, todėl apelianto teigimu 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta apeliantui nedalyvaujant ir dėl to yra neteisėta bei turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
5. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti apeliantui 5000 EUR baudą 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovės naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1. Dėl atskirojo skundo argumentų atsakovė nurodo, kad atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu, jog apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovė teigia, jog su šiuo apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantui siųstas šaukimas buvo įteiktas asmeniškai 2019 m. lapkričio 19 d., taigi apeliantas buvo informuotas apie parengiamąjį teismo posėdį, į kurį neatvyko. Atsakovė nurodo, kad teisminį procesą inicijavo pats apeliantas, todėl apeliantui apie vykstantį ginčą yra puikiai žinoma ir jis turi pareigą domėtis bylos eiga. Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju apelianto prašymu buvo taikytos laikinosios pasaugos priemonės, kurios riboja vykdymo veiksmų užbaigimą – apelianto atsakovės naudai įkeisto ir varžytynėse parduoto turto perleidimo varžytynes laimėjusiam asmeniui atlikimą. Teigia, kad apeliantas siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
5.2. Atsakovė dėl baudos skyrimo nurodo, kad atsakovės nuomone apeliantas pareikšdamas visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą jokiais įrodymais atskirąjį skundą, neatvykdamas į paskirtus teismo posėdžius, nesidomėdamas bylos eiga, siekia užvilkinti atsakovės naudai įkeisto turto realizavimą, o šiam tikslui nesąžiningai naudojasi jam CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai prašo skirti apeliantui 5000 EUR baudą ir 50 procentų šios baudos skiriant atsakovės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad apeliantui šaukimas į 2019 m. gruodžio 5 d. 14.00 val. parengiamąjį teismo posėdį įteiktas nebuvo, apeliantas apie šį teismo posėdį nežinojo. Pažymi, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė apeliantui nedalyvaujant dėl ko ji yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Atsakovė su apelianto argumentais nesutinka iš esmės nurodo, kad apeliantui šaukimas yra įteiktas asmeniškai, be to būtent apeliantas inicijavo teisminį procesą dėl ko pats turi domėtis bylos eiga. Teigia, kad nagrinėjamu atveju apelianto prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apeliantas savo veiksmais siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 6 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį, tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl procesinių pasekmių apeliantui (ieškovui) neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį.
8. CPK 246 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
9. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, tai yra jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas neatvyko į pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. parengiamąjį teismo posėdį, kuriame dalyvavo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ galiotas atstovas A. B. (b.l. 198-199). Parengiamojo teismo posėdžio metu nustačius, jog apeliantui šaukimas yra tinkamai įteiktas, atsakovės atstovas prašė nespręsti klausimo dėl sprendimo už akių priėmimo ir ieškinį palikti nenagrinėtu (pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. garso įrašo 6.00 min. – 6.40 min.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovė išreiškė valią dėl sprendimo už akių priėmimo negalimumo ir prašė apelianto ieškinį palikti nenagrinėtu.
11. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad šaukimas į 2019 m. gruodžio 5 d. posėdį jam įteiktas nebuvo, apie posėdį nežinojo, tačiau šie argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Bylos 197 lape esanti pažyma patvirtina, jog apeliantui šaukimas į Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. 14.00 parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2019 m. lapkričio 19 d. asmeniškai ir pasirašytinai pačiam apeliantui, todėl šaukimas laikomas tinkamai įteiktu (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pažymoje nurodytais duomenimis ir autentiškumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tokiomis aplinkybėmis nesiremiama ir atskirajame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Aplinkybę, jog apeliantui teismo šaukimas buvo tinkamai įteiktas patvirtina ne tik bylos 197 lape esanti pažyma, bet ir viešai skelbiami Lietuvos pašto duomenys, kurie patvirtina, jog siunta buvo įteikta jos gavėjui – apeliantui. Atsižvelgiant į tai, kad teismo šaukimas yra įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai apeliantui, laikoma, kad nagrinėjamu atveju tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais dėl neinformavimo apie teisminį procesą nėra teisinio pagrindo ir sprendžiama, kad pirmosios instancijas teismas skundžiama nutartimi, teisėtai rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
12. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas ar nagrinėjamu atveju taikytas ieškinio palikimo nenagrinėto institutas yra taikytas proporcingai (nutarties 9 punktas) atsižvelgia ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtu, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nagrinėjamu atveju ginčo byloje procesas nėra pažengęs, be to, itin svarbia aplinkybę teismas laiko ir tai, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/17/00632, surašyti/pasirašyti ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytinių aktą iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Kaip matyti būtent atsakovė vykdomojo įrašo pagrindu pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį paliko nenagrinėtą pagrįstai, ir šį institutą taikė tinkamai bei proporcingai, kadangi apelianto aplaidus rūpinimasis jo inicijuota civiline byla negali būti pateisinamas atsakovės teisių suvaržymais taikant laikinąsias apsaugos priemones.
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo
14. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašo skirti apeliantui 5000 EUR baudą 50 procentų šios baudos paskiriant atsakovės naudai. Nurodo, kad apeliantas pareikšdamas visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą jokiais įrodymais atskirąjį skundą, neatvykdamas į paskirtus teismo posėdžius siekia užvilkinti atsakovės naudai įkeisto turto realizavimą, o šiam tikslui nesąžiningai naudojasi jam CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis.
15. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti (CPK 95 straipsnio 2 dalis) būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
16. Atsakovės prašymas skirti apeliantui 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios sumos priteisti atsakovei, dėl nepagrįsto atskirojo skundo teikimo yra atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas naudodamasis procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškė atskirąjį skundą ar sąmoningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, vien aplaidus procesinių teisių įgyvendinimas negali būti suprantamas kaip sąmoningas nesąžiningas veikimas (CPK 95 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Esant nustatytoms nutarties 6-13 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė atsiliepime suformulavo reikalavimą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, nebent to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad atsakovė atskirojo skundo dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui nepateikė sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui civilinio proceso kodekso nesuteikta teisė peržengti apelianto atskirojo skundo ribų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.