Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ ir Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui, trečiasis asmuo antstolis A. N., dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, palūkanų ir delspinigių mažinimo, vykdomojo įrašo naikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovo 2019 m. rugsėjo 6 d. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti vienašališkai atsakovės UAB „Kredito garantas“ atliktą 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. 27257; pripažinti visa apimtimi 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 12.1. punktą, 12.1.1. punktą ir 12.1.10. punktą neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytos 15,54 proc. metinės palūkanos, jas sumažinant iki 5 proc. metinių palūkanų; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytas 1 proc. delspinigių dydis, jį sumažinant iki 0,02 proc. dydžio; panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2017 m. vasario 23 d. Vykdomąjį įrašą Nr. 2-1815. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui A. N. surašyti / pasirašyti ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog paskolos sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai, atsakovė UAB „Kredito garantas“, neinformavusi ieškovo apie sutarties santykių nutraukimą, neturėjo teisės vykdomojo įrašo pagrindu pradėti priverstinio skolos išieškojimo proceso, tačiau priverstinis skolos išieškojimo procesas yra pradėtas, antstolis A. N. yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priverstinis skolų išieškojimas yra nukreiptas į ieškovo turtą. Antstolis iš antrųjų varžytynių Nr. 174414, kurios baigėsi 2019 m. rugpjūčio 5 d., už 106 001,00 Eur kainą pardavė atsakovei UAB „Kredito garantas“ įkeistą turtą, šiuo metu turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra surašytas, bet antstoliui surašius minimą aktą, turtas bus perleistas varžytynių laimėtojui, o gautos lėšos iš turto pardavimo bus paskirstytos atsakovei. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo antstolis turtą bus perleidęs turto pardavimo iš varžytynių aktu, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl būtų pagrįsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas antstoliui A. N. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti / pasirašyti ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą, iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopiją, ieškovui siųstų pranešimų dėl paskolos sutarties nevykdymo ir nutraukimo pranešimų ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kopijas, antstolio el. laiško nuorašo kopiją. Minėtais įrodymais atsakovė įrodinėja ieškovo ieškinio reikalavimų nepagrįstumą. Įrodymai – ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopija, ieškovui siųstų pranešimų dėl paskolos sutarties nevykdymo ir nutraukimo pranešimų ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kopijos pateikti teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl juos atsisakytina priimti. Su atskiruoju skundu 3 priede pateiktas antstolio el. laiško kopija, patvirtinanti, jog varžytynės buvo rengiamos 6 kartus, taip pat nepridėtina prie bylos, kadangi apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės.

11. Atskirasis skundas motyvuojamas iš esmės tuo, kad ieškovas neįrodė abiejų būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei tuo, jog laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržo atsakovės ir varžytynių laimėtojos UAB „Puertas“ teises. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

13. Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

14. Ieškovas pareiškė reikalavimus pripažinti vienašališkai atsakovės UAB „Kredito garantas“ atliktą 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovę vykdyti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį Nr. 27257; pripažinti visa apimtimi 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 12.1. punktą, 12.1.1. punktą ir 12.1.10. punktą neteisėtais ir negaliojančiais ab initio; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytos 15,54 proc. metinės palūkanos, jas sumažinant iki 5 proc. metinių palūkanų; pakeisti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutarties Nr. 27257 dalį, kuria buvo nustatytas 1 proc. delspinigių dydis, jį sumažinant iki 0,02 proc. dydžio; panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2017 m. vasario 23 d. Vykdomąjį įrašą Nr. 2-1815.

15. Atskirajame skunde atsakovė nurodo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo kaip pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

16. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, sutikti su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nėra pagrindo.

17. Atskirajame skunde atsakovė detaliai argumentuoja, jog ieškinys bent jau dėl paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl darytina išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Atsakovės argumentų bei įrodymų pagrįstumas, ieškinio pagrįstumas bus nustatytas, tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovas įrodė pirmąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

20. Spręsdamas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su vykdomojo įrašo, kurio pagrindu ieškovo turtas parduotas iš varžytynių, galiojimu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomojo įrašo vykdymo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, egzistuoja aiški ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

21. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog atsakovė yra mokus, paskolas teikiantis verslo subjektas, todėl išieškotos sumos ieškovui sugrąžinimas palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju nesukels atsakovei jokių nepatogumų ir bus lengvai įvykdomas. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atsakove.

22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas reiškia reikalavimus ne tik dėl paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, tam tikrų paskolos sutarties sąlygų neteisėtumo, bet ir dėl vykdomojo įrašo, kurio pagrindu 2019 m. rugpjūčio 5 d. antrosiose varžytynėse Nr. 174414, už 106 001,00 Eur sumą parduotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas – ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, užbaigus vykdymo veiksmus, tai yra, pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą ir nuosavybės teisėms perėjus varžytynes laimėjusiai UAB „Puertas“, pinigines lėšas paskirsčius atsakovei galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps sunkiai įgyvendinamas, nes ieškovui šiuo metu priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės bus perėjusios tretiesiems asmenims. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir galbūt priėmus ieškovui palankų sprendimą, teks inicijuoti papildomus teisinius ginčus ir pan. Atsakovės argumentas, jog atsakovė yra mokus juridinis asmuo, todėl išieškotų lėšų grąžinimas ieškovui nebus apsunkintas, jeigu bus priimtas jam palankus teismo sprendimas, nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia užtikrinti tai, kad atsakovė būtų pajėgi grąžinti išieškotas sumas ieškovui, siekiant išlaikyti iki sprendimo byloje priėmimo byloje status quo padėtį, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog ieškovas įrodė antrąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

23. Atskirajame skunde taip pat nurodyti argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus, nes negali atgauti ieškovui paskolintų lėšų, bet ir varžytynes laimėjusios UAB „Puertas“, nes minėtas asmuo negali perimti turto, sumokėti visos turto kainos.

24. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

25. Taigi aplinkybė, jog atsakovei kyla nepatogumų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pagrindas jas panaikinti. Kaip jau minėta, šalių ginčas nėra išspręstas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui nėra. Argumentai apie galbūt patiriamus UAB „Puertas“ nepatogumus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ su atskiruoju skundu pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.