Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-381-730/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2S-381-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06525-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Trečiasis asmuo
V. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-381-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06525-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.2.3.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (naujas pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“) ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 304,99 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2012 m. liepos 26 d. priklauso atsakovui. 2013 m. balandžio 26 d. ieškovė su atsakovu sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją objektui, o atsakovas turi pareigą už suvartojamą elektros energiją sumokėti iki kito mėnesio 20 dienos. Atsakovas vartojo tiekiamą elektros energiją, tačiau už ją iki galo ir laiku neatsiskaitė, todėl susidarė skola už suvartotą elektros energiją. Skolos dydį pagrindžia ir jos susidarymą parodo išrašas iš ieškovės kompiuterinės programos „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją“ ataskaita nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d.

2. 2019 m. rugsėjo 23 d. atsakovas pateikė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu V. B., kaip būsto savininką. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog 304,99 EUR skolą ieškovei sumokėjo.

3. 2019 m. rugsėjo 24 d. V. B. įtrauktas trečiuoju asmeniu byloje, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti.

4. 2019 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir į bylą bendraturčiu įtraukti V. B.. Nurodė, kad patalpų savininkas yra V. B., o V. B. skolą sumokėjo atsakovas.

Atsiliepimas

5. 2019 m. spalio 4 d. teisme gautas trečiojo asmens V. B. atsiliepimas, kuriuo prašo dėl ieškinio reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo teismo spręsti savo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nes bylos aplinkybės patvirtina, kad su ieškiniu sutinka atsakovas. Kita vertus, šis sutikimas ar nesutikimas šioje byloje neturi Trečiajam asmeniui įtakos jo teisėms ar pareigoms, nes ne jis, o atsakovas yra teisėtas patalpų savininkas ir yra atsakingas už gaunamas paslaugas. Nurodė, kad atsakovas teigia netiesą, nes su atsakovu trečiasis asmuo nėra sudaręs nei preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, nei yra patalpų savininkas. Pažymėjo, kad atsakovui priklausančiose patalpose nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d., nors trečiasis asmuo turėjo tapti teisėtu patalpų savininku, tačiau atsakovas neįvykdė sutarties įsipareigojimų, neperdavė trečiajam asmeniui patalpų. Nurodo, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti.

6. 2019 m. lapkričio 14 d. ieškovės atstovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako nuo ieškinio. Nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės.

7. 2019 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (naujas pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“) atsisakymą nuo ieškinio atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-10667-1030/2019 nutraukė.

Šalies argumentai

8. 2019 m. lapkričio 18 d. trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo, kuriuo prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui klausimą ir priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priimant papildomą sprendimą. Nurodė, kad, atsakovo 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymu, teismas įtraukė V. B. į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo, rengdamas atsiliepimą į ieškinį, prašymą dėl atstovo prijungimo prie EPP portalo, už konsultacijas su teisininkais patyrė išlaidų. 2019 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimu byla buvo nutraukta, o, nutraukus bylą, nebuvo išspręstas trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

9. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ pateiktu atsiliepimu į trečiojo asmens prašymą nurodo, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo pusėje ir palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovui patenkinus ieškinio reikalavimą, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovo vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

10. Atsakovas J. J. pateiktu atsiliepimu dėl papildomo sprendimo prašė jį atmesti. Nurodė, kad sumokėjo skolą, nors ją turėjo padengti trečiasis asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. papildoma nutartimi nutarė nepriteisti trečiajam asmeniui V. B. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

11.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi byla buvo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp J. J. ir V. B. vyksta kitas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 dėl, be kita ko, nagrinėjamoje civilinėje byloje prašytos priteisti skolos už elektros energiją pripažinimo J. J. nuostoliais ir šios sumos jam priteisimo. 2019 m. rugsėjo 11 d. iškėlus nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-10667-1030/2019, atsakovas iš karto po jos iškėlimo 2019 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo skolą ieškovei. Skolos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 23 d. Nurodė, kad ieškinys trečiajam asmeniui įteiktas 2019 m. rugsėjo 27 d., prašymą prisijungti prie bylos trečiojo asmens atstovas pateikė 2019 m. spalio 1 d., o atsiliepimą teismui pateikė 2019 m. spalio 4 d., už teisinę pagalbą sumokėjo 2019 m. spalio 4 d. Taigi trečiasis asmuo ieškinį gavo ir atsiliepimą rengė tuo metu, kai jam iš abiejų civilinių bylų medžiagos buvo žinoma, kad atsakovas skolą jau yra sumokėjęs.

Atsiliepimas

11.2. Pirmosios instancijos teismas dėl šalių procesinio elgesio nurodė, kad trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad į nagrinėjamą civilinę bylą įtrauktas be pagrindo, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, esant tokiai trečiojo asmens pozicijai, jo procesinis elgesys didinant bylinėjimosi išlaidas neatitinka sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis kriterijaus. Pažymėjo ir tai, kad trečiojo asmens atstovo parengtas atsiliepimas yra nedidelės apimties, jame nurodytos aplinkybės nėra susijusios su prašomos priteisti skolos pagrįstumu, o su kitu šalių ginču, vykstančiu civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019. Pažymėjo, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 2019 m. gruodžio 20 d. priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jame konstatuota, jog V. B. pareiga atsiskaityti už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas kilo dar nuo 2015 m. vasario 10 d., todėl J. J. iš V. B. priteistinas 302 EUR nuostolių atlyginimas. Atsižvelgdamast į tai, kas išdėstyta, į trečiojo asmens procesinį elgesį, teismas nutarė, kad šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti trečiojo asmens reikalavimą priteisti jo patirtas 300 EUR bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu apeliantas (trečiasis asmuo) V. B. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

12.1. Apeliantas nurodo, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas dėl netinkamo trečiojo asmens procesinio elgesio. Nurodo, kad nors ir buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovas procesiniuose dokumentuose išreiškė poziciją, jog būtent trečiasis asmuo turi būti atsakovas. Šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl apeliantą į bylos nagrinėjimą įtraukė trečiuoju asmeniu, todėl atsakovo procesinis elgesys ir teismo sprendimas privertė trečiąjį asmenį pasinaudoti įstatyme numatyta teise parengti atsikirtimą, nes kilo pagrįstų abejonių dėl galimo netinkamo teismo sprendimo dėl jo. Nurodo, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o remiantis priežasties teorija.

12.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Apeliantas teigia, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, be to, jos yra žymiai mažesnės, nes apelianto atstovas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir jos apimtį.

Atsiliepimas

13. Atsakovas J. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

13.1. Atsakovas nurodo, kad apeliantas siekia suklaidinti teismą, kadangi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 yra priimtas sprendimas, kurioje apeliantas pripažintas skolininku, o siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo kreipėsi į teismą dėl pripažinimo daikto savininku. Nurodo, kad apeliantas apie tai, jog skola yra sumokėta, žinojo, todėl įstojo į bylą nebesant pagrindo ir būtinybės.

13.2. Atsakovas nurodo, kad apeliantas teikė dokumentus su suklastotu atsakovo parašu, tai pripažino teisme, dėl to yra pateiktas pareiškimas policijai, o tai sudaro pagrindą netenkinti atskirojo skundo, be to, atsakovas nurodo, kad ieškovė nesuteikė galimybės nutraukti elektros tiekimo objektui iki sumokant skolą. Nurodo, kad dėl šios priežasties skolą sumokėjo ir vėliau teikė prašymą priteisti padarytos žalos už 2920 EUR sumą atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą papildomą nutartį netinkamai vertino procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatsižvelgė į priežasties teoriją, tai yra kaltę dėl proceso. Nurodo, kad apelianto naudojimasis procesinėmis teisėmis teikiant atsiliepimą negali būti pripažįstamas netinkamu procesiniu elgesiu. Teigia, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose numatytus dydžius ir yra pagrįstos. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, iš esmės nurodo, kad apeliantas žinojo, kad skola yra sumokėta, dėl to nebesant pagrindo ir būtinybės įstojo į bylą, be to, būtent apeliantas turėjo mokėti mokesčius, kuriuos šiuo atveju sumokėjo atsakovas.

15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama papildoma nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

16. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

18. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 304,99 EUR skolą dėl tiektos elektros energijos nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas pateikė prašymą į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu apeliantą, kaip būsto savininką ir pateikė įrodymus, jog 304,99 EUR skolą ieškovei sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą į bylos nagrinėjimą 2019 m. rugsėjo 24 d. įtraukė trečiąjį asmenį – apeliantą, tačiau atsakovas tą pačią dieną pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir apeliantą į bylos nagrinėjimą įtraukti bendraturčiu. Apeliantas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčo patalpose gyveno nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 19 d. ir iš patalpų išsikraustė, atsakovui netinkamai įvykdžius sutartį. Nurodė, kad atsakovui sumokėjus skolą, trečiasis asmuo sutinka su ieškiniu, kadangi skolingas yra atsakovas.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad, atsakovui sumokėjus skolą, ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė nuo ieškinio. Pirmosios instancijos teismas ieškovės atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantui pateikus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pirmosios instancijos teismas nutarė šį prašymą atmesti iš esmės remdamasis tuo, jog trečiasis asmuo žinodamas apie tai, kad skola yra sumokėta, nepagrįstai didino bylinėjimosi išlaidas teikdamas atsiliepimą, be to, civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 priimtas teismo sprendimas patvirtina, kad būtent apeliantui kilo pareiga nuo 2015 m. vasario 10 d. mokėti komunalinius mokesčius.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

22. Kaip nurodyta šios nutarties 16–18 punktuose, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepriimant galutinio teismo sprendimo, būtina įvertinti šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos faktines aplinkybes (nutarties 19–20 punktai) nustatė, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui nurodydama atsakovu J. J., kuris kaip objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po ieškinio pateikimo teismui, ieškovės reikalavimą įvykdė atsakovas kartu pateikdamas prašymą dėl trečiojo asmens (apelianto), kaip nurodyto objekto savininko, įtraukimo į bylą. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog apeliantas įstojo į bylą nesant pagrindo ir būtinybės, kadangi būtent atsakovas į bylos nagrinėjimą prašė įtraukti apeliantą trečiuoju asmeniu, kurio prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto procesinis elgesys teikiant atsiliepimą į ieškinį yra netinkamas ir nepagrįstai didinantis bylinėjimosi išlaidas. Priešingai – būtent atsakovo reikalavimu į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtrauktas apeliantas, be to, po pateikto prašymo apeliantą į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį išreiškė prašymą trečiąjį asmenį V. B. įtraukti kaip „bendrą atsakovą“, todėl darytina išvada, kad trečiasis asmuo pagrįstai naudojosi jam CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 47 straipsnyje, teikiant prašymą suteikti prieigą prie bylos, atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, jog atsakovui sumokėjus skolą, jis su ieškiniu sutinka, kadangi atsakovas buvo teisėtas patalpų savininkas.

24. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgė ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 konstatavo, kad V. B. pareiga atsiskaityti už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas kilo dar nuo 2015 m. vasario 10 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bei neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškė reikalavimą apeliantą įtraukti į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį, o 2019 m. rugsėjo 24 d. pateiktu atsiliepimu prašė įtraukti kaip „bendrą atsakovą“, nors jau iki skundžiamos nutarties priėmimo ir iki prašymo apeliantą įtraukti trečiuoju asmeniu ir kaip „bendrą atsakovą“ atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-6827-793/2019 2019 m. liepos 18 d. pareikštame priešieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti tą pačią sumokėtą skolą už elektros energiją iš apelianto. Darytina išvada, kad šiuo atveju trečiasis asmuo nėra kaltas dėl inicijuoto teisminio proceso, be to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti apelianto procesinį elgesį netinkamu, priešingai, apeliantas naudodamasis procesinėmis teisėmis teikė atsiliepimą, nurodė, dėl kokių aplinkybių į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas nepagrįstai, išsamiai pasisakė dėl ieškinio ir atsiliepimo, bylos aplinkybių ir argumentų, todėl trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos.

25. Atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio tikslą, faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai vadovavosi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliantui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisiant iš atsakovo J. J. trečiajam asmeniui jo patirtas 300 EUR bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Esant nustatytoms nutarties 14-26 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo papildoma nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės priteisiant apeliantui 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkinus apelianto atskirąjį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliantas atskiruoju skundu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui V. B. 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo J. J..

Teisėja Erinija Kazlauskienė