Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., A. V., jų atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), masažuotojo specialybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2021 metų gruodžio mėnesio 26 dieną, apie 06 valandą 20 minučių, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. plėštinę žaizdą kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžius, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė vieną smūgį virš kairiojo antakio A. V., po ko jis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. V. kaktos muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, E. Š. 2021 metų gruodžio mėnesio 26 dieną, apie 06 valandą 20 minučių, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), dėl chuliganiškų paskatų dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. plėštinę žaizdą kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžius, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. Š. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta dėl tam tikrų dalykų, bet nesutinka, kad tai buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų. Veika buvo padaryta esant būtinajai ginčiai.

Nukentėjusiojo A. V. nepažįsta, įvykio metu, jį matė pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju R. Š. ir jo sutuoktine pažįstami. Artimiau su nukentėjusiuoju R. Š. nebendravo. Konfliktų su nukentėjusiais R. Š. ir A. V. iki įvykio nėra buvę.

2021-12-25 „L. b.“, (duomenys neskelbtini), apie 19-20 valandą, pradėjo švęsti Kalėdas, buvo 8 draugai. Alkoholis buvo vartojamas, narkotikų nevartojo. Baras dirba iki 23 valandos, todėl, pasibaigus baro darbo laikui, persikėlė tęsti šventės pas draugą, kur šventė iki ryto. „L. b.“ yra toliau miestelyje, o vieta, kur vyko konfliktas, yra pakeliui einant link jo draugo D. B. namų, kur pratęsė šventę iki ryto. Eidamas tęsti šventės, praėjo vietą, kur šventė Kalėdas nukentėjusieji ir kartu su jais buvę asmenys. Pamatęs pažįstamus asmenis - M. D., M. Ū., užsuko, pasveikino vienas kitą su šventėmis, į vidų nebuvo užėjęs, užtruko 3-4 minutes. Po to nuėjo pas D. B. į namus, maždaug 400-500 metrų nuo įvykio vietos, kur tęsė šventę iki ryto. Apie 6 valandą apsirengė ir išėjo namo, ėjo tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo. Pakilęs ant kalniuko, pamatė, kad įvykio vietoje, stovi ir rūko du vyrai, kurie stovėjo prie durų, ant laiptų, įėjimas į salę buvo apšviestas. Matė, kad vyrai stovėjo su „maikėmis“ ir jis pagalvojo kaip jiems nešalta tokiu oru. Ėjo šaligatviu, ant galvos buvo užsidėjęs striukės „kapišoną“. Priėjęs arčiau, išgirdo: „Kur tu čia eini pideraste“, tai pasakė nukentėjusysis A. V., o nukentėjusysis R. Š. taip pat kažką pasakė. Jis pagalvojo, kad jie jo nepažino ir taip sugalvojo jį pakalbinti. Šaligatvis yra šalia laiptų, maždaug 3 metrų atstumu. Nesureikšmino pasakytų žodžių, tačiau pakilo į viršų laipteliais. Pradėjo nusiimti „kapišoną“, pasakė: „Vyrai, ar savų žmonių nebepažįstat“ ir iš karto jį pastūmė nukentėjusysis R. Š., jis nusileido žemyn dviem laipteliais, nenukrito. Klausė: „Ko tu dar nori?“, o nukentėjusysis R. Š. jam iš karto trenkė su kažkokiu ar tai daiktu, ar tai raktais, nežino tiksliai su kuo, bet iš karto pajuto, kad buvo „caktelėjimas“ per kaklą. Jis, pajuto pavojų ir besigindamas, nukentėjusiajam R. Š. iš karto atsakė smūgiu, viskas vyko labai greitai, pajuto nukentėjusiojo A. V. smūgį į kairę akį. Jis atsakė smūgiu, susikibo su nukentėjusiuoju A. V., tuo momentu striukė plyšo, nes nukentėjusysis A. V. buvo įsikabinęs į striukę, nukentėjusysis A. V. susiėmė už kaktos, atsirėmė į turėklus ir „nusirideno“ į apačią. Jis nukentėjusiajam A. V. kojomis smūgių nesudavė, t. y. jo nespardė. Jis nukentėjusiems R. Š. ir A. V. sudavė po vieną smūgį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis R. Š. nukrito ir liko gulėti prie salės durų, o nukentėjusysis A. V. nukrito ir laiptais nuriedėjo nuo laiptų aikštelės žemyn. Tada jis įbėgo į salę, kurioje buvo moterys ir pasakė: „Ei ateikite čia“. Viena iš moterų priėjusi paklausė: „Ką tu čia E. veiki, iš kur atsiradai“. Atsakė: „Einam į lauką ir pamatysite, traukite tuos savo vyrus nuo manęs, patys jie užsipuolė“. Kelios moterys išėjo į lauką. Jis taip pat išėjo į lauką, nulipo laipteliais, o nukentėjusysis A. V. toliau „blaškėsi“. I. Š., jam kibo į krūtinę, sakė: „Kodėl tu taip padarei, kaip tu galėjai, aš netikėjau, kad tu toks esi“. Atsakė: „Kaip nutiko taip nutiko. Aš ne iš blogos valios, nenorėjau nei vienam, nei kitam sutrenkti, bet patys pradėjo. Pirma žodžiais, po to veiksmais. Tai ką man reikėjo daryti“. L. V. pasakė, kad kvies policiją, o jis atsakė: „Gerai kviečiam tą policiją, aš jus tam ir pasikviečiau, kad atvažiuotų policija. Juk aš galėjau juos primušęs eiti ir išeiti ir niekas nebūtų nieko pastebėjęs, bet aš ir pasilikau tam, pasikviečiau tuos žmones, kad išsikviestume policiją ir viską išsiaiškintume iki galo“. Negali paaiškinti kodėl liudytojai teismo posėdyje parodė, kad jis po įvykio nebuvo užėjęs į salę.

Jo ūgis 180 centimetrų, svoris, įvykio metu galėjo būti apie 110 kilogramų. Kultivuoja sunkiąją atletiką, yra nemažai pasiekęs, tačiau rekordus pasiekė jaunystėje. Neįsivaizduoja kokio stiprumo turėtų būti smūgis, kad būtų padaryta kirstinė žaizda. Girdėjo pasisakymus apie „ale kastetą“, ar kažkokį kitą kietą daiktą, bet ant jo rankų nebuvo likę jokių žymių. Nukentėjusysis A. V. buvo susiėmęs už kaktos, buvo apkabinęs laiptų turėklą, tai gal į tą turėklą galvą galėjo prasiskelti, bet kad smūgį sudavė nesigina, nes vėliau kraują matė. Nukentėjusysis A. V. nuėjo kraują apsivalyti, tai gal dėl to ir galvoja, kad jis pirmiau į salę įėjo. Supranta, kad jo ir nukentėjusiojo R. Š. kūno sudėjimas labai skiriasi. Nemano, kad nukentėjusysis R. Š. bandė kokį „kietumą“ rodyti, mano, kad žmonės per daug girti buvo. Jis nukentėjusiajam R. Š. smogė į akį. Kaip jam atrodė, smūgis nebuvo stiprus. Buvo konfliktas, nesvarbu, ar tai mažas žmogus, ar didelis žmogus, bet nukentėjusieji buvo dviese. Jam adrenalinas sukilo, ir kaklas buvo perbrėžtas, todėl turėjo gintis. Jis nei vienam, nei kitam nukentėjusiajam nelinkėjo blogo, nes jie nebuvo jo priešai.

Iki įvykio vartojo alkoholį, todėl po įvykio jam buvo nustatytas girtumas. Narkotinių medžiagų nevartojo, gal draugai buvo įmaišę į alkoholį. Nežino ar blaivus taip būtų pasielgęs. Sunku jam pasakyti, jei būtų blaivą puolę du girti vyrai, tikriausiai kažkokie atsakomieji veiksmai būtų, bet tai priklausytų nuo aplinkybių. Nukentėjusysis R. Š., kai pavartoja alkoholio, yra konfliktinis žmogus. Blaivus normalus žmogus, neturi nei vieno blogo žodžio prieš jį, o nukentėjusiojo A. V. nepažįsta, todėl negali nieko apie jį pasakyti.

2021 m. gruodžio 23 d. buvo kilęs kitas konfliktas bare „L. b.“, bet fizinio kontakto nebuvo.

Ir nors smūgius sudavė besigindamas, tačiau nukentėjusiems yra padaryta didesnė žala negu jam, todėl teks ją atlyginti. Sunku jam atsakyti į klausimą ar sutinka visiškai, ar iš dalies su civiliniais ieškiniais.

Nukentėjusysis A. V., teismo posėdyje parodė, kad 2021-12-25 kaltinamąjį E. Š. matė pirmą kartą.

2021-12-25 susirinko su gimine švęsti Kalėdas V., (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo salę. Švęsti pradėjo 18-19 valandą ir šventė tęsėsi iki 5 valandos ryto, buvo vartojamas alkoholis, todėl visi buvo neblaivūs. Kadangi yra rūkantis, todėl dažnai išeidavo į lauką parūkyti. Rūkant kaltinamojo E. Š. nematė, tačiau iš šventėje buvusių asmenų sužinojo, kad kaltinamasis E. Š. ne kartą buvo prie jų priėjęs. Švenčiant tarp tų, kurie buvo susirinkę, jokių konfliktų nebuvo. Daugelis iš švenčiančiųjų jau buvo išsiskirstę, buvo likę - jis, R. Š., I. Š., L. V., S. D., D. B.. Paryčiui išsikvietė taksi, o jis su R. Š. išėjo į lauką parūkyti. Rūkė lauke, laiptų aikštelėje, kuri buvo apšviesta, prie salės durų, tarpusavyje kalbėjosi. Išeidamas parūkyti matė, kad kaltinamasis E. Š. eina šaligatviu, bet į jį nekreipė dėmesio. Šaligatvis į pastatą nevedė, bet ėjo prie pat laiptų. Atstumas nuo šaligatvio iki tos vietos, kur jie rūkė, palipus keturias-penkias laiptų pakopas, apie pusantro metro. Kaltinamasis E. Š. nėjo link jų, matė, kad jis pareina, o jie nusisukę rūkė. Kaltinamasis E. Š. pasakė: „Kas jums yra“ ir iškarto smūgiavo R. Š., kuris nuo suduoto smūgio nukrito ant laiptų aikštelės. Jis, norėdamas atitraukti kaltinamąjį nuo R. Š., įsikabino į kaltinamojo E. Š. striukę, sakė kaltinamajam: „Ką tu darai, raminkis“ ir kaltinamasis jam sudavė smūgį, nuo kurio jis nukrito ant laiptų aikštelės, o kaltinamasis ėmė jį spardyti kojomis. Jis kažkaip įvirto į salę, sakė: „Eikite, žiūrėkite R.“. L. V., I. Š., S. D. išbėgo į lauką, o jis salėje trumpam laikui neteko sąmonės. Vėliau, išėjęs į lauką, matė, kad kaltinamąjį E. Š. draugai ramino, o kaltinamasis labai blaškėsi, norėjo jį (A. V.) pulti.

Jam buvo padaryta kirstinė žaizda kairiame antakyje. Abejoja, kad kumščiu galėtų prakirsti antakį, tačiau nematė, ar suduodamas smūgį kumščiu, kaltinamasis E. Š. ką nors turėjo rankoje. Krisdamas taip susižaloti negalėjo, nes jam buvo suduotas tiesioginis smūgis į kairį antakį. Rankos, kojos, dešinė sėdmens pusė buvo suspardyta. Kojomis buvo suduota 5-7 smūgiai. Jo ūgis 1 metras 66 centimetrai, svoris 82 kilogramai. Po to, kai kaltinamasis E. Š. sudavė smūgį, jis susirietė į kamuoliuką, užsidengė galvą ir sakė: „Baik ką tu darai“. Negali paaiškinti iš kur pas kaltinamąjį E. Š. ant kaklo atsirado įdrėskimas. Jo kaklo nelietė, nes nebuvo kaip liesti, nes buvo smūgis suduotas R., kuris iškarto nukrito ant laiptų aikštelės, buvo suduotas smūgis ir jam. Jis taip pat iš karto nukrito, todėl negalėjo kaltinamajam suduoti smūgį.

Įvykio metu matėsi, kad kaltinamasis E. Š. buvo neblaivus, atrodė kaip būtų pavartojęs narkotikų. Po įvykio su kaltinamuoju E. Š. bendrauti neteko, jis neatsiprašė, nieko nepaaiškino.

Civilinį ieškinį palaiko, nes dėl padarytų sužalojimų buvo problemos dėl didelio kraujo spaudimo, teko kreiptis į gydymo įstaigą. Gydėsi tris savaites, negalėjo vykti į darbą, dalyvauti susirinkimuose.

Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdyje parodymų nedavė, nes po įvykio negali kalbėti.

Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra iš to paties miestelio, daug metų pažįstami, nekonfliktavo. Nukentėjusysis R. Š. jos sutuoktinis, tarp jo ir kaltinamojo konfliktų nebuvo. Tarp nukentėjusiojo A. V. ir kaltinamojo taip pat nebuvo konfliktų, gal net pirmą kartą jiems teko susidurti.

2021-12-25 (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomoję salę, kur vyko kalėdinis vakarėlis tarp draugų ir giminių. Vakarėlyje, kuris prasidėjo 18-19 valandą, dalyvavo apie 25 žmonės, buvo vartojamas alkoholis. Per visą laiką, kol šventė, išeidavo į lauką parūkyti, tačiau iki įvykio kaltinamojo prie salės nematė. Įvykis įvyko ryte, apie pusę šeštos valandos. Dauguma buvo jau išsiskirstę. Buvo likę: ji, S. D., L. V., R. Š., A. V., D. B.. Nukentėjusysis A. V., išsikvietė taksi, su nukentėjusiuoju R. Š. išėjo į lauką parūkyti. Visi kiti buvo salėje. Įgriuvęs į salę A. V., kuris buvo kruvinas, kraujas bėgo iš veido srities, pasakė: „Eikite žiūrėkite R.“ ir krito ant žemės, nematė, kad jį kas nors būtų stūmę. Iki nukentėjusiojo A. V. įgriuvimo, tiksliai atsimena, kaltinamasis E. Š. nebuvo įėjęs į salę. Nesakė: „Eikite, raminkite ten“. Visi buvo šoke, L. V. priėjo prie A. V. nuvalyti kraują, o ji ir S. D. išbėgo į lauką. R. Š. gulėjo ant laiptų aikštelės be jokių gyvybės ženklų, buvo be sąmonės. Laiptų aikštelė buvo apšviesta. Nepamena ar L. V., ar S. D. paėmė rankšluostį ir padėjo po galva R. Š.. R. Š. akies obuolys atrodė mėlynas, buvo didelė kraujosruva, manė, kad akis išvirtusi. Be akies sužalojimo buvo labai didelis guzas pakaušyje. Kaltinamasis E. Š. buvo nuošaliau, gal per 10 metrų ant kelio, šaukė, kad jam suplėšė striukę už 600 eurų. Nematė, kad kaltinamasis E. Š. būtų stumdęsis ar konfliktavęs su įvykio vietoje esančiais asmenimis. Ji jam sakė: „Ar striukė svarbiau, ar žmogaus gyvybė“. L. V. iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Netrukus į įvykio vietą atsirado B. R., V. J., D. B.. Pradėjo šaukti: “Kas čia buvo, kas čia buvo“. V. J. pradėjo siūlyti pinigų L. V., vadino ją (L. V.) necenzūriniais žodžiais. Sakė: „Kiek nori pinigų, kiek tau reikia“, konkrečios sumos nesakė. Pinigų buvo atsisakyta.

Jos sutuoktinis, nukentėjusysis R. Š., yra labai ramaus būdo, stengiasi su niekuo konfliktuoti, nes nemoka muštis, todėl dažnai nukentėdavo nuo kitų asmenų.

Po šio įvykio R. Š. beveik visiškai nekalba, negali dirbti, gauna neįgalumo išmokas. Savimi pasirūpina, pats pavalgo, nueina į tualetą, automobilio nevairuoja, ji gali eiti į darbą.

Nukentėjusysis R. Š. ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, buvo reikalinga pirkti vaistus, tvarsčius, pampersus, vykti pas daktarus, visos išlaidos patvirtintos pateiktais čekiais.

Po įvykio žodžiu neteko bendrauti su kaltinamuoju E. Š., atsiuntė dvi žinutes, kuriose rašė, kad apgailestauja, kad taip įvyko, klausė kuo gali padėti.

Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo E. Š. iki įvykio nepažinojo. Nukentėjusysis A. V. jos sutuoktinis, nukentėjusysis R. Š. „švogeris“ - sesers sutuoktinis.

2021-12-25 (duomenys neskelbtini) šventė Kalėdas, buvo išnuomota salė, šventėje dalyvavo 15-20 žmonių. Švęsti pradėjo apie 18 valandą, alkoholis buvo vartojamas. Tarp šventėje buvusių svečių konfliktų nebuvo. Apie 6 valandą, ryte, dalis svečių jau buvo išsiskirstę. Pasilikę buvo ji su sutuoktiniu, Š., S. D. ir D. A. V. ir R. Š. buvo išėję į lauką parūkyti. Nukentėjusysis A. V. įėjo pro duris ir nualpo. Pasakė: „Eikite R. žiūrėti“. Kraujas A. V. bėgo veidu iš kaktos, matėsi kirstinė žaizda. Kaltinamasis E. Š. nebuvo prieš tai įbėgęs į salę ir sakęs, kad reikia eiti raminti lauke buvusius nukentėjusiuosius. Išbėgusi į lauką, pamatė nukentėjusįjį R. Š., kuris gulėjo ant plytelių, ant nugaros, be jokių gyvybės požymių. Akis buvo lyg „išvirtusi, iškritusi“, todėl iš karto bėgo į salę ieškoti savo telefono. Skambino Nr. 112, sakė, kad reikia greitosios pagalbos, įvyko muštynės ir žmogus guli be sąmonės. Pribėgo prie A. V., kuris pats atsigavo, atsistojo ir išėjo į lauką. Greitai atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Ji pasiėmė striukę ir išėjo į lauką, kur jau buvo daugiau žmonių, kurie nedalyvavo jų šventėje ir ji jų nepažįsta. Kaltinamojo E. Š. nematė, jis buvo su policijos darbuotojais. Asmenys, kurie nedalyvavo jų šventėje, klausė kas iškvietė policiją, o kai pasakė, kad tai padarė ji, priėjo prie jos, ėmė siūlyti pinigų. Sumos neįvardino, tik sakė: „Sakyk kiek tu nori“, atsakė, kad jai nieko neatsitiko, jai nereikia pinigų. Tada prasidėjo „linksmoji dalis“, pradėjo ją visokiomis „žiurkėmis“ vadinti, sakė: „Valink“, dink iš čia, nesirodyk man akyse“. Kaltinamojo draugai elgėsi agresyviai, bet ji nekreipė į juos dėmesio, nes rūpinosi R. Š., ėjo ieškoti rankšluosčio. Lauke buvę asmenys tarpusavyje garsiai aiškinosi santykius. Atrodė labai agresyviai, todėl išsigando dėl savo gyvybės, jos, trys moterys, įėjo į salę ir užsirakino, laukė kol prašvis.

Liudytoja S. D. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. Š. pažįsta, nes abu yra iš to paties miestelio, konfliktų tarp jų nėra buvę. Nukentėjusysis R. Š. pusseserės sutuoktinis. Nukentėjusysis A. V. pusbrolis.

2021-12-25 šventė kalėdinį vakarėlį, (duomenys neskelbtini) kultūros centro salėje. Pradėjo švęsti apie 19 valandą, buvo apie 30 žmonių, buvo vartojamas alkoholis. Šventė tesėsi iki 5-6 valandos ryto. Konfliktų tarp šventusiųjų nebuvo. Nuo 19 valandos, kai pradėjo švęsti, ji asmeniškai nematė, kad kaltinamasis E. Š. būtų atėjęs prie pastato. Iki įvykio pasilikę buvo: ji, D. B., I. Š., R. Š., A. V., L. V.. Jau ruošėsi vykti į namus, taksi buvo užsakyta. Nukentėjusieji R. Š. ir A. V. buvo išėję iš salės parūkyti. Grįžo tik vienas A. V., kuris, prasidarius durims, tiesiog per slenkstį įvirto kruvinu veidu, krito, kažką pasakė, bet ji negirdėjo kas buvo pasakyta. Prieš A. V. įvirstant į salę, kaltinamasis E. Š. nebuvo atėjęs į salę. Išėjusi į lauką, pamatė gulintį ant žemės R. Š., ta vieta buvo apšviesta. Gulėjo ant nugaros, veidas buvo kruvinas, nieko nesakė, atrodė, kad be akies. Ji iš karto nulipo laiptais ant šaligatvio, kur buvo pradėję stumdytis, o ne muštis, kaltinamasis E. Š. ir D. B.. Buvo su aukštakulniais ir tiesiogiai negali pasakyti, kad kaltinamasis E. Š. ją būtų stūmęs, bet ji nukrito ant žemės, nes ji juos norėjo išskirti. Negalvoja, kad kaltinamasis E. Š. būtų jai tiesiogiai smogęs, ji pati lindo į tarpą, todėl ir nuvirto. Tai vyko iki atvykstant policijai. Atėjo B. R., kuri klausė, ar ji matė muštynes. Pasakė, kad nei vienas nieko nematė. B. R. išbėgo pakviesti D. B. brolio, kad jį nuramintų. Po to, iš kažkur atėjo V. J..

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju E. Š. pažįstami nuo vaikystės, tarpusavyje nekonfliktavo. Nukentėjusieji R. Š. ir A. V. pažįstami, gyvena tame pačiame miestelyje, nekonfliktuoja.

2021-12-25 (duomenys neskelbtini) miestelyje, kultūros centre, šventė Kalėdų šventę, buvo 20-25 žmonės. Vartojo alkoholį, užmigdavo ir vėl prabudęs vartodavo alkoholį, todėl apie įvykį nieko konkretaus negali pasakyti.

Liudytoja B. R. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, kaltinamasis yra jos vaikino draugas. Nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. asmeniškai nepažįsta.

2021-12-25 su draugais bare „L. b.“ (duomenys neskelbtini) centre, šventė Kalėdas. Nuo kultūros centro minėtas baras nėra toli, apie 5 minutės kelio einant neskubant. Bare buvo daugiau draugų, tarp jų ir kaltinamasis E. Š.. Apie 23 valandą išėjo, kaltinamais E. Š. su jos draugu nuėjo pas juos į butą, o ji nuėjo pas kitą draugą – D. B.. Po kiek laiko kaltinamasis E. Š. grįžo ir šventė toliau Naujuosius metus. Nepastebėjo, kad būtų vartojamos narkotinės medžiagos. Eidama namo pamatė, kad prie salės vyksta konfliktas. Išgirdo pažįstamus balsus – kaltinamojo E. Š., S. D., todėl priėjo pasižiūrėti kas vyksta. Pirmiausia priėjo prie kaltinamojo E. Š., kuris buvo pasimetęs, išsigandęs, sakė, kad jo nepažino, rodė striukę, kuri buvo suplėšyta. Išbėgusi pakvietė D. B..

Informaciniame pranešime ROIK (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-18) užfiksuota, kad lauke, netoli „G“ buvo užpultas pranešėjos L. V. vyras ir kitas vyras, vyrai sumušti, kraujuotais veidais. Sąmoningi, kvėpuoja. Apie 45 metų amžiaus. Užpuolikai pasišalinę. Pranešėja su nukentėjusiais laukia, pasitiks. 09.21 valandą gautas iš R. M. ligoninės pranešimas, kad 07:17 valandą atvežtas neblaivus (2.61 promilės) R. Š., kuris dėl kairio voko, kairio skruosto žaizdų, galvos smegenų hematomos, vežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Taip gautas pranešimas, kad A. V. atvežtas neblaivus (1,59 promilės), kuris dėl kaktos žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo gydosi ambulatoriškai.

2021-12-26 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 28-30) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), pastatas ir jo patalpos. Priėjus prie prieangio matomi metaliniai laiptai, metaliniai turėklai, jų paviršius padengtas sniegu. Prieangyje įrengtos dvi betoninių plytų kolonos, priešais jas matosi įrengtos medinės durys, prieangio grindinys yra betonas. Užėjus pro minėtas duris, patenkama į pastato patalpas, dešinėje pusėje yra koridorius, jame esančios medinės baltos spalvos durys, kurios apžiūros metu yra atidarytos. Užėjus pro minėtas duris patenkama į pastate įrengtos salės patalpas, kairėje pusėje yra vienos ant kitų sudėtos kėdės, pianinas, medinis stalas, ant minėtų objektų paviršių yra įvairūs rūbai, maisto likučiai. Dešinėje pusėje yra medinis stalas, kėdė ir ant stalo esantys maisto likučiai. Apžiūros metu grindinio paviršius yra šlapias, patalpoje yra asmenys. Išėjus iš minėtų patalpų, koridoriuje matosi įvairūs baldai, plastikiniai maišai, ant komodos matosi rankšluostis, ant kurio matosi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės.

2021-12-31 VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte (1 t., b. l. 72) nurodyta, kad nukentėjusysis R. Š. nuo 2021-12-26 gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyriuje, neurochirurgijos skyriuje dėl galvos smegenų sumušimo ir suspaudimo, galvos smegenų kraujosruvos, būklės po galvos smegenų operacijos. Pacientas sąmoningas, kontaktas apsunkintas.

2022-01-31 (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninės rašte (1 t., b. l. 88) nurodyta, kad R. Š. dėl galvos traumos padarinių yra motorinė afazija.

2022-03-09 VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte (1 t., b. l. 96) nurodyta, kad R. Š. yra sąmoningas, tačiau kalba sutrikusi ir prasmingas žodinis kontaktas labai apsunkintas arba negalimas.

2022-12-26 Asmens apžiūros protokole nurodyta (1 t., b. l. 52-54, 55-58), kad 2021-12-26 apžiūrėtas nukentėjusysis A. V.. Apžiūrint A. V., asmuo rankų pirštais parodo sau į veido sritį, kur pastebimas kaktos srityje užklijuotas pleistras. Ant dešinės akies voko, arčiau nosies, matosi raudonos spalvos, galimai sukrešėjusio kraujo dėmės. Ant nosies matosi du skirtingi įdrėskimai, iš kurių vienas, kuris yra arčiau kaktos srities - mažesnis, o žemiau didesnis, apie 2 centimetrų ilgio. Ant dešiniojo skruosto matomas paraudimas, kuris tęsiasi nuo burnos aukščio iki žandikaulio. Apžiūrėjus veido sritį, A. V. pakelia dešiniąją ranką ir sulenkęs ją per alkūnę, parodo dešinės rankos užpakalinę dilbio sritį, ant kurios arčiau alkūnės sąnario, matomas nubrozdinimas. Apžiūrėjus ranką, asmuo nusimauna dėvimas kelnes, parodo dešinę koją, tiksliau dešinės kojos blauzdos sritį, ant kurios priekinės dalies, prie kelio sąnario matosi žaizda ir paraudimas. Daugiau asmens apžiūros metu tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta.

2022-01-05-2022-01-07 Specialisto išvadoje Nr. G22/2022 (04) (1 t., b. l. 66) konstatuota, kad nukentėjusiajam A. V. padarytas sužalojimas: kaktos muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2022-03-03-2022-05-10 Specialisto išvadoje Nr. G287/2022(04) (1 t., b. l. 84-85) konstatuota, kad R. Š. nustatyta plėštinė žaizda kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžiai, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimas kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio. R. Š. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir galimai paviršiumi. Remiantis turimais duomenimis pasisakyti su kokiu konkrečiu daiktu padaryti R. Š. nustatyti kūno sužalojimai nėra galimybės. Remiantis turimais duomenimis, R. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. R. Š. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-12-26, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimo gydyto operaciniu būdu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 180-181, 182-186) konstatuota, kad 2021-12-26, nuo 9:04 valandos iki 9:10 valandos) apžiūrėtas įtariamasis E. Š., tarnybiniame kabinete Nr. 218. Apžiūrint asmens kūną, kairės pusės kaklo srityje matomas įdrėskimas (fotonuotraukose nesimato, kada žaizda kraujuotų, nesimato kraujo pėdsakų ant E. Š. kaklo, CD laikmenoje matosi kaklo paraudimas).

2022-01-12 Specialisto išvadoje Nr. G 67/2022(04) (2 t., b. l. 56) konstatuota, kad E. Š. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje kaklo pusėje (5 centimetrų paviršinis sužalojimas, žaizdelė padengta šašu), kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trauminių dviejų poveikių pasekoje. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės konkrečiai atsakyti, kada E. Š. padaryti sužalojimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2021-12-23, tiek 2021-12-26. E. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2021-12-26 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 176-179) užfiksuota, kad E. Š. pateikė vyrišką juodos spalvos striukę.

2022-12-30 Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 187-193) konstatuota, kad apžiūrėta striukė, kurią 2021-12-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis E. Š.. Striukė, juodos spalvos, per vidurį užtrauktukas, abiejose pusėse kišenės, kapišonas. Striukės vidinėje pusėje, viršuje ties viduriu įsiūta raudonos spalvos medžiaga, kurios viduryje yra juoda spalva, kurio viduryje užrašas „Bomboogie“. Vidinėje striukės dešinėje pusėje yra užsegama kišenė, kairėje pusėje kišenė užtraukiama juodos spalvos užtrauktuku. Striukės išorinė dešinė kišenė su pamušalu išplėšti. Daugiau reikšmingų pėdsakų ant striukės nėra.

2022-01-04 Daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 167-169, 170-172) užfiksuota, kad apžiūrėtos pateiktos žinutės, kurias 2022-01-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pateikė liudytoja I. Š., pateikdama savo mobilaus ryšio telefoną "Huawei. Pateikta žinutė parašyta į "Mesenger", matosi foto nuotrauka, kurioje E. Š., po nuotrauka užrašas E. T., ši žinutė parašyta gruodžio 27 5:36 val., žinutės tekstas: „Labas I. rasau čia nes siuo momentu neturiu galimybės is“. Toliau pateiktas visas tekstas (jau be foto nuotraukos): „Labas I. rasau čia nes siuo momentu neturiu galimybes is telefono paskambinti ir tiksiuos pamatysi zinute per cia, visu pirma tai noriu pasakyti kad man yra tikrai labai gaila del to kaip pakrypo to vakaras, tikrai nuosirdziai noreciau kad visos aplinkybes butu susiklosciusios kitaip ir ar butu isvis isvengta ten to viso konflikto, tu mane zinai kad nesu konfliktinis zmogus ir is blogos valios tikrai nekelciau rankos pries nei viena zmogu, labai noreciau kad R. kuo greiciau pageretu ir jeigu tik galeciau kuom nors siandien padet kad situacija eitu gerejancia linkme, pasakyk man.“ Toliau pateikta žinutė, kuri buvo parašyta į I. Š. telefono numerį (duomenys neskelbtini)iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 28 d., antradienis, žinutės tekstas: „Labas I. cia E., rasau zinute nes nera galimybes paskambinti is mano telefono siuo momentu, visu pirma ka noreciau pasakyti tai kad man yra nuosirdziai be galo gaila uz tai kaip viskas ta vakara nutiko ir baigesi, to konflikto apskritai neturejo buti, noriu labai atsiparsyti taves uz tai ka dabar tenka jums su seima isgyventi, taip pat ir R. kad as bandydamas apginti save o jis save teko jam taip nukenteti, zinok tikrai as is blogos valios taip niekada nedarau ir nesu niekam dares, niekada nesu anksciau nei ka nors sakes nei uzkliuves R. gyvenime...siuo metu ir pats gyvenu strese ir nezinioj, neturiu jokios informacijos apie jus, tad jei tu gali pasakyk man kaip jis laikosi ir kas kaip, ir jeigu galeciau kuom nors padet pasakyk padarysiu bet ka tik galiu kad jam padet ir jam pageretu“. Po šios žinutės parašytas laikas, tai 15:46.

2021-12-20 Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 198-199) užfiksuota, kad apžiūrėti pateiktas vaizdo įrašai iš "Body" kameros, įvykio vietos 2021-12-26, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini). Pateikti vaizdo įrašai "2021_1226_064750_029“, "2021_1226_065249_030“, "2021_1226_071245_034“. Atidarius vaizdo įrašą "2021_1226_064750_029“, kairės pusės apačioje TLS_6194F8 2021/12/26 06:47:21, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie pareigūnų priėjo A. V., kuris pasakoja, kad jį sumušė, ėjo pro šalį ir visą sumušė, prie šio pastato yra ir daugiau asmenų. Prieina įtariamasis E. Š., kuris stovėjo ant laiptų šio pastato šone (žiūrint vaizdo įrašą, jis stovėjo kairėje pusėje), A. V. E. Š. sako, kad jis tylėtų iš viso, o E. Š. pasakoja „kad jie mane užpuolė“. Toliau A. V. pasakoja, kad jie rūkė lauke, jis (ir rodo į E. Š.) ėjo per čia (rodo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio tilto pusės), priėjo ir pasakė „kas jums yra, ką jūs čia bliad“, ėjo vienas pats. E. Š. sako, kad jį užpuolė, toliau pasakoja, kad jie visi jį pažįsta, R. (R. Š.) jį pažįsta, jis ėjo su kapišonu ir jie E. Š. nepažino. Viena iš moterų E. Š. sako „tu nebejuokink manęs“. E. Š. pareigūnų prašo, kad jam atneštų kas vandens, nes jam išdžiūvo burna, sako, kad jis visą laiką čia laukė, kol atvyks policija ir viską išspręs. E. Š. pareigūnai paprašo atsisėsti į tarnybinį automobilį, jam lipant į automobilį, matosi, kad jo kaklo kairėje pusėje perbrėžta. E. Š. pasakoja, kad jis yra paprastas žmogus, jis ėjo namo, buvo su kapišonu, jie jį pažįsta, bet buvo su gobtuvu ir jo nepažino ir jie pradėjo pulti ant jo, sudraskė jo striukę ir jis pats įėjo į vidų į balių, pasakė, kad išeitų į lauką, nes jų žmonės jį puola. Girtumą E. Š. sutinka nusistatyti. Pro šalį praeina mergina, kuri sustoja. Vaizdo įrašo trukmė 5 min 30 s. Atidarius vaizdo įrašą "2021_1226_065249_030“, E. Š. sėdi tarnybiniame automobilyje, jam nustato girtumą, jis pasakoja, kad taip nesidaro, jis eidamas prieš kokias 4 valandas, iš jų kokia porą žmonių buvo išėję ir jį palydėjo. Pasako ir parodo į savo kaklą, kad jam subraižytas, kas apibraižė, tai tie du žmonės, kurie jį „ale“ apkaltino. Nustatytas 2.05 promilės girtumas. E. Š. prašo paduoti striukę jo, pareigūnė nuėjo prie laiptų ir parneša striukę, laikrodį, prie tarnybinio automobilio ant žemės iškritusios cigaretės, pareigūnė paduoda šalia esančiam vaikinui ir merginai, kurie sakė, kad jie yra E. Š. draugai. Pareigūnas paklausia ar kas yra striukėje, jis atsako, kad piniginė, bet pareigūnas ieško, piniginės striukės kišenėse nėra. Paduoda striukę E. Š., jis ieško piniginės, bet jos nėra, prašo ar gali išlipti iš automobilio, pareigūnas pasako, kad negali. E. Š. pareigūnams sako, kad jie yra griežti tokiems žmonėms, kurie nieko nepadarė, sako, kad jis pats save gynė. Piniginės striukėje nėra, o E. Š. sako, kad piniginė buvo su juo. Matosi medikų automobilis. Pareigūnas rado prie laiptų E. Š. piniginę ir jis patvirtino, kad tai jo piniginė.

2021-12-26 06:53 valandą alkotesteriu "Alcotest 6810", patikrinimo Nr. 10218, E. Š. nustatytas 2,05 promilių girtumas (1 t., b. l. 27).

201-12-26 siuntime atlikti medicininę apžiūrą (1 t., b. l. 174-175) užfiksuota, kad E. Š. organizme rasta kokaino pėdsakų.

2021-12-26 09:26 valandą alkotesteriu "Alcotest 6820", patikrinimas Nr. 2941, Všį R. M. ligoninėje A. V. nustatytas 1,59 promilių girtumas (1 t., b. l. 67).

2021-12-26 09:17 valandą alkotesteriu "Alcotest 6820", patikrinimas Nr. 2940, Všį R. M. ligoninėje R. Š. nustatytas 2,61 promilių girtumas (1 t., b. l. 75).

Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d., vakare, nukentėjusieji R. Š. ir A. V. kartu su savo artimaisiais ir pažįstamais, išsinuomotose patalpose, švenčia Šv. Kalėdas, vartojamas alkoholis, švenčiantys asmenys tarpusavyje nekonfliktavo. 2021 m. gruodžio 26 d., apie 5-6 valandą, svečiai pradeda skirstytis. Pasiliko nukentėjusieji A. V., R. Š., liudytojai I. Š., L. V., S. D., D. B.. Nukentėjusieji A. V., kurio kraujuje po įvykio nustatytas1,59 promilių girtumas, ir R. Š., kurio kraujuje po įvykio nustatytas 2,61 promilių girtumas, išeina į lauką parūkyti, rūko laiptų aikštelėje, šalia įėjimo į patalpas durų. Pro šalį, šaligatviu ėjo kaltinamasis E. Š., kurio kraujuje po įvykio nustatytas 2,05 promilių girtumas ir organizme rasta kokaino pėdsakų. Kaltinamasis E. Š. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusiojo A. V. nepažįstą, įvykio metu, jį matė pirmą kartą. Su nukentėjusiuoju R. Š. ir jo sutuoktine yra seniai pažįstami. Su nukentėjusiais R. Š. ir A. V. anksčiau niekada nekonfliktavo. 2021-12-25 „L. b.“, (duomenys neskelbtini), apie 19-20 valandą, pradėjo švęsti Kalėdas, buvo 8 draugai. Alkoholis buvo vartojamas, narkotikų nevartojo. Šventė iki ryto, apie 6 valandą ėjo į namus. Eidamas, pamatė, kad įvykio vietoje, stovi ir rūko du vyrai, jie stovėjo prie durų, ant laiptų, įėjimas į salę buvo apšviestas. Matė, kad tie vyrai stovėjo su „maikėmis“ ir jis pagalvojo kaip jiems nešalta tokiu oru. Ėjo šaligatviu, ant galvos buvo užsidėjęs striukės „kapišoną“. Priėjęs arčiau, išgirdo: „Kur tu čia eini pideraste“, tai pasakė nukentėjusysis A. V., o nukentėjusysis R. Š. taip pat kažką pasakė. Jis pagalvojo, kad jie jo nepažino ir taip sugalvojo jį pakalbinti. Šaligatvis yra šalia laiptų, maždaug 3 metrų atstumu. Nesureikšmino pasakytų žodžių, tačiau pakilo į viršų laipteliais. Pradėjo mautis „kapišoną“, pasakė: „Vyrai, ar savų žmonių nebepažįstat“ ir iš karto jį pastūmė nukentėjusysis R. Š. ir jis nusileido žemyn dviem laipteliais, nenukrito. Jis prasisekinėjo striukę ir klausė: „Ko tu dar nori?“ ir nukentėjusysis R. Š. jam iš karto trenkė su kažkokiu ar tai daiktu, ar tai raktais, nežino tiksliai su kuo, bet iš karto pajuto, kad buvo „caktelėjimas“ per kaklą. Jis, pajuto pavojų ir besigindamas, nukentėjusiajam R. Š. iš karto atsakė smūgiu, viskas vyko labai greitai, ir pajuto nukentėjusiojo A. V. smūgį į kairę akį. Jis atsakė smūgiu, susikibo su nukentėjusiuoju A. V., tuo momentu striukė plyšo, nes nukentėjusysis A. V. buvo įsikabinęs į striukę, nukentėjusysis A. V. susiėmė už kaktos, atsirėmė į turėklus ir „nusirideno“ į apačią. Jis nukentėjusiajam A. V. kojomis smūgių nesudavė, t. y. jo nespardė. Jis nukentėjusiems R. Š. ir A. V. sudavė po vieną smūgį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis R. Š. nukrito ir liko gulėti prie salės durų, o nukentėjusysis A. V. nukrito ir laiptais nuriedėjo nuo laiptų aikštelės žemyn. Tada jis įbėgo į salę, kurioje buvo moterys ir pasakė: „Ei ateikite čia“. Viena iš moterų priėjusi paklausė: „Ką tu čia E. veiki, iš kur atsiradai“. Atsakė: „Einam į lauką ir pamatysite, traukite tuos savo vyrus nuo manęs, patys jie užsipuolė“. Jo ūgis 180 centimetrų, svoris, įvykio metu galėjo būti apie 110 kilogramų. Kultivuoja sunkiąją atletiką, yra nemažai pasiekęs, tačiau rekordus pasiekė jaunystėje. 2021 m. gruodžio 23 d. buvo kilęs kitas konfliktas bare „L. b.“, bet fizinio kontakto nebuvo. Nukentėjusysis A. V., teismo posėdyje parodė, kad iki 2021-12-25 su kaltinamuoju E. Š. nebuvo tekę susidurti. Įvykio metu pirmą kartą jį matė. 2021-12-25 susirinko su gimine švęsti Kalėdas V., kur išsinuomojo salę. Švęsti pradėjo 18-19 valandą ir šventė tęsėsi panašiai iki 5 valandos ryto, buvo vartojamas alkoholis, todėl visi buvo neblaivūs. Daugelis iš švenčiančiųjų jau buvo išsiskirstę, buvo likę - jis, R. Š., I. Š., L. V., S. D., D. B.. Paryčiui išsikvietė taksi, o jis su R. Š. išėjo į lauką parūkyti. Rūkė lauke, laiptų aikštelėje, kuri buvo apšviesta, prie salės durų, tarpusavyje kalbėjosi. Išeidamas parūkyti matė, kad kaltinamasis E. Š. eina šaligatviu, bet į jį nekreipė dėmesio. Atstumas nuo šaligatvio iki tos vietos, kur jie rūkė, palipus keturias-penkias laiptų pakopas, apie pusantro metro. Kaltinamasis E. Š. nėjo link jų, jie nusisukę rūkė. Kaltinamasis E. Š. pasakė: „Kas jums yra“ ir iškarto smūgiavo R. Š., kuris nuo suduoto smūgio nukrito ant laiptų aikštelės. Jis, norėdamas atitraukti kaltinamąjį nuo R. Š., įsikabino į kaltinamojo E. Š. striukę, sakė kaltinamajam: „Ką tu darai, raminkis“ ir kaltinamasis jam sudavė smūgį, nuo kurio jis nukrito ant laiptų aikštelės, o kaltinamasis ėmė jį spardyti kojomis. Jis kažkaip įvirto į salę, sakė: „Eikite, žiūrėkite R. “. Asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 180-181, 182-186) konstatuota, kad 2021-12-26, nuo 9:04 valandos iki 9:10 valandos) tarnybiniame kabinete Nr. 218 apžiūrėtas įtariamasis E. Š. Apžiūrint asmens kūną, kairės pusės kaklo srityje matomas įdrėskimas (fotonuotraukose nesimato, kada žaizda kraujuotų, nesimato kraujo pėdsakų ant E. Š. kaklo, CD laikmenoje matosi, kad ant kaltinamojo kaklo matosi paraudimas, kraujo pėdsakų nesimato, nesimato, kad būtų atvira žaizda). 2022-01-12 Specialisto išvadoje Nr. G 67/2022(04) (2 t., b. l. 56) konstatuota, kad E. Š. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje kaklo pusėje (5 centimetrų paviršinis sužalojimas, žaizdelė padengta šašu), kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trauminių dviejų poveikių pasekoje. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės konkrečiai atsakyti, kada E. Š. padaryti sužalojimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2021-12-23, tiek 2021-12-26. E. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2022-12-30 Kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 187-193) konstatuota, kad apžiūrėta striukė, kurią 2021-12-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė įtariamasis E. Š.. Striukės išorinė dešinė kišenė su pamušalu išplėšti.

Teismas, vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, lygindamas juos tarpusavyje ir jų visetą, konstatuoja, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji R. Š. ir A. V. būtų realiai užpuolę kaltinamąjį E. Š., jo atžvilgiu būtų naudoję smurtą, akivaizdžiai pavojingą kaltinamojo E. Š. sveikatai ar gyvybei. Teismas atmeta kaltinamojo E. Š. parodymus, kad jis smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo, gindamasis nuo jų užpuolimo. Nukentėjusieji rūkė aikštelėje prie įėjimo į patalpas. CD laikmenoje (vokas prie bylos 2 tomo viršelio) matosi, kad iki aikštelės, kurioje rūkė nukentėjusieji, yra septynios metalinių laiptų pakopos. Nukentėjusieji laiptais nebuvo nusileidę ir nepuolė kaltinamojo. Nukentėjusysis A. V. neigia, kad kaltinamojo E. Š. adresu būtų pasakęs ką nors įžeidžiančio. Net ir sutikus su kaltinamojo E. Š. parodymais, kad nukentėjusysis A. V. jo atžvilgiu pasakė įžeidžiančius žodžius, negalima laikyti, kad tai būtų kažkoks užpuolimas, nes kaip parodė ir pats kaltinamasis E. Š. į pasakytų žodžių nesureikšmino, tačiau pakilo laiptais į viršų. Kaltinamajam E. Š. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, organizme rasta narkotinės medžiagos- kokaino pėdsakų, todėl jo elgesys sunkiai prognozuojamas. Teismas atmeta kaltinamojo E. Š. parodymus, kad pirmas jį užpuolė ir fizinį smurtą panaudojo nukentėjusysis R. Š., kuris fiziniais duomenimis nė iš tolo (nei ūgiu, nei svoriu, nei kūno sudėjimu) negali lygintis su kaltinamuoju E. Š., kuris parodė, kad nukentėjusysis R. Š. jį pastūmė, o po to kažkuo perbrėžė jam kaklą. Teismui kelia abejonių, kad nukentėjusysis R. Š. net ir norėdamas vargu ar pasiektų kaltinamojo kaklą. Kaltinamasis E. Š. smogia nukentėjusiajam R. Š. į galvą, nukentėjusysis krenta ant betoninės aikštelės grindų (toje vietoje kur rūkė) ir nesikelia, o tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis R. Š. jį puolė ir naudojo fizinį smurtą. Teismas atmeta kaltinamojo E. Š. parodymus, kad nukentėjusysis A. V. pirmas jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Nukentėjusysis A. V. (kuris už kaltinamąjį žymiai mažesnis, smulkesnio kūno sudėjimo) teismo posėdyje parodė, kad po to kai kaltinamasis E. Š. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. Š., kuris nuo suduoto smūgio nukrito ant aikštelės betoninių grindų ir nesikėlė, jis įsikibo į kaltinamojo striukę, laikė, kad nutrauktų pastarojo veiksmus, kaltinamasis E. Š. jam smogė veidą, jis susirietė, galėjo suplėšyti kaltinamojo striukę. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kaltinamojo E. Š. striukė suplėšyta, kas patvirtina nukentėjusiojo A. V. parodymus, kad jo veiksmai buvo nukreipti kaltinamojo neteisėtai veikai nutraukti, o ne naudoti fizinį smurtą prieš kaltinamąjį. Kaltinamojo E. Š. veiksmuose nenustatyta jokių būtinosios ginties požymių. Kaltinamasis E. Š., kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, o organizme nustatyta narkotinės medžiagos-kokaino pėdsakų ir kuriam pasigirdo, kad jo atžvilgiu buvo pasakyti, galimai jį, įžeidžiantys žodžiai, į kuriuos, jo parodymais, nekreipė didelio dėmesio, pakyla laiptais, eina link nukentėjusiųjų, kurie stovi prie salės durų ir rūko, laukdami atvykstančio taksi automobilio, ir kurie, nukentėjusiojo A. V. parodymais, į kaltinamajam nieko nesakė ir nekreipė į jį jokio dėmesio, tačiau matė, kad kaltinamasis yra neadekvatus, yra žymiai fiziškai pajėgesnis už nukentėjusiuosius, todėl kaltinamasis E. Š. galimai kėlė didesnį pavojų nukentėjusiems R. Š. ir A. V., o ne nukentėjusieji galėjo, stovėdami ten kur ir rūkė, galėjo kelti realų pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei.

Dėl BK 284 straipsnio nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020).

Veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir panašiai. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-54-222/2017, 2K-382-1073/2017).

Teismas, vertindamas įrodymus, jau pasisakė, kad kaltinamasis E. Š. tyčia, be jokios priežasties, viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. Š. ir A. V., Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje parodė, kad po kaltinamojo E. Š. panaudoto fizinio smurto, jis įvirtęs į salę, sakė: „Eikite, žiūrėkite R. “. L. V., I. Š., S. D. išbėgo į lauką, o jis salėje trumpam laikui neteko sąmonės. Vėliau, išėjęs į lauką, matė, kad kaltinamąjį E. Š. draugai ramino, o kaltinamasis labai blaškėsi, norėjo jį (A. V.) pulti. Nukentėjusysis R. Š. dėl padarytų sužalojimų kalbėti negali, todėl teismo posėdyje parodymų negalėjo duoti. Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2021-12-25 (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomoję salę, kur vyko kalėdinis vakarėlis tarp draugų ir giminių. Vakarėlyje, kuris prasidėjo 18-19 valandą, dalyvavo apie 25 žmonės, buvo vartojamas alkoholis. Įvykis įvyko ryte, apie pusę šeštos valandos. Dauguma buvo jau išsiskirstę. Buvo likę: ji, S. D., L. V., R. Š., A. V., D. B.. Nukentėjusysis A. V., buvo išsikvietęs taksi ir išėjo į lauką su nukentėjusiuoju R. Š. parūkyti. Visi kiti buvo salėje. Įgriuvęs į salę A. V., kuris buvo kruvinas, kraujas bėgo iš veido srities, pasakė: „Eikite žiūrėkite R. “ ir krito ant žemės, nematė, kad jį kas nors būtų stūmę. Iki nukentėjusiojo A. V. įgriuvimo, tiksliai atsimena, kaltinamasis E. Š. nebuvo įėjęs į salę. Nesakė: „Eikite, raminkite ten“. Visi buvo šoke, L. V. priėjo prie A. V. nuvalyti kraują, o ji ir S. D. išbėgo į lauką. R. Š. gulėjo ant laiptų aikštelės be jokių gyvybės ženklų, buvo be sąmonės. Laiptų aikštelė buvo apšviesta. Nepamena ar L. V., ar S. D. paėmė rankšluostį ir padėjo po galva R. Š.. R. Š. akies obuolys atrodė mėlynas, buvo didelė kraujosruva, manė, kad akis išvirtusi. Be akies sužalojimo buvo labai didelis guzas pakaušyje. Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad 2021-12-25 Viekšniuose šventė Kalėdas, buvo išnuomota salė, šventėje dalyvavo 15-20 žmonių. Švęsti pradėjo apie 18 valandą, alkoholis buvo vartojamas. Tarp šventėje buvusių svečių konfliktų nebuvo. Apie 6 valandą, ryte, dalis svečių jau buvo išsiskirstę. Pasilikę buvo ji su sutuoktiniu, Š. , S. D. ir D. . A. V. ir R. Š. buvo išėję į lauką parūkyti. Nukentėjusysis A. V. įėjo pro duris ir nualpo. Pasakė: „Eikite R. žiūrėti“. Kraujas A. V. bėgo veidu iš kaktos, matėsi kirstinė žaizda. Kaltinamasis E. Š. nebuvo prieš tai įbėgęs į salę ir sakęs, kad reikia eiti raminti lauke buvusius nukentėjusiuosius. Išbėgusi į lauką, pamatė nukentėjusįjį R. Š., kuris gulėjo ant plytelių, ant nugaros be jokių gyvybės požymių. Akis buvo lyg „išvirtusi, iškritusi“, todėl iš karto bėgo į salę ieškoti savo telefono. Kaltinamojo draugai elgėsi agresyviai, bet ji nekreipė į juos dėmesio, nes rūpinosi R. Š., ėjo ieškoti rankšluosčio. Lauke buvę asmenys tarpusavyje garsiai aiškinosi santykius. Atrodė labai agresyviai, todėl išsigando dėl savo gyvybės, jos, trys moterys, įėjo į salę ir užsirakino, laukė kol prašvis. Liudytoja S. D. teismo posėdyje parodė, kad 2021-12-25 šventė kalėdinį vakarėlį, (duomenys neskelbtini) kultūros centro salėje. Pradėjo švęsti apie 19 valandą, buvo apie 30 žmonių, buvo vartojamas alkoholis. Šventė tesėsi iki 5-6 valandos ryto. Iki įvykio pasilikę buvo: ji, D. B., I. Š., R. Š., A. V., L. V.. Jau ruošėsi vykti į namus, taksi buvo užsakyta. Nukentėjusieji R. Š. ir A. V. buvo išėję iš salės parūkyti. Grįžo tik vienas A. V., kuris, prasidarius durims, tiesiog per slenkstį įvirto kruvinu veidu, krito, kažką pasakė, bet ji negirdėjo ką pasakė. Prieš A. V. įvirstant į salę, kaltinamasis E. Š. nebuvo atėjęs į salę ir kažką būtų sakęs. Išėjusi į lauką, pamatė gulintį ant žemės R. Š., ta vieta buvo apšviesta. Gulėjo ant nugaros, veidas buvo kruvinas, nieko nesakė, atrodė, kad be akies. 2022-03-03-2022-05-10 Specialisto išvadoje Nr. G287/2022(04) (1 t., b. l. 84-85) konstatuota, kad R. Š. nustatyta plėštinė žaizda kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžiai, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje. R. Š. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir galimai paviršiumi. Remiantis turimais duomenimis, R. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu. R. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2022-01-05-2022-01-07 Specialisto išvadoje Nr. G22/2022 (04) (1 t., b. l. 66) konstatuota, kad nukentėjusiajam A. V. padarytas sužalojimas: kaktos muštinė žaizda. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2022-12-26 Asmens apžiūros protokole nurodyta (1 t., b. l. 52-54, 55-58), kad 2021-12-26 apžiūrėtas nukentėjusysis A. V.. Apžiūrėjus veido sritį, A. V. pakelia dešiniąją ranką ir sulenkęs ją per alkūnę, parodo dešinės rankos užpakalinę dilbio sritį, ant kurios arčiau alkūnės sąnario, matomas nubrozdinimas. Apžiūrėjus ranką, asmuo nusimauna dėvimas kelnes, parodo dešinę koją, tiksliau dešinės kojos blauzdos sritį, ant kurios priekinės dalies, prie kelio sąnario matosi žaizda ir paraudimas.

Teismas vertindamas kiekvieną įrodymą atskirai, juos lygindamas tarpusavyje ir jų visetą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Š. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, 2021 m. gruodžio 25 d., vakare, nukentėjusieji R. Š. ir A. V. kartu su savo artimaisiais ir pažįstamais, išsinuomotose patalpose, švenčia Šv. Kalėdas, vartojamas alkoholis, švenčiantys asmenys tarpusavyje nekonfliktavo. 2021 m. gruodžio 26 d., apie 5-6 valandą, svečiai pradeda skirstytis. Pasiliko nukentėjusieji A. V., R. Š., liudytojai I. Š., L. V., S. D., D. B.. Nukentėjusieji A. V., kurio kraujuje po įvykio nustatytas1,59 promilių girtumas, ir R. Š., kurio kraujuje po įvykio nustatytas 2,61 promilių girtumas, išeina į lauką parūkyti, rūko laiptų aikštelėje, šalia įėjimo į patalpas durų. Pro šalį, šaligatviu eidamas kaltinamasis E. Š., kurio kraujuje po įvykio nustatytas 2,05 promilių girtumas ir organizme rasta kokaino pėdsakų, žino, kad patalpoje buvo švenčiamas Kalėdų vakarėlis, todėl neatmetama versija, kad kaltinamasis nutarė užeiti ir pratęsti šventę. Kaltinamasis E. Š. teigia, kad nukentėjusysis A. V. jo adresu pasakė: „Kur tu čia eini pideraste“, o nukentėjusysis R. Š. taip pat kažką pasakė. Nukentėjusysis A. V. neigia, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų sakęs kokius nors žodžius. Kaltinamasis E. Š. nesureikšmina pasakytų žodžių, tačiau pakyla į viršų laipteliais. Kyla konfliktas, kurio metu kaltinamasis tyčia nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoja fizinį smurtą. Sužalotas, kruvinas, nukentėjusysis A. V. patenka į salę, kurioje yra jo artimieji ir pažįstami. Žmonės išsigąsta, nutraukiamas jų poilsis, išėję į lauką pamato be sąmonės gulintį nukentėjusįjį R. Š., visiems šokas. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusieji R. Š. ir A. V. būtų prieš kaltinamąjį E. Š. naudoję, ar bandę panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamojo E. Š. fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius R. Š. ir A. V. viešoje vietoje, suduodant jiems smūgius į veidą, pripažintinas įžūliu elgesiu ir kad būtent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo būdas, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, nes asmenys, buvę viešoje vietoje, buvo šokiruoti, nutrauktas jų poilsis, o pamatę sumuštą nukentėjusįjį R. Š., kuris gulėjo be sąmonės, stipriai sužalotas, buvo išsigandę, galvodami, kad nukentėjusysis gali būti negyvas, kvietė policiją, grietąją medicinos pagalbą. Kaltinamojo E. Š. nurodoma versija dėl tokio elgesio motyvų – nukentėjusysis A. V. jo atžvilgiu pasakė įžeidžiančius žodžius, į kurių jis nesureikšmino, tačiau nukentėjusieji jo atžvilgiu panaudojo fizinį – atmestina, nes byloje nepateikta nei vieno įrodymo, kad nukentėjusieji būtų panaudoję, ar ruoštųsi panaudoti fizinį smurtą prieš kaltinamąjį, todėl kaltinamojo nurodyta versija yra menkavertė neteisėto kaltinamojo elgesio priežastis

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam A. V., nuo suduoto smūgio nukritus ant žemės, kaltinamasis E. Š. sudavė kojomis 6-7 smūgius nukentėjusiajam A. V.. 2022-12-26 Asmens apžiūros protokole nurodyta (1 t., b. l. 52-54, 55-58), kad 2021-12-26 apžiūrėtas nukentėjusysis A. V.. Apžiūrėjus veido sritį, A. V. pakelia dešiniąją ranką ir sulenkęs ją per alkūnę, parodo dešinės rankos užpakalinę dilbio sritį, ant kurios arčiau alkūnės sąnario, matomas nubrozdinimas. Apžiūrėjus ranką, asmuo nusimauna dėvimas kelnes, parodo dešinę koją, tiksliau dešinės kojos blauzdos sritį, ant kurios priekinės dalies, prie kelio sąnario matosi žaizda ir paraudimas. 2022-01-05-2022-01-07 Specialisto išvadoje Nr. G22/2022 (04) (1 t., b. l. 66) konstatuota, kad nukentėjusiajam A. V. padarytas sužalojimas: kaktos muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Suduodant smūgius kojomis, padaromos muštinės žaizdos, o ne nubrozdinimai, kurie padaromi kūnui kontaktuojant su paviršiais. Nubrozdinimai nukentėjusiajam A. V. galėjo būti padaryti jam nukritus ant betoninio aikštelės paviršiaus.

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, tai yra, nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/2022).‏‏

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus, ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties, ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-84-458/2020).

Teismas, vertindamas įrodymus, pasisakė, kad kaltinamojo E. Š. veiksmuose nebuvo būtinosios ginties požymių, kodėl jo veika buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų, todėl iš naujo dėl to nepasisako.

Kadangi kaltinamasis E. Š. viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, galvodamas, kad nukentėjusysis R. Š. gali prieš jį panaudoti fizinį smurtą, fizinį smurtą panaudojo prieš nukentėjusįjį R. Š., suduodamas jam į veidą smūgį, nuo kurio nukentėjusysis R. Š. nukrito ant betoninių grindų, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo E. Š. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis E. Š. tiesiogine tyčia nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio1 dalies 9 punktas).

Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio sankcijoje numatyta alternatyvios bausmės; BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis R. Š. ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, neteko darbingumo, neaišku ar ateityje bus atstatyta jo sveikata ar liekamieji reiškiniai išliks ir nukentėjusysis negalės gyventi pilnavertį gyvenimą. Kaltinamojo asmenybė – administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 15-16), teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 74-75), mokosi, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, todėl jam skirtina mažesnė, nei numatytas, BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto, sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio

2022-06-16 (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį E. Š. dėl 12 177,56 eurų (2 t., b. l. 124-125; 127-129) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo; 2022-10-12 Šiaulių teritorinės ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį E. Š. dėl 12 501,56 euro (t., 3., b. l. 46-47). (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys E. Š. tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis E. Š. padarė tyčinius nusikaltimus, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo E. Š. veika.

Su kaltinamojo E. Š. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo E. Š. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 12 501,56 euro žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamojo E. Š. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. Š. gydymo išlaidos.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 3-5), dėl 16 388,63 eurų turtinės žalos (3 898,06 eurai kelionės į gydymo įstaigas išlaidos, vaistų pirkimo išlaidos, maisto pirkimo išlaidos, 12 490,57 eurų negautų pajamų); 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo privalėjo vykti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, o tam buvo reikalingos transporto išlaidos, nes praktiškai savimi negalinčiu pasirūpinti asmeniu, vykti viešuoju transportu yra praktiškai neįmanoma, reikėjo pirkti vaistus ir maisto produktus, nes esant padarytiems sužalojimams ne bet kurį maistą buvo galima valgyti, visos išlaidos yra pateisinamos byloje pateiktais įrodymais todėl 3 898,06 eurų turtinė žala priteistina iš kaltinamojo E. Š. nukentėjusiojo R. Š. naudai, nes E. Š. padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirta turtine žala, kuri nėra aiškiai per didelė ir pagrįsta pateiktais dokumentais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. iki sužalojimo dirbo UAB „I“ (3 t., b. l. 20-22) ir per 2021 m. gavo 24 981,15 eurą su darbo santykiais susijusių pajamų. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, iš SODROS nedarbingumo išmokų negavo, todėl prašo iš kaltinamojo E. Š. priteisti 12 490,57 eurų negautų pajamų per laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01. 2022-07-05 Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 12-13 R. Š. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2022-06-28 iki 2023-06-27.

Negautų pajamų skaičiavimo metodas, kai dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos apskaičiuojamos kaip procentinė netekto darbingumo išraiška nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo ar būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, yra labiausiai tinkamas, kai žalos atlyginimo mokėjimas nustatomas periodinėmis išmokomis. Tokiu atveju yra nustatomos iki asmens suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo gautos pajamos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Š. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo negautos pajamos mažintinos 40 procentų ir priteistina 7494,34 eurai negautų pajamų ir 3898,06 eurai turtinės žalos, o kaltinamasis E. Š. savo noru atlygino dalį – 700 eurų žalos atlyginimo (3 t., b. l. 78), todėl šiai sumai atlygintinos turtinės žalos dydis mažinamas.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Š. pateikė civilinį ieškinį 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį grindžia tuo, kad po padaryto sveikatos sutrikdymo buvo praradęs sąmonę, patyrė didelį fizinį skausmą, teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, negrįžtamai prarado sveikatą, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, neteko 60 procentų darbingumo, neteko daugelio socialinių įgūdžių, sunkiai kalba, todėl sunku bendrauti su kitais žmonėmis, patiria didelius dvasinius išgyvenimus.

Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad kaltinamasis E. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, tuo R. Š. sukeldamas didelius dvasinius išgyvenimus, nes dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo išeiti iš namų, bendrauti su kitais asmenimis, negali pilnai savimi pasirūpinti, o tai, kaip suaugusiam žmogui, kelia didelius nepatogumus, dvasinį diskomfortą. Kaltinamasis darbingas, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (tačiau tai nėra svarbiausia aplinkybė), nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Š. priteistina 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką (kasacine tvarka išnagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-699/2018, 2K-64-303/2018, 2K-24-689/2oi8, 2K-334-699/2017 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 7 000 eurų iki 40 000 eurų).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pateikė civilinį ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (3 t. b. l. 51-52). Pateikta medicininė pažyma (3 t., b. l. 53), kad A. V. buvo išduota nedarbingumo pažyma nuo 2022-12-28 iki 2023-01-10.

Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šio instituto paskirtį, galiojančia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, Nr. 2K-79-697/2020 Nr. 2K-205-719/2020) A. V. priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 eurų, o kadangi kaltinamasis E. Š. atlygino 300 eurų (3 t., b. l. 77) iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 200 eurų.

Duomenys apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą: laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021-12-31 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) striukė priduota saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (1 t., b. l. 194-195), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, nes kaltinamasis E. Š. atsisako ją paimti.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį R. Š. ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatas Gintaras Gricius. Byloje pateikta sąskaita-faktūra (3 t., b. l. 79) kurioje nurodyta, kad už teiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. Š. advokatui buvo sumokėta 1200 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo E. Š..

Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. Š., atliko daug procesinių veiksmų: ruošė reikalingus dokumentus civiliniam ieškiniui pateikti, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurių buvo daug, todėl nukentėjusiojo R. Š. patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dieną.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021-12-26 iki 2021-12-27.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. Š. 10 692,40 eurus turtinei žalai, 25 000 eurų (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1200 eurų (tūkstantį du šimtus eurų) advokato išlaidų R. Š. naudai.

Priteisti iš E. Š. 200 eurų (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti A. V. naudai.

Priteisti iš E. Š. 12 501,56 eurą (dvylika tūkstančių penkis šimtus vieną eurą, 56 euro centus) R. Š. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus: 2021-12-31 kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) striukę, priduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą (1 t., b. l. 194-195), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.