Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-12-13 · Administracinė byla Nr. eA-535-789/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-12-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
eA-535-789/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01617-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-535-789/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01617-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. DP-228 „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 7 d. įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėja grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. pareiškėjai nebuvo būtina pasinaudoti tarnybine padėtimi, siekiant gauti sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sodininkų bendrija) narių sąrašą, nes pareiškėja yra Sodininkų bendrijos narė. Pareiškėja gali gauti Sodininkų bendrijos narių sąrašą tiesiogiai iš Sodininkų bendrijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) 22 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, taip pat ji gali gauti jį iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras), užsakydama išplėstinį Sodininkų bendrijos išrašą arba užsakydama Sodininkų bendrijos pateiktų dokumentų Registrų centrui kopijas. Pareiškėjai nėra žinoma, ar uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras), vadovaudamasi vidiniais dokumentais ir teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą, turėjo teisę persiųsti Sodininkų bendrijos narių sąrašą pareiškėjai, kaip Sodininkų bendrijos narei. Todėl skundžiamame 2021 m. birželio 7 d. įsakyme, jį papildančioje 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje Nr. TN-18-(5.22) „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 31 d. išvada) pareiškėjai inkriminuotas pasinaudojimas tarnybine padėtimi siekiant gauti Sodininkų bendrijos narių sąrašą yra nepagrįstas;

2.2. pareiškėjos skambučio Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrui tikslas buvo išsiaiškinti, koks bus mokestis (vietinė rinkliava) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, ir pasitikslinti, ar pareiškėja yra įtraukta į Sodininkų bendrijos narių sąrašą, nes pareiškėjos šeima negauna sąskaitų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja prašė šios informacijos, nes Sodininkų bendrijos pirmininkė V. S. (toliau ginčo laikotarpiu – ir Sodininkų bendrijos pirmininkė) atsisakė suteikti ją pareiškėjai;

2.3. Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro specialistė S. V. (toliau – ir Specialistė) atsiuntė Sodininkų bendrijos narių sąrašą pareiškėjai, nepatikrinusi, ar pareiškėja ar kitas Administracijos darbuotojas turi įgaliojimus gauti Sodininkų bendrijos narių sąrašą. Tai reiškia, kad Sodininkų bendrijos narių sąrašas buvo paviešintas dėl aplaidaus Specialistės darbinių funkcijų atlikimo;

2.4. kreipimosi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą ir Sodininkų bendrijos narių sąrašo gavimo metu pareiškėja nevykdė tarnybinių funkcijų, nes jai buvo išduotas nedarbingumas, pareiškėja kalbėjo su Specialiste, naudodamasi savo asmeniniu telefonu;

2.5. komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktus. Komisija rėmėsi liudytojų parodymais, kurie pagrindžia tai, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir nevertino aplinkybių, paneigiančių šią išvadą. Komisija neištyrė aplinkybės, kad pareiškėja, kaip Sodininkų bendrijos narė, turėjo teisę susipažinti su Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro jai pateiktais duomenimis ir kitais būdais;

2.6. komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2021 m. gegužės 31 d. išvadą, kuri neatitinka jai keliamų reikalavimų, yra pagrįsta prielaidomis. Komisijos 2021 m. gegužės 31 d. išvados 8 puslapyje nurodoma, kad „tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir gautų duomenų visuma leidžia daryti prielaidą, kad iš S. V. gauti bendrijos narių sąrašai galėjo būti naudojami siekiant tenkinti privatų interesą ar turint turtinį suinteresuotumą, t. y. ieškant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių, galinčių prisidėti prie kelio į sodų bendriją asfaltavimo“. Komisija 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia konstatuotą pažeidimą;

2.7. komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo sudaryta Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. DV-184 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ (toliau – ir 2021 m. kovo 5 d. įsakymas). Tačiau 2021 m. gegužės 13 d. pranešimas Nr. TN-16-(5.22) „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą) buvo įteiktas pareiškėjai tik 2021 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus 44 darbo dienoms po komisijos sudarymo. Tai reiškia, kad komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų tvarkos aprašas) 8 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą;

2.8. komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra neišsamus, jame nėra nurodyta komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, sudėtis, prieštaraujantis Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. IBPS-V-804118-21 „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas) nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08154-21 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) dėl pareiškėjos galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi medžiagai;

2.9. Administracijos direktorius ir komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, nariai buvo šališki. Pareiškėjos sutuoktinis P. S. (toliau – ir pareiškėjos sutuoktinis) yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, priklauso opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, Varėnos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose kritikavo ir kritikuoja Administracijos direktoriaus darbą, jo teikiamas ataskaitas ir kompetenciją eiti pareigas, ne kartą yra pasisakęs apie Varėnos rajono savivaldybės mero viešųjų ir privačių interesų pažeidimus. Pareiškėjos sutuoktinio veikla Varėnos rajono savivaldybės taryboje turi tiesioginę neigiamą įtaką pareiškėjos darbo atmosferai, darbo sąlygoms ir karjeros galimybėms. Administracijos direktorius suformavo komisiją, atlikusią pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, iš jam palankių arba nuo jo priklausomų asmenų. Komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, sudėtis pareiškėjai buvo paviešinta likus kelioms dienoms iki 2021 m. gegužės 31 d. išvados priėmimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Administracija grindė atsiliepimą į skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įpareigojo Personalo skyriaus vedėją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. 2021 m. kovo 5 d. buvo sudaryta komisija pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, kurią sudarė I. R. – Personalo skyriaus vedėja (komisijos pirmininkė), V. V. – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, D. L. – Varėnos seniūnijos seniūnas (tiesioginis vadovas);

3.2. nustačius, kad pareiškėjos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga perduota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatui. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus aplinkybės prokuratūra 2021 m. balandžio 12 d. nutarimu nutarė nutraukti Ikiteisminį tyrimą, nustačiusi, kad pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis sprendimas paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. IBPS-V-1040477-21 „Atsisakyti tenkinti skundą“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 10 d. nutarimas). Dėl to 2021 m. gegužės 11 d. buvo atnaujintas pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas (2021 m. gegužės 11 d. viza Nr. PGD-2725);

3.3. pareiškėjai 2021 m. gegužės 13 d. įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai kartu su Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą buvo pateikta visa su tarnybiniu nusižengimu susijusi informacija, pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2021 m. gegužės 20 d. pateikti paaiškinimus, kurie buvo įvertinti, atlikus pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą;

3.4. Specialistė, atsakydama į pareiškėjos kreipimąsi telefonu, vadovaudamasi abipusiu pasitikėjimu, remdamasi nusistovėjusia darbo patirtimi, pagal kurią pareiškėja teikdavo duomenis apie sudarytas socialinių būstų nuomos sutartis, 2021 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjai sąrašus su Sodininkų bendrijos narių duomenimis;

3.5. pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalėjo žinoti, kad iš valstybės ir savivaldybės įstaigų ji gali gauti duomenis tik apie save. Todėl pareiškėjos argumentas, kad ji galėjo gauti informaciją apie visus Sodininkų bendrijos narius teisėtai ir kitais būdais, nepanaikina pareiškėjai nustatytos pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų dėl informacijos gavimo;

3.6. komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, netyrė Specialistės tarnybinės atsakomybės klausimo, todėl su ja susiję pareiškėjos skundo argumentai atmestini;

3.7. pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes naudojosi ne tarnybiniu, bet asmeniniu telefonu, nevykdė tarnybinių funkcijų, nes jai buvo suteiktas nedarbingumas, nepagrįsti. Pareiškėja, skambindama Specialistei asmeniniu telefonu, veikė kaip valstybės tarnautoja, nes paprašė suteikti informaciją, kurios ji, kaip fizinis asmuo, neturėjo teisės gauti. Pareiškėja gavo prašomą informaciją į tarnybinį elektroninį paštą. Pareiškėja neteisėtai atskleidė gautą informaciją trečiajam asmeniui – sutuoktiniui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DV-1322 patvirtintame Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytų draudimų skelbti ir platinti Administracijos konfidencialią informaciją, siųsti ją į asmenines ar trečiųjų asmenų elektroninio pašto dėžutes, jei tokie veiksmai nėra susiję su darbo funkcijų vykdymu, naudoti Administracijos elektroninį paštą asmeniniams tikslams. Šiuo atveju užtikrinus pareiškėjai darbą nuotoliniu būdu, jos darbo vieta tapo jos nurodyta gyvenamoji ar pastovaus buvimo vieta, kurioje technologijų pagalba galima vykdyti visas pavestas funkcijas. Todėl pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad ji negalėjo vykdyti darbo funkcijų, nes jai buvo išduotas nedarbingumas, vertintina kaip formali, kadangi kitos aptartos aplinkybės įrodo, jog pareiškėja faktiškai vykdė tarnybines funkcijas, naudojosi tarnybiniu elektroniniu paštu;

3.8. komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašyta 2021 m. gegužės 31 d. išvada atitinka visus jai nustatytus reikalavimus. Pareiškėjos skundo argumentas, kad 2021 m. gegužės 31 d. išvada pagrįsta prielaidomis, yra nepagrįsta. 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje yra nurodyta, kokias teisės aktų normas pažeidė pareiškėja, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais pareiškėjos veiksmais buvo padaryti nustatyti pažeidimai, kokias pasekmes jie sukėlė, kodėl pareiškėja turi būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjai nenurodant, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties elemento pagrindžiančių įrodymų vertinimas nebuvo atliktas, pareiškėjos skundo argumentas, kad 2021 m. gegužės 31 d. išvados turinys suvaržė pareiškėjos teisę į gynybą, atmestinas;

3.9. tarnybinio patikrinimo pradžia yra 2021 m. kovo 5 d. Suskaičiavus darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo iki pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai įteikimo ir iš to laikotarpio atėmus į tarnybinio patikrinimo atlikimo laiką neįskaitytiną laikotarpį, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo įteiktas ketvirtą darbo dieną nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, nepažeidžiant pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo terminų. Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, teikdama Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, laikėsi visų nustatytų reikalavimų;

3.10. pareiškėjos skundo argumentai dėl Administracijos direktoriaus ir komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, narių šališkumo nepagrįsti. Tiek pati pareiškėja, tiek komisijos nariai, kiti Administracijos darbuotojai, yra tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldūs Administracijos direktoriui, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindas teigti, kad komisija buvo suformuota iš Administracijos direktoriui palankių ar nuo jo priklausančių asmenų. Pareiškėjos sutuoktinio politinė veikla nesusijusi su pareiškėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu.

II.

4. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjos skundą.

5. Teismas nustatė:

5.1. pareiškėja 2017 m. gruodžio 27 d. susipažino su Tvarkos aprašu;

5.2. pareiškėja 2018 m. rugsėjo 25 d. pasirašė Varėnos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo (darbuotojo) įsipareigojimą saugoti asmens duomenų paslaptį;

5.3. pareiškėjai suteikta teisė, naudojantis slaptažodžiu, prisijungti prie tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir juo naudotis iš bet kurios kompiuterinės technikos priemonės (2020 m. spalio 23 d. prašymas reg. Nr. P11-1008 „Dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu“);

5.4. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėja susipažino su Administracijos Varėnos seniūnijos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymu. Administracijos Varėnos seniūnijos vyresniojo specialisto pareigybės veiklos sritis – priežiūra ir kontrolė, papildoma veiklos sritis – administracinių paslaugų teikimas, pagrindinės veiklos specializacija – prekybos viešosiose vietose priežiūra ir kontrolė, papildomos veiklos specializacija – gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos tvarkymas;

5.5. pareiškėja perkelta iš Administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų į Administracijos Varėnos seniūnijos vyresniojo specialisto pareigas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

5.6. 2021 m. sausio 12 d. pareiškėjos teisė naudotis tarnybiniu elektroniniu paštu nebuvo apribota;

5.7. pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo buvo pradėtas, atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos 2021 m. vasario 17 d. pranešimą Nr. 81 „Dėl teisės į duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą galimo pažeidimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 17 d. pranešimas);

5.8. Administracija 2021 m. vasario 18 d. raštu Nr. PS-4-(5.51) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą, prašydama informuoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėja kreipėsi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą dėl Sodininkų bendrijos narių sąrašo pateikimo;

5.9. Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-21-584 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 24 d. raštas) pateikė prašomą informaciją;

5.10. Administracijos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įpareigojo sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo (2021 m. vasario 26 d. viza, nurodyta 2021 m. vasario 24 d. rašte);

5.11. Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymu buvo sudaryta komisija pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, susidedanti iš: I. R. – Personalo skyriaus vedėja (komisijos pirmininkė), komisijos narių V. V. – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, D. L. – Varėnos seniūnijos seniūnas (tiesioginis vadovas);

5.12. pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą nustatyta, kad pareiškėjos veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga perduota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą (komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2021 m. kovo 8 d. teikimas Nr. TN-4-(5.22) „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“; 2021 m. kovo 8 d. (2020 m. kovo 8 d. data laikytina rašymo apsirikimu) viza – stabdyti procedūras, medžiagą perduoti);

5.13. 2021 m. balandžio 13 d. Administracija gavo 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti Ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių;

5.14. Administracija kreipėsi į Kauno apygardos Alytaus apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydama panaikinti 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą nutraukti Ikiteisminį tyrimą ir pakartotinai atlikti ikiteisminį tyrimą;

5.15. Administracija 2021 m. gegužės 11 d. gavo 2021 m. gegužės 10 d. nutarimą, kuriame atsisakyta tenkinti skundą dėl 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo nutraukti Ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir Ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;

5.16. 2021 m. gegužės 11 d. nuspręsta atnaujinti tarnybinį patikrinimą (2021 m. gegužės 10 d. nutarime 2021 m. gegužės 11 d. viza Nr. PGD-2725);

5.17. 2021 m. gegužės 13 d. pareiškėjai įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą;

Šalies argumentai

5.18. pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 20 d. paaiškinimus Nr. TN-17-(5.22), nurodydama, kad nesutinka, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą, ir paaiškino jai žinomas aplinkybes;

5.19. komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2021 m. gegužės 31 d. išvadą;

5.20. Administracijos direktorius priėmė 2021 m. birželio 7 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą – už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 7 ir 10 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 8 punktų, Tvarkos aprašo 5.1, 5.2 punktų, Administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. DV-825 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8, 13 punktų, Administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DV-1433 patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 19.5, 19.8 punktų pažeidimus;

5.21. pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta už tai, kad pareiškėja, neturėdama tam teisėto pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojo pareigomis, kreipėsi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro Specialistę su prašymu pateikti Sodininkų bendrijos narių sąrašą, kurį neteisėtai gavo į savo tarnybinį elektroninį paštą ir perdavė su jos tarnybine veikla nesusijusiam asmeniui (pareiškėjos sutuoktiniui), taip sudarydama galimybę juo naudotis. Tokiais veiksmais pareiškėja neteisėtai atskleidė Sodininkų bendrijos narių sąraše esančių 48 Sodininkų bendrijos narių asmens duomenis ir padarė žalą: sumenkino Sodininkų bendrijos pirmininkės reputaciją ir Administracijos vardą; sukėlė visuomenėje nepasitikėjimą savivaldos institucija asmens duomenų apsaugos srityje;

5.22. teisme apklausta liudytoja Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro Specialistė paaiškino, kad ji dirba Alytaus rajono atliekų tvarkymo centre, pagal darbo pobūdį jai tenka bendradarbiauti su Administracijos ūkio skyriumi; iš Administracijos ūkio skyriaus buvo gautas prašymas surinkti Varėnos rajone esančių sodų bendrijų narių sąrašus; 2021 m. sausio 11 d. ji persiuntė surinktus sodų bendrijų narių sąrašus V. T., kuris ir paprašė sąrašų; 2021 m. sausio 12 d. jai paskambino pareiškėja ir prašė tų pačių sąrašų; kadangi pareiškėja, atlikdama savo darbo funkcijas, dažnai teikdavo Specialistei socialinio būsto nuomos sutartis, ji manė, kad pareiškėjai reikia sąrašų pavestam darbui atlikti, t. y. darbiniais klausimais, todėl ji persiuntė pareiškėjai tuos pačius sąrašus; patikslino, kad pareiškėja skambino penktadienį darbo dienos pabaigoje, gal pusę keturių, ir pasakė, jog jai reikalingi sodų bendrijos sąrašai. Joms kalbant telefonu, ji išsiuntė sąrašus, jai jau išsiuntus sąrašus, paskutiniai pareiškėjos žodžiai buvo, jog šių duomenų jai reikia asmeniniais reikalais; apie susidariusią situaciją sužinojo, kai jai reikėjo rašyti pasiaiškinimą dėl pareiškėjai persiųstų sąrašų; pareiškėja jai nurodė, kokiu elektroninio pašto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) siųsti sąrašus, dėl to jai nekilo klausimų, kad prašoma informacija reikalinga tarnybinėms funkcijoms vykdyti; ji nepažįsta pareiškėjos asmeniškai, susidūrusi tik darbiniais klausimais, žino, kad pareiškėja dirba su socialinių būstų sutartimis, ji jau turėjo pareiškėjos tarnybinį elektroninį paštą ir jos bendradarbiaudavo tarnybiniais elektroniniais laiškais;

5.23. teisme apklausta liudytoja Sodininkų bendrijos pirmininkė paaiškino, kad 2019 m. ji buvo išrinkta Sodininkų bendrijos pirmininke; 2018 m. Sodininkų bendrijos nariai susirinkimo metu nutarė kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę ir sužinoti sąlygas dėl privažiavimo prie kelio asfaltavimo; Sodininkų bendrijos valdyba yra parengusi Asmens duomenų apsaugos sodų bendrijoje taisykles; kadangi buvo ginčai dėl privažiavimo prie kelio asfaltavimo, jos pradėjo prašyti pateikti Sodininkų bendrijos narių sąrašą, tačiau jis niekam neteikiamas, nes už jame esančių narių duomenų apsaugą yra atsakingas pirmininkas, tai buvo paaiškinta elektroniniame laiške; pareiškėja neprašė Sodininkų bendrijos sąrašų, nes ji nėra Sodininkų bendrijos narė; ji ir pareiškėja yra kaimynės, paskutinį kartą bendravo 2019 m. rugpjūčio mėnesį; Facebook svetainėje buvo nurodyta, kad yra 52 Sodininkų bendrijos nariai, o buhalterė parašė tikrąjį skaičių, kiek yra Sodininkų bendrijos narių; pagal Sodininkų bendrijos narių susitarimą, buvo nuspręsta, kad atsisakoma komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tarpininko vaidmens, todėl kiekvieno nekilnojamojo turto objekto savininkas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokės atskirai; paskutinis Sodininkų bendrijos narių sąrašas buvo pateiktas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui; ji, nenorėdama likti kalta, kad neapsaugojo Sodininkų bendrijos narių duomenų, pati kreipėsi į Administraciją dėl Sodininkų bendrijos narių duomenų atskleidimo. Pirmiausia ji paskambino į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą ir paklausė, kam buvo atskleisti Sodininkų bendrijos duomenys. Buvo pasakyta, kad Sodininkų bendrijos narių sąrašas buvo išsiųstas pareiškėjai. Tada buvo nutarta kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę ir pranešti, kad buvo atskleisti Sodininkų bendrijos narių duomenys; kai asmuo įsigyja sklypą Sodininkų bendrijoje, jis turi teisę būti Sodininkų bendrijos nariu arba likti kitu asmeniu. Jeigu pageidauja būti Sodininkų bendrijos nariu, tokiu atveju asmuo turi paduoti pareiškimą valdybai, kuri registruoja jį ir pateikia svarstyti artimiausiam Sodininkų bendrijos susirinkimui; nei pareiškėja, nei pareiškėjos sutuoktinis nebuvo pateikę tokio pareiškimo; pareiškėja žinojo, kad ji nėra Sodininkų bendrijos narė; 2020 m. Sodininkų bendrijos susirinkimai nevyko, nes buvo pandemija; net ir Sodininkų bendrijos narys negali gauti visų narių sąrašo;

5.24. teisme apklaustas liudytojas pareiškėjos sutuoktinis paaiškino, kad pareiškėja yra jo sutuoktinė; jo sutuoktinės darbovietėje buvo pradėtas tarnybinis tyrimas; prokuratūroje jie buvo apklausti dėl galimai nutekintų Sodininkų bendrijos narių duomenų; po ikiteisminio proceso, kuris buvo nutrauktas, Administracija skyrė jo sutuoktinei tarnybinę nuobaudą – papeikimą; jis yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis, dažnai viešai kritikuoja Varėnos rajono savivaldybės mero ir Administracijos direktoriaus veiklą, todėl mano, kad jo sutuoktinei skirta nuobauda yra susijusi su jo veikla; jis pats neprašė Sodininkų bendrijos narių sąrašo; pareiškėja ir jis nežinojo, ar jie yra Sodininkų bendrijos nariai, ar ne, nes negaudavo sąskaitų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl norėjo išsiaiškinti šias aplinkybes; jie pradėjo gauti sąskaitas už komunalinių atliekas surinkimą ir tvarkymą visai neseniai, po kelių raštiškų kreipimųsi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą; buvo siekta išsiaiškinti, ar bus gaunamos sąskaitos, ar ne, ar jie gaus sąskaitas kaip Sodininkų bendrijos nariai, ar jiems reikia kreiptis į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą; pareiškėja persiuntė jam Sodininkų bendrijos narių sąrašą, jis pamatė, kad jie yra įtraukti į tą sąrašą; šiuo metu jis nėra Sodininkų bendrijos valdymo organo narys; jis dalyvavo ir buvo susirinkimo pirmininkas, kai buvo išrinktas naujas pirmininkas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas apžvelgė VTĮ normas (3 str. 1 d. 1 p., 7 p., 10 p., 16 str. 1 d. 1 p., 5 p., 6 p., 8 p.), Tvarkos aprašo normas (5.1 p., 5.2 p.), Taisyklių normas (8 p., 13 p., 14.3 p., 14.4 p.), Darbo tvarkos taisyklių normas (19.5 p., 19.8 p.).

7. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos padaryta veika pažeidžia VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 punktą ir 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 punktą, 6 punktą ir 8 punktą, Darbo tvarkos taisyklių 19.5 punktą ir 19.8 punktą.

8. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas) pateiktą asmens duomenų sąvoką, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) apibrėžtas asmens duomenų, fizinio asmens sąvokas, padarė išvadą, kad Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Reglamente apibrėžtas asmens duomenų ir fizinio asmens sąvokas.

9. Teismas, įvertinęs Sodininkų bendrijos narių sąrašo turinį, padarė išvadą, kad Sodininkų bendrijos narių sąraše, persiųstame pareiškėjai, buvo asmenų duomenys, saugotini teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad tarp pareiškėjos ir Administracijos nekilo ginčas, kad Sodininkų bendrijos narių sąraše yra asmens duomenys.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus dėl būdo, kuriuo pareiškėja gavo Sodininkų bendrijos narių duomenis, dėl to, kad pareiškėja persiuntė Sodininkų bendrijos narių sąrašą savo sutuoktiniui, šie duomenys nebuvo persiųsti jokiems kitiems tretiesiems asmenims, nebuvo padaryta žala, nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės, Administracijos veikla nesutriko, nebuvo neigiamo rezonanso visuomenėje, pažymėjo, kad šios aplinkybės nustatytos, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, o ne dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės. Todėl Ikiteisminio tyrimo metu tirtos aplinkybės ir padarytos išvados negali būti įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys įrodinėtinas aplinkybes dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

11. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad ji kreipėsi į Alytaus rajono atliekų tvarkymo centrą Specialistę dėl savo asmeninių reikalavimų ir kad ji galėjo gauti ginčo informaciją kitais teisėtais būdais.

12. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos skundo argumentai nepanaikina pareiškėjos pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų dėl informacijos gavimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Todėl ir pareiškėjos skundo argumentai, kad ji perdavė gautą informaciją tik savo sutuoktiniui, ar motyvai, dėl kurių pareiškėja siekė gauti šią informaciją, nekeičia vertinimo, kad pareiškėjos pasirinktas asmens duomenų gavimo būdas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentą dėl Specialistės darbinių funkcijų aplaidaus atlikimo, persiuntus pareiškėjai Sodininkų bendrijos narių sąrašą, pažymėjo, kad būtent pareiškėja 2021 m. sausio 12 d. paskambino Specialistei, prašydama pateikti Sodininkų bendrijos narių ir asmenų, turinčių ir valdančių nuosavybes teise nekilnojamąjį turtą Sodininkų bendrijoje, sąrašą.

14. Teismo nelaikė pagrįstu pareiškėjos skundo argumentą, kad asmenys, nuolat gyvenantys Sodininkų bendrijos teritorijoje ir aktyviai dalyvaujantis jos veikloje, t. y. pareiškėja ir jos sutuoktinis nežinojo, kad jie yra šios bendrijos nariai ir kad jie galėjo gauti šiuos duomenis, nesikreipdami į Sodininkų bendrijos pirmininkę.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja, vykdydama Varėnos seniūnijos vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, neturėjo įgaliojimų prašyti ir gauti į tarnybinį elektroninį paštą Specialistės pateiktus Sodininkų bendrijos narių asmens duomenis, o, juos gavusi, negalėjo tvarkyti juos.

16. Teismas pripažino, kad pareiškėja naudojo gautus Sodininkų bendrijos narių asmens duomenis ne tarnybos interesais ir ne pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytą tvarką. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėja perdavė neteisėtai gautus asmenų duomenis su jos tarnybine veikla nesusijusiam asmeniui – pareiškėjos sutuoktiniui. Specialistė negalėjo žinoti apie pareiškėjos paskyrimą į kitas pareigas.

17. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, pasinaudojusi savo tarnybine padėtimi, gavo neskelbtinus Sodininkų bendrijos narių asmens duomenis.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja, be teisinio pagrindo prašiusi Specialistės pateikti duomenis ir gavusi 48 Sodininkų bendrijos narių asmens duomenis, nevykdė tarnybinių užduočių ir funkcijų su šiais duomenimis, t. y. ji gavo duomenis ir naudojo juos ne tarnybos, bet asmeniniais interesais.

19. Teismo vertinimu, pareiškėja, nebūdama valstybės tarnautoja, nebūtų galėjusi gauti asmens duomenis būtent tokiu būdu, nes šie asmens duomenys buvo teikti Administracijos darbuotojui, būtent Specialistė pateikė asmens duomenis pareiškėjai, kaip Administracijos valstybės tarnautojai.

20. Teismo vertinimu, pareiškėja žinojo, kad nagrinėjamu atveju ji neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Specialistę ir prašyti asmens duomenų, ir kad, naudodamasi tarnybiniu elektroniniu paštu ir gautus duomenis perdavusi trečiajam asmeniui (pareiškėjos sutuoktiniui), panaudojo savo tarnybinę padėtį ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų.

21. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad pareiškėjos veiksmai teisingai įvertinti kaip tyčiniai, o pareiškėjos kaltė forma – tiesioginė tyčia.

22. Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes naudojosi ne tarnybiniu, o asmeniniu telefonu, nevykdė tarnybinių funkcijų, nes jai buvo suteiktas nedarbingumas.

23. Teismo vertinimu, nors pareiškėja skambino asmeniniu telefonu, tačiau ji veikė kaip valstybės tarnautoja, nes paprašė suteikti informaciją, kurios ji, kaip fizinis asmuo, neturėjo teisės gauti. Pareiškėja gavo prašytą informaciją į tarnybinį elektroninį paštą. Be to, pareiškėja neteisėtai atskleidė gautus duomenis savo sutuoktiniui.

24. Teismas sutiko su Administracija, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja nesilaikė Tvarkos apraše nustatytų draudimų skelbti ir platinti Administracijos konfidencialią informaciją, siųsti ją į asmenines ar trečiųjų asmenų elektroninio pašto dėžutes, jei tokie veiksmai nėra susiję su darbinių funkcijų vykdymu, naudoti Administracijos elektroninį paštą asmeniniams tikslams.

25. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo sudarytos galimybės vykdyti savo funkcijas nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta tapo jų nurodyta gyvenamoji ar pastovaus buvimo vieta, kurioje technologijų pagalba darbuotojai galėjo vykdyti visas jiems pavestas funkcijas.

26. Teismas, įvertinęs 2021 m. gegužės 31 d. išvadą, konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas ištirtas tinkamai, ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, išsamiai ištirti visi tarnybinio nusižengimo elementai, teisingai nustatyta pareiškėjos kaltės forma, priežastinis ryšys ir pasekmės, tinkamai įvertinti įrodymai.

27. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta tinkamai nuobaudų skyrimo ribose.

28. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentą, kad Administracija praleido terminą pranešimui apie tarnybinį nusižengimą pateikti, vadovavosi VTĮ 33¹ straipsniu, Tarnybinių nuobaudų tvarkos aprašo normomis (5 p., 6 p., 8 p.).

Žemesnės instancijos teismas

29. Teismas nustatė, kad Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo įteiktas pareiškėjai ketvirtą darbo dieną nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, ir padarė išvadą, kad Administracija nepažeidė Tarnybinių nuobaudų tvarkos aprašo 8 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino įteikti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.

30. Teismas pripažino, kad pranešimui apie tarnybinį nusižengimą keliami reikalavimai (įteikimo terminai ir pranešimo turinio reikalavimai) nebuvo pažeisti, todėl negalėjo apriboti pareiškėjos galimybės pasinaudoti VTĮ 33¹ straipsnyje numatytomis teisėmis.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl Administracijos direktoriaus ir komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, šališkumo, pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Administracijos direktoriaus ir komisijos narių šališkumą. Teismo vertinimu, pareiškėjos išreikšti įtarimai yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip įstatymus atitinkantys šališkumo įrodymai, o komisijos nariai bei kiti Administracijos darbuotojai, tarp jų ir pati pareiškėja, yra tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldūs Administracijos direktoriui. Tačiau tai nėra ir negali būti pagrindas teigti, kad komisija buvo suformuota iš Administracijos direktoriui palankių ar nuo jo priklausančių asmenų ir priėmė šališką 2021 m. gegužės 31 d. išvadą.

32. Teismas nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, nustatė, kad tarnybos laikotarpiu pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta gerai, tarnautoja nebuvo skatinta ar apdovanota, neturėjo tarnybinių nuobaudų.

33. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti panaikintas 2021 m. birželio 7 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

34. Teismas, konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, atmetė pareiškėjos skundą.

35. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti 3 056,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III.

36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą. Apeliantė prašo priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėja, kartodama nustatytas bylos aplinkybes, argumentus ir aplinkybes, išdėstytas skunde, grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:

Žemesnės instancijos teismas

37.1. teismo išvada, kad pareiškėja padarė asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nes ji neteisėtai gavo asmens duomenis, perdavė juos, sudarė galimybę naudotis asmens duomenimis, neteisėtai atskleidė juos, yra nepagrįsta ir neteisėta. Reglamentas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kuriais vadovavosi teismas, netaikomi pareiškėjai, nes, pagal Reglamento 2 straipsnio c punktą, Reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Atsižvelgus į Ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja skambino Specialistei iš asmeninio telefono, turėdama nedarbingumą, o teismo posėdyje Specialistė pripažino, jog pareiškėja jai pasakė, jog skambina asmeniniu klausimu, teismas nepagrįstai taikė aptartus asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus pareiškėjos atžvilgiu;

37.2. teismo padarytos išvados, kad pareiškėja neteisėtai atskleidė asmens duomenis ir padarė žalą, prieštarauja Ikiteisminio turimo metu surinktiems įrodymams;

37.3. nei Reglamentas, nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nenumato atsakomybės už duomenų gavimą. Tai reiškia, kad teismas taikė pareiškėjai atsakomybę už neegzistuojantį pažeidimą;

37.4. nei Reglamentas, nei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nenumato atsakomybės asmenims, kuriems asmens duomenys buvo atsiųsti – atskleisti per klaidą ar nesant teisėto pagrindo dėl duomenų valdytojo ar tvarkytojo klaidos, neapdairumo ir saugumo reikalavimų nesilaikymo. Būtent asmens duomenų valdytojas ar tvarkytojas – šiuo atveju Specialistė – turėjo pareigą įsitikinti, ar yra teisėtas pagrindas išsiųsti pareiškėjai Sodininkų bendrijos narių sąrašą su asmens duomenimis. Administracijos ir teismo argumentai, kad šiuo atveju pareiškėja suklaidino Specialistę, yra klaidingi, nes Ikiteisminio tyrimo medžiaga ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos teiginius, jog Specialistė suprato, jog pareiškėja skambino jai dėl asmeninių klausimų, susijusių su jos sąskaitomis už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjos nekilnojamojo turto valdymo vietoje. Šiuo atveju Specialistei turėjo būti taikomi aukštesni sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo standartai, dėl to ji turėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti, ar ji turi teisėtą pagrindą išsiųsti pareiškėjai Sodininkų bendrijos narių sąrašą savo iniciatyva;

37.5. teismas neįvertino, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu duomenys tvarkomi gavus duomenų subjekto sutikimą (Reglamento 6 str. 1 d. a p.). Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai atsiųsti asmens duomenys buvo anksčiau paskelbti viešai Facebook sukurtoje grupėje. Tai reiškia, kad Sodininkų bendrijos gyventojai sutiko paviešinti savo asmens duomenis, kad kiti Sodininkų bendrijos gyventojai tvarkytų šiuos duomenis. Be to, nebuvo gauta Sodininkų bendrijos narių skundų dėl to, kad pareiškėja gavo Sodininkų bendrijos narių sąrašą;

Žemesnės instancijos teismas

37.6. teismas neįvertino, kad būtent Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras, būdamas atsakingas už asmens duomenų valdymą ir tvarkymą, manydamas, kad įvyko duomenų saugumo pažeidimas, nagrinėjamu atveju pažeidė pareigą pranešti apie tai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir duomenų subjektams, t. y. nebuvo įgyvendintos visos priemonės ir nustatyta, ar įvyko duomenų saugumo pažeidimas;

37.7. teismo sprendimu formuojama klaidinga praktika, sudaranti sąlygas valstybės tarnautoją pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą vien tik nustačius, kad į valstybės tarnautojo elektroninį paštą buvo išsiųsti asmens duomenys;

37.8. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja, pasinaudodama tarnybine padėtimi, gavo neskelbtinus asmens duomenis, nes pareiškėja, kaip buvo nurodyta skunde, turi teisę susipažinti su Sodininkų bendrijos dokumentais. Teismo išvada, kad pareiškėja, kaip fizinis asmuo, neturėjo teisės gauti Sodininkų bendrijos narių sąrašo, neteisėta, nes prieštarauja SBĮ 22 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktams;

37.9. teismo argumentas, kad pareiškėja galėjo naudotis asmeniniu telefonu ir vis tiek veikti kaip valstybės tarnautoja, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, skambindama iš asmeninio telefono, vykdė tiesiogines tarnybines pareigas. Teismo sprendimas formuoja ydingą praktiką, pagal kurią valstybės tarnautojams nepaliekama jokia teisė į asmeninį gyvenimą, siekiant spręsti gyvenime iškylančius asmeninius klausimus;

37.10. teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo pakankamai aktyvus, atidus ir neatliko išsamaus bei objektyvaus įrodymų tyrimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 s. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008), pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus priimti išsamius ir motyvuotus sprendimus;

37.11. teismas suvaržė pareiškėjos teisę į gynybą, nepatikrinęs 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje konstatuotų aplinkybių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, t. y. ar 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje konstatuotos aplinkybės įrodytos, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004; 2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1067/2014; 2019 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1675-629/2019);

37.12. teismas neįvertino pareiškėjos skundo argumentų, kad 2021 m. gegužės 31 d. išvada pagrįsta tik interpretacijomis, priimta išimtinai remiantis Specialistės parodymais, neatsižvelgus į pareiškėjos pateiktus duomenis, neįvertino, kad Specialistė ne kartą keitė parodymus;

37.13. nors teismas ne kartą akcentavo, kad 2021 m. sausio 12 d. pareiškėja skambino Specialistei, tačiau į bylą nėra pateiktas šio pokalbio garso įrašas, kuris leistų įvertinti skambučio turinį ir aplinkybes;

37.14. nors teismas nurodė, kad pareiškėja galėjo paprašyti Sodininkų bendrijos pirmininkės, kad ji suteiktų jai reikalingą informaciją, tačiau Ikiteisminio tyrimo metu Sodininkų bendrijos pirmininkė nurodė, kad ji atsisakė suteikti pareiškėjai prašomą informaciją;

37.15. teismo išvada, kad pareiškėja objektyviai nepagrindė Administracijos direktoriaus ir komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, narių šališkumą, yra nepagrįsta. Byloje nustatyti Administracijos veiksmai, vykdant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, rodo akivaizdų Administracijos direktoriaus ir komisijos narių šališkumą;

37.16. teismo išvada, kad pranešimo apie tarnybinį nusižengimą terminai ir pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys atitinka nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsta. Nors Administracija ir teismas pateisina Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą termino praleidimą tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, tačiau ši aplinkybė negali paneigti fakto, kad Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjai nebuvo įteiktas per nustatytą terminą;

37.17. teismas neįvertino, kad Administracijos veiksmai rodo mobingo naudojimą pareiškėjos atžvilgiu. Dar iki tarnybinio nusižengimo tyrimo Administracija ne kartą inicijavo pareiškėjos veiklos patikrinimus, ne kartą liepė pareiškėjai išeiti iš darbo savo noru. Kiekviena situacija, susijusi su pareiškėja, yra viešinama spaudoje;

37.18. teismas, nepanaikinęs 2021 m. birželio 7 d. įsakymo, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog pareiškėja, neteisėtai tvarkydama asmens duomenis, pakenkė ir sumenkino Sodininkų bendrijos pirmininkės reputaciją, priėmė sprendimą dėl kito asmens, t. y. Sodininkų bendrijos pirmininkės teisių, nors ji byloje nekėlė tokio reikalavimo, nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja negalėjo sumenkinti Sodininkų bendrijos pirmininkės reputacijos, nes tik juridiniai, o ne fiziniai asmenys turi teisę į dalykinę reputacijos apsaugą. Bylos nagrinėjimo metu Administracija negalėjo paaiškinti, kaip pasireiškė Sodininkų bendrijos pirmininkės reputacijos pabloginimas (sumenkinimas), pareiškėjai gavus Sodininkų bendrijos narių sąrašą dėl Specialistės klaidos. Nėra aišku, kaip Administracijos direktorius nustatė, kad Sodininkų bendrijos pirmininkė tinkamai atlieka savo pareigas ir tvarko bei saugo jai patikėtus asmens duomenis teisės aktų nustatyta tvarka. Nei Administracija, nei komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, neatlieka priežiūros funkcijų asmens duomenų apsaugos srityje, todėl neturi kompetencijos vertinti, ar Sodininkų bendrijos pirmininkė laikėsi duomenų apsaugos taisyklių. Šiuo metu Sodininkų bendrijos pirmininkė yra atleista iš Sodininkų bendrijos pirmininkės pareigų, tačiau ji atvyko į teismo posėdį, įvykusį 2022 m. vasario 23 d., turėdama visus Sodininkų bendrijos dokumentus, kuriais disponuoti ji neturi teisės. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl buvusios Sodininkų bendrijos pirmininkės sąžiningumo ir siekio laikytis aukštų veiklos standartų;

37.19. nors nagrinėjamas ginčas nėra tapatus situacijai dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos nariams suteikiamų teisių, tačiau juos sieja tapati teisė susipažinti su bendrijų narių sąrašu. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, pateikė išaiškinimą dėl daugiabučių gyvenamų namų bendrijos narių teisių susipažinti su bendrijos narių sąrašu, nurodydama, kad visi butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu. Nėra išskirta, kokiu būdu bendrijos nariai ir (ar) nekilnojamojo turto savininkai turi teisę susipažinti su bendrijos narių sąrašu, kad toks susipažinimas būtų laikomas teisėtu;

37.20. teismas nenustatė reikšmingos aplinkybės, kad Administracija nepaprašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ar kito duomenų apsaugos specialisto išaiškinimo dėl to, kam taikoma atsakomybė duomenų saugumo pažeidimo atveju bei kam ir kaip turi būti pranešta, įvykus duomenų pažeidimui.

Atsiliepimas

38. Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą, nepriteisti pareiškėjos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Administracija, kartodama nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:

38.1. teismas tinkamai taikė Reglamento ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas;

38.2. teismo nustatytos bylos aplinkybės neatitinka pareiškėjos įvykio versijos, jog Sodininkų bendrijos narių sąrašas jai buvo pateiktas per „klaidą“;

38.3. pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl asmens duomenų subjektų sutikimo nepagrįsti, nes duomenys, kurie buvo paviešinti Facebook grupėje, nėra tie, kurie buvo atsiųsti pareiškėjai. Todėl pareiškėjos pateikti į bylą įrodymai neleido padaryti išvados, kad Sodininkų bendrijos gyventojai, paviešindami dalį savo asmens duomenų, davė sutikimą, kad kiti Sodininkų bendrijos gyventojai juos tvarkytų;

38.4. teismas pagrįstai nevertino Specialistės ar Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro, kaip asmens duomenų valdytojo, veiksmų dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo;

38.5. bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji ar jos sutuoktinis buvo Sodininkų bendrijos nariai, todėl turi teisę susipažinti su Sodininkų bendrijos dokumentais. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra įtikinamas pareiškėjos argumentas dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisės susipažinti su Sodininkų bendrijos dokumentais;

38.6. naujas pareiškėjos argumentas, susijęs su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos narių teise susipažinti su bendrijų narių sąrašu, nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju įstatymo analogija negalima;

38.7. tarnybinio nusižengimo veika, padaryta ne tik tiesiogiai vykdant tarnybines pareigas, bet ir ne tarnybos metu, nėra ta aplinkybė, kuri pati savaime neleistų konstatuoti faktą, jog valstybės tarnautojas ne tarnybos metu padarė tarnybinį nusižengimą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik atliekant tarnybines pareigas, nepagrįstas. Teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėja, pasinaudodama susidariusia situacija ir Administracijos jai suteiktomis techninėmis galimybės dirbti nuotoliniu būdu, pasinaudojo tarnybine padėtimi;

38.8. teismas tinkamai įvertino 2021 m. gegužės 31 d. išvadą ir joje konstatuotas aplinkybes;

38.9. Administracija neturėjo pareigos pranešti apie duomenų saugumo pažeidimą, nes pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo sprendžiamas Specialistės ar Alytaus rajono atliekų tvarkymo centro, kaip asmens duomenų valdytojo, atsakomybės klausimas;

38.10. teismas, nepanaikinęs 2021 m. birželio 7 d. įsakymo, nenusprendė dėl kito asmens – Sodininkų bendrijos pirmininkės – teisių. Komisija, atlikusi pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, konstatavo, kad buvo padaryta žala Sodininkų bendrijos pirmininkės reputacijai, remdamasi Ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, nei teismui, nei Administracijai, sprendžiant dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės, nebuvo būtina nustatyti žalą;

38.11. teismo padarytos išvados ir nustatytos aplinkybės neprieštarauja Ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms;

38.12. pareiškėjos argumentai dėl mobingo yra nepagrįsti, nes Administracija savo veiksmais vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas;

38.13. teismas teisingai apskaičiavo Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą įteikimo pareiškėjai terminą ir padarė teisingą išvadą, kad šis terminas nebuvo pažeistas;

38.14. teismas išnagrinėjo bylą tinkamai, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, buvo pakankamai aktyvus, aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, ištyrė jas visapusiškai, objektyviai. Teismas išklausė proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertino Ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, į bylą pateiktus įvairius dokumentus, laikėsi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas.

41. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai panaikinamas. Todėl teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. aptariant tik tuos aspektus, kurie nurodyti pareiškėjos apeliaciniame skunde.

42. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės nauji argumentai dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo ir nepagrįstumo, kurie nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (argumentai, susiję su mobingo naudojimu, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos narių teise susipažinti su bendrijų narių sąrašu) nenagrinėjami apeliacine tvarka ir dėl jų nepasisakoma.

43. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams (statutiniams pareigūnams) tvarką, ne kartą akcentuota, jog tam tikrų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumu (be kita ko, dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų, draudimo skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą nesilaikymo), o kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iki 2016 m. liepos 1 d. – 89 str. 1 d. 3 p.), kuriame nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–736/2004; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019). Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti individualų administracinį aktą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005; 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Administracijos direktorius, kuris skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, ar komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, nariai, surašę 2021 m. gegužės 31 d. išvadą, buvo šališki, turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą šiuo aspektu, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos keliamomis abejonėmis. Pažymėtina, kad nors pareiškėja 2021 m. gegužės 20 d. paaiškinimuose išreiškė abejonę dėl komisijos, atlikusios pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, išankstinio nusistatymo, tačiau ji jo nepagrindė objektyviais įrodymais, be to, ji nesinaudojo Tarnybinių nuobaudų tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta teise teikti motyvuotą nušalinimą.

45. VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad, kai paaiškėja, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas; jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas. Tarnybinių nuobaudų tvarkos aprašo 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (nuo komisijos sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo atliktas, nepažeidus šių terminų, nustačius, kad, atnaujinus sustabdytą pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo įteiktas pareiškėjai nepraleidus 5 darbo dienų termino.

47. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu, daro išvadą, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėja vertina byloje esančius įrodymus kitaip ir (ar) nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, tikrindamas 2021 m. birželio 7 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos medžiagą, 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje pateiktus argumentus ir aplinkybes, bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir aplinkybes, sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstė motyvus, kuriais pagrindė padarytas išvadas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo (pareigūno) veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas; jį padaręs valstybės tarnautojas (pareigūnas); valstybės tarnautojo kaltė; atitinkamais atvejais turi būti nustatytos ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-320-821/2022).

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjai paskirta už tai, kad 2021 m. sausio 12 d. pareiškėja, neturėdama tam teisėto pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojos pareigomis, kreipėsi į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Specialistę su prašymu pateikti Sodininkų bendrijos narių sąrašą, kuris buvo atsiųstas į jos tarnybinį elektroninį paštą ir kurį ji perdavė su pareiškėjos tarnybine veika nesusijusiam asmeniui (sutuoktiniui). Nustatyta, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė valstybės tarnautojų veiklos atsakomybės (VTĮ 3 str. 1 d. 1 p.), nesavanaudiškumo (VTĮ 3 str. 1 d. 7 p.), pagarbos žmogui ir valstybei (VTĮ 3 str. 1 d. 10 p.) principus, pareigą laikytis įstatymų reikalavimų (VTĮ 16 str. 1 d. 1 p. ir 5 p.), pareigą laikytis savivaldybių institucijų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 16 str. 1 d. 6 p.), pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (VTĮ 16 str. 1 d. 8 p.), Tvarkos aprašo 5.1 punktą, kuriame draudžiama skelbti, platinti Administracijos konfidencialią informaciją internete, įrašyti ją į duomenų saugojimo laikmenas, siųsti į asmenines ar elektroninio pašto dėžutes, jei tokie veiksmai nėra susiję su darbinių funkcijų vykdymu, ir Tvarkos aprašo 5.2 punktą, kuriame draudžiama naudoti Administracijos elektroninį paštą asmeniniams, komerciniams tikslams ar kitiems tikslams, kurie gali pažeisti Administracijos ar kitų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, Taisyklių 8 punktą, pagal kurį asmens duomenys Administracijoje renkami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, juos gaunant tiesiogiai iš duomenų subjektų, oficialiai užklausiant reikalingą informaciją tvarkančių ir turinčių teisę ją teikti subjektų ar sutarčių ir teisės aktų pagrindu prisijungiant prie atskirus duomenis kaupiančių duomenų bazių, registrų ir informacinių sistemų, Taisyklių 13 punktą, pagal kurį Administracijos darbuotojai turi teisę rinkti tvarkyti, perduoti, saugoti, naikinti ar kitais naudoti asmens duomenis tik atlikdami savo tiesiogines funkcijas, apibrėžtas pareigybių aprašymuose arba priskirtas Administracijos direktoriaus pavedimu ir tik teisės aktų nustatyta tvarka, Darbo tvarkos taisyklių 19.5 punkte nustatytą pareigą laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos principų, ir 19.8 nustatytą pareigą nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su ta tarnyba (darbu) susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, 2021 m. gegužės 31 d. išvadoje nurodytas aplinkybes ir argumentus, 2021 m. birželio 7 d. įsakymo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo ir nepagrįstumo, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų išvadai, jog pareiškėja, eidama Administracijos Varėnos seniūnijos vyresniąja specialistės pareigas, kurios veiklos sritys nėra susijusios su Alytaus regionų atliekų tvarkymo centro veiklos sritimi – atliekų tvarkymu, neturėdama Administracijos pavedimo atlikti šiuos veiksmus, kreipėsi į Alytaus regionų atliekų tvarkymo centro Specialistę, prašydama pateikti duomenis, kurie nagrinėjamu atveju nebuvo susiję su jos tarnybine veikla (tarnybinių funkcijų atlikimu). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėja nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią išvadą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami, pareiškėjos vertinimu, netinkami Alytaus regionų atliekų tvarkymo centro Specialistės, kitų institucijų veiksmai, yra nesusiję su pareiškėjos veiksmų vertinimu tarnybinės atsakomybės kontekste ir nepaneigia pareiškėjos atliktų veiksmų ir jų vertinimo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Specialistės ir kitų subjektų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, nes jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

52. Pareiškėjos atlikto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Taigi pasekmės nėra būtinas tokio tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiama, kad nebuvo padaryta žala, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.

53. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjai išduoto nedarbingumo pažymėjimo, taip pat dėl to, kad pareiškėja skambino Alytaus regionų atliekų tvarkymo centro Specialistei iš asmeninio mobiliojo telefono, pažymi, kad veika, padaryta ne tarnybos metu, nėra aplinkybė, kuri pati savaime darytų neįmanomą konstatuoti faktą, jog valstybės tarnautojas ne tarnybos metu padarė tarnybinį nusižengimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1627-556/2019; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2312-968/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, einanti Administracijos Varėnos seniūnijos vyresniosios specialistės pareigas, privalėjo žinoti jos veiklai taikytinus principus ir taisykles bei laikytis jų ne tik tiesiogiai atlikdama savo pareigas, bet ir ne tarnybos metu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja, paskambinusi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Specialistei, būtų aiškiai nurodžiusi, kad jos prašomas pateikti Sodininkų bendrijos narių sąrašas yra reikalingas jai asmeniškai, kad ji būtų nurodžiusi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Specialistei aplinkybes, kurios pagrįstų jos teisę gauti duomenis ne tik apie save ir savo sutuoktinį, bet ir apie kitus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, susidariusioje situacijoje privalėjo suvokti, kad ji gavo kitų asmenų duomenis (Sodininkų bendrijos narių sąrašą) ne kaip privatus asmuo, o kaip valstybės tarnautoja. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja, gavusi Sodininkų bendrijos narių sąrašą į tarnybinį elektroninį paštą, nesiėmė jokių veiksmų, kad kitų asmenų duomenys nebūtų naudojami ir pasiekiami kitiems asmenims, priešingai, ji perdavė šiuos asmenų duomenis su jos tarnybine veikla nesusijusiam trečiajam asmeniui (jos sutuoktiniui). Tai, kad, kaip teigia pareiškėja, ji galbūt galėjo gauti šiuos duomenis kitais būdais, nepaneigia jos veiksmų neteisėtumo šiuo konkrečiu atveju.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė