Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog 2021 m. birželio 7 d. atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovas) direktorius A. V. priėmė įsakymą Nr. DP-228 „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai D. S. skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji, neturėdama tam teisėto pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojo pareigomis, kreipėsi į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir ARATC) rinkliavų administravimo specialistę S. V. su prašymu pateikti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, kurį neteisėtai gavo į savo tarnybinį el. paštą ir perdavė su jos tarnybine veikla nesusijusiam asmeniui (sutuoktiniui), taip sudarydama galimybę juo naudotis. Taigi neteisėtai atskleidė sąraše esančius sodininkų bendrijos duomenys neskelbtini)48 narių asmens duomenis ir padarė žalą: sumenkino sodininkų bendrijos duomenys neskelbtini) pirmininkės V. S. reputaciją ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos vardą, sukėlė visuomenėje nepasitikėjimą savivaldos institucija asmens duomenų apsaugos srityje. Atsakovo vertinimu, Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 7 ir 10 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 8 punktų, Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DV-1322 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.1 ir 5.2 punktų, Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. DV-825 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“, 8, 13 punktų, Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DV-1433 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 19.5 ir 19.8 punktų reikalavimus.

ARATC turimas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašas susideda iš šių asmens duomenų: narių vardai ir pavardės, gyvenamosios vietos adresas, sodo bendrijoje valdomo turto adresas ir informacija, ar sodo bendrijos nariai nuolat gyvena sodo bendrijoje, ar tik sezoniniu metu. Šiuos duomenis pasiūlė pateikti ARATC rinkliavų administravimo specialistė S. V. po 2021 m. sausio 12 d. pareiškėjos skambučio, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, koks bus mokestis už atliekų tvarkymą, ir pasitikslinti, ar ji yra įtraukta į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, kurie sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pateikiami ARATC kasmet. Pareiškėja gavo informaciją apie visus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius.

Pareiškėja su sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašu turi teisę susipažinti, nes yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė. Atitinkamai Pareiškėjai nėra žinoma, ar ARATC, vadovaudamasi vidiniais dokumentais ir teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą, turėjo teisę sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašą persiųsti Pareiškėjai, kaip šios sodininkų bendrijos narei.

Be to, Pareiškėja kreipimosi į ARATC ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašo gavimo metu nevykdė tarnybinių funkcijų, kadangi turėjo nedarbingumą ir buvo namie.

Pareiškėjos nuomone, Komisija atlikdama galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė teisės aktus.

Komisija buvo sudaryta 2021 m. kovo 5 d. Atsakovo administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. DV-184 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“, tačiau pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Pareiškėjai buvo įteiktas tik 2021 m. gegužės 13 d., t. y. po 44 darbo dienų nuo Komisijos sudarymo. Taigi Komisija vykdydama jai priskirtas funkcijas pažeidė Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą. Komisijos pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra neišsamus, prieštaraujantis nutraukto Ikiteisminio tyrimo medžiagai, nėra nurodyta Komisijos sudėtis.

Pareiškėja pažymėjo, jog administracijos direktorius ir Komisijos nariai jai buvo šališki, kadangi jos sutuoktinis P. S. eina Varėnos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nario pareigas, priklauso opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai. Vykstant Tarybos posėdžiams jis kritikuoja / kritikavo administracijos direktoriaus A. V. darbą, jo teikiamas ataskaitas ir kompetenciją eiti pareigas, taip pat ne kartą yra pasisakęs apie Varėnos rajono savivaldybės mero A. K. privačių ir viešųjų interesų pažeidimus. Pareiškėjos vertinimu, jos sutuoktinio veikla Taryboje turi tiesioginę neigiamą įtaką jos darbo atmosferai, darbo sąlygoms ir karjeros galimybėms. Komisijos sudėtis Pareiškėjai buvo paviešinta kelios dienos iki Išvados priėmimo. Administracijos direktorius suformavo Komisiją iš jam palankių arba nuo jo priklausomų asmenų, kad Pareiškėjai būtų suformuluotas tarnybinis pažeidimas.

Administracijos direktorius 2021-02-26 įpareigojo Personalo skyriaus vedėją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį tyrimą dėl Pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. 2021-03-05 įsakymu Nr. DV-184 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta komisija Pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, susidedanti iš: I. R. – Personalo skyriaus vedėjos (komisijos pirmininkė), komisijos narių V. V. – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto, D. L. – Varėnos seniūnijos seniūno (tiesioginio vadovo).

Pradėjus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad Pareiškėjos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga 2021-03-08 raštu Nr. PSD-709(3.25.) perduota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatui baudžiamojo proceso įstatymo numatytų procesinių veiksmų atlikimui ir sprendimo priėmimui. 2021-04-13 gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021-04-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08154-12, kad Pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. 2021-05-03 Atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyr. prokurorą su skundu prašydama panaikinti 2021-04-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08154-12. 2021-05-11 gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2021-05-10 nutarimas atsisakyti tenkinti skundą dėl 2021-04-12 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, todėl 2021-05-11 buvo atnaujinta tarnybinio patikrinimo procedūra.

Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, 2021-05-13 Pareiškėjai buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-16-(5.22). Pranešime buvo pateikta visa su galimu tarnybiniu nusižengimu susijusi informacija ir prašoma pateikti paaiškinimą iki 2021-05-20. Pareiškėja 2021-05-20 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nesutinkanti, kad padarė tarnybinį nusižengimą, ir paaiškino jai žinomas aplinkybes. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2021-05-31 surašė išvadą Nr. TN-18-(5.22) „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“ ir 2021-06-07 buvo priimtas ginčijamas įsakymas Nr. DP-228 „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalo žinoti, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja, kad iš valstybės ir savivaldybės įstaigų duomenis asmuo gali gauti tik apie save ir tik kreipdamasis nustatyta tvarka, todėl Pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja gavo informaciją apie visus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius, bet šią informaciją ji galėjo teisėtai gauti ir kitais būdais, nepanaikina pareigos laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų informacijai gauti. Lietuvos sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad sodo bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, arba valstybės įmonėje Registrų centre užsisakyti išplėstinį SB (duomenys neskelbtini) duomenų išrašą, todėl pareiškėja savo asmeniniais tikslais jai reikiamą informaciją turėjo gauti Sodininkų bendrijos įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Dėl tarnybinio patikrinimo išvadai keliamų reikalavimų pastebėtina, kad Komisija vadovavosi VTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir LVAT suformuota praktika.

Išvadoje yra nurodyta ne tik kokias teisės aktų normas Pareiškėja pažeidė, bet ir kokiomis aplinkybėmis ir kokiais Pareiškėjos veiksmais tai buvo padaryta, kokias pasekmes sukėlė šie veiksmai, kodėl Pareiškėja turi būti traukiama tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjai nenurodant, koks konkretų nusižengimo sudėties elementą pagrindžiančių įrodymų vertinimas nebuvo atliktas Išvadoje, – Pareiškėjos teiginys remiasi formalia prielaida, kad buvo suvaržoma teisė į gynybą, kuri šiuo atveju pačios Pareiškėjos turėtų būti nurodoma ne abstrakčiai.

Įsakymu vadovas ne tik sudarė Komisiją, bet ir pavedė jai atlikti tarnybinį patikrinimą, todėl tarnybinio patikrinimo pradžia laikytina įsakymo priėmimo data 2021-03-05. Suskaičiavus darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo iki pranešimo apie tarnybinį nusižengimą Pareiškėjai įteikimo ir iš to laikotarpio atėmus į tarnybinio patikrinimo atlikimo laiką neįskaitytiną laikotarpį, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nustatyta, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Pareiškėjai buvo įteiktas 4 (ketvirtąją) darbo dieną nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, todėl Atsakovė nepažeidė Aprašo 8 punkte numatyto 5 darbo dienų termino pranešimui apie nusižengimą įteikti. Komisija teikdama pranešimą apie nusižengimą laikėsi visų jai keliamų reikalavimų. Pranešime buvo nurodytas Pareiškėjos padarytas nusižengimas ir atskleistas nusižengimo turinys.

Pareiškėja kaip galimą atskirą pagrindą skundžiamam Įsakymui panaikinti nurodo, kad direktorius ir nuo jo priklausantys Komisijos nariai priėmė atitinkamą Įsakymą ir Išvadą būdami šališki Pareiškėjai.

Pareiškėjos sutuoktinio P. S. politinė veikla niekaip nesusijusi su Pareiškėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu, nebent paties P. S. elgesys, kai neteisėtai gautus SB (duomenys neskelbtini) narių asmens duomenis Pareiškėja persiuntė būtent P. S.. Pareiškėja, siekdama argumentuoti, kad Išvadą priėmė jai šališki Komisijos nariai, nurodo, kad, „susipažinusi su Komisijos sudėtimi, nustatė, kad V. V. dirba pakaitiniu valstybės tarnautoju, bet einant tarnybines pareigas Pareiškėjai tapo žinoma, kad 2021 m. birželio 16 d. V. V. laimės konkursą ir taps karjeros valstybės tarnautoju su didesniu koeficientu nei kiti skyriuje ilgiau dirbantys darbuotojai, kadangi puikiai sutaria su Atsakovo administracijos direktoriumi. Suėjus numatytam laikotarpiui V. V. laimėjo konkursą.“ Visiems žinomas faktas yra tas, kad konkursus valstybės tarnautojų pareigoms eiti organizuoja ir atrankas vykdo Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Kadangi Skundo pateikimo metu Pareiškėjos minimos atrankos rezultatai buvo paskelbti Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje, tai šiuos duomenis Pareiškėja skunde galėjo vertinti kaip prielaidą, kuria neturėtų būti pagrįstas teisinis sprendimas, tačiau Pareiškėja teigia, kad šiuos duomenis gavo „einant tarnybines pareigas“ (tai niekuo nesusiję su Pareiškėjos einamomis pareigomis ir jos pareigybės aprašymu), todėl tokie jos veiksmai tarnybos metu renkant asmens duomenis laikytini neteisėtais, o argumentai dėl Komisijos nario V. V. šališkumo grįsti Pareiškėjos prielaidomis.

Pažymėtina, kad dėl likusių dviejų Komisijos narių šališkumo, kaip ir dėl Komisijos nario V. V., Pareiškėja konkrečių įrodymų nepateikia, bet nurodo, kad jie visi yra šališki vien dėl to, kad yra priklausomi nuo administracijos direktoriaus. Pažymėtina, kad visi Komisijos nariai ir likusieji įstaigos darbuotojai, tarp jų ir pati Pareiškėja, yra tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldūs administracijos direktoriui, kaip susiję teisiniais darbdavio ir darbuotojo santykiais, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindu Pareiškėjai teigti, kad Komisija buvo suformuota iš direktoriui palankių ar nuo jo priklausančių asmenų, dėl to Komisija priėmė šališką sprendimą jos atžvilgiu.

Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba atliekų tvarkymo centre ir pagal darbo pobūdį jai tenka bendradarbiauti su ūkio skyriumi iš savivaldybės administracijos. Iš ūkio skyriaus buvo gautas prašymas surinkti Varėnos rajone esančių sodų bendrijų narių sąrašus. Sąrašus sausio 11 d. ji persiuntė V. T., kuris ir prašė sąrašų. Sausio 12 d. jai paskambino D. S. ir prašė tų pačių sąrašų. Kadangi pareiškėja atlikdama savo darbo funkcijas dažnai teikdavo jai socialinio būsto nuomos sutartis, ji manė, kad pareiškėjai sąrašų reikia pavesto darbo atlikimui, t. y. darbiniais klausimais, todėl ji persiuntė pareiškėjai sąrašus. Pareiškėja skambino penktadienį darbo dienos pabaigoje, gal pusę keturių, ir pasakė, jog jai reikalingi sodų bendrijos sąrašai. Joms dar bekalbant telefonu ji išsiuntė sąrašus ir jai jau išsiuntus sąrašus paskutiniai pareiškėjos žodžiai buvo, jog tai jai reikia asmeniniais reikalais. Apie visą šią situaciją sužinojo, kai jai reikėjo rašyti pasiaiškinimą dėl pareiškėjai persiųstų sąrašų. Pareiškėja jai nurodė, kokiu adresu siųsti sąrašus, kad ne į asmeninį elektroninį paštą, o į savivaldybės. Ji pareiškėjos asmeniškai nepažįsta, susidūrusi tik darbiniais klausimais, žino, kad dirba su socialinių būstų sutartimis, ji jau turėjo pareiškėjos darbo elektroninį paštą ir jos bendradarbiaudavo elektroniniais laiškais. Pareiškėja pasakė, kad siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), dėl to jai ir nekilo klausimų, kad čia asmeniniais reikalais pareiškėjai prireikė sąrašo.

Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji buvo 2019 m. išrinkta sodų bendrijos pirmininke. Dar 2018 m. bendrijos nariai susirinkimo metu nutarė kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę ir susižinoti sąlygas dėl privažiavimo prie bendrijos kelio asfaltavimo. Sodų valdyba yra parengusi pagal valstybės įstatymus asmens duomenų apsaugos sodų bendrijoje taisykles. Kadangi buvo ginčai dėl kelio asfaltavimo, jos prašė pateikti sodininkų bendrijos narių sąrašą. Bendrijos narių sąrašas yra niekam neteikiamas, už sąraše esančių bendrijos narių duomenų apsaugą yra atsakingas bendrijos pirmininkas. Elektroniniu paštu buvo paaiškinta, kad duomenys yra neteikiami. Pareiškėja neprašė sąrašų, nes ji nėra sodininkų bendrijos narė. Ji su pareiškėja yra kaimynės, paskutinį kartą bendravusios 2019 m. rugpjūčio mėnesį. „Facebook“ svetainėje buvo nurodyta, kad yra 52 nariai, o buhalterė parašė tikrąjį skaičių, kiek yra sodų narių. Pagal bendrą bendrijos narių susitarimą buvo nuspręsta, kad atsisako atliekų tvarkymo tarpininko vaidmens. Kiekvieno nekilnojamojo turto objekto savininkas už atliekų tvarkymą mokės atskirai. Paskutinis sodininkų bendrijos narių sąrašas buvo pateiktas Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Ji, nenorėdama likti kalta, kad neapsaugojo sodų bendrijos narių duomenų, pati kreipėsi į savivaldybės administraciją. Pirmiausia paskambino į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą ir paklausė, kam buvo atskleisti duomenys. Buvo pasakyta, kad sodininkų bendrijos narių sąrašas buvo išsiųstas D. S.. Buvo nutarta kreiptis į savivaldybę ir pranešti, kad buvo atskleisti bendrijos narių duomenys. Priėmimas į bendrijos narius vyksta tokia tvarka, kai asmuo įsigyja sklypą bendrijoje, jis turi teisę būti bendrijos nariu arba likti kitu asmeniu. Jeigu pageidauja būti sodo bendrijos nariu, paduodamas pareiškimas valdybai, valdyba jį registruoja ir pateikia svarstyti artimiausiam sodininkų susirinkimui. Nei pati Pareiškėja, nei jos sutuoktinis tokio prašymo nebuvo pateikę. Pareiškėja žinojo, kad ji nėra bendrijos narė. 2020 m. susirinkimai nevyko, kadangi buvo pandemija. Net ir sodininkų bendrijos narys negali gauti visų bendrijos narių sąrašo.

Liudytojas P. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja D. S. yra jo sutuoktinė. Jo žmonai darbovietėje buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Prokuratūroje jie buvo apklausti dėl galimai nutekintų sodininkų bendrijos narių duomenų. Po ikiteisminio proceso, kuris buvo nutrauktas, Varėnos rajono savivaldybės administracija skyrė jo sutuoktinei tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Jis yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis, dažnai viešai kritikuojantis Varėnos rajono savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus veiklą, todėl mano, kad jo sutuoktinei skirta nuobauda yra susijusi su jo veikla. Jis pats sąrašo neprašė. Jie nežinojo, ar jie yra sodininkų bendrijos nariai, ar ne, negaudavo sąskaitų už atliekų tvarkymą, todėl norėjo pasiaiškinti šias aplinkybes. Sąskaitas už atliekas pradėjo gauti visai neseniai, po kelių raštiškų kreipimosi į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą. Pagrindinė priežastis ir buvo išsiaiškinti, ar jie gaus sąskaitas, ar ne, ar jie gaus sąskaitas kaip bendrijos nariai, ar jiems reikia kreiptis į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą. Tą sąrašą sutuoktinė jam persiuntė, jis pamatė, kad jie yra įtraukti į tą sąrašą ir tiek. Šiuo metu jis nėra bendrijos valdymo organo narys. Jis dalyvavo ir buvo susirinkimo pirmininkas, kai buvo išrinktas naujas pirmininkas.

Pareiškėja prašo panaikinti 2021 m. birželio 7 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. V. priimtą įsakymą Nr. DP-228 „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“.

Bylos duomenimis, Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimo Pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo buvo pradėtas atsižvelgiant į Senosios Varėnos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2021-02-17 pranešimą Nr. 81 „Dėl teisės į duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą galimo pažeidimo“. Atsakovė 2021-02-18 raštu Nr. PS-4-(5.51) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į ARATC prašydama informuoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis Pareiškėja kreipėsi į ARATC dėl SB (duomenys neskelbtini) narių sąrašo pateikimo. ARATC 2021-02-24 raštu Nr. S-21-584 Atsakovei pateikė prašomą informaciją. Administracijos direktorius 2021-02-26 įpareigojo Personalo skyriaus vedėją sudaryti komisiją ir atlikti tarnybinį tyrimą dėl Pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo. 2021-03-05 įsakymu Nr. DV-184 „Dėl komisijos tarnybinio nusižengimo tyrimui sudarymo“ buvo sudaryta komisija Pareiškėjos galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti, susidedanti iš: I. R. – Personalo skyriaus vedėjos (komisijos pirmininkė), komisijos narių V. V. – Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto, D. L. – Varėnos seniūnijos seniūno (tiesioginio vadovo). Pradėjus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad Pareiškėjos veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, administracijos direktoriaus sprendimu tarnybinis patikrinimas sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga 2021-03-08 raštu Nr. PSD-709(3.25.) perduota Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo atlikimui. 2021-04-13 gavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021-04-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08154-12, nustačius, kad Pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. 2021-05-03 Atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos Alytaus apylinkės vyr. prokurorą su skundu prašydama panaikinti 2021-04-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08154-12 ir pakartotinai atlikti ikiteisminį tyrimą. 2021-05-11 Atsakovė gavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2021-05-10 nutarimą atsisakyti tenkinti skundą dėl 2021-04-12 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, todėl 2021-05-11 buvo atnaujinta tarnybinio tyrimo procedūra. 2021-05-13 Pareiškėjai buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-16-(5.22). Pareiškėja 2021-05-20 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nesutinkanti, kad padarė tarnybinį nusižengimą ir paaiškino jai žinomas aplinkybes. Komisija 2021-05-31 surašė išvadą Nr. TN-18-(5.22) „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“. 2021-06-07 priimtas įsakymas Nr. DP-228 „Dėl D. S. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji, neturėdama tam teisėto pagrindo ir pasinaudodama einamomis valstybės tarnautojo pareigomis, kreipėsi į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro rinkliavų administravimo specialistę S. V. su prašymu pateikti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, kurį neteisėtai gavo į savo tarnybinį el. paštą ir perdavė su jos tarnybine veikla nesusijusiam asmeniui (sutuoktiniui), taip sudarydama galimybę juo naudotis. Taip neteisėtai atskleidė sąraše esančius sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 48 narių asmens duomenis ir padarė žalą: sumenkino sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės V. S. reputaciją ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos vardą, sukėlė visuomenėje nepasitikėjimą savivaldos institucija asmens duomenų apsaugos srityje. Atsakovo vertinimu, Pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 7 ir 10 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 8 punktų, Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. DV-1322 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.1, 5.2 punktų, Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. DV-825 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“, 8, 13 punktų, Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DV-1433 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 19.5 ir 19.8 punktų reikalavimus.

Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka, kuri pažeidžiama valstybės tarnautojo neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė VTĮ 3 str. 1 d. nurodytų pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, kuriais grindžiama tarnautojų veikla. Tarnybinio nusižengimo vertinimui reikšmingi:

VTĮ 3 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta: „1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą“;

VTĮ 3 str. 1 d. 7 p., kuriame nurodyta: „7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui), tarnauti išimtinai visuomenės interesams“;

VTĮ 3 str. 1 d. 10 p., kuriame nurodyta: „10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus“.

VTĮ 16 str. 1 d. nurodytos pagrindinės valstybės tarnautojų pareigos. Tarnybinio nusižengimo vertinimui reikšminga:

VTĮ 16 str. 1 d. 1 p., kuriame nurodyta: „1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“;

Reikalavimai Administracijos darbuotojams, kurie naudojasi Administracijos suteiktu elektroniniu paštu, interneto prieiga, dokumentų valdymo sistema, kitomis informacinėmis sistemomis bei duomenų bazėmis ir kita informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga, nurodyti Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2017-12-12 įsakymu Nr. DV-1322 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte. Tarnybiniam tyrimui ir vertinimui reikšmingi:

Asmens duomenų tvarkymą Administracijoje reglamentuoja Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklės, patvirtintos Administracijos direktoriaus 2018-08-02 įsakymu Nr. DV-825 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse nustatyti asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, asmens duomenų tvarkymo tikslai, duomenų subjekto teisės ir jų įgyvendinimo tvarka, duomenų apsaugos techninės ir organizacinės priemonės Administracijoje. Tarnybiniam nusižengimui įvertinti yra reikšmingi šie reikalavimai:

Administracijos darbo tvarką, kurios tikslas – užtikrinti geresnį Administracijos darbo organizavimą, racionalų darbo laiko, žmogiškųjų išteklių naudojimą bei darbo drausmę, reglamentuoja Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos Administracijos direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. DV-1433 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 19 punkte nurodytos pagrindinės Administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų pareigos. Tarnybinio nusižengimo vertinimui reikšmingi:

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Pareiškėjos padaryta veika visiškai atitinka VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 7 ir 10 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 ir 8 punktų, Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2016-12-30 įsakymu Nr. DV-1433, 19.5, 19.8 punktų reikalavimų pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai ištirti ginčo situaciją, teismui būtina atsakyti į klausimą, kokie duomenys remiantis teisės normomis laikomi Asmens duomenimis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pateikta tokia asmens duomenų sąvoka: asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Remiantis Asmens duomenų tvarkymo Varėnos rajono savivaldybės administracijoje taisyklių 8 punktu, administracijos darbuotojai turi teisę rinkti, tvarkyti, perduoti saugoti, naikinti ar kitaip naudoti asmens duomenis tik atlikdami savo tiesiogines funkcijas, apibrėžtas pareigybių aprašymuose arba priskirtas Administracijos direktoriaus pavedimu, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtas sąvokas: asmens duomenys – tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Iš byloje pateikto ARATC sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašo matyti, jog jis susideda iš šių asmens duomenų: narių vardai ir pavardės, gyvenamosios vietos adresas, sodo bendrijoje valdomo turto adresas ir informacija, ar sodo bendrijos nariai nuolat gyvena sodo bendrijoje, ar tik sezoniniu metu, o tai iš esmės atitinka asmens duomenų sąvokos turinį, įtvirtintą 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje: „Asmens duomenys – tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius“, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos narių sąraše, persiųstame pareiškėjai, buvo asmenų duomenys, saugotini teisės aktų nustatyta tvarka. Iš esmės nagrinėjant bylą tarp Pareiškėjos ir Atsakovės šiuo atveju dėl asmens duomenų turinio ginčo nekilo.

Pareiškėja ginčija būdo, kuriuo gavo SB (duomenys neskelbtini) narių duomenis, neteisėtumą, grįsdama jį savo teise gauti šią informaciją tiek minėtu, tiek ir kitais būdais. Pareiškėja teigia, kad ji ir jos sutuoktinis yra SB (duomenys neskelbtini) nariai, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad: nėra pagrįstos informacijos, kad vykdytai sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių apklausai galėjo būti panaudoti duomenys iš sąrašo, kurį gavo Pareiškėja; su Pareiškėjos gautu sąrašu susipažino tik jos sutuoktinis. Nėra duomenų, kad sąrašas buvo platinamas ar jame esanti informacija būtų atskleista tretiesiems asmenims ir tai sukeltų žalą; ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl Pareiškėjos veiksmų nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės, nesutriko institucijos veikla, veikla nesukėlė neigiamo rezonanso visuomenėje. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga tirdama situaciją nustatė aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir šią veiką kvalifikuojančius požymius, šių požymių buvimą ar nebuvimą ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kontekste. Ikiteisminio tyrimo institucija nesprendė Pareiškėjos drausminės atsakomybės klausimo ir 2021-05-10 nutarime nurodė, kad „Varėnos rajono savivaldybės administracija turėtų įvertinti, ar D. S. nepadarė drausminio nusižengimo“. Prokuroro nutarime konstatuojama, kad, nesant būtinybės, visos Pareiškėjos padarytos veikos aplinkybės nebuvo tirtos, todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos netirtos ir dėl to nenustatytomis įvardytos aplinkybės negali būti įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodinėtinas aplinkybes dėl Įsakymo panaikinimo.

Pareiškėja, būdama valstybės tarnautoja, privalo žinoti, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja, kad iš valstybės ir savivaldybės įstaigų duomenis asmuo gali gauti tik apie save ir tik kreipdamasis nustatyta tvarka, todėl atmestini Pareiškėjos motyvai, kad ji kreipėsi į ARACT dėl savo asmeninių klausimų, norėdama pasiaiškinti dėl atliekų tvarkymo sąskaitų, gavo informaciją apie visus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narius, bet šią informaciją ji galėjo teisėtai gauti ir kitais būdais. Tai nepanaikina pareigos laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų informacijai gauti. Įstatymais ir valstybės institucijų teisės aktais nustatytos tiek asmens duomenų, tiek kitų duomenų gavimo tvarkos riboja ne tik valstybės tarnautojo, kuriam šiuo atveju taikomi padidinti tinkamo elgesio reikalavimai, bet ir bet kurio piliečio teisę gauti duomenis apie kito asmens asmeninį gyvenimą. Šiuo atveju Pareiškėjos teisė gauti duomenis nėra absoliuti, todėl jos nurodyti motyvai, dėl kurių ji prašė pateikti duomenis, ar tas faktas, kad ji duomenis perdavė tik savo sutuoktiniui, neturi reikšmės kaip nors legalizuojant Pareiškėjos pasirinktą asmens duomenų gavimo būdą, kuris prieštarauja teisės normų reikalavimams.

Pareiškėja nesutinka, kad gaudama sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių sąrašą į savo darbinį elektroninį paštą ir jį atskleisdama savo sutuoktiniui padarė tarnybinį nusižengimą. Kaip vieną iš nesutikimo argumentų nurodo, kad SB (duomenys neskelbtini) narių sąrašas buvo paviešintas dėl ARATC rinkliavų administravimo specialistės S. V. aplaidumo, susijusio su darbo funkcijų atlikimu. Tačiau S. V. nurodė, kad 2021-01-12 į ją telefonu kreipėsi Turto valdymo skyriaus vyr. specialistė D. S., kuri paprašė pateikti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių ir asmenų, turinčių ir valdančių nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sąrašą, kurį ji, vadovaudamasi abipusiu pasitikėjimu, nes pagal anksčiau nusistovėjusį darbo pobūdį Pareiškėja pati S. V. teikdavo socialinių būstų nuomos sutartis mokėtojų duomenims sutikslinti, 2021-01-12 elektroniniu paštu nusiuntė Pareiškėjai. Taigi, pati pareiškėja kreipėsi į S. V. siekdama gauti ją dominančią informaciją ir tokią informaciją gavo.

Vykdydama Varėnos seniūnijos vyresn. specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2020-06-15 įsakymu Nr. DV-455, numatytas funkcijas, Pareiškėja neturėjo įgaliojimų prašyti ir į tarnybinį elektroninį paštą gauti ARATC darbuotojos S. V. pateiktus sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių asmens duomenis, o gavusi negalėjo jų tvarkyti. Pareiškėja gautą informaciją naudojo ne tarnybos interesais ir ne pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytą tvarką. Duomenys, nurodyti Alytaus apylinkės prokuratūros 2021-04-12 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-08154-12 ir 2021-05-10 nutarime atsisakyti patenkinti skundą dėl 2021-04-12 nutarimo panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, įrodo, kad neteisėtai gautus duomenis Pareiškėja perdavė su jos tarnybine veikla nesusijusiam asmeniui – savo sutuoktiniui P. S. (šių aplinkybių tiek pareiškėja, tiek ir jos sutuoktinis neneigė ir teismo posėdžio metu). Nustatytos aplinkybės, kad Pareiškėja įvykdė duomenų persiuntimą sutuoktiniui P. S. (trečiajam asmeniui), kuris turėjo galimybę susipažinti su sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių asmens duomenimis, yra faktas, įrodantis asmens duomenų atskleidimą persiunčiant ar kitu būdu sudarant galimybę palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. kad Centro rinkliavų administravimo specialistė S. V. nežinojo apie jos paskyrimą į kitas pareigas ir tebelaikė ją už duomenų tvarkymą atsakinga Administracijos Turto valdymo skyriaus vyr. specialiste. Trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, išskyrus duomenų subjektą, duomenų valdytoją, duomenų tvarkytoją ir asmenis, kurie yra tiesiogiai duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo įgalioti tvarkyti duomenis.

Taigi, pareiškėja pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir gavo neskelbtinus sodininkų bendrijos narių asmens duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo Pareiškėjai, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą.

Remiantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Pareiškėja žinojo, kad nagrinėjamu atveju į ARACT specialistę dėl duomenų gavimo kreipiasi neturėdama tam teisinio pagrindo ir ne teisės aktų nustatyta tvarka, naudodamasi tarnybiniu elektroniniu paštu, ir gautus duomenis perdavė trečiajam asmeniui (sutuoktiniui) ir taip sudarė galimybę jais naudotis, – tokiu būdu tarnybinę padėtį panaudojo ne tarnybos interesais, o savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų. Esant tokioms aplinkybėms tarnybinio tyrimo metu pareiškėjos veiksmai teisingai įvertinti kaip tyčiniai, o kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Pareiškėja nurodė, kad Atsakovė praleido terminą pranešimui pateikti.

Pareiškėja kaip galimą atskirą pagrindą skundžiamam Įsakymui panaikinti nurodo, kad administracijos direktorius ir Komisijos nariai priėmė skundžiamą Įsakymą ir Išvadą būdami šališki Pareiškėjai ir siekdami dirbtinai suformuoti tarnybinį nusižengimą. Argumentuoja tuo, kad Pareiškėjos sutuoktinis P. S. yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, priklausantis opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai, Tarybos posėdžių metu ne kartą kritikavęs administracijos direktoriaus veiklą ir ne kartą pasisakęs apie Varėnos rajono savivaldybės mero privačių ir viešųjų interesų pažeidimus. Pareiškėjos vertinimu, jos sutuoktinio veikla Taryboje turi tiesioginę neigiamą įtaką jos darbo atmosferai, darbo sąlygoms ir karjeros galimybėms.