Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-320-821/2022

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-26
Bylos Nr.: eA-320-821/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00503-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas: V. N.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos

Administracinė byla Nr. eA-320-821/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00503-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktorius 2021 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 41-29/21 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. N. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo tarnybinė nuobauda – pastaba, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2020 m. lapkričio 21 d. pareiškėja S. K. Z. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į Administraciją, prašydama ištirti pareiškėjo veiksmus, o konkrečiai: tą aplinkybę, jog 2020 m. lapkričio 20 d. turėjo vykti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), techninės priežiūros vykdymo patikrinimas, tačiau niekas iš Administracijos neatvyko ir patikrinimo neatliko. Dėl šios priežasties Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius (toliau – ir Skyrius) Administracijos direktoriaus pavedimu inicijavo tyrimą, kurį atlikus 2021 m. sausio 14 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. A164-5/21(3.4.53-AD18) (toliau – ir Išvada), ir pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

2.2. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. Skyriui pateikė paaiškinimus dėl pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo, kuriuose nurodė aiškius ir pagrįstus bei objektyvius argumentus, dėl kurių atsakomybė pareiškėjui negali būti taikoma, o pradėtas tyrimas turi būti nutrauktas. Nepaisant to, Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už: 1) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino; 2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų; 3) Administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-3226/19 patvirtintų „Statinių naudojimo priežiūros taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 7.4.3 punkte ir 10.4.2 punkte nustatytos tvarkos; 4) Administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 40-338/20 patvirtintos „(duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo“ 6 ir 8 punktų; 5) Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 40-187/19 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) poskyrio nuostatų 9.12 punkto; 6) Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 40-17/20 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 75.1 ir 75.2 punktų; 7) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 1-397 patvirtintų Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 8.1 ir 8.2 punktų; 8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 857 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkto pažeidimus.

2.3. Įsakyme nurodoma, kad VAĮ ir Taisyklių pažeidimus lėmė tai, jog pareiškėjas atsakymą į S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą (2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (toliau – ir Atsakymas)) parengė „neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų“. Pareiškėjas pažymėjo, jog į 2020 m. spalio 8 d. el. paštu pateiktą prašymą (reg. Nr. A97-32189/20) raštas į Administracijos dokumentų valdymo sistemą „Avilys“ įkeltas 2020 m. lapkričio 6 d. iki 11.00 val. Taigi, šiuo atveju pavėluota apie 11 valandų, nes terminas atsakymui pateikti baigėsi 2020 m. lapkričio 5 d. 00:00. Raštas derintas, pasirašytas tik po savaitgalio 2020 m. lapkričio 9 d. ir Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas užregistruotas Nr. A51-142098/20 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“. Administracija visiškai nevertino tos aplinkybės, jog 2020 m. lapkričio 7 ir 8 d. yra savaitgalis, todėl po derinimo ir pasirašymo atsakymas pateiktas formaliai pavėlavus vos dvi dienas. Pavėlavimas šiuo atveju yra visiškai formalus, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių nei darbdaviui, nei interesantei. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmuose būtų galima konstatuoti pažeidimą, jis yra visiškai mažareikšmis ir negali lemti tarnybinės nuobaudos pareiškėjo atžvilgiu taikymo, nes toks pavėlavimas yra sąlygotas ne paties pareiškėjo tyčinių veiksmų, bet tos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams tenkantis darbo krūvis yra itin didelis – laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. išnagrinėta 31 užduotis, patikrinti 46 daugiabučiai gyvenamieji namai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakymas į pareiškėjos prašymą buvo įkeltas pavėluotai dėl kitų užduočių su ypatinga kontrole.

2.4. Atsakyme nurodytas Namo patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., tai užfiksuota statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu, be kitų Namo bendrojo naudojimo konstrukcijų, apžiūrėtos ir bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Išvadoje nurodytos prielaidos apie tai, jog patikrinimas yra atliktas ne lapkričio 20 d., nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas, atsakovui pateikdamas paaiškinimus, aiškiai pagrindė, jog patikrinimas buvo atliktas būtent 2020 m. lapkričio 20 d. Nors Patikrinimo aktas surašytas ne tą pačią dieną, kai vyko patikrinimas (2020 m. lapkričio 20 d.), o vėliau (2020 m. gruodžio 3 d.) – tai neprieštarauja teisės normoms, tokių normų Išvadoje nenurodė ir Skyrius. Dėl darbo krūvio (duomenys neskelbtini)skyriaus specialistai ne visuomet spėja sukelti statinių tikrinimo duomenis, tačiau tai nereiškia, kad tikrinimas nebuvo atliktas, ar kad jis nebuvo atliktas nurodytą dieną.

2.5. Valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę galima taikyti tik tada, jeigu yra nustatytos drausminės atsakomybės sąlygos, įskaitant tarnautojo kaltę ir objektyvius pažeidimą sudarančius veiksmus. Aptariamu atveju pareiškėjo kaltė nenustatyta, kadangi susidariusią situaciją nulėmė ne pareiškėjo, o atsakovo veiksmai dėl netinkamo darbo organizavimo ir ypatingai didelio (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojams tenkančio darbo krūvio, ilgametės susidariusios situacijos nesprendimo, ką pripažįsta ir pats atsakovas. Tai yra savarankiškas pagrindas Įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, nes netinkami atsakovo atliekami darbo organizavimo veiksmai ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo nežymiai pavėluoto atsakymo įkėlimą, ir tai šalina tarnautojo drausminę atsakomybę. Administracijos 2020 m. spalio 2 d. rašte Nr. A51-123813/20 „Dėl reikalavimo vykdymo“, skirtame Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse, nurodyta: „Iš daugiametės praktikos jau žinoma, kad vienas statinių naudojimo priežiūros vykdytojas per dieną gali patikrinti 3 vidutinius (5 aukštų 4 laiptinių) daugiabučius gyvenamuosius namus, surašyti jų techninės priežiūros patikrinimo aktus. Tam, kad įvykdyti Reglamento 105 punkto atskirų papunkčių, tarp jų ir 105.1 papunkčio reikalavimus, ir išnagrinėti gautus Savivaldybėje prašymus, skundus dėl pastatų priežiūros (per metus gaunama apie 3 tūkst. skundų, prašymų, pranešimų), Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyryje turėtų dirbti 35 statinių naudojimo priežiūros vykdytojai (šiuo metu dirba 8 specialistai)“. Šiuo metu (duomenys neskelbtini)dirba vos 23 proc. visam (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo krūviui padengti reikalingų darbuotojų. Kaip nurodyta paaiškinimuose ir yra pripažinęs atsakovas, (duomenys neskelbtini) skyriuje šiuo metu yra itin didelis darbo krūvis, kuris lemia, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai neturi galimybių visų jiems skiriamų užduočių atlikti laiku. Atsakovas, spręsdamas dėl atsakomybės pareiškėjui taikymo, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir todėl priėmė neobjektyvų bei VTĮ 32 straipsnio normas pažeidžiantį Įsakymą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus.

2.6. Išvada, aiškinant Taisyklių nuostatas, yra grindžiama prielaidomis – pavyzdžiui, Išvadoje nurodoma, jog „manytina, kad pagal Taisyklių 10.4.1 ir 10.4.2 papunkčius buvo privaloma patikrinti šias aplinkybes. <...> nėra aprašyta, ar buvo užfiksuotas galimai buto įrengimo faktas, ką pareiškėja buvo nurodžiusi savo prašyme, todėl iš esmės apžiūra atlikta netinkamai, o pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nepilnai išnagrinėtos“. toks vertinimas yra nepagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, yra grindžiamas prielaidomis ir, kita vertus, į Išvados apimtį negali būti įtraukiami tie aspektai, kurie yra Atsakymo teisėtumo (VAĮ prasme) vertinimo aspektai. Šiuo atveju atsakovas, Išvadoje konstatuodamas tariamą neišsamumą, teisės aktų pažeidimus ir pan., visiškai ignoravo tą aplinkybę, jog Atsakymas nėra apskųstas administracine tvarka dėl jo neišsamumo ir pan., nors būtent tokios procedūros metu ir turėtų būti sprendžiama dėl to, ar Atsakymas atitinka VAĮ bei kitų (Išvadoje nurodytų) teisės aktų nuostatas. Dėl šios priežasties Išvadoje nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir (atitinkamai) Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pareiškėjas rengė dokumentą, tačiau jį tikrino ir vizavo (duomenys neskelbtini)skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja, o dokumentą pasirašė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, kurios jokių esminių pastabų nepateikė – vadinasi, buvo nuspręsta, jog dokumento turinys yra tinkamas (išsamumo, formalumų ir pan. atžvilgiu).

2.7. VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus atsakomybėn netraukiami. Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog dėl tokio mažareikšmio tarnybinio nusižengimo vykdant tyrimą naudojami Administracijos ištekliai (Skyriaus darbuotojų laikas, kiti ištekliai), nors pats pažeidimas, akivaizdu, gali būti pripažintas tik formaliu ir nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių. Tokią poziciją patvirtina ir pareiškėjui pateikto pranešimo turinys, kadangi jame net nėra nurodyta, jog dėl tariamai atlikto pažeidimo kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Net ir po paaiškinimų pateikimo nei Išvadoje, nei kitame dokumente nebuvo konstatuoti jokie neigiami padariniai. Tai reiškia, kad Skyrius nepagrindė (vadinasi, net ir neįvertino), jog aptariami pareiškėjo veiksmai galėtų arba turėtų būti laikomi kaip mažareikšmis ir formalus pažeidimas. Todėl tai taip pat yra pagrindas pripažinti Tyrimo išvadą ir Įsakymą neteisėtais ir nepagrįstais.

2.8. Nors paskirta nuobauda – pastaba – nėra griežčiausia, tačiau jos paskyrimas valstybės tarnautojui sukelia rimtas teisines pasekmes – tarnautojas negali būti skatinamas, tai pažymima jo asmens byloje, vertinant kasmetinę veiklą, o metų bėgyje gavus kitą nuobaudą – jis gali būti atleistas iš pareigų. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini)skyriaus tarnautojai turi didelį darbo krūvį, todėl formaliai atliekant tarnybinius tyrimus labai reali galimybė gauti antrą nuobaudą ir patirti kitus neigiamus padarinius. Paskirta nuobauda niekaip negali būti laikoma proporcinga savo sukeliamais pareiškėjui vidiniais išgyvenimais, bei ateityje galimai sukelti jam teisinius padarinis. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti pažeidimą. Jei būtų laikoma, kad pažeidimas buvo padarytas, toks pažeidimas gali būti laikomas tik mažareikšmiu, t. y. jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlusiu neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

2.9. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė papildomas aplinkybes dėl ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytų užduočių kiekio, pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini)skyriaus darbuotojų darbo krūvio, Patikrinimo akto turinio, tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo ir dėl galimo lygiateisiškumo pažeidimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui pastaba buvo skirta už tai, kad jis: nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino ir Taisyklių 7.4.3 papunktyje nustatytos tvarkos, į pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. A51 142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d.) neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų.

3.2. Byloje nėra ginčo ir pareiškėjas neneigia, kad per nustatytą terminą, t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d. neįvykdė nei vienos pareiškėjui paskirtos užduoties dalies, t. y. pareiškėjas iki 2020 m. lapkričio 5 d. neatsakė Pareiškėjai, o taip pat ir nepatikrino techninės priežiūros vykdymo, nepateikė reikalavimų dėl priežiūros, kaip numatė jam suformuluota užduotis. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jis atsakymą pateikti pavėlavo tik 11 valandų. Pareiškėjas iš tiesų pavėlavo ne 11 valandų – užduotį turėjęs įvykdyti iki 2020 m. lapkričio 5 d., faktiškai dalį užduoties (atsakyti Pareiškėjai) įvykdė tik 2020 m. lapkričio 16 d., t. y. atsakymą Pareiškėjai faktiškai išsiuntė tik dar po 10 dienų, kitą dalį užduoties (patikrinti techninės priežiūros vykdymą, teikti reikalavimus dėl priežiūros) pareiškėjas įvykdė dar vėliau – patikrinimo aktą su reikalavimais dėl priežiūros surašė ir užregistravo tik 2020 m. gruodžio 3 d. taip užduotį tinkamai atlikti pavėluodamas net mėnesį.

3.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog 2020 m. lapkričio 7 ir 8 d. buvo savaitgalis, todėl po derinimo ir pasirašymo Atsakymas pateiktas formaliai pavėlavus vos dvi dienas, o pareiškėjas negalėjo kontroliuoti Atsakymo derinimo proceso, pažymėjo, kad pareiškėjas privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, tiesioginio vadovo užduotis ir įpareigojimus (Tvarkos taisyklių 75.1 punktas), taigi, privalo atsakyti pareiškėjams, kaip nustato VAĮ ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės – per 20 darbo dienų, o tuo pačiu ir vykdyti teisėtus tiesioginio vadovo užduotis ir įpareigojimus – šiuo atveju užduotį pareiškėjas turėjo įvykdyti iki vadovo nustato termino, t. y. iki 2020 m. lapkričio 5 d., todėl turėjo planuoti savo darbą taip, kad iki užduoties vykdymo termino būtų atlikti visi reikiami veiksmai, o atsakymas iki 2020 m. lapkričio 5 d. ne tik parengtas, bet ir suderintas bei pasirašytas ir išsiųstas pareiškėjai.

3.4. Pareiškėjo pavėlavimo įvykdyti užduotį negalima laikyti visiškai formaliu, nesukėlusiu jokių neigiamų pasekmių nei darbdaviui, nei Pareiškėjai. Administracijos direktorius gavo konkretų Pareiškėjos skundą pareiškėjo atžvilgiu dėl jo netinkamai atliekamų pareigų, Administracijos tarnautojai turėjo atlikti faktinių aplinkybių, o joms pasitvirtinus – ir pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimus, kurio metu turėjo rengti dokumentus ir rinkti įrodymus. Atitinkamai, pareiškėjo pozicija, kad nei Administracija, nei interesantai nepatyrė jokių neigiamų pasekmių yra nepagrįsta ir neteisinga. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas skunde pripažino, kad vykdant tyrimą naudojami Administracijos ištekliai (Skyriaus darbuotojų laikas, kiti ištekliai), taigi pareiškėjas supranta, kad nagrinėjamu atveju dėl jo padarytų teisės pažeidimų turėjo būti naudojami ir papildomi Administracijos ištekliai, kurie būtų buvę sutaupyti, jei pareiškėjas pažeidimo nebūtų padaręs.

3.5. Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad vien dėl to, kad pareiškėjo veiksmai nagrinėjamu atveju sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes, pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu.

3.6. Pareiškėjas nei jo pažeidimą tyrusiems specialistams, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis iš tiesų dėl didelio darbo krūvio, kaip pats nurodo, negalėjo spėti atlikti jam pavestos užduoties. Siekiant išsiaiškinti realų pareiškėjo darbo krūvį, tyrimą atliekantys specialistai kreipėsi į pareiškėjo vadovus. Tyrimo išvadoje fiksuojama, kad Poskyrio vedėja S. K. 2021 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjo charakteristiką, be to, ir detalizavo pareiškėjo darbo krūvį, nurodant, kad remiantis užduočių suvestinės pagal vykdytojus duomenimis, pareiškėjui skirtos 327, iš kurių 194 atliktos laiku, o 133 vėlavo (už Pareiškėją mažiau užduočių buvo suformuota tik vienam poskyrio darbuotojui). Nurodyta pareiškėjo tiesioginio vadovo informacija neabejotinai verčia kritiškai vertinti pareiškėjo deklaratyvų rėmimąsi Administracijos 2020 m. spalio 2 d. raštu, kuriame nurodoma, kad vienas statinių naudojimo priežiūros vykdytojas per dieną gali patikrinti 3 vidutinius daugiabučius. Iš pateiktos pareiškėjo vadovės informacijos matyti, kad pareiškėjas faktiškai per metus patikrino tik 133 statinius. Pareiškėjas tikrino maždaug tik po vieną statinį per dvi darbo dienas, o tai yra net 6 kartus mažiau, nei nurodoma Administracijos 2020 m. spalio 2 d. rašte, kaip vieno statinio naudojimo priežiūros vykdytojo standartas (6 statiniai per 2 darbo dienas).

3.7. Atsakovas nesutiko, kad patikrinimo akto surašymas ne tą pačią dieną, kai vyko patikrinimas (2020 m. lapkričio 20 d.), o vėliau (2020 m. gruodžio 3 d.), neprieštarauja teisės normoms. Administracija tyrimo Išvadoje labai aiškiai nurodė, kuriomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis pareiškėjas turėjo atlikti rūsio patikrinimą ir surašyti patikrinimo aktą per 20 darbo dienų. Taisyklių 7.4.3 papunktyje įtvirtinta, kad priežiūros vykdytojas atlieka konkretaus statinio priežiūrą, kai gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinių priežiūros, kuris nagrinėjamas VAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia nuostata statinio ar jo dalies priežiūra gali būti vykdoma kai nagrinėjamas gautas skundas, prašymas ar pranešimas VAĮ nustatyta tvarka ir terminais. Tai rodo, kad pareiškėjas per VAĮ nustatytus terminus turėjo ne tik parengti ir pateikti atsakymą pareiškėjai, tačiau dar nagrinėjant skundą atlikti statinio ar jo dalies priežiūrą. Pareiškėjas ignoruoja Įsakyme nurodytas nuostatas ir Išvadoje pateiktus argumentus ir tik deklaratyviai teigia, kad jis jokių teisės normų nepažeidė, tokių normų Išvadoje nenurodė ir Administracija. Pareiškėjui buvo skirtas ne griežtas papeikimas, o švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, akivaizdu, kad nesukelia tokių neigiamų pasekmių, kurias nepagrįstai nurodo pareiškėjas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. N. skundą.

5. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Administracijoje 2020 m. lapkričio 21 d. buvo gautas S. K. Z. elektroninis laiškas, kuriame buvo keliamas klausimas dėl Administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto V. N. parengtame 2020 m. lapkričio 9 d. atsakyme pateiktos informacijos teisingumo, nes 2020 m. lapkričio 20 d. turėjo vykti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vykdymo patikrinimas, tačiau niekas iš Administracijos neatvyko ir patikrinimo neatliko.

5.2. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020 m. gruodžio 15 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-28561/20(2.1.19-AD18) apie pranešimo nagrinėjimo metu nustatytus galimus pažeidimus informavo Administracijos direktorių, kuris, susipažinęs su minėtame rašte išdėstytomis aplinkybėmis, 2020 m. gruodžio 15 d. rezoliucija pavedė pradėti galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

5.3. Administracijos Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyrius 2020 m. gruodžio 21 d. parengė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. A164-78/20(3.4.53-AD18), kuris pareiškėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 21 d. per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) „Avilys“ (susipažino 2020 m. gruodžio 22 d.). Pranešime nurodyta, kad pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai netinkamai atliktų jo kompetencijai priskirtų funkcijų, t. y. į Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. elektroniniu paštu pateiktą prašymą atsakymą pateikė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo parašu 2020 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. A51-142098/20(3.3.2.26EBŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ (užduoties vėlavimo priežastimi nurodyta – „tikrinti objektai numatyti kitoje užduotyje“), praleidęs 20 darbo dienų terminą. Tarpiniu atsakymu apie prašymo nagrinėjimo uždelsimo priežastis pareiškėjos neinformavo, todėl atsakymas galimai parengtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taip pat nagrinėjant minėtą prašymą neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų, kuriuos pagal suteiktus įgaliojimus turėjo atlikti, t. y. tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalėjo patikrinti prašyme nurodytas aplinkybes dėl namo rūsyje galimai nelegaliai užimtų patalpų ir vykdomų statybos darbų, ir tai nurodyti surašytame Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte; taip pat apie patikrinimo rezultatus turėjo informuoti pareiškėją, tačiau to nepadarė. Taip pat pranešime nurodyta, kad Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas DVS „Avilys“ registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d. (reg. Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS), todėl galimai patikrinimas atliktas ne 2020 m. lapkričio 20 d. 10.00 val. kaip kad buvo nurodyta jo atsakyme.

5.4. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė Korupcijos ir nusižengimų prevencijos skyriui paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

5.5. Skyrius, atlikęs tyrimą, 2021 m. sausio 14 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS), jį išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d., nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų ir tvarkos, taip pat iš Statinio techninės priežiūros patikrinimo (vykusio 2020 m. lapkričio 20 d.) akto, kuris DVS „Avilys“ registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS), turinio matyti, kad patikrinimas atliktas neišsamiai, atmestinai, pažeidžiant Taisyklių 7.4.3 ir 10.4.2 papunkčius. Tokiais savo aktyviais veiksmais pareiškėjas dėl savo kaltės pažeidė anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, jo elgesys vertintinas kaip sąmoningas ir aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

5.6. Administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 41-29/21 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas byloje vadovavosi VAĮ, VTĮ, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 1390 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas byloje siekė nustatyti, ar atliekant tarnybinį patikrinimą buvo tinkamai surinkta ir įvertinta medžiaga, ar pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ar jam paskirta nuobauda atitinka proporcingumo kriterijus.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis: nesilaikydamas VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino ir Taisyklių 7.4.3 papunktyje nustatytos tvarkos, į pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymą (išsiuntė tik 2020 m. lapkričio 16 d.) neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės patikrinimo (patikrinimas atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte neaprašė pareiškėjos S. K. Z. 2020 m. spalio 8 d. prašyme nurodytų aplinkybių dėl rūsio patalpų naudojimo patikrinimo rezultatų.

9. Teismas, atsižvelgdamas į VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus prašymų nagrinėjimo terminus jų pratęsimo galimybę ir tvarką, pažymėjo, kad pareiškėjas į Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. prašymą atsakymą parengė 2020 m. lapkričio 9 d., išsiuntė 2020 m. lapkričio 16 d., ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų iniciavęs termino atsakyti pareiškėjai pratęsimą, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo pareiškėjai pateikti atsakymą per 20 darbo dienų, tačiau šį terminą praleido.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas, atsižvelgdamas Taisyklių 7.4.3 papunkčio nuostatas dėl statinių priežiūros (patikrinimų) tvarkos ir terminų, sutiko su Išvadoje padaryta išvada, jog gavus skundą ar prašymą, pirmiausiai atliekamas statinio patikrinimas, t. y. iš esmės analizuojamos, patikrinamos skunde ar prašyme nurodytos aplinkybės, ir per VAĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą parengiamas atsakymas pareiškėjui. Teismas nustatė, kad statinio patikrinimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio 20 d. (patikrinimo aktas DVS „Avilys“ registruotas 2020 m. gruodžio 3 d.), o atsakymas pareiškėjai parengtas 2020 m. lapkričio 9 d., todėl pareiškėjas nesilaikė skundo nagrinėjimo tvarkos, t. y. pirmiausia parengė atsakymą pareiškėjai, o tik vėliau atliko statinio patikrinimą, nors visų pirma privalėjo atlikti statinio patikrinimą ir tik tada parengti atsakymą pareiškėjai.

11. Teismas kritiškai vertino skundo argumentus, kad tarnybinio nusižengimo padarymą lėmė ne paties pareiškėjo veiksmai, o Administracijos veiksmai dėl netinkamo darbo organizavimo ir ypatingai didelio (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojams tenkančio darbo krūvio, ir pažymėjo, kad valstybės tarnautojas negali pateisinti pareigybės aprašyme jam nustatytų funkcijų netinkamo atlikimo esančiu dideliu darbo krūviu, be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nepasinaudojo galimybe pratęsti atsakymo pateikimo į pareiškėjos prašymą terminą, kodėl tarpiniu atsakymu apie prašymo nagrinėjimo uždelsimo priežastis pareiškėjos neinformavo, taip netinkamai vykdė savo pareigines funkcijas.

12. Teismas nesutiko, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas yra mažareikšmis, nesukėlęs neigiamų padarinių, todėl tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta, ir, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, nurodė, kad pareiškėjo pažeidimas ne tik pažeidė kitų asmenų interesus, tačiau sukėlė neigiamas pasekmes ir Administracijai, šios aplinkybės yra konstatuotos pareiškėjo pažeidimo Išvadoje, su kuriomis teismas sutinka. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėja 2020 m. lapkričio 21 d. elektriniu paštu pateikė skundą dėl pareiškėjo parengtame 2020 m. lapkričio 9 d. Atsakyme pateiktos informacijos teisingumo, taip buvo pakenkta Administracijos įvaizdžiui, dėl šio pareiškėjo pažeidimo tyrimo Administracija privalėjo imtis veiksmų – atlikti galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog pranešime apie tarnybinį pažeidimą nebuvo nurodytos jo pažeidimo sukeltos pasekmės, nurodydamas, jog dėl padaryto tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės yra konstatuojamos motyvuotoje Išvadoje, kaip ir buvo padaryta.

13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų vertinimo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas ir Išvada buvo priimti VTĮ, Tvarkos aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo Įsakymo argumentai išdėstyti Tyrimo išvadoje). Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis, skundžiamas Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

III.

14. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. 41-29/21 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. N. skyrimo“, bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuojant šias aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio, 33 straipsnio 2 dalies nuostatų, neatsižvelgė į tai, jog terminas atliekant pareiškėjui pavestas pareigas yra praleistas tik minimaliai, padarytas nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių, yra mažareikšmis ir įvyko ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl itin didelio darbo krūvio.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškėjas statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nenurodė reikiamų aplinkybių bei neįvertino, jog terminas praleistas itin nežymiai (tik 11 val.), jis praleistas dėl didelio darbo krūvio ir užduočių su ypatinga kontrole vykdymo, kurio metu pareiškėjas turėjo patikrinti didelį kiekį pastatų (ne mažiau kaip 10 per savaitę), be to, (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistų vykdomų funkcijų apimtis labai didelė. Atsižvelgus į pareiškėjui tenkantį krūvį, termino praleidimas 11 valandų turi būti laikomas mažareikšmiu, o už termino praleidimą skiriama nuobauda – neproporcinga.

Šalies argumentai

15.3. Pareiškėjas nesutinka, jog statinio priežiūros patikrinimo akte nenurodė visų reikalingų aplinkybių, ir pažymi, jog Atsakyme išsamiai išdėstė, kokių veiksmų turi imtis Pareiškėja, norėdama atgauti galimai atimtą rūsį, o UAB „Mano Būstas Vilnius“ buvo įteikti įpareigojimai dėl numatyto Namo techninės priežiūros vykdymo patikrinimo. Patikrinimo metu buvo tikrinamos visos rūsio patalpos, taip pat buvo teikiami aprašymai. Pareiškėjas nesutinka, kad patikrinimo metu nebuvo tikrinamos tam tikros Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, ir nurodo, kad Namo bendrojo naudojimo rūsio patalpos buvo aprašytos, taip pat buvo nurodyta informacija apie vykstančius kosmetinius remonto darbus, užrakintose patalpose rastas statybinių medžiagų šiukšles, automobilių dalis bei baldus. Taigi, visos aplinkybės buvo iširtos ir nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas neatliko savo tarnybinių funkcijų.

15.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas pirmiausiai pateikė Pareiškėjai atsakymą, o tik vėliau vykdė Namo techninę priežiūrą dėl susidariusios situacijos, nulemta ne paties pareiškėjo veiksmų, o susidariusių aplinkybių, t. y. itin didelio darbo krūvio. Atliekamų veiksmų eiliškumas jokiame vidiniame akte nėra apibrėžtas, todėl vadovai, duodami tarnautojams užduotims, turėtų nustatyti jų eiliškumą, kitu atveju tarnautojas turi teisę pasirinkti užduočių atlikimo eiliškumą savarankiškai. Kadangi nagrinėjamu laikotarpiu buvo suformuotos dvi ypatingos užduotys, pareiškėjas pirmiausia jas ir vykdė. Dėl didelio darbo krūvio Namo patikrinimo terminas buvo nukeltas į 2020 metų lapkričio mėnesį. Šiam pastato patikrinimo nukėlimui neprieštaravo nei tiesioginiai pareiškėjo vadovai, nei (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja, nei (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, vizuodamos ir pasirašydamos Atsakymą Pareiškėjai.

15.5. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už jo padarytą pažeidimą reikia skirti tarnybinę nuobaudą, nes padarytas nusižengimas nesukėlė jokių padarinių ir yra mažareikšmis, nulemtas didelio darbo krūvio (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. išnagrinėtos 29 užduotys, patikrinti 76 statiniai, surašyti 44 techninės priežiūros patikrinimo aktai, t. y. vidutiniškai į dieną išnagrinėjama po 5 penkias užduotis), už kurio sureguliavimą atsakingas atsakovas, taigi, pažeidimas padarytas ne dėl pareiškėjo kaltės.

15.6. Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo pasekmių nebuvimo, taip pat dėl skirtos nuobaudos keliamų pasekmių pareiškėjui, ir pažymi, kad atsakovas minėtų aplinkybių neįvertino, taip pažeisdamas VTĮ 32 straipsnio ir 33 straipsnio 2 dalies nuostatas.

15.7. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, teigė, jog atliekant pareigybės aprašyme pavestas funkcijas negalima teisintis dideliu darbo krūviu, tačiau pareiškėjas, būdamas rūpestingas, net ir esant dideliam darbo krūviui atsakymą pilietei parengė pavėluodamas tik 11 valandų, ir toks pažeidimas yra mažareikšmis. Didelis darbo krūvis pareiškėjui sukėlė psichologinį ir fizinį nuovargį, todėl pareiškėjas nespėjo iš karto po registracijos išsiųsti rašto Pareiškėjai. Be to, dėl didelio darbo krūvio įstaigoje yra dažnai vėluojama atlikti darbines funkcijas, tačiau pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes kitų savivaldybės tarnautojų atžvilgiu jokios nuobaudos nėra taikytos. Pirmos instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktos atsakovo Užduočių suvestinės, kurioje pateikta informacija, kiek yra įstaigoje vėluojančių užduočių.

Atsiliepimas

15.8. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo pažeidimas ne tik pažeidė kitų asmenų interesus, tačiau sukėlė neigiamas pasekmes ir Administracijai, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, kadangi S. K. Z. neskundė praleisto atsakymo termino, be to, atsakovas toleruoja kitų įstaigos darbuotojų vykdomų užduočių pavėluotą atlikimą, tačiau tokie patys pareiškėjo veiksmai nėra toleruojami. Atsižvelgiant į itin didelį darbo krūvį, vykdomas funkcijas, minimaliai praleistą terminą bei nusižengimo mažareikšmiškumą, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga.

16. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik atkartoja savo pirminio skundo argumentus, bet nevertina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje rėmėsi ir vertino VTĮ 32 straipsnio ir 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, vertino, kokias neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjo pažeidimai, pasisakė ir dėl pareiškėjo argumentų dėl nusižengimo mažareikšmiškumo, dėl pareiškėjo kaltės, darbo krūvio ir kitų aplinkybių, t. y. labai išsamiai vertino visus pareiškėjo skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Pareiškėjas apeliaciniu skundu tiesiog siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo, nors to teisės aktai ir teismų praktika nenumato.

Atsiliepimas

16.2. Pareiškėjas atkartojo savo poziciją, pateiktą skunde pirmosios instancijos teismui, dėl kurios labai išsamiai Administracija yra pasisakiusi savo atsiliepime į skundą, todėl Administracija atkartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skunde pateiktą poziciją ir prašo ja vadovautis.

Šalies argumentai

16.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. balandžio 22 d. pirmos instancijos teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ir papildomuose rašytiniuose įrodymuose pateikęs informaciją, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vėluojančių užduočių skaičius yra 229, o Teisės grupės vėluojančių užduočių skaičius yra 6. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kitų tarnautojų vėluojančių užduočių yra nesusijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, nes pareiškėjas kelia tik jam skirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimą, o ne tarnybinės atsakomybės taikymo ar netaikymo kitų tarnautojų atžvilgiu klausimą, taigi, pareiškėjo teiginiai negali turėti jokios teisinės reikšmės sprendžiant būtent pareiškėjo užduočių atlikimo tinkamumo klausimą.

16.4. Vien ta aplinkybė, kad kiti tarnautojai turi vėluojančių užduočių, savaime nepateisina pareiškėjo padarytų pažeidimų, kadangi, viena vertus, pareiškėjo konkretus pažeidimas sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes, Pareiškėjos nepasitenkinimą, kurio pagrindu ir buvo inicijuotas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės tyrimas, be to, kiekviena užduotis yra individuali ir šios bylos dalyku nėra tų kitų užduočių nagrinėjimas ir vertinimas. Jeigu teismas imtųsi vertinti kitų darbuotojų užduočių atlikimą, kodėl jos yra vėluojančios (ar priežastys pateisinamos, ar pratęsti terminai ir pan.), tai būtų šios administracinės bylos ribų peržengimas, neleistinas skundo ribų išplėtimas.

16.5. Nagrinėjamos bylos ribos yra aiškios ir konkrečios – būtent pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimas dėl konkrečios užduoties netinkamo vykdymo, sukėlusio konkrečias neigiamas pasekmes, ir nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pozicija apie kitų tarnautojų vėluojančias užduotis šioje administracinėje byloje yra nereikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 41-29/21, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog ginčijamas Įsakymas ir Išvada buvo priimti VTĮ, Tvarkos aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, o paskirta nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir motyvuota, adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, todėl jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamos skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas atliko pareiškėjo V. N. tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų rengiant 2020 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. A51-142098/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), rūsio būklės“ ir rengiant 2020 m. gruodžio 3 d. (reg. Nr. A357-534/20(2.9.2.8-BŪS) Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą. Atlikus tyrimą buvo surašyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Korupcijos ir nusižengimų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. „V. N. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada“ Nr. A164-5/21(3.4.53-AD18), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino ir Statinių naudojimo priežiūros taisyklių 7.4.3 papunktyje nustatytos tvarkos, Atsakymą pareiškėjai S. K. Z. į jos 2020 m. spalio 8 d. prašymą parengė tik 2020 m. lapkričio 9 d. (pateiktas 2020 m. lapkričio 16 d.), neišnagrinėjęs visų aplinkybių, prieš tai neatlikęs patikrinimo (kuris atliktas 2020 m. lapkričio 20 d., aktas registruotas tik 2020 m. gruodžio 3 d.), taip pat surašytame statinio techninės priežiūros Patikrinimo akte neaprašė pareiškėjos S. K. Z. prašyme nurodytų aplinkybių, kurios turėjo būti patikrintos, tokiu būdu V. N. pažeidė (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6 ir 8 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) nuostatų 9.12 papunkčio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 75.1 ir 75.2 papunkčių, Asmenų, dirbančių Vilniaus miesto savivaldybėje, elgesio taisyklių 8.1 ir 8.2 papunkčių, Statinių naudojimo priežiūros taisyklių 7.4.3 ir 10.4.2 papunkčių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkto ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų reikalavimus.

24. Ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 41-29/21 „Dėl tarnybinės nuobaudos V. N. skyrimo“ pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

26. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl pareiškėjo darbo krūvio, jo padaryto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo, ir kt.

27. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad jis praleido terminą parengti atsakymą į Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. skundą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas nežymiai, Atsakymo projektas buvo parengtas kitą dieną po termino pasibaigimo (2020 m. lapkričio 6 d.), ir nors jis užregistruotas vėliau (2020 m. lapkričio 9 d.), tačiau tai įvyko dėl Atsakymo projekto derinimo ir pasirašymo.

28. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai ir kt.

29. Iš paminėtų Viešojo administravimo įstatymo nuostatų suprantama, kad į nustatytą 20 dienų viešojo administravimo sprendimų priėmimo terminą įeina ne tik administracinio sprendimo projekto parengimas, bet ir jo derinimas, pasirašymas ir užregistravimas, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis Atsakymo projektą parengė pavėlavęs tik viena diena, yra nepagrįstas, kadangi, sprendžiant dėl administracinio sprendimo priėmimo termino, vertinama galutinė administracinio sprendimo priėmimo diena (jo pasirašymas ir užregistravimas). Nagrinėjamu atveju Atsakymas buvo užregistruotas tik 2020 m. lapkričio 9 d. Nors pareiškėjas teigia, kad Atsakymo pasirašymas ir užregistravimas užtruko ne dėl jo kaltės, o dėl Atsakymo vizavimo ir pasirašymo procedūrų, kurias vykdė kiti (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktų Atsakymo rengimo ir išsiuntimo duomenų, pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. ir 2020 m. lapkričio 9 d. koregavo Atsakymo projektą, t. y. negalima teigti, jog pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos spartesniam Atsakymo pasirašymui ir registravimui. Be to, byloje nustatyta, kad Atsakymas Pareiškėjai buvo išsiųstas tik 2020 m. lapkričio 16 d., nors VAĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pateikusiam prašymą <...> ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų iniciavęs termino atsakyti Pareiškėjai pratęsimą teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo Pareiškėjai pateikti atsakymą per 20 darbo dienų, tačiau šį terminą praleido.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjant bylą nebuvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl jam tenkančio didelio darbo krūvio, pažymi, jog Išvadoje buvo įvertinti pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikti duomenys dėl pareiškėjui tenkančio darbo krūvio (kad pareiškėjo atliekamo darbo apimtis tarp (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų yra viena mažiausių), todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas, jo teigimu, padidintu darbo krūviu, ir matydamas, jog laiku nespės parengti Atsakymo, nepasinaudojo galimybe pratęsti Atsakymo Pareiškėjai pateikimo terminą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali pateisinti pareigybės aprašyme jam nustatytų funkcijų netinkamo atlikimo esančiu dideliu darbo krūviu.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, jog atsakovas toleruoja kitų įstaigos darbuotojų vykdomų užduočių pavėluotą atlikimą, tačiau tokie patys pareiškėjo veiksmai nėra toleruojami, pažymi, jog, kaip nustatyta Išvadoje, bei kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta ne tik už tai, kad jis pavėluotai parengė Atsakymą, tačiau ir dėl to, kad, rengdamas Atsakymą, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip pat dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. neišsamiai atliko Statinio (Namo) techninės priežiūros patikrinimą, taip pažeidžiant Taisyklių 7.4.3 ir 10.4.2 papunkčius, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai dėl kitų Administracijos struktūrinių padalinių ir jų darbuotojų vykdomų užduočių pavėluoto vykdymo nėra aktualūs. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017 ir kt.). Priimdama sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą ar jo neatlikti bei paskirti tarnybinę nuobaudą ar jos nepaskirti, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. skundu, pareiškėjo parengtu Atsakymu ir Patikrinimo aktu, neturi pagrindo abejoti atsakovo Išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis, jog pareiškėjo Atsakymas nebuvo išsamus, jis buvo priimtas neatlikus reikiamų procedūrų (neatlikus Namo patikrinimo), Atsakyme nebuvo pasisakyta dėl visų Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. skunde nurodytų aplinkybių (dėl rūsio vamzdynų būklės, dėl neteisėto patalpų užėmimo ir kt.), jos taip pat nebuvo konstatuotos Patikrinimo akte, taigi, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtino pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio (šio straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės, o 2 dalis – kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui), bei 33 straipsnio 2 dalies (tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes) nuostatų, pažymi, jog tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą atsakovas nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus – neteisėtus pareiškėjo veiksmus (šios Nutarties 23 p.), jo kaltę (aplaidumas), taip pat kilusias pasekmes ir priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių (kad tinkamas pareigų nevykdymas daro neigiamą įtaką Savivaldybės administracijos teikiamų paslaugų gyventojams kokybei ir kenkia Savivaldybės įvaizdžiui), ir pareiškėjas apeliacinio skundo argumentais šių aplinkybių nepaneigė.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes jis sukėlė neigiamas pasekmes ne tik Administracijai (buvo pakenkta Administracijos įvaizdžiui, Pareiškėjai pateikus skundą dėl pareiškėjo Atsakyme nurodytos informacijos teisingumo), bet ir Pareiškėjai, nes jai nebuvo pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas, o visuomenė yra suinteresuota, kad institucijos savo funkcijas atliktų tinkamai, ko šiuo atveju nebuvo padaryta. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad Pareiškėja neapskundė Atsakymo, nepatvirtina jo teisingumo ir pagrįstumo, be to, rengiant Išvadą buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad Pareiškėja nebuvo papildomai informuota apie Patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes, t. y. pagrįstai konstatuota, kad Atsakymas buvo neišsamus, jame nebuvo pasisakyta dėl visų Pareiškėjos 2020 m. spalio 8 d. skundo aplinkybių, ir šie trūkumai nebuvo pašalinti net ir atlikus Namo patikrinimą.

35. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015).

36. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 2 d.). Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įvertino pareiškėjo kaltę, kuri pasireiškė neveikimu taip, kaip tai numato teisės aktai (aplaidumu), pažymėjo, kad pareiškėjas savo kaltės nepripažino, o tai liudija pakankamai atmestiną valstybės tarnautojo požiūrį į tinkamą pareigų vykdymą, įvertino aplinkybę, jog pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, bei nenustatė tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai sprendė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – butų adekvati V. N. padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nuobaudos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas, žinodamas jam skirtus pavedimus, privalėjo organizuoti savo veiklą taip, kad visi pavedimai būtų įvykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. laikantis teisės aktuose nustatytų užduočių vykdymo terminų ir tvarkos, tačiau pareiškėjas elgėsi aplaidžiai ir netinkamai vykdė savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti skundžiamu Įsakymu paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

39. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė – MarkovienėErnestas Spruogis