- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1-16-1156/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Kaltinamasis
- R. B., V. L.
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Advokatai
- Aivaras Alimas, Raimonda Venckutė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
dalyvaujant prokurorams Janui Paškevičiui (Jan Paškevič), Irinai Kurilo, Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,
vertėjoms Valentinai Žverėlienei (buvusi Necvetnaja), Galinai Tijūnėlienei, Lenai Zavirinai, Oliai Lebed, Maženai Andruškevič, Kristinai Matulevič,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. (R. B.) ir V. L., veikdami kartu, bendrais veiksmais, 2022 m. sausio 7 d. apie 20.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) tyčia, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas A. N. (A. N.), po ko V. L. A. N. (A. N.) būnant keturpėsčiam ant žemės, tyčia, virtuviniu peiliu įpjovė dešinę ausį, tokiu būdu, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė A. N. (A. N.) sveikatą, padarydami jam kairio žandinio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžį, dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, žaizdą dešinio užausio srityje, poodines kraujosrūvas kaktos kairėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame žaste, nosies sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. N. (A. N.) sveikatą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. (R. B.) nepripažino kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko. Jo akivaizdoje niekas nemušė, nespardė nukentėjusiojo. Pats yra iš dalies darbingas, negalėtų spardyti. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 6 d. jis kartu su nukentėjusiuoju nuvažiavo pas V. L. į sodybą žvejoti, važiavo nukentėjusiojo automobiliu „Volvo“. Atsivežė „bonkę“ ir užkandžių. Užėjo į namą, pavalgė ir išėjo žvejoti. Kai jis buvo prie tvenkinio, atėjo nukentėjusysis ir nukrito nuo akmeninių laiptų, vedančių link tvenkinio. Nuokalnė gana stati, akmeniniai laiptai slidūs. Griuvo ant dešinio šono. Nugriuvęs gulėjo ant žemės 3 ar 4 minutes, paskui jis su „A.“ nutempė nukentėjusįjį į namus. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Nematė iš kokios konkrečios vietos bėgo kraujas. Nuo akmeninių laiptų krito antrą dieną. Kitą dieną ryte jam namo savininkas papasakojo, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, vedančių į antrą aukštą. Matė sulaužytą kačių namuką, kuris jiems atvykus buvo sveikas. Nukentėjusysis visą laiką vartojo alkoholį, buvo girtas, apie 4 promilės girtumo. Pats išgėrė tik 30 ar 40 g. alkoholio, nes vartoja vaistus, todėl beveik negeria. Nukentėjusysis nežvejojo. Sodybos savininkas nebuvo išėjęs iš namų į lauką. Pirmą dieną sodyboje buvo jis, nukentėjusysis ir sodybos savininkas, t. y. kitas kaltinamasis. Vėliau atsirado „A.“, ją atsivežė nukentėjusiojo automobiliu. Miegojo antrame aukšte. Antrą dieną grįždamas nuo tvenkinio matė, kad prie namo stovi nukentėjusiojo automobilis, bet ryte jo jau nebebuvo. Atsikėlus trečios dienos rytą, sodyboje buvo tik jis, sodybos šeimininkas ir šeimininkė. Kadangi jis į sodybą atvyko kartu su nukentėjusiuoju, o šis išvažiavo, todėl trečiąją paskambino draugui R., šis atvažiavo ir parvežė jį namo. Nukentėjusysis nėra jam skolingas, nereikalavo, kad jis jam sumokėtų 5 000 Eur. Pas jį buvo atvažiavęs nukentėjusysis su sūnumi ir M. D. (M. D.), reikalavo pinigų, 700 Eur už advokatą. Atsakė, kad pinigų neduos (4 t., b. l. 82–86).
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. nepripažino kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko. Jo stuburas operuotas, jam sunku vaikščioti, vaikšto pasiremdamas lazda. Negalėtų spardyti kito asmens, ant vienos kojos nepastovi. Paaiškino, kad buvo susitaręs, kad nukentėjusysis su draugu atvažiuos pas jį į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) žvejoti, nes turi tvenkinį. Nežinojo, kas bus tas draugas, kuris atvažiuos kartu su nukentėjusiuoju. Atvažiavo nukentėjusysis kartu su R. B. (R. B.). Su kitu kaltinamuoju susipažino gal prieš 25 metus, bet nebendravo. O nukentėjusįjį pažįsta apie 5 metus, jis dažnai atvažiuoja pas jį į sodybą žvejoti ar į pirtį. Tąkart atvykus nukentėjusiajam kartu su kitu kaltinamuoju, visi susėdo prie stalo, pavalgė. R. nuėjo žvejoti, o nukentėjusysis gėrė degtinę stiklinėmis, buvo visiškai girtas, griuvinėjo visur, prie visų kabinėjosi, vadino jį meškinu ir lindo bučiuotis, slėpė rankovėje šakutę. Tiek „A.“, tiek ir R. matė kaip nukentėjusysis griuvinėja. Vien jo akivaizdoje gal 2 ar 3 kartus nukentėjusysis nukrito: nuo antro aukšto laiptų ant kačių namuko užgriuvo, automobilių stovėjimo aikštelėje krito, dar virtuvėje užkliuvo už kažko ir griuvo visu kūno. Pats nematė, bet kiti sakė, kad nukentėjusysis prie tvenkinio griuvo, po to pats savo kojomis sugrįžo į namus. Laiptai prie tvenkinio yra gana statūs, žiemą jie būna sklidūs, galima stipriai susižeisti, jei nuo jų nukrenti. Antrą dieną apie 4 val. ryte nukentėjusysis jį pažadino, nuo ryto buvo girtas, apie 6 val. abu su nukentėjusiuoju pasitikrino blaivumą jo alkoholio kiekio matuokliu, jam rodė 0,00, o nukentėjusiajam 3,8 promiles. Po jis kartu su nukentėjusiuoju jo automobiliu nuvažiavo į Pabradę pasitikti „A.“ po darbo. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Norfa“. Automobilį vairavo jis, nes nukentėjusysis buvo visiškai girtas. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir griuvo „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Kodėl jis nukrito nežino, gal paslydo, o gal šiaip girtas, tik matė, kad jis keturpėsčias prie „bordiūro“. Prašė nedaryti jam gėdos ir būti automobilyje, bet jis nepaklausė ir atėjo prie jo, kai jis kioskelyje pirko mėsos. Ar krisdamas automobilių stovėjimo aikštelėje susižalojo veidą, nežino, nes jis visas dvi paras buvo girtas, visas mėlynas buvo. Nepjovė nukentėjusiajam ausies, tik pajuokavo, kad pjaus. Pasakė, kad ausį galėtų nupjauti per 7 sek., nes 30 metų dirbo virėju. Ausį susižeidė gal nugriuvęs nuo laiptų ant kačių namuko, nes jį sulaužė, o gal nuo kitų griuvinėjimų. Dar davė jam servetėlę, vandenilio peroksido, kad nusivalytų kraują, žaizdas išsivalytų. „A.“ padėjo jam žaizdas valytis. Nukentėjusysis norėjo su juo lažintis iš 5 000 Eur, bet buvo suma pernelyg didelė, todėl apsistojo ties 500 Eur. Lažinosi iš to, kad kas nors atvažiuos jį pasiimti. Nukentėjusysis teigė, kad bet kuris draugas be problemų atvažiuos ir pasiims, todėl paskambino M. D. (M. D.), prašė, kad jis atvažiuotų ir pasiimtų nukentėjusįjį, nes jam su galva negerai. Nepamena, kam priklausančiu telefonu skambino. M. D. (M. D.) jo nepaėmė, nukentėjusysis ėmė improvizuoti, kad jį muša, bet M. D. (M. D.) vis tiek neatvažiavo. Tuo metu R. B. (R. B.) buvo lauke prie tvenkinio. Nukentėjusysis yra melagis. Jei kas nors jį sumušė, kodėl iškart nesikreipė į policiją, kuri yra už 10 km nuo jo namų, o tik po kelių dienų parašė pareiškimą. J. K. yra moteris, su kuria gyvena kartu neįregistravęs santuokos (ji nėra jo sutuoktinė), visi ją vadina „A.“. J. K. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju po to, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (4 t., b. l. 82–88, 127–130).
Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamųjų kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nors kaltinamieji nepripažino kaltės, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. A. N. (A. N.) 2022 m. sausio 9 d. protokole–pareiškime nurodoma, kad 2022 m. sausio 7 d. apie 20.00 val., adreso tiksliai neatsimena, bet viskas vyko jo pažįstamo V. L. sodyboje, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, sodybos adresas galimai (duomenys neskelbtini). Be jokios priežasties, jo pažįstamas V. L. ir kitas pažįstamas R., kurio pavardės jis nežino, pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis, kiek tiksliai smūgių jie sudavė jis nurodyti negali, bet tikrai labai daug, dėl ko jis pajuto labai stiprų fizinį skausmą, vėliau V. L. paėmęs virtuvinį peilį pradėjo jam pjauti dešinę ausį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Vėliau ligoninėje jam buvo diagnozuotas akiduobės dugno lūžis, VII ir VIII kairės pusės šonkaulių uždari lūžiai, dešinės pusės išorinės ausies žaizda. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–7);
4.2. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2022 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01108-22 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. N. (A. N.) 2022 m. sausio 9 d. protokolą–pareiškimą (1 t., b. l. 8–13). 2022 m. sausio 10 d. ikiteisminį pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK);
4.3. 2022 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje yra gyvenamasis namas, užėjus pro laukujes duris patenkama į prieangį, kurio dešinėje yra durys į koridorių, o dešinėje durys į kambarį, tiesiai – durys į virtuvę. Minėtame kambaryje tiesiai stovi stalas, dešinėje sofa-lova, kairėje pusėje prie sienos yra mediniai laiptai į antra aukštą. Virtuvėje yra pečius, tiesiai – stalas. Apžiūros metu grumtynių ar dėmių, panašių į kraujo pėdsakus, nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros rezultatai užfiksuoti nuotraukose (1 t. b. l. 24–31);
4.4. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. sausio 9 d. nutarimu A. N. (A. N.) pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 36–37); pateikus advokato orderį, ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. kovo 3 d. nutarimu leista advokatui V. D. dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 123, 128–133);
4.5. 2022 m. sausio 9 d. apklausos metu A. N. (A. N.) paaiškino, kad 2022 m. sausio 6 d., dienos metu jis su savo pažįstamu „D.“ nusprendė kartu nuvykti pas jo pažįstamą V. L. į jo sodybą, kurios adreso tiksliai nežino, bet ji yra kažkur už (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) k. Vėliau jam paskambino jo pažįstamas R., kuris galimai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis jam pasakė, kad jie su „D.“ planuoja važiuoti pas L. į sodybą pailsėti, pažvejoti. Tada R. pasakė, kad ir jis kartu norėtų važiuoti, jis tada jam pasakė, kad jis pasiklaus L. ar jie gali atvažiuoti trise. Kai paklausė L., jis sutiko, tą pranešė R.. Tada R. paprašė L. telefono numerio, tam kad asmeniškai paskambintų ir pabendrautų su juo. Po kurio laiko R. jam paskambino, pasakė, kad L, „savas žmogus“, gali važiuoti pas jį. Kiek jis tuo metu žinojo, jie pažįstami nebuvo, tiesiog dabar telefonu pirmą kartą kalbėjo. Prieš išvažiuodamas skambino savo pažįstamam „D.“, bet jis nekėlė telefono. Jis su savo automobiliu „Volvo XC 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas R., paėmė jį su žmona. Nuvežė R. žmoną iki Pašilaičių, paskambino savo ir R. pažįstamam „M.“, kuriam pasiūlė važiuoti kartu, bet jis važiuoti atsisakė, todėl pas V. L. nusprendė važiavo dviese. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 14.30 val. Kai atvyko pas L., jis pirmas išlipęs pasisveikino su L., vėliau išlipo R., priėjo prie L., paspaudė rankas ir L, pasakė: „Labas, fotografe“. Tada L, pasakė, kad su R. yra seni pažįstami. Iš vakaro jie gerai leido laiką, jokių barnių ar konfliktų tą vakarą nebuvo. Tada nuėjo miegoti, jis miegojo savo automobilyje, o R. miegojo antrame aukšte namuose. Vėliau atsikėlus ryte, jie su L. jo (t. y. nukentėjusiojo) automobilių važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti L. sugyventinę „A.“, kurią vėliau atsivežė į V. L. sodybą. Vakare apie 20.00 val. sėdėjo virtuvėje prie stalo, jis, L, ir R.. „A.“ kartu nebuvo. Jie kalbėjosi, L, ir R. pokalbio metu kalbėjo apie devyniasdešimtuosius, kad abudu užsiiminėjo reketu, priklausė grupuotėm. Vėliau be jokios priežasties L, pirmą smūgį sudavė jam į veidą, jis iškart susilenkė ir užsidengė veidą rankomis, tada R. sudavė jam kumščiu ne vieną kartą į kairės pusės šonkaulius, jis iškarto pajuto labai didelį skausmą, maldavo vyrų, kad jo nemuštų, tačiau vyrai jo prašymų negirdėjo, toliau mušė rankomis ir kojomis, jis buvo nukritęs ant žemės. Jie toliau jį mušė, jam labai skaudėjo. Kiek smūgių jam sudavė pasakyti negali, tik gali pasakyti, kad smūgių buvo daug. Tada jie trumpam sustojo jį mušti ir R. jam pasakė, kad jis skolingas 5 000 Eur. Tai išgirdęs L. irgi pasakė, kad jis skolingas 5 000 Eur R. ir L., tada L, jam dar vieną kartą trenkė į veidą, trenkęs pasakė: „Ai vis dėl to tu turi mašiną Volvo, gal paimti jo mašiną“. Jis vis klausė, už ką jis jiems skolingas, bet jie jo neklausė. Tada R. ir L, jį toliau mušė, jis smūgių tikrai neskaičiavo, bet juto labai didelį skausmą. Kai jie jį mušė, jis buvo ant žemės, išgirdo kaip L, pasakė, kad gal reikia jam nupjauti ausį. Jis tuo metu buvo ant žemės keturiomis ir L, paėmęs virtuvėje buvusį didelį virtuvinė peilį (kaip tiksliai peilis atrodė nurodyti negali) ir pradėjo jam pjauti dešinę ausį nuo viršaus. Tuo metu jis dar labiau pradėjo rėkti, rėkė R., kad jis jam padėtų, bet jo aplinkui niekur nematė, bet virtuvėje labai greitai atsirado L. sugyventinė „A.“, kuri pradėjo rėkti ant L., ką jis čia daro per nesąmones. L, nustojo jam pajauti ausį ir numetęs peilį kažkur išėjo, o „A.“ pradėjo jam teikti pirmąją pagalbą. Tada jis iš karto suprato, kad jis turi kuo greičiau iš ten išvažiuoti, nes kitaip L, ir R. gali jį užmušti, dėl to jis be batų išbėgo iš namo ir sėdo į savo automobilį, staigiai jį užvedė ir iš karto išvažiavo link namų, nes norėjo išsigelbėti. Jie jo nesekė, kur jie buvo, kai jis išbėgo, nematė. Kai grįžo namo iš karto niekur nesikreipė, nes bijojo. Kol jį mušė jis girdėjo, kaip R. telefonu kalbėjosi su M., jis jam rėkė, kad jis atvažiuotų jam padėti. Vėliau, kitą dieną, tai yra 2022 m. sausio 8 d. pas jį į namus atvažiavo M. D. (M. D.) ir sakė, kad jis girdėjo per telefoną, kaip jį mušė, bet atvažiuoti negalėjo, galvojo, jog čia viskas vyksta juoko forma, kad jis tiesiog atvažiuotų į sodybą. M. dar jam sakė, kad jam 2022 m. sausio 8 d. telefonu skambino R., ir L, paėmęs ragelį iš R. pasakė, kad M. pasakytų jam (A. N.), kad jis L. ir R. skolingas 5 000 Eur. Nei R., nei L. jis už nieką nėra skolingas pinigų, niekada nesiskolino. Jie jį pradėjo mušti be jokios priežasties. Jam visur labai stipriai kraujavo, visur labai skaudėjo. Jis buvo labai išsigandęs, bijojo apie tai pranešti policijai, bet pasitaręs su savo giminaičiu nusprendė, kad reikia kreiptis į ligoninę, o vėliau ligoninė informuos policiją. Taip nutiko. Kai 2022 m. sausio 9 d. nuvyko į ligoninę, kur jam diagnozavo akiduobės dugno lūžį, VII ir VIII kairės pusės šonkaulių uždarus lūžius, dešinės pusės išorinės ausies žaizdą. Kaip minėjo, nežino, kodėl R. ir L, jį pradėjo mušti, jis jiems nieko neskolingas. Jam padaryta žala, civilinį ieškinį pareikš vėliau tyrimo eigoje. Jis su L. ir R. seniau visada bendravo, atskirai, viskas visada būdavo gerai, L. sodyboje yra buvęs ne vieną kartą, bet tai buvo pirmas kartas, kada su jais buvo susitikę trise, galvojo, kad jie abu yra nepažįstami, bet pasirodo pažįstami. Tikslaus L. sodybos adreso nežino, bet jis tuo adresu gyvena nuolatos. Patį įvykį, kai jam pjovė ausį matė „A.“, bet nežino ar ji matė, kaip jį mušė. Peilis su kuriuo jam pjovė ausį nebuvo labai aštrus, jis buvo virtuvinis, peilis galimai buvo geltonos spalvos, bet tiksliai to tikrai neatsimena. Viskas vyko sodybos virtuvėje (1 t., b. l. 51–55). 2022 m. gegužės 23 d. papildomos apklausos metu paaiškino, kad papildomai nori paaiškinti, kad jeigu R., kurio kaip jau dabar žino pavardė B., ir V. L. atlygins jo patirtas išlaidas už jo pasirinkto advokato paslaugas, jis tuomet civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. Nori patikslinti, kad svečiuodamasis pas L. jis vartojo alkoholio, bet nebuvo taip, kad jis neprisimintų kažkokių reikšmingų detalių. L, ir R. tomis dienomis, t. y. 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 7 d., alkoholį taip pat vartojo. Jam atrodo, kad jie alkoholio vartojo maždaug tiek pat kiek ir jis. „A.“, kaip dabar jau žino, ji yra J., pavardės nežino. Alkoholį vartojo tik 2021 m. sausio 7 d., nes 2021 m. sausio 6 d. jos su jais nebuvo. Kaip sakė pirmos apklausos metu, 2022 m. sausio 7 d. apie 20.00 val. galbūt šiek tiek vėliau ar anksčiau, laiko tiksliai nepamena, jis, L, ir B. sėdėjo virtuvėje prie stalo, „A.“ (J.) kartu nebuvo. Jie kalbėjosi, visi kartu vartojo alkoholį. L, ir R. kalbėjo apie devyniasdešimtuosius. Tada be jokios priežasties L, jam, sėdinčiam prie stalo ant taburetės, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Kur tiksliai pataikė neprisimena. Jis rankomis prisidengė veidą ir tuo pat metu pajuto ir pamatė kaip R. sudavė jam į kairės pusės šonkaulius, sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Kuria ranka, kumščiu ar delnu jis jam sudavė, neįsidėmėjo. Po R. suduotų smūgių į šonkaulius jis parkrito. Jam parkritus ant žemės L, ir R. toliau jį mušė. Ar jie mušė ir rankomis ir kojomis, negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti mušė kumščiais ar delnais, nes to nematė. Tik jam, taip atrodė, kad L. smūgiai buvo suduoti į galvos ir viso kūno sritis, o B. smūgiai suduoti buvo į šonkaulių sritį. Taip galvoja, nes L, jam smūgiavo būdamas jam iš dešinės pusės, o B. smūgiavo būdamas jam iš kairės pusės. Kiek jam buvo iš viso suduota smūgių negali pasakyti, neskaičiavo. Kaip sakė pirmos apklausos metu, L. ir R. trumpam nustojus jį mušti, R. ir L, pradėjo kalbą apie tai, kad jis ne va jiems skolingas 5 000 Eur. Tada L, jam dar vieną kartą, dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, kur pataikė neprisimena. Po L. suduoto smūgio, jie, t. y. L, ir R., abu mušė jį toliau. Kiek kartų, kuo ir kuris, į kurią vietą jam sudavė, pasakyt negali, nes to neįsidėmėjo. Po to, kaip sakė pirmos apklausos metu, L, virtuviniu peiliu pradėjo pjauti, jo dešinę ausį. Jis pradėjo rėkt, šauktis pagalbos. Jam pradėjus šaukti, atbėgo „A.“ (J.). Ji pradėjo raminti B. ir L.. Atėjus „A.“ jam pasitaikė proga pabėgti iš L. namų, ką jis ir padarė. Be batų išbėgo iš namo, šoko į savo automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad 2021 m. sausio 7 d. jis kartu su L. jo (t. y. nukentėjusiojo) automobiliu važiavo parsivežti „A.“ (J.) po darbo. Ją reikėjo paimti iš (duomenys neskelbtini). Vairavo L., nes jis (t. y. nukentėjusysis) turi principą, kad jei iš vakaro gėrė alkoholį, tai kitą dieną iki pietų nevairuoja. Jie su L. dar prieš važiuodami pasiimti „A.“ (J.) pūtė į jo (t. y. nukentėjusiojo) turėtą alkotesterį. Abu su L. pripūtė nulius, bet vis vien vairavo L.. L, turi ir savo automobilį, bet važiavo jo (t. y. nukentėjusiojo) automobiliu, nes L. automobilyje nebuvo ar tai techninės apžiūros, ar tai civilinės atsakomybės draudimo, todėl L, paprašė važiuoti jo (t. y. nukentėjusiojo) automobiliu. Jis tada pas L. buvo nuvažiavęs savo automobiliu „VOLVO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini) pasiimti „A.“ jis buvo išlipęs iš automobilio parūkyti, bet nugriuvęs tikrai nebuvo. Nebuvo ir to, kad jis 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. sausio 7 d. svečiuodamasis pas L. būtų kur nors nugriuvęs namuose ar lauke. Nematė to, kad kas nors, t. y. „A.“ (J.), ar L., ar B. būtų nugriuvęs namuose ar lauke. Pas L. sodyboje, prie tvenkinio yra akmeniniai laiptai, jie labai nesaugūs, aukšti, bet per tuos laiptus, tomis dienomis niekas nevaikščiojo, nes nebuvo poreikio. Kodėl L, ir B. taip su juo pasielgė, negali paaiškinti, pats nesupranta. Gal jie padauginę alkoholio, tokiu būdu „prisiminė savo jaunystę“. Kai 2021 m. sausio 6 d. atvažiavo pas L. jau temo ir jie nežvejojo, tik pasigamino vakarienę, truputi išgėrė, viskas buvo gerai. Kitą dieną, t. y. 2021 m. sausio 7 d., ryte išgėrė kavos ir pasiėmėme „A.“ iš (duomenys neskelbtini). Grįžę iš (duomenys neskelbtini) sočiai pavalgė, po kelias taureles visi išgėrė, po ko nuėjo žvejoti prie tvenkinio, kuris yra L. sodybos teritorijoje. Po žvejybos dar, B. turėtu pjūklu, L. prašymu, L. sodybos teritorijoje nupjovė kelis medelius, po to nuėjo į namą, kur susėdo vakarieniauti. Kiek buvo valandų, nežino, bet jau buvo sutemę. M. D. (M. D.) yra pažįstamas, kurį minėjo pirmos apklausos metu, kaip žmogų, kuris kalbėjosi telefonu su B.. Minėto įvykio metu jis niekur nedirbo, nedarbingumo neturėjo ir SoDros išmokų negavo. Iki šiol turi marškinėlius, suteptus jo krauju, kuriais buvo apsirengęs 2021 m. sausio 7 d. vakare pas L. (1 t., b. l. 66–70). 2022 m. liepos 15 d. papildomos apklausos metu paaiškino, kad jis šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 79–81);
4.6. 2022 m. liepos 5 d. liudytojas M. D. (M. D.) paaiškino, kad jis pažįsta R. B. (R. B.), A. N. (A. N.) ir V. L.. Juos pažįsta daug metų, su L. kažkada dirbo, su B. dažnai žvejodavo. 2022 m. sausio 6 d. apie 10 val. jam į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino N. ir pakvietė jį kartu važiuoti pas L., bet jis atsisakė, nes paprasčiausiai nenorėjo. Kitą dieną, po to kai buvo pakviestas pas L., gali būti, kad 2022 m. sausio 7 d. kažkur apie 14–15 val. jam paskambino N. ir pasakojo, kad viskas pas juos gerai, kad kilnoja taurelę, kūrena pirtį ir viskas pas juos gerai. Kai N. jam skambino jis iš balso suprato, kad jis apgirtęs. Tą pačią dieną apie 18–19 val. jam paskambino B., jis iš balso irgi jam pasirodė apgirtęs ir sakė: „Žinai man A. siūlo prigirdyti L. ir jo žmoną pakibintį“. Dar sakė, kad negali nuraminti N., kad N. atėjo į virtuvę ir kumščiu iš nugaros L. sudavė į sprandą. Dar B. pasakojo, kad pas N. rankovėje rado šakutę. Šio pokalbio metu tolumoje girdėjo, kaip N. šaukė: „Atvažiuok pasiimk mane“. Jis buvo įsitikinęs, kad jie, t. y. N., L, ir B., juokauja taip. Galvojo, kad prigėrė ir kvailioja. Tada gal apie 20–20.30 val. jam paskambino N. ir sakė: „M., aš važiuoju trasa, jei man bus bloga, tai stovėsiu su mašina (duomenys neskelbtini) kelyje“. Gal apie 21.30 val. N. jam paskambino ir pasakė, kad jis atvažiavo. Su juo viskas tvarkoje, tik sakė, kad jam „davė malkų“, t. y. primušė, bet kas jam „davė malkų nesakė“. Kitą dieną buvo pas N., nukentėjusysis jam rodė kruvinus marškinėlius. Jis nežino kas ten buvo, bandė su jais visais trimis kalbėtis, klausė kas įvyko, bet nė vienas iš jų nieko aiškiai nepasakė, skirtingai visi trys šneka (1 t., b. l. 156–159);
4.7. Švenčionių r. PK pareigūno 2022 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad asmuo, minimas vardu „R.“ yra R. B. (R. B.) (1 t., b. l. 163–164);
4.8. savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodoma, kad 2022 m. sausio 9 d. nukentėjusysis A. N. (A. N.) pateikė ambulatorinio apsilankymo kopijas bei ortopedo traumatogo konsuktacijos kopiją (1 t., b. l. 170–172); viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: pacientas A. N. (A. N.), atvykimo data: 2022 m. sausio 9 d. 12.16 val. Gydytojo Andriaus Savanevičiaus diagnozė: išorinės ausies žaizda, sritis nepatikslinta. Nusiskundimai ir anamnezė: paciento teigimu, 2022 m. sausio 7 d. buvo sumuštas pažįstamų asmenų, kurie peiliu bandė nupjauti dešiniąją ausį. Būklės įvertinimo informacija: AD ir AS landos laisvos, būgneliai pilki, judrūs, AD užausinės srities žaizda viršutinėje dalyje, kraštai susiglaudę, gyja pirminiu būdu, indikacijų siuvimui nėra. Nosies išorinė ašis tiesi, palpuojant be krepitacijos, landos laisvos. Galvos KT – kairiojo žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis be dislokacijos. Rekomenduota: saugoti žaizdą nuo vandens, kasdieniai žaizdos perrišimai. (1 t., b. l. 173, 190; 2 t., b. l. 6);
4.9. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: pacientas A. N. (A. N.), atvykimo data: 2022 m. sausio 9 d. 12.16 val. Gydytojo Roko Baltušniko diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, kaktos srities sumušimas, akiduobės dugno lūžis. Nusiskundimai ir anamnezė: trauma, smurtas. Sumuštas. Skundžiasi galvos svaigimu, galvos skausmu kair. kaktos pusėje. 2022 m. sausio 7 d. vakare pirtyje sumušė pažįstami asmenys. Paciento teigimu, norėjo nupjauti deš. ausį. Sąmonės praradęs nebuvo. Epizodą atsimena pilnai. Būklei negerėjant, išliekant skausmui, atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės SPS. Konsultuotas traumatologo, chirurgo, skirta NVNU i/m, šiuo metu skausmas sumažėjęs. Persiųstas SMG II dėl galvos traumos. Lėtines ligas neigia, nuolat vaistų nevartoja. Alergijas neigia. Būklės įvertinimo informacija: sąmoningas, kontaktiškas, adekvatus. Hemodinamika stabili. Kvėpavimas spontaninis, pakankamas. Pilvas minkštas, neskausmingas. Periferinių edemų nematyti. Objektyviai: orientuotas savyje, vietoje, laike. GKS 15 b. Kalba n. y. CBN - n. y. Eisena gera. Galūnių jėga simetriška. Hipestezijų nestebima. Galvos skausmas 5 b. Dubens organų funkcijos sutrikimų nėra. Patologinių refleksų nestebima. Meninginiai simptomai be patologijos. Koordinacija nesutrikusi. Kairėje kaktos pusėje matyti nežymi poodinė hematoma. Palpacija skausminga kairėje veido pusėje, odos hiperestezija. Virš. deš. ausies paviršinis odos sužalojimas (galimai įpjovimas), apie 3 cm ilgio, pasidengęs krešuliu. 2022 m. sausio 9 d. 15.16 val. galvos KT: tyrimas atliktas skubos tvarka skenuojant natyviai, be i/v kontrastavimo. Galvos smegenyse ūmių patologinio tankio pakitimų, hemoragijos požymių nematyti. Vidurio struktūros nedislokuotos. Skilvelių sistema neprasiplėtusi. Subarachnoidiniai tarpai konveksitaliai diferencijuoti, neprasiplėtę. Sustorėjusi žandinių, pleištinių ančių, etmoidinių celių gleivinė. Kair. žandiniame ir pleištiniame ančiuose matyti turinio, žandiniame – kraujingo. Kair. žandinio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžis be polinkio. Išvados: galvos smegenyse ūmių patologinio tankio židininių pakitimų, hemoragijos požymių nematyti. Kair. žandinio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžis. Kraujingas turinys kair. žandiniame antyje. Gydymas: NVNU pagal traumatologų paskyrimus. Būklė po gydymo: būklė stabili, be neigiamos dinamikos. Duomenų už ūmią intrakranijinę patologiją nėra. Indikacijų stacionariniam gydymui neurochirurgijos skyriuje nėra. Persiunčiamas LOR gydytojui dėl nosies ir ausies traumos. Po LOR k-jos persiunčiamas į (duomenys neskelbtini) kliniką. Rezultatas: LOR k-ja SPS. Siunčiamas veido ir žandikaulio chirurgo k-jai į (duomenys neskelbtini) kliniką, esant KT nustatytam kair. akiduobės apatinės sienos lūžiui su kraujavimu į sinusus. Rekomenduota: šeimos gydytojo priežiūra ir kontrolė, nuo skausmo nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, nevartoti alkoholio, tausojantis režimas, vengti streso, užsiimti lengva fizine ir protine veikla, būklei blogėjant, atsirandant ūmiai neurologinei simptomatikai, skubiai kreiptis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 174–175, 191, 194; 2 t., b. l. 7–8);
4.10. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: pacientas A. N. (A. N.), atvykimo data: 2022 m. sausio 9 d. 12.16 val. Gydytojo Viktoro Asejevo (Viktor Asejev) diagnozė: specialus patikrinimas, nepatikslintas. Nusiskundimai ir anamnezė: skundžiasi viso kūno sumušimu, ypač kairės krūtinės ląstos priekinio paviršiaus skausmingumu, nosies skausmingumu, žaizda už dešinės ausies (teigė, kad norėjo nupjauti ausį). Atsiųstas iš traumatologų dėl įtariamos pilvo traumos. Klinikinė apžiūra: bendra būklė patenkinama, sąmonės būklė normali. Kūno temperatūra 36,6°C. Oda/gleivinė normali. Skleros normalios. Širdies veikla ritmiška. AKS 140/80 mmHg. ŠSD 80 k./min. Kvėpavimas vezikulinis. Karkalų plaučiuose nėra. Liežuvis normalus. Pilvas neskausmingas. Kepenys nepadidėjusios. Raumenų įtempimo nėra. Peristaltika yra. Ascito nėra. Per rectum be patologijos. Inkstų sutrenkimo simptomas neigiamas. Edemos nėra. Ūminis apendicitas neįtariamas. 2022 m. sausio 9 d. 13:00 val. krūtinės ląstos KT: tyrimas atliktas skubos tvarkas, skenuojant natyviai, be i/v kontrastavimo. Plaučiuose židininių, infiltracinių pakitimų nematyti. Pleuros ertmėse skysčio nematyti. Apimtoje viršutinėje pilvo dalyje ūminių patologinių pakitimų, laisvo oro ar skysčio požymių nematyti. Kairėje VI-VIII šonkaulių priekinių galų lūžiai be žymesnio poslinkio. Pilvo ultragarsinis tyrimas 2022 m. sausio 9 d. 13.55 val.: pilvo ertmėje laisvo skysčio nestebima. Išvados: tyrimo metu ultragarsinių požymių, būdingų vidaus ir retroperitoninio tarpo organų sužalojimui, nestebėta. Įvertinus klinikinius simptomus ir anamnezės bei objektyvius ištyrimo duomenis (pilvo skausmų neatžymi) - šiuo metu duomenų už ūminę chirurginę patologiją nėra. Tolimesniam ištyrimui perduotas otorinolaringologams, neurochirurgams. Rekomenduota: atsiradus pilvo skausmui, tuštinimuisi juodomis išmatomis, vėmimui su krauju – chirurgo pakartotinė k-ja. Kitas gydymas pagal traumatologo, otorinolaringologo, neurochirurgo rekomendacijas. Konsultacijos pradžia 2022 m. sausio 9 d. 13.26 val., konsultacija pabaiga 2022 m. sausio 9 d. 14.19 val. (1 t., b. l. 176, 193; 2 t., b. l. 10);
4.11. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: pacientas A. N. (A. N.), atvykimo data: 2022 m. sausio 9 d. 12.25 val. Nusiskundimai: kairio šono skausmas, po traumos vėmė. Traumos data ir laikas: 2022 m. sausio 7 d. 20.00 val. Atvyko automobiliu. Kreipėsi pirmą kartą. Traumos aplinkybės: trauma buityje. Traumos pobūdis: įtariamas smurtas. Traumos mechanizmas: buka jėga. Alkoholio/svaigalų nevartojo. Sumušė žinomas asmuo prie (duomenys neskelbtini). Klinikinė apžiūra: bendra būklė patenkinama. Sąmonės būklė normali. Oda/gleivinė normali. Širdies veikla ritmiška, AKS 142/78 mmHg; ŠSD 86 k./min. Kvėpavimas vezikulinis. Karkalų plaučiuose nėra. Pilvas minkštas, neskausmingas. Peristaltika yra. Inkstų sutrenkimo simptomai neigiami. Objektyviai: sužalojimo pobūdis: lūžis, uždaras, VII-VIII šonkaulių lūžiai. Objektyviai: skausminga k. šonkaulių sritis, poodinės emfizemos, krepitacijos nečiuopiu, KN požymių nėra, nosis patinusi, ašis gera. Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija 2022 m. sausio 9 d. 13:00 val. tyrimas atliktas skubos tvarka, skenuojant natyviai, be i/v kontrastavimo. Plaučiuose židininių, infiltracinių pakitimų nematyti. Pleuros ertmėse skysčio nematyti. Apimtoje viršutinėje pilvo dalyje ūminių patologinių pakitimų, laisvo oro ar skysčio požymių nematyti. Dešinėje VI-VIII šonkaulių priekinių galų lūžiai be žymesnio poslinkio. Seni deš. X-XI šonkaulių lūžiai su lūžgalių poslinkiu iki maždaug 12 mm. Išvados: dešinėje VI-VIII šonkaulių priekinių galų lūžiai be žymesnio poslinkio. Gydytojo Tado Šiatkaus diagnozė: dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. Gydymo planas: skubios pagalbos skyriuje atliktas nuskausminimas sol. Ketanov 30 mg/ml x2 į/r. Rekomenduota: tausojantis režimas 3-4 sav.; šaltis lokaliai 1-2 dienas, vėliau NVNU tepalai; analgetikai esant skausmui; šilta apranga, negalima suveržti krūtinės ląstos; kvėpavimo pratimai; atsiradus kosuliui – atsikosėjimą skatinantys vaistai; atsiradus dusuliui, aštriam skausmui, karščiavimui ar pablogėjus būklei, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Siuntimas ambulatoriniam gydymui. Kita: chirurgo k-ja dėl pilvo traumos, LOR dėl nosies ausies traumų, neurochirurgui dėl galvos traumos. Konsultacijos pabaiga: 2022 m. sausio 9 d. 13.08 val. (1 t., b. l. 177, 192; 2 t., b. l. 16);
4.12. VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos 2022 m. sausio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodoma: pacientas A. N. (A. N.). Gydytojo Gabrieliaus Vainermano diagnozė: akiduobės dugno lūžis (S02.3). Anamnezė: atvyko dėl traumos, kurią patyrė sumuštas pažįstamų asmenų 2022 m. sausio 7 d. Pirma pagalba suteikta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atlikta KT. Skundžiasi skausmu kairės pusės smilkinyje. Apžiūros rezultatai: ekstraoraliai – veidas asimetriškas dėl patinimo kairės pusės smilkinio srityje, palpacija skausminga, akių judesiai simetriški visomis kryptimis, intraoraliai – žiojasi laisvai, skausminga palpuojant viršutinio žandikaulio priekinės sienos srityje - skausminga. Jutimai pagal n. Infraorbitalis eigą abipus simetriški, užtirpimo nėra. KT – kairės akiduobės dugno lūžis be poslinkio, rentgenologiškai – n. y. Tyrimų/konsultacijų planas: apžiūra, KT peržiūra, gyd. radiologo k-ja ir rentgenologinis ištyrimas. Kontrolė po 1 sav. Rekomenduota: nuskausminamieji vaistai esant skausmui, gyd. oftalmologo k-ja PSPC skubos tvarka (1 t., b. l. 195);
4.13. ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimu (1 t., b. l. 196–197) VšĮ (duomenys neskelbtini) klinika pateikė A. N. (A. N.) medicininius dokumentus. VšĮ (duomenys neskelbtini) klinika pateikė A. N. (A. N.) medicininius dokumentus, kuriuose nurodoma, kad gydytojo Gabrieliaus Vainermano pagrindinė liga: akiduobės dugno lūžis (S02.3). Anamnezė: atvyko dėl traumos, kurią patyrė sumuštas pažįstamų asmenų 2022 m. sausio 7 d. Pirma pagalba suteikta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atlikta KT. Skundžiasi skausmu kairės pusės smilkinyje. Apžiūros rezultatai: ekstraoraliai – veidas asimetriškas dėl patinimo kairės pusės smilkinio srityje, palpacija skausminga, akių judesiai simetriški visomis kryptimis, intraoraliai – žiojasi laisvai, skausminga palpuojant viršutinio žandikaulio priekinės sienos srityje – skausminga. Jutimai pagal n. Infraorbitalis eigą abipus simetriški, užtirpimo nėra. KT - kairės akiduobės dugno lūžis be poslinkio, rentgenologiškai – n. y. Tyrimų/konsultacijų planas: apžiūra, KT peržiūra, gyd. radiologo k-ja ir rentgenologinis ištyrimas. Kontrolė po 1 sav. Rekomenduota: nuskausminamieji vaistai esant skausmui, gyd. oftalmologo k-ja PSPC skubos tvarka (1 t., b. l. 198, 199, 200);
4.14. ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimu (2 t., b. l. 3–4) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė A. N. (A. N.) medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad 2022 m. sausio 9 d. buvo atliekama galvos kompiuterinė tomografija, bet galvos smegenys pakitimų, hemoragijos požymių nematyti, kairio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžis, kraujingas turinys kair. žandiniame antyje. Gydytojas Viktoras Asejevas (Viktor Asejev) atliko pilvo chirurgo konsultaciją. Taip pat buvo atliktas pilvo ultragarsinis tyrimas, bet požymių, būdingų vidaus ir retoperitoninio tarpo organų sužalojimui, nestabėta. Atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kurios metu padaryta išvada: kairėje VI–VII šonkaulių priekinių galų lūžiai be žymesnio poslinkio. Atlikta krūtinės ląstos kompiuterinę rentgenografija ir nosikaulių rentgenografija. Gydytojas Tadas Šiatkus atliko ortopedo traumatologo konsultaciją, kurios metu diagnozavo dauginius šonkaulių lūžius, kai lūžę du šonkauliai (2 t., b. l. 5–16);
4.15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialiste Rasa Gaidienė pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. N. (A. N.), gim. (duomenys neskelbtini) m. kairio žandikaulio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžis, dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai, žaizda dešinio užausio srityje, kuri tikėtina yra pjautinė, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame žaste, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Žaizda padaryta aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 7 d. Sužalojimai dėl akiduobės apatinės sienelės ir dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos smūginiu kietų bukų daiktų poveikiu (kito asmens suduotais smūgiais). A. N. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t. b. l. 184–189);
4.16. 2022 m. rugpjūčio 19 d. buvo atliktas nukentėjusiojo A. N. (A. N.) parodymų patikrinimas vietoje. Kai visi proceso dalyviai nuo Švenčionių r. PK nuotolinės darbo vietos (duomenys neskelbtini), nuvyko į įvykio vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis parodė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad būtent šiame name 2022 m. sausio 7 d. apie 20.00 val., R. B. (R. B.) ir V. L. prieš jį patį panaudojo fizinį smurtą. Po to nukentėjusysis parodė įėjimo į minėtą namą duris. Užėjus į namo prieangį nukentėjusysis įėjo pro dešinėje prieangio pusėje esančias duris, pro kurias patenkama į namo koridorių. Koridoriuje, nukentėjusysis parodė koridoriaus kairėje pusėje esančias duris į kambarį, kuriame vyko vaišės. Pravėrus kambario duris, nukentėjusysis parodė kambarį, kuriame vyko vaišės. Vėliau nukentėjusysis stovėdamas koridoriuje parodė kryptį į virtuvę, kurioje prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Nukentėjusysis parodė į virtuvėje esantį stalą, prie kurio jis sėdėjo kartu su R. B. (R. B.) ir V. L., prieš minėtiems asmenims pradėjus jį mušti. Nukentėjusysis parodė, kur konkrečiai prie stalo sėdėjo jis pats (ties stalo viduriu), prieš tai, kaip minėti asmenys pradėjo jį mušti. Taip pat parodė, kur prie stalo sėdėjo V. L. (nukentėjusiajam iš dešinės) ir R. B. (R. B.) (nukentėjusiajam iš kairės), prieš tai, kai minėti asmenys pradėjo jį mušti. Po to nukentėjusysis parodė kaip jam sėdinčiam ant taburetės, V. L. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, bei paaiškino, kad V. L. jam suduodamas smūgį taip pat sėdėjo ant taburetės. Nukentėjusysis parodė kur (į veido sritį) jam sudavė V. L., bei paaiškino, kad parodyti į kurią vietą konkrečiai jam sudavė V. L. jis negali, nes to neprisimena. Po šio smūgio jis veidą prisidengė rankomis. Nukentėjusysis parodė, kur sėdėjo R. B. (R. B.) prieš tai, kai jis pradėjo jam smūgiuoti į kairės pusės šonkaulius, paaiškino, kad jis nematė kurios rankos kumščiu ar delnu jam smūgiavo R. B. (R. B.), nes jis pats buvo rankomis užsidengęs veidą. Vėliau nukentėjusysis parodė kur ir kaip (ant kelių, veidu į stalo pusę) jis nugriuvo po R. B. (R. B.) suduotų smūgių, bei paaiškino, kad jam pargriuvus, R. B. (R. B.) ir V. L., jį toliau mušė. Kaip mušė rankomis ar kojomis, delnais ar kumščiais jis pasakyti ir parodyti negali, nes to nematė. Nukentėjusysis parodė, kur V. L. jam dar kartą sudavė, jau po to, kai jis buvo nugriuvęs prie stalo. Po to nukentėjusysis parodė, kurioje vietoje būdamas R. B. (R. B.) kartu su V. L. jį mušė toliau, jau po to, kai jis buvo nugriuvęs, ir po to, kai V. L. jam sudavė dar vieną smūgį, bei paaiškino, kad kiek kartų, kuris, kuo ir į kurias konkrečiai vietas jam sudavė parodyti ir pasakyti negali, nes to neįsidėmėjo. Nukentėjusysis parodė kurią ausį, jam būnant parkritusiam ant grindų pradėjo pjauti V. L.. Vėliau nukentėjusysis parodė kryptį, kuria jis pasišalino iš virtuvės, jam pasitaikius progai. Nukentėjusysis išėjęs į lauką parodė, kur stovėjo jo automobilis, kuriuo jis išvažiavo, jam pasitaikius progai pabėgti iš V. L. namo. Nukentėjusysis taip pat parodė, prie V. L. namo esantį tvenkinį ir vietą prie tvenkinio, iš kurios jie nusileisdavo prie tvenkinio. Nukentėjusysis parodė kryptį, kuria einama norint nusileisti prie tvenkinio akmeniniais laiptais, akcentavo, kad jis, tomis dienomis kai svečiavosi ir buvo sumuštas, minėtais akmeniniais laiptais nenusileidinėjo, nes tai buvo nesaugu. Nukentėjusysis parodė akmeninius laiptus, kuriais galima nusileisti prie tvenkinio. Procesinio veiksmo eiga buvo fiksuojama darant nuotraukas (1 t. b. l. 88–115);
4.17. 2022 m. vasario 24 d. apklaustas kaip įtariamasis R. B. (R. B.) nurodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, kalbėti jam sunku, bet vertėjas jam nereikalingas. Į narkologo ar psichiatro įskaitą nėra įrašytas, rimtų galvos traumų ar smegenų operacijų nėra patyręs. Dabar gerai jaučiasi ir sutinka duoti parodymus. Jam pareikštas įtarimas jam yra suprantamas, savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis nei vienas, nei su V. L. A. N. (A. N.) nemušė, nei 2022 m. sausio 7 d., nei kurią nors kitą dieną. Nebuvo to, kad L, pjautų ausį N.. Iš vis nebuvo jokių konfliktų tomis dienomis. 2022 m. sausio 7 d. jis svečiavosi (duomenys neskelbtini) k. pas V. L.. Pas jį atvažiavo kartu su A. N. 2022 m. sausio 6 d. po pietų. Pas L. atvažiavo pažvejoti. Šiaip su juo retai bendrauja. Pas L. nuvažiuoti jam pasiūlė N.. Tarp jo ir N. didelės draugystės nėra, tik vienas interesas – žvejyba. 2022 m. sausio 6 d. pas L. jie buvo tik trise, t. y. jis, L, ir N.. 2022 m. sausio 7 d. ryte L, su N. išvažiavo pasitikti, ar parsivežti L. draugės, kurią vadino „A.“. Koks jos vardas ir pavardė nežino. Kaip L, išvažiavo ir grįžo su „A.“, jis nematė, jis nuo ryto vienas žvejojo tvenkinyje prie L. namo. Būdamas pas L. jis šiek tiek vartojo alkoholio, bet minimaliai. Vieną kitą taurelę degtinės išgėrė. Girtas tikrai nebuvo. Jo tikslas buvo pažvejoti, o ne gerti. L, tomis dienomis, kaip ir jis, labai minimaliai vartojo alkoholio, jis su sveikata turėjo problemų. „A.“ vartojant alkoholį nematė, kiek žino, ji alkoholio nevartoja. N. alkoholio vartojo daug, gėrė degtinę, gėrė ir 2022 m. sausio 6 d. jiems tik atvažiavus pas L., ir kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 7 d. N. 2022 m. sausio 7 d. puikavosi, kad turi naują alkotesterį ir kai papūtė į jį, tai pripūtė 3,5 promiles. Jis pats jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir baigti gerti, nes jis buvo labai girtas. Tiksliai nepamena kada tai įvyko, ar pirmą dieną, ar antrą dieną, N. netoli ežero nugriuvo nuo akmeninių, maždaug dviejų metrų aukščio laiptų. Jam kraujas lygtai tekėjo iš nosies, jis aimanavo paskui. Po to N. dar namuose nuo laiptų į antrą aukštą nukrito. Jis to nematė, jam apie tai papasakojo L, su „A.“. Jis pats iš L. sodybos išvažiavo 2022 m. sausio 8 d. apie 11 val. Išvažiavo ne su N., nes jis iš L. išvažiavo 2022 m. sausio 7 d. vakare ar naktį. Išvažiavo vienas. Kodėl jis išvažiavo, nežino. Kada jis išvažiavo, nematė, nes jis pats apie 22 val. nuėjo į antrą aukštą miegoti. Jokių kalbų apie kokius nors pinigus, ar skolas tomis dienomis su N. nebuvo. Kaip sakė savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes nemušė N.. Kodėl jis kaltina jį ir L., kad jį mušė, nesupranta. Yra girdėjęs, kad N., tą vakarą, kai jis girtas išvažiavo iš L., lygtai policijos pareigūnai girtą už vairo sustabdė (2 t.. b. l. 55–58). 2022 m. gegužės 25 d. papildomos apklausos metu paaiškino, kad, kaip sakė ir per pirmąją apklausą, jis lietuvių kalbą supranta, kalbėti jam sunku, bet vertėjas jam nereikalingas. Prisimena savo parodymus, kuriuos davė po to, kai jam 2022 m. vasario 24 d. buvo pareikštas įtarimas. Jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Jam pranešta apie tai, kad 2022 m. gegužės 30 d. 13.30 val. Švenčionių r. PK yra planuojama akistata su nukentėjusiuoju. Į akistatą atvyks, jei neiškils ne nuo jo priklausančių kliūčių. Pageidauja, kad akistatoje dalyvautų vertėjas (2 t., b. l. 75–77);
4.18. 2022 m. liepos 15 d. atlikta nukentėjusiojo A. N. (A. N.) ir įtariamojo R. B. (R. B.) akistata, kurioje taip pat dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, įtariamojo gynėja bei rusų kalbos vertėja. Akistatos metu nukentėjusiojo paprašius trumpai, iš esmės papasakokite apie 2022 m. sausio 7 d. įvykius, kurie įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuriuo svečiavosi pas V. L., koks buvo vaidmuo priešais sėdinčio asmens? Nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė, kad R. B. (R. B.) kartu su V. L. žiauriai jį sumušė. V. L. norėjo jam atpjauti ausį. Yra padaryta abdukcija. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei paprašius, kad įtariamasis pakomentuotų nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, R. B. (R. B.) atsisakė tai daryti, teigdamas, kad „viską jau paaiškinau“. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei paprašius, kad nukentėjusysis pakomentuotų įtariamojo R. B. (R. B.) nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis nurodė: „Manau, kad jo anksčiau duoti parodymai yra melas“. Į nukentėjusiojo A. N. (A. N.) klausimą: „Už ką Jūs mane taip žiauriai sumušėte?“, įtariamasis R. B. (R. B.) atsisakė atsakyti, teigdamas, kad „viskas buvo paaiškinta“. Į klausimą, kieno parodymus tvirtina, nukentėjusysis A. N. (A. N.) nurodė, kad tvirtina savo parodymus, o įtariamasis R. B. (R. B.) atsakė, kad savo parodymus, kuriuos davė ankstesnėse apklausose (2 t., b. l. 107–110, 111, 112–116);
4.19. 2022 m. vasario 24 d. apklaustas kaip įtariamasis V. L. paaiškino, kad jis lietuvių kalbą gerai supranta, vertėjas jam nereikalingas. Į narkologo ar psichiatro įskaitą nėra įrašytas, rimtų galvos traumų ar smegenų operacijų nėra patyręs. Dabar gerai jaučiasi ir sutinka duoti parodymus. Jam pareikštas įtarimas jam yra suprantamas, savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis nei vienas, nei su R. B. (R. B.) nemušė A. N. (A. N.), nei 2022 m. sausio 7 d., nei 2022 m. sausio 6 d. Nebuvo to, kad jis B. įpjautų ausį. Nesąmonė tai. Iš vis nebuvo jokių konfliktų tomis dienomis, tik N. prisigėrė ir griuvinėjo visur. 2022 m. sausio 7 d. pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini) svečiavosi R. B. (R. B.) ir A. N. (A. N.). Jie pas jį atvažiavo 2022 m. sausio 6 d. po pietų. Jie atvažiavo šiaip pasisvečiuoti, pažvejoti. 2022 m. sausio 6 d. jie buvo tik trise, t. y. jis, B. ir N.. 2022 m. sausio 7 d. ryte, gal apie 9 val. jis kartu su N. nukentėjusiojo automobiliu nuvažiavo į Pabradę parsivežti J. K., su kuria jis apie pusantrų metų gyvena neįregistravus santuokos, (duomenys neskelbtini) J. K. visi vadina „A.“. N. automobilį vairavo jis, nes N. nuo pat ryto buvo girtas. Jis apie 5 val. ryto jį pažadino, dar apie 6 val. ryto su savo alkotesteriu pasitikrino blaivumą, alkotesteris tada parodė 3,5 promiles. Jis (t. y., V. L.) irgi blaivumą pasitikrino, jam nulius alkotesteris parodė. N., kai atvažiavo 2022 m. sausio 6 d. po pietų, visą laiką daug gėrė degtinės. Jis ir B. mažai vartojo alkoholio, vieną kitą taurelę degtinės, ir 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. sausio 7 d. J. K. visai alkoholio nevartojo. Kaip sakė savo kaltės visiškai nepripažįsta, nes nemušė N.. Išvis jokių konfliktų su juo nebuvo, nebuvo ir jokių kalbų apie pinigus ir skolas. Kodėl N. parašė pareiškimą, kad jis ir B. jį mušė nesupranta. Šiaip N., kai būna blaivus, tai normalus žmogus, bet kai išgeria, darosi neadekvatus, įkyrus. Jis ir tomis dienomis prisigėręs visur šlitinėjo, griuvinėjo. J. sakė, kad nuo laiptų prie tvenkinio nugriuvęs buvo. Jis ir pats matė kaip N., kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti J. K., prie „Norfos“ ant bordiūro nugriuvo, pas jį namuose sėsdamasis ant kėdės nugriuvo, nuo laiptų namuose nugriuvo. Griūdamas nuo laiptų užgriuvo ant katės namelio, kuris buvo šalia laiptų. Gal jis kur ir užsigavo tada griuvinėdamas, bet, kad jis ir R. būtų jį mušę, tai tikra nesąmonė. Matė, kad pas N. ant kaklo prie kairės ausies kraujas buvo, bet iš kur tas kraujas nežino. Gal jis susižalojo, kai nugriuvo nuo laiptų namuose ar lauke prie tvenkinio. B. iš jo sodybos išvažiavo 2022 m. sausio 8 d. iki pietų, kada tiksliai nepamena. O kada tiksliai išvažiavo N. nežino. Ryte atsikėlęs pamatė, kad nėra jo automobilio. 2022 m. sausio 7 d. eidamas miegoti apie 19.30 val. matė, kad virtuvėje buvo tik B.. J. buvo jau atsigulusi ilsėtis, o N. kažkur lauke girtas vaikščiojo. Anksti nuėjo miegot, nes kaip sakė, N. jį tada apie 5 val. ryto pažadino (2 t., b. l. 167–170). 2022 m. gegužės 25 d. pildomos apklausos metu paaiškino, kad prisimena savo parodymus, kuriuos davė po to, kai jam 2022 m. vasario 24 d. buvo pareikštas įtarimas. Jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Vertėjas jam nereikalingas. Žino, kad 2022 m. gegužės 30 d. 13.30 val. yra kviečiamas atvykti į Švenčionių r. PK į akistatą su nukentėjusiuoju. Į akistatą atvyks, jei neturės problemų su sveikata (2 t., b. l. 184–186);
4.20. 2022 m. liepos 5 d. atlikta nukentėjusiojo A. N. (A. N.) ir įtariamojo V. L. akistata, kurioje taip pat dalyvavo nukentėjusiojo atstovas, įtariamojo gynėja bei rusų kalbos vertėja. Akistatos metu nukentėjusiojo paprašius trumpai, iš esmės papasakokite apie 2022 m. sausio 7 d. įvykius, kurie įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. adresu, kuriuo svečiavosi pas V. L., koks buvo vaidmuo priešais sėdinčio asmens? Nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė, kad su R. B. (R. B.) V. L. pas V. sodyboje jį žiauriai sumušė, norėjo atpjauti ausį. Sulaužė šonkaulius, vos nelikau be akies, vos neišėjo kaulas iš akiduobės. Man smūgiavo ne vieną kartą. Pirmas pradėjo V., iš kart jis man sudavė į galvą. Tuo metu V. sėdėjo man iš dešinės. B. man pradėjo smūgiuoti į šonkaulius. Kai jie mane sumušė, aš negalėjau stovėti ant kelių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnei paprašius, kad įtariamasis pakomentuotų nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, V. L. atsakė, kad nieko tokio nebuvo, tai girtos „sapalionės“. A. N. (A. N.) atėjo prie tvenkinio, paslydo žemyn, girtas nuslydo. Jis net sąmonę prarado. J. tai matė. Paprašius, kad nukentėjusysis pakomentuotų įtariamojo parodymus, nukentėjusysis nurodė: „Aš nebuvau priėjęs prie tų laiptelių, jie buvo sulaužyti. Pirties tada niekas nekūrė. Jie nori mane pristatyti, kad aš buvau girtas. Aš galiu viską pasakyti iki minutės kas buvo“. Į nukentėjusiojo A. N. (A. N.) klausimą: „Tu sakai, kad aš buvau nugriuvęs, tu tai pats matei?“, V. L. atsakė: „Lauke nemačiau kaip nugriuvai. J. tai matė ir R.. Aš mačiau kaip griuvai prie „Norfos“ ir namuose nuo medinių laiptų“. Į nukentėjusiojo A. N. (A. N.) klausimą: „Kodėl mes nuvažiavome prie „Norfos“ su mano mašina?“, V. L. atsakė: „Nebuvo techninės apžiūros“. Į nukentėjusiojo A. N. (A. N.) klausimą: „Kiek aš pripučia ryte?“, V. L. atsakė: „3,8 promiles“. Į nukentėjusiojo A. N. (A. N.) klausimą: „Kam man reikėjo tave žadinti 4 ryto, jei aš atvažiavau pailsėt?“, V. L. atsakė: „Tu mane pažadinai, kad važiuotume pasiimti J., nes buvai girtas“. Į įtariamojo V. L. klausimą: „Kas tave paprotino mane šmeižti?“, nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė: „Niekas tavęs nešmeižia. Aš sakau tiesą“. Į įtariamojo V. L. klausimą: „Tu atvažiavai su R.. R. aš mačiau vieną kartą gyvenime, kodėl mes kartu turėjom tave mušti?“, nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė: „Viskas buvo gerai, jūs reikalavot pinigų, 5 000 Eur“. Į klausimą, kieno parodymus tvirtina, nukentėjusysis A. N. (A. N.) nurodė, kad pasilieka prie savo parodymų, o įtariamasis V. L. prie savo parodymų. Į gynėjos advokatė Raimondos Venckutės klausimą: „Kodėl Jūs ėjote miegoti į mašiną, kai buvo žiema?“ nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė: „Aš žinojau, kad antram aukšte šalta, todėl ir miegojau mašinoj. Pirties mes nekūrenom“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Ar Jūs buvote anksčiau pažįstamas su R.?“, įtariamasis V. L. atsakė: „Aš jį mačiau tik vieną kartą, prieš 20 metų“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Kokiomis aplinkybėmis Jūs su juo (R.) susipažinote?“ įtariamasis V. L. atsakė: „Žvejyboje“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Ar toks asmuo pravarde „Fotografas“ Jums pažįstamas?“, įtariamasis V. L. atsakė: „Tai yra R.“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Sausio 6 dieną, kada atvyko R. su A., ką Jūs darėte iki ėjote miegoti?“, įtariamasis V. L. nurodė: „Valgėm, išgėrinėjom, aš porą taurelių išgėriau, nes žinojau, kad ryte reiks J. važiuoti“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Kokius alkoholinius gėrimus Jūs vartojote ir kiek buvo išgerta?“, V. L. atsakė: „nežinau. Aš išgėriau porą stikliukų degtinės“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Ta degtinė buvo Jūsų ar jų atvežta?“, V. L. atsakė: „Nežinau“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Jeigu Jūsų automobilis buvo nevažiuojantis, kokiu būdų Jūs planavote važiuoti pasiimti J.?“, V. L. atsakė: „Aš planavau važiuoti su savo automobiliu“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „K. J. nuėjote miegoti tą vakarą, kai atvyko A. su R.?“, V. L. atsakė: „Apie 21–22 val.“ Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „Ką darė, kai Jūs ėjote miegoti, A. ir R.?“, V. L. atsakė: „Jie liko virtuvėje prie stalo sėdėti“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą įtariamajam: „O Jūs tą vakarą gėrėte ir valgėte kambarį ar virtuvėj?“, V. L. atsakė: „Ir kambary ir virtuvėj“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Iš kur Jūs žinot, kad A. visą naktį vartojo alkoholį?“, V. L. atsakė: „Todėl, kad 4 ryto jis mane girtas pažadino. Sėdo prie stalo ir toliau gėrė“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Jei Jūs ruošėtės važiuoti ryte J. pasiimti, iš kur A. buvo žinoma, kad Jam reikia važiuoti?“, V. L. atsakė: „Iš vakaro susitarėme su A., kad važiuosim pasiimti J..“ Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Į kokią vietą ir kelintą valandą Jūs atvykote pasiimti J.?“, V. L. atsakė: „Prie „Norfos“ apie 8 val.“ Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Kur Jūs sustojot?“, V. L. atsakė: „Prie „Norfos“ aikštelėje, kurios danga skalda“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Ar jūs tą dieną skambinote M.?“, V. L. atsakė: „Skambinau, bet neprisimenu kiek kartų ir kada“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Kelintą dieną 7 dieną Jūs nuėjote miegot?“, V. L. atsakė: „Anksti apie 20–21 val.“ Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Kiek tą dieną Jūs suvartojote alkoholio ir kokio?“, V. L. atsakė: „Saikingai“. Į nukentėjusiojo atstovo advokato V. D. klausimą: „Kai nuėjote miegoti, ką darė A.?“, V. L. atsakė: „Aš nuėjau miegot, nemačiau, ką jis darė.“ Į gynėjos advokatė Raimondos Venckutės klausimą: „Ar kas nors matė, kaip Jus mušė?“, nukentėjusysis A. N. (A. N.) atsakė: „Matė tik tie, kurie mušė t. y. R. ir R. G. .. Gal J., aš nežinau“ (2 t., b. l. 197–198, 199; 3 t., b. l. 16–22);
4.21. neįgaliojo pažymėjime nurodoma, kad R. B. (R. B.) yra iš dalies darbingas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Pažymėjimas išduotas 2005 m. liepos 28 d., galioja iki 2023 m. lapkričio 4 d. (4 t., b. l. 90);
4.22. UAB „Meteorit turas“ atsakydami į gynėjo advokato Aivaro Alimo klausimą dėl autobusų tvarkaraščių, nurodė, kad reguliariuoju maršrutu Vilnius–Visaginas autobusai važiuoja kiekvieną dieną. Sausio 6 d. autobusas iš Vilniaus autobusų stoties išvyko 7.50 val., pagal grafiką (duomenys neskelbtini) buvo 8.45 val. kitas reisas 10.00 val. iš Vilniaus ir (duomenys neskelbtini) buvo 10.55 val. Daugiau reisų nuo 8.00 val. iki 10.00 val. nebuvo. (4 t., b. l. 190–192); taip pat patikslino, kad sausio 7 d. autobusas iš Vilniaus išvyko 7.50 val., pagal grafiką (duomenys neskelbtini) buvo 8.45 val. (5 t., b. l. 14–15);
4.23. nukentėjusiojo darytos nuotraukos, kuriose, nukentėjusiojo teigimu, yra kruvini marškinėliai, kuriuos jis dėvėjo įvykio dieną, taip pat užfiksuota ausis, kurią norėjo jam nupjauti V. L. (5 t., b. l. 28–34);
4.24. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. (A. N.) paaiškino, kad iki tol gerai sutarė su abiem kaltinamaisiais, buvo draugai. 2022 m. sausio 6 d. su draugu M. D. (M. D.) tarėsi vykti pas V. L. į sodybą žvejoti, po to jam paskambino R. B. (R. B.) ir paklausė, kaip jam sekasi. Jam papasakojo, kad planuoja važiuoti į žvejybą, pailsėti, todėl kaltinamasis paklausė ar galėtų važiuoti kartu. Paskambino V. L. ir paklausė ar gali atsivežti draugą, šis leido. Davė R. B. (R. B.) V. L. telefono numerį, po kurio laiko paskambinęs R. B. (R. B.) pasakė, kad kalbėjosi su sodybos savininku, važiuos ir jis žvejoti kartu su juo ir M. D. (M. D.). Nors iš pradžių M. D. (M. D.) planavo kartu su jais važiuoti į žvejybą, galiausiai neišvažiavo. Jam priklausančiu automobiliu ji nuvažiavo pas R. B. (R. B.), dar pavežėjo jo žmoną iki (duomenys neskelbtini) ir dviese išvažiavo į V. L. sodybą. Apie 16 val. atvažiavo, V. L. pamatęs R. B. (R. B.) su juo pasisveikino: „Labas, fotografe“. Jis labai nustebo, nes nemanė, kad jie yra pažįstami. Pirmąją dieną viskas buvo gerai, bendravo, valgė, išgėrė. Nakvojo savo automobilyje, nes pas V. L. antrame aukšte šalta. V. L. paprašė kitą dieną ryte duoti mašiną, kad galėtų nuvažiuoti pasiimti J. K., nes jo automobiliui buvo pasibaigusi techninė apžiūra ar draudimas. Jis sutiko, kitą dieną atsikėlė, išgėrė kavos ir dviese su V. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti „A.“. Automobilį vairavo V. L., nes niekada nevairuoja, jei prieš tai vakare buvo vartojęs alkoholio. „Norfos“ automobilių aikštelėje nenukrito. J. K. užsuko į parduotuvę, nesipirko alaus ar sidro skardinę, tuomet visi trys automobiliu sugrįžo į V. L. sodybą. J. K. padengė stalą, visi susėdo, pavalgė. Kaltinamieji išėjo rūkyti, o jis dar liko kalbėtis su J. K., kuri yra jo gero draugo buvusi žmona. Jis supažindino kaltinamąjį su J. K.. Po to, kai jis atėjo rūkyti pas kaltinamuosius, jie kalbėjosi apie devyniasdešimtuosius. Žodžio nespėjo pasakyti, kai pirmas R. G. . trenkė iš dešinės, jį palaikė R. ir iš kairės R. sudavė jam per šonkaulius. Skaudėjo. Jie pradėjo jį mušti, vienas iš vienos, kitas iš kitos pusės. Stovėjau ant kelių, meldžiau nemušti, klausiau, už ką mane jie muša. Kuo daugiau prašiau nustoti mušti, tuo jie agresyvesni darėsi. R. sustojo ir pasakė: ,,penki tūkstančiai“. Paklausiau už ką, neturiu tokių pinigų. Tuomet R. G. . sakė: ,,Jis turi ,,VOLVO“, ,,paimsime gal mašiną“. R. nieko jam neatsakė. Kažkuris iš kaltinamųjų paskambino M. D. (M. D.). Kai supratau, kad kalba su M., aš pradėjau rėkti: ,,Gelbėkit, muša“. Kai baigė kalbėti telefonu, prašiau mane, bet jie atsakė: ,,Kai paleisim, tai į policiją eisi“, pasakiau, kad neisiu. Paskui man sudavė. R. nuėjo į kambarį, R. G. . pasakė: ,,davai“ jam ausį nupjaunam“, nuotraukose matosi kruvini marškinėliai, kuriuos tądien dėvėjau, o kitose nuotraukose matosi ausis, kurią norėjo nupjauti. Gerai, kad atsirado J., kuri pradėjo rėkti: ,,Ką darai, tu psichas visai“. J. padėjo atsistoti, kraujas labai stipriai bėgo. J. stabdė kraują. Suprato, kad jeigu nepabėgs, tai jie ką nors dar padarys, todėl tai išėjo į lauką, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Automobilio raktai buvo kišenėje. Po to policijos pareigūnai jam grąžino jo daiktus, kurie po įvykio buvo likę pas kaltinamąjį. Išvažiavęs paskambino M. D. (M. D.) ir papasakojo, kad jį sumušė, kad jam reikia pagalbos, bijojo, kad jo nesivytų kaltinamieji. Kol važiavo namo M. padėjo morališkai, palaikė. Kai atvažiavau iki namų, su juo ir vėl susiskambino, pasakė, kad grįžo namo. Kitą dieną atvažiavo M. D. (M. D.), matė kaip jis atrodo, jam papasakojo, kas atsitiko. M. sakė, kad jam skambino R. ir R. G. ., liepė jam perduoti, kad jis yra skolingas jiems 5 000 Eur. Kaip jis atrodo po įvykio, matė jo mama. Ji labai išsigando. Papasakojo mamai, kas atsitiko, o ji nusprendė paskambinti giminaičiui G. K., buvusiam tyrėjui, ir pasikonsultuoti dėl to, kas įvyko. Jis patarė nebijoti ir važiuoti į ligoninę. Iškart nesikreipė į medikus ar teisėsaugos pareigūnus, nes bijojo, bet po giminaičio paraginimo kreiptis bei sveikatos būklei negerėjant kreipėsi į medikus. Paskambino sūnui D. N. (D. N.), bet jis tądien dirbo ir tik kitą dieną atvažiavo ir nuvežė jį į ligoninę, ten nustatė, kad lūžo VII ir VIII šonkauliai, akiduobės lūžį. Dėl akies pas medikus važiavo dar ir kitą dieną, nes blogai matė kaire akimi, viskas tarsi plaukė. Dėl šonkaulių lūžio buvo sunku judėti, nešiojo korsetą. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, nes dirba pagal pažymą pats sau. Tą patį vakarą, kai sugrįžo iš ligoninės pas jį į namus atvyko pareigūnai, paėmė jo pareiškimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nors svečiuodamasis pas kaltinamąjį sodyboje vartojo alkoholį, tačiau puikiai prisimena įvykio aplinkybes. Visi gėrė vienodai degtinę. Nelipo akmeniniais laiptais, nuo jų nebuvo nukritęs, taip pat nenukrito nuo laiptų, vedančių į sodybos antrą aukštą. Jį sumušė kaltinamieji, norėjo ausį nupjauti. Visi sužalojimai, kuriuos nustatė medikai bei specialistė, buvo padaryti kaltinamųjų. Pradėjus tyrimą ne kartą jam skambino kaltinamieji, siūlė taikytis, todėl jis paprašė sūnaus, kad jis nuvežtų jį kartu su M. D. (M. D.) pas R. B. (R. B.) į namus. Važiavo taikytis, bet nepavyko, nes kaltinamieji nesutiko atlyginti jo patirtų advokato išlaidų. Sūnus pokalbyje nedalyvavo, tik atvežė ir po to parvežė namo. J. K. buvo atvykusi pas jo advokatą, norėjo susitarti ir gražiuoju užbaigti bylą. Nei 2022 m. sausio 6 d., nei 2022 m. sausio 7 d. R. B. (R. B.) nežvejojo, iš automobilio net nebuvo išėmęs savo žvejybos reikmenų. Gal po 2 ar 3 savaičių atvažiavo pas jį M. D. (M. D.) ir atidavė jam R. B. (R. B.) žvejybos reikmenis. Prašo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes būdamas sumuštas negalėjo dirbti, viską skaudėjo, sunku buvo judėti, ne kartą turėjo kreiptis į medikus (4 t., b. l. 130–132, 175–180);
4.25. liudytojas M. D. (M. D.) nurodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis yra jo draugai. 2022 m. sausio 6 d. apie 10 val. paskambino jam ne nukentėjusysis, o B. ir pasiūlė važiuoti į sodybą. Žino, kad nukentėjusysis su R. nuvažiavo pas V. L. į sodybą žvejoti. Dar skambino jam nukentėjusysis sakė, kad linksmai leidžia laiką. Iš balso neatrodė girtas. Telefonu paskambinęs V. L. prašė atvažiuoti ir pasiimti nukentėjusįjį, nes jis su šakute vaikšto, klausė, kam mus supažindinai. Vakarop, gal apie 18–19 val. ar 19.30 val., jam paskambino R. B. (R. B.), sakė, kad negali nuraminti A., tuomet norėjo duoti į šonkaulius. Šio pokalbio metu girdėjo nukentėjusįjį šaukiantį, kad jį muša. Nepatikėjo, galvojo, kad jie juokauja ir tokiu būdu nori, kad jis pas juos atvažiuotų. Tą pačią dieną kiek vėliau jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad yra mašinoje, važiuoja iš sodybos namo, kad jį sumušė, kad bijo. Iš nukentėjusiojo balso suprato, kad jis išsigandęs, kad jam blogai. Po to dar kartą jam paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad sugrįžo namo. Tądien pas nukentėjusįjį nenuvažiavau, nes buvo išgėręs alaus. Kitą dieną jam paskambino R. B. (R. B.) su V. L. ir liepė perduoti nukentėjusiajam, kad jis skolingas jiems 5 000 Eur, pasakiau, kad perduosiu. Apie 10 val. ar po pietų nuvažiavo pas nukentėjusįjį ir jam perdavė kaltinamųjų žodžius. Nukentėjusysis papasakojo, kad jį sumušė abu kaltinamieji, kad mušė per šonkauliu, kad kojomis spardė B., kad L. norėjo ausį nupjauti, rodė ausį, matė kruvinus marškinėlius, jam buvo sudėtinga judėti. Pats nesiūlė vežti į ligoninę nukentėjusiojo, nes jis sakė, kad kalbėjo su giminaičiu, kad rytoj atvažiuos sūnus ir su juo nuvažiuos pas medikus. Kaip jis suprato konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis norėjo „pakibinti“ L. žmoną, nes taip jam telefonu sakė B.. Po to kaltinamieji jam skambino ir prašė „patarpininkauti“, kad jie galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo sūnus jį kartu su nukentėjusiuoju nuvežė pas B.. Jie ten pasikalbėjo, bet nesusitaikė, nes nukentėjusysis paprašė atlyginti 700 Eur advokato išlaidų. B. paskambinęs prašė nuvažiuoti pas nukentėjusįjį ir iš jo paimti jo žvejybos dėžę, todėl nuvažiavo, nukentėjusysis padavė automobilio raktelius ir jis iš automobilio bagažinės paėmė B. žvejybos reikmenis ir grąžino B. (4 t., b. l. 180–82; 5 t., b. l. 2–6);
4.26. liudytoja J. K. nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju V. L. kaip šeima (nesudarę santuokos). Išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, liudytoja sutiko duoti parodymus teisme. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), autobusu Vilnius–Švenčionys atvažiavo į (duomenys neskelbtini) apie 8.30 val. ar 8.40 val. Ją pasitiko R. G. . ir nukentėjusysis, kurie atvažiavo nukentėjusiojo automobiliu. Susitiko „Norfos“ aikštelėje, pati į parduotuvę nėjo ir alkoholio nepirko, nes alkoholis parduodamas tik nuo 10 val., o jie ten buvo anksčiau. Nukentėjusysis buvo stipriai girtas, o R. G. . blaivus. Nematė, kad nukentėjusysis kristų aikštelėje, nes kai juos pamatė abu vyrai buvo išlipę iš automobilio. Nusipirko lašinių iš kioskelio ir nuvažiavo į sodybą. Automobilį vairavo R. G. .. R. žvejojo su meškere, gręžė eketes. Vyrai sodyboje vartojo alkoholį, R. tik truputį. Matė kaip nukentėjusysis nukrito nuo akmeninių laiptų, vedančių prie tvenkinio. Trumpam prarado sąmonę. Paplekšnojo jam per veidą ir atgavo sąmonę, padėjo jam atsistoti. Matė kraujo ant ledo. Nukentėjusysis nesiskundė, kad jam ką nors skaudėtų, pats parėjo namo. Vyrai buvo virtuvėje, o ji kitame kambaryje, negirdėjo jokių konfliktų, niekas pinigų nereikalavo iš nukentėjusiojo. Namuose nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, vedančių į antrą aukštą. Šio kritimo nematė, nes buvo virtuvėje, tik išgirdo garsą. Po to pamatė jį gulintį ant kačių namelio. Apie 20–21 val. R. G. . atėjo miegoti, ji pati apie 21 val. nuėjo miegoti, tuo metu A. dar buvo sodyboje, tačiau ryte jau jo nebuvo. Nežino, kada nukentėjusysis išvažiavo. Neklausė vyrų, kur yra nukentėjusysis, kodėl jis išvažiavo (5 t., b. l. 6–11);
4.27. 2022 m. vasario 24 d. apklausos metu liudytoja J. K. nurodė, kad pažįstami ją vadina „A.“, nes jai taip patinka. Su V. L. gyvena neįregistravusi santuokos ir veda bendrą namų ūkį apie pusantrų metų. Jai išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakinėti į klausimus apie jai artimą asmenį, t. y. V. L., su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos ir kuris šiame ikiteisminiame tyrime yra įtariamasis, ji sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad 2022 m. sausio 7 d. apie 9 val. L, kartu su A. N. (A. N.), kuris pas juos sodyboje (duomenys neskelbtini) k. yra lankęsis kelis kartus, atvažiavo N. automobiliu į (duomenys neskelbtini) paimti jos po darbo. Dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini) ir autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo L., nes N. buvo girtas. Jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur jie su L. kartu gyvena. Parvažiavus namo į (duomenys neskelbtini) k., ten buvo dar vienas, jai pirmą kartą matytas vyriškis, kurio vardas ir pavardė kaip dabar jau žino, R. B. (R. B.). Grįžusi namo ji padarė valgyti, jie visi keturiese sėdo prie stalo. N. nevalgė, tik gėrė degtinę. Ji visai negėrė, nes alkoholio nevartoja. R. G. . ir R. degtinės gėrė labai minimaliai, gal per visą dieną po kelias taureles degtinės išgėrė. Pavalgęs R. išėjo žvejoti. Žvejojo tvenkinyje prie namo. Ji, L, ir N. irgi išėjo prie tvenkinio, bet nežvejojo. L, labai trumpai pabuvo prie tvenkinio ir grįžo namo. Ji ėjo prie tvenkinio, kad padarytų kelias eketes žuvims kvėpuoti, o N. šiaip išėjo į lauką. N. buvo labai girtas, bandė jį įkalbėti eiti pamiegoti, bet jis vis nėjo, tampėsi girtas svirduliuodamas. Norint užlipti ant tvenkinio ledo reikia nusileisti akmeniniais laiptais. Jie gan aukšti, statūs, nepatogūs ir ji nusileisdama nugriuvo nuo tų laiptų, nugarą užsigavo. N. irgi nuo tų laiptų nugriuvo. Griūdamas matyt smarkiai užsigavo, nes jam nugriuvus, prie jo priėjusi išsigando, kad jis be sąmonės, nes jis kurį laiką gulėjo užsimerkęs. Ji jam paplekšnojo per veidą ir jis atsimerkė, tada ji padėjo jam atsistoti. Kai jis atsistojo jokių sužalojimų, kraujo ji ant N. nematė. Po kurio laiko, gal po poros valandų, ji nuėjo į namą. N. vienas vaikščiojo po sodybos teritoriją, po to atėjo namo. R. liko žvejoti. Po kurio laiko, kai N. parėjo į namą, ji kartu su V. šiaip ne taip įkalbėjo N. nueiti pamiegoti į antrą aukštą. Jai kartu su L. būnant apačioje, kur tuo metu buvo R. nepamena, bet šalia jo tikrai nebuvo, pamatė, kad laiptais leidžiasi N.. N. ar tai suklupo, ar tai užkliuvo už kažko ir nugriuvo nuo laiptų. Griūdamas nuo laiptų nusirito ant šalia buvusio katino namo. Po to atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Kad N. griūdamas būtų susižalojęs nematė. Tik jam nuėjus, paskui matė ant laiptų truputį kraujo, bet to nesureikšmino. Ryte atsikėlusi pamatė, kad N. pas juos nėra. Kada ir kaip jis išvažiavo nežino, nematė. Jokių konfliktų per visą tą laiką, tarp N., L. ir B. nematė ir negirdėjo. Negirdėjo ir jokių pokalbių apie pinigus ar skolas (1 t., b. l. 142–145). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė mačiusi kraują ant laiptų, o teisme – ant sniego lauke. Praėjo daug laiko nuo įvykių. Taip pat negalėjo paaiškinti, dėl skiriasi jos parodymai dėl to, kas pirmiau sugrįžo į sodybą (t. y. ji ar nukentėjusysis), kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad matė kaip nuo antro aukšto laiptų nukentėjusysis, nukrito, o teisme, kad tik girdėjo, bet nematė nukentėjusiojo kritimo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neminėjo sulaužyto katinų namelio. Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ji susitarė susitikti su nukentėjusiuoju, važiavo pas advokatą, nes norėjo pasikalbėti apie bylą, kad byla nepasiektų teismo, gal pavyktų susitaikyti. A. pasakė, kad reikia sumokėti 700 Eur advokatui. Apie šį susitikimą nieko nežinojo R. G. ., o kai ji jam pasakojo, kad susitiko ir reikia sumokėti, R. G. . atsakė, kad nieko nepadarė, kodėl turi mokėti (5 t., b. l. 6–11);
4.28. liudytoja V. S. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūnė, jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, apklausė įtariamuosius, nukentėjusįjį, L. žmoną ar gyvenimo draugę, taip pat atliko akistatas, parodymų patikrinimą vietoje. Nukentėjusysis rodė jai nuotraukas bei kruvinus marškinėlius, bet šių duomenų neprijungė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes nukentėjusysis to neprašė. Nebuvo bandoma ikiteisminį tyrimą užbaigti kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymu, nes įtariamieji nepripažino kaltės, teigė, kad nemušė nukentėjusiojo, nepjovė jam ausies. Iš pradžių įtariamieji sakė, kad jiems nereikia vertėjo, nes supranta ir kalba lietuviškai, bet vėliau vertėjas dalyvavo. Nebuvo tiriama versija, kad nukentėjusysis nukrito automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini). B. yra sakęs, kad nukentėjusysis reikalauja iš jo pinigų, bet tai neatsispingi baudžiamosios bylos medžiagoje, galėjo jam patarti kreiptis į policijos pareigūnus, jei jaučia grėsmę (5 t., b. l. 66–68);
4.29. liudytojas G. K. nurodė, kad nukentėjusysis yra jo giminaitis, bet jie nebendrauja. Jam yra skambinusi jo mama ir klausė, ką daryti, nes jos sūnų sumušė, ausį norėjo nupjauti, visas sudaužytas. Jis patarė kreiptis į medikus. Šie apžiūrės jį ir fiksuos sveikatos negalavimus, praneš policijai. Kaip supranta jie taip ir padarė, kaip jis patarė (5 t., b. l. 68–69);
4.30. liudytojas D. N. (D. N.) nurodė, kad nukentėjusysis yra jo tėvas, sutinka duoti parodymus teisme. Paaiškino, kad jam paskambino tėvas ir parašė pagalbos. Tuo metu nedetalizavo kokios pagalbos jam reikia, todėl pasakė, kad dabar dirba ir negali atvykti. Kitą dieną pasakė, kad atsitiko nelaimė ir reikia važiuoti į ligoninę, atvažiavo pas jį, pamatė tėvą. Jis papasakojo, kad jį sumušė R. B. (R. B.) ir V. L., bandė ausį pjauti. Rodė ausį, kruvinus marškinėlius. Tėvui buvo sunku judėti, viską skaudėjo. Jis nuvežė tėvą į ligoninę, ten ilgai užtruko. Medikai diagnozavo šonkaulių lūžius, dėl akies vežė dar į (duomenys neskelbtini) kliniką. Tėvas ilgai blogai jautėsi, negalėjo dirbti. Močiutė labai pergyveno dėl tėvo, kad kažkas jos sūnų taip nuskriaudė. Kai susitiko su tėvu, jis buvo blaivus. Neklausė, kodėl jis pats nesikreipė į medikus, nes niekada pats nesikreipia į medikus, visada jis turi jį nuvežti, tiesiog tėvas nemėgsta medikų. Tėvas nesakė, kodėl taip su juo pasielgė jo draugai. Tėvas paprašė jo nuvežti jį su M. D. (M. D.) pas R., todėl juos nuvežė. Suprato, kad šio susitikimo tikslas yra taikytis. Pats nedalyvavo pokalbyje, tik nuvežė ir parvežė. Tėvas su M. D. (M. D.) nieko nepasakojo, apie ką susitikę kalbėjosi. Atvažiavęs pasiimti tėvo užėjęs į kiemą ir pasisveikino su R.. Susidarė įspūdis, kad viskas gerai, išsiskiria gražiuoju, nes visi lauke vieni kitiems atsisveikindami paspaudė rankas (5 t., b. l. 69–72);
4.31. liudytojas E. P. nurodė, kad R. B. (R. B.) yra jo kaimynas. Vedžiodamas šunį praėjo prie kaimyno R. namus ir matė nukentėjusįjį ir dar kažkokį kitą žmogų, jie pakeltu tonu kalbėjosi su kaimynu. Dar kaimyno paklausė ar viskas gerai, jis atsakė, kad gerai. Matė kaip vyrai susistumdė, todėl dar kartą paklausė kaimyno, ar viskas gerai. Šis dar kartą atsakė, kad viskas gerai. Girdėjo juos kalbantis apie pinigus, sakė: „Jeigu neatiduosi pinigų, tai kažkas gali atsitikti su tavo namu“ (5 t., b. l. 72–73);
4.32. liudytojas R. M. (R. M.) nurodė, kad tiksliai nepamena, bet kažkada po Naujųjų metų, jo draugas R. B. (R. B.) paskambino ir paprašė, kad jis atvažiuotų ir jį parvežtų namo. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į kažkokią sodybą ir parvežė R. B. (R. B.) namo kartu meškerėmis, kibiru ir žuvimi. Pasakojo, kad draugas, su kuriuo atvažiavo, prisigėrė ir naktį išvažiavo. Daugiau nieko nepasakojo (5 t., b. l. 90–91);
4.33. specialistė Rasa Gaidienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadą Nr. G (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad atliekant tyrimą jai buvo pateikti medicininiai dokumentai, be to, apžiūrėjo nukentėjusįjį. Asmuo apžiūros metu skundėsi, kad skauda. Jei asmuo nurodo, kad apatinėje kūno dalyje sužalojimų nėra, tuomet nereikalauja, kad asmuo per prievartų nusimautų kelnes, tam, kad jie galėtų jį apžiūrėti. Šiuo konkrečiu atveju sužalojimai buvo diagnozuoti tik viršutinėje kūno dalyje, t. y. veido srityje, ausyje, šonkauliai, ranka. Šie sužalojimai nėra būdingi kritimui, griuvimui ar savęs žalojimuisi. Visų pirma, nėra griuvimui ar kritimui būdingų sužalojimų ant rankų ar kelių. Antra, sužalojimai yra ne vienoje kūno pusėje. Sužalojimai tiek kairėje, tiek ir dešinėjo kūno pusėje rodo, kad trauminis poveikis buvo daromas iš abiejų pusių, o krentant sužalojimai paprastai būna tik vienoje kūno pusėje. Abejose pusėse galėtų atsirasti jei, pavyzdžiui, ridenosi nuo laiptų, daugybiniai kontaktai su kietu paviršiumi. Įvykio vietos nuotraukos nebuvo jai pateiktos, tačiau iš nuotraukų, kurias mato ekrane, krentant nuo akmeninių laiptų, vedančių prie tvenkinio, tokie sužalojimai, kurie nustatyti, negalėjo būti padaryti. Laiptai neatrodo statūs. Be to, jei buvo žiema, tai sniegas ir šilti žieminiai rūbai turėtų sušvelninti smūgį. O jei buvo tik su marškinėliais, tuomet kur nubrozdinimai? Krentant nuo laiptų dažniausiai būna nubrozdinimų, kurių šiuo konkrečiu atveju nėra. Slystant taip pat atsirastų viršutinių odos sluoksnių pažeidimų. Laiptai, vedantys į antrą aukštą, neatrodo pakankamai platūs, kad suaugęs vyras galėtų jais ridentis žemyn. Sužalojimas ausyje galėjo atsirasti tik kontaktuojant su kietu paviršiumi, turinčiu briauną. Nemano, kad nukritus ant kačių namelio, galėtų atsirasti tokia žaizda ausyje, tai yra mažai tikėtina. Nustatyta poodinė kraujosruva vidinėje rankos dalyje taip pat nėra būdinga kritimui ar griuvimui. Negali pasakyti, tikslaus laiko, kada sužalojimai buvo padaryti, tik laiko tarpą. Pagal kraujosruvas matyti, kad sužalojimai padaryti prieš 3–6 paras iki apžiūros. Užduotyje nurodyta įvykio data patenka į šį intervalą, nes užduotyje nurodyta, kad įvykis įvyko sausio 7 d., o apžiūra atlikta sausio 12 d., t. y. praėjus 5 d. Nukentėjusiajam nebuvo nustatinėjamas neblaivumas, nebuvo tokios užduoties. Alkoholio vartojimas suaktyvina kraujotaką, todėl neblaivus asmuo kraujuoja intensyviau. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sąmonės praradimas pats savaime nekeičia veikos kvalifikacijos, jei dėl to neatsirado židininė simptomatika (5 t., b. l. 91–97).
5. Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų prašymų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-788/2023, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
6. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.
7. Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 7 d. apie 20.00 val. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamieji, nukentėjusysis ir liudytoja J. K.. Nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamieji jį sumušė, norėjo nupjauti ausį, tuo tarpu kaltinamieji teigia, kad neatliko jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra išskirtinė. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai gali būti konstatuojami įvertinus visumą byloje esančių įrodymų.
8. Visų pirma, nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kaltinamieji jį sumušė, įpjovė į dešinę ausį, savo parodymus patvirtino įvykio vietoje bei atliekant akistatas su kaltinamaisiais. Antra, aplinkybę, kad jį sumušė R. B. (R. B.) ir V. L. nukentėjusysis nurodė ir kitiems asmenims, kurie proceso metu buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytojas M. D. (M. D.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino, kad 2022 m. sausio 7 d. vakare kalbėdamas telefonu su kaltinamuoju R. B. (R. B.) girdėjo nukentėjusįjį šaukiantį, kad jį muša. Nors liudytojas M. D. (M. D.) teigė iš pradžių nepatikėjęs tuo, nes tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamieji yra jo draugai, tačiau po kurio lauko, maždaug 20.00 val. ar 20.30 val., nulaukęs nukentėjusiojo skambučio, iš jo balso suprato, kad tai, ką girdėjo anksčiau, nėra juokai, nes nukentėjusysis buvo labai susijaudinęs, pasakojo, kad jį kaltinamieji sumušė, norėjo nupjauti ausį, blogai jaučiasi, kad jis šiuo metu automobiliu važiuoja namo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. D. (M. D.) kitą dieną nuvykęs pas nukentėjusįjį matė, kad jis sumuštas, kad jam sudėtinga judėti, matė kruvinus jo marškinėlius. Susitikimo metu nukentėjusysis dar kartą pakartojo liudytojui M. D. (M. D.), kad jį šitaip sumušė kaltinamieji R. B. (R. B.) ir V. L.. Liudytojas M. D. (M. D.) taip pat patvirtino, kad 2022 m. sausio 8 d. kaltinamieji R. B. (R. B.) ir V. L. prašė, kad jis perduotų nukentėjusiajam, jog šis yra skolingas jiems 5 000 Eur. Taigi šis liudytojas patvirtino nukentėjusiojo parodymus. Nors gynėjas atkreipė dėmesį į liudytojo M. D. (M. D.) parodymų, susijusių su tuo, kelintą valandą liudytojas atvyko pas nukentėjusįjį, nenuoseklumą, teismas pažymi, kad situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokiais atvejais turi būti sprendžiama, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai daroma analizuojant tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų duomenų (įrodymų) visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant prieštaringiems duomenims, daromos tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankios, išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2021, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo konkrečiu atveju, liudytojo parodymai, susiję su tuo, kada, t. y. kitą dieną po įvykio, jis susitiko su nukentėjusiuoju, ką pamatė, kaip matomus sužalojimus, jų atsiradimą jam paaiškino nukentėjusysis, yra aiškūs ir nuoseklūs, todėl nėra pagrindo netikėti liudytojo M. D. (M. D.) parodymais, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymi, kad po įvykio nukentėjusįjį matė ir su juo bendravo jo mama (ji yra mirusi, todėl nebuvo apklausta), tačiau nukentėjusiojo motina skambino savo giminaičiui G. K. norėdama pasikonsultuoti, kaip šioje situacijoje reikėtų elgtis. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas buvo apklaustas G. K. ir jis patvirtino, kad nukentėjusiojo motina jam skambino ir pasakojo, kad jos sūnų sumušė, norėjo ausį nupjauti, sūnus visas sumuštas ir ji nežino, kaip reikėtų elgtis. G. K., kaip buvęs tyrėjas, patarė kreiptis į medikus, kad šie nustatytų sveikatos sužalojimus, kad neverta bijoti apie įvykį pranešti policijai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiojo sūnus D. N. (D. N.) nurodė, kad dar 2022 m. sausio 8 d. jam skambino tėvas ir prašė pagalbos nukentėjusysis, tačiau dėl darbo jis tądien pas nukentėjusįjį negalėjo atvykti. D. N. (D. N.) pas tėvą atvyko tik 2022 m. sausio 9 d. ir matė nukentėjusįjį, kad jis yra sumuštas, jam sudėtinga judėti, skauda. Tėvas jam papasakojo, kad jį sumušė R. B. (R. B.) ir V. L., bandė ausį pjauti, rodė ausį, kruvinus marškinėlius. Liudytojas nuvežė tėvą į ligoninę, po to pas tėvą į namus atvyko policijos pareigūnai.
10. Trečia, medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2022 m. sausio 9 d. nukentėjusysis kreipėsi į medikus, jo medicininiuose dokumentuose yra užfiksuoti ne tik sveikatos sužalojimai, bet ir nurodyta, šių sužalojimų atsiradimo priežastis, kurią medikams nurodė nukentėjusysis – sumuštas pažįstamų asmenų. Ketvirta, specialistė Rasa Gaidienė, įvertinusi medicininius dokumentus bei apžiūrėjusi nukentėjusįjį parengė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įvardijo A. N. (A. N.) padarytus sveikatos sužalojimus, t. y. kairio žandikaulio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžis, dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžiai, žaizda dešinio užausio srityje, kuri tikėtina yra pjautinė, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame žaste, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Specialistė taip pat nurodė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 7 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galvoje nėra būdingi griuvimui. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat paaiškino, kad pamačiusi nukentėjusįjį, jai nekilo abejonių, kad jis buvo sumuštas, kad sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialistė, įvertinusi įvykio nuotraukos, paaiškino, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, negalėjo atsirasti jam nukritus, nugriuvus, nes nėra griuvimui būdingų sužalojimų ant kojų ar rankų, be to, krentant nuo laiptų, paprastai būna pažeidžiamas ir viršutinis odos sluoksnis, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių nubrozdinimų ant nukentėjusiojo kūno nebuvo rasta ir fiksuota, laiptai, vedantys į antrą aukštą neatrodo pakankamai platūs, kad suaugęs vyras (nukentėjusysis) būtų galėjęs jais nusiridenti žemyn, nes sužalojimai abejose kūno pusėse (tiek kairėje, tiek ir dešinėje) galėtų atsirasti ne šiaip krentant nuo laiptų, o jai ridenantis. Taigi, teisiamojo posėdžio metu specialistė paneigė kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusysis susižalojo krisdamas.
11. Gynėjo pateikti duomenys apie autobusų, vykstančių maršrutu Vilnius–Visaginas, išvykimo iš Vilniaus bei atvykimo į (duomenys neskelbtini) laiką nagrinėjamu atveju nei paneigia, nei patvirtina teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, nes liudytoja J. K. tvirtina važiavusi autobusu Vilnius–Švenčionys, t. y. kitu maršrutiniu autobusu.
12. Nors įvykio vietoje buvusi liudytoja J. K. teigia, negirdėjusi ir nemačiusi, kad kaltinamieji būtų naudoję smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, teismas pažymi, kad ši liudytoja palaiko artimus santykius su vienu iš kaltinamųjų (o būtent su V. L.), todėl ji yra suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja jos pačios parodymams, duotiems teisme ir liudytoja negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl iš esmės skiriasi jos parodymai dėl to, kur ji matė kraujo dėmes (ant ledo ar ant laiptų namuose), matė ar tik girdėjo nukentėjusįjį krentant nuo laiptų, vedančių į antrą aukštą, kada nukentėjusysis sugrįžo į namo po to, kai, jos teigimu, nukentėjusysis nukrito nuo akmeninių laiptų, vedančių link tvenkinio. Liudytojos J. K. parodymai prieštarauja ir kitų proceso dalyvių, o būtent, kaltinamojo R. B. (R. B.), parodymams. Kaltinamasis teigė, kad po to, kai nukentėjusysis nukrito nuo akmeninių laiptų, vedančių link tvenkinio, jis kartu su J. K. nutempė nukentėjusįjį į namus, tuo tarpu liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad padėjo nukentėjusiajam atsistoti, pati sugrįžo namo po poros valandų, o po kurio laiko sugrįžo ir nukentėjusysis, t. y. ji perėjo anksčiau nei nukentėjusysis, bet teisme – pirmiau namo sugrįžo nukentėjusysis ir tik po to ji. Dėl liudytojos J. K. parodymų vidinių prieštaravimų bei jų prieštaringumo kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas nutaria šios liudytojos parodymus dėl ankščiau išdėstytų faktinių aplinkybių atmesti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę, jog iš lauko nukentėjusysis sugrįžo pats, nebuvo parvestas kitų asmenų, be kita ko, nurodė ir kaltinamasis V. L., taip paneigdamas kito kaltinamojo R. B. (R. B.) versiją, kad nukentėjusysis buvo parvestas.
13. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-101-628/2018). Nors liudytojai M. D. (M. D.), G. K., D. N. (D. N.) apie 2022 m. sausio 7 d. įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo, todėl jų parodymai laikytini netiesioginiais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų nurodomomis aplinkybėmis. Nėra pagrindo manyti, kad liudytojai būtų suinteresuoti sakyti netiesą, nes liudytojai parodymus davė prisiekę, būdami supažindinti su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą, jų parodymai aiškūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, t. y. medicinai dokumentai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos.
14. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (išskyrus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus), todėl vien aplinkybė, kad nukentėjusysis ne iš karto po įvykio pranešė apie patirtą smurtą, o tai padarė po poros dienų, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto bei kaltininkų baudžiamosios atsakomybės.
15. Pažymėtina, kad bendrininkavimo požymis, t. y. dviejų ar daugiau asmenų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką, gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016, 5.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atitinkamai tai reiškia, kad vienam iš bendravykdžių įpjovus peiliu į dešinę ausį, visiems nusikalstomoje veikoje dalyvavusiems asmenims gali būti inkriminuojamas šis požymis.
16. Konstatuojama, kad įrodymų visuma yra pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltinamųjų kaltei įrodyti: pareiškimas–protokolas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų M. D. (M. D.), G. K., D. N. (D. N.), medicininiai dokumentai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės Rasos Gaidienės paaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji, t. y. R. B. (R. B.) ir V. L., veikė kaip bendravykdytojai, nes abu atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas A. N. (A. N.), po ko V. L. A. N. (A. N.) būnant keturpėsčiam ant žemės, tyčia, virtuviniu peiliu įpjovė dešinę ausį. Šiais savo veiksmais jie padarė nukentėjusiajam A. N. (A. N.) kairio žandinio ančio viršutinės (akiduobės apatinės) sienelės lūžį, dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius, žaizdą dešinio užausio srityje, poodines kraujosrūvas kaktos kairėje, kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame šone, dešinėje rankoje, kairiame žaste, nosies sumušimą pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. R. B. (R. B.) ir V. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jie smurtaudami nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam A. N. (A. N.).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 408-427, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti kaip BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios nustatymui. Kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus suduodamas smūgį kitam asmeniui suvokia, jog tokie jo veiksmai sukels tam tiktas pasekmes. Įvertinus atliktų veiksmų intensyvumą, suduoti ne mažiau kaip septyni smūgiai į įvairias kūno vietas, įskaitant veido sritį, ausies įpjovimas, rodo, kad atlikdami smurtinius veiksmus kaltinamieji suvokė, kad tokiais veiksmais daro žalą teisiniams gėriams, kuriuos saugo BK (kito asmens sveikata), ir to norėjo, todėl, daroma išvada, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl bausmės skyrimo
18. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. (R. B.) padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (smurto prieš kitą asmenį naudojimo motyvai ir tikslai nenustatyti, nes kaltinamieji neigė kaltę), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (yra bendravykdytojas, nes aktyviais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius), nusikalstama veika padarytą žalą (žala padaryta Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiajam nebuvo atlyginta pagal jų pareikštus civilinius ieškinius), kaltininko asmenybę: vedęs, nedirbantis (2 t., b. l. 145–146), iš dalies darbingas (4 t., b. l. 90), neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 130–132, 133–135), administracine tvarka nebaustas, nes nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo praėjo daugiau nei metai (2 t., b. l. 136–137, 138–144).
19. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (smurto prieš kitą asmenį naudojimo motyvai ir tikslai nenustatyti, nes kaltinamieji neigė kaltę), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (yra bendravykdytojas, nes aktyviais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos sudėties požymius), nusikalstama veika padarytą žalą (žala padaryta Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei nukentėjusiajam nebuvo atlyginta pagal jų pareikštus civilinius ieškinius), kaltininko asmenybę: vedęs (3 t., b. l. 47), nedirbantis (3 t., b. l. 48–50), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 51, 52), teigia esantis iš dalies darbingas, neteistas (3 t., b. l. 34–37, 38–40, 41–42), administracine tvarka nebaustas, nes nuo paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymo praėjo daugiau nei metai (3 t., b. l. 42–44, 45–46).
20. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
21. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatytas apsvaigimo nuo alkoholio faktas ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, arba neblaivumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Taigi šiai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei konstatuoti neužtenka nustatyti vien asmens apsvaigimo faktą, būtina nustatyti ir tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jei alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti teisės pažeidimą, tuomet neblaivumas negali būti vertinamas kaip šio asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-942/2018, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad 2022 m. sausio 7 d. kaltinamieji būtų buvę neblaivūs, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos, padarymui, todėl neblaivumas (apsvaigimas nuo alkoholio) nepripažintina, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
23. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią bausmę, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis) ir paskiriant įpareigojimus: (1) atsiprašyti nukentėjusiojo, (2) neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje, (3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Įvertinus kaltinamojo R. B. (R. B.) amžių (yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus), įpareigojimas dirbti, mokytis ar registruoti Užimtumo tarnyboje neskirtinas. Taip pat neskirtinas įpareigojimas atlyginti žalą, nes tenkinus civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį priteistos procesinės palūkanos skatins kaltinamuosius greičiau atlyginti šiai institucijai padarytą turtinę žalą. Nors nagrinėjamu atveju tenkintas nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau BK nenumato galimybės teismui nustatyti terminą neturtinės žalos atlyginimui (pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą kaltinamasis gali būti įpareigotas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-693/2019), nes neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).
24. Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. vasario 24 d. nutarimu R. B. (R. B.) paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. N. (A. N.) (2 t., b. l. 117–124), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
25. Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirta kardomoji priemonė, t. y. rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. N. (A. N.) (3 t., b. l. 27–30), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
26. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai, t. y. (1) Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 391,55 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kalto (-ų) asmens (-ų) už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (2 t., b. l. 22–26), ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. kovo 18 d. nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 27–29, 30–3), leista civilinio ieškovo įgaliotai atstovei Monikai Tamošaitei dalyvauti procese (2 t., b. l. 32–34, 35–36); (2) nukentėjusysis A. N. (A. N.) iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 166–168), todėl teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi A. N. (A. N.) pripažintas civiline ieškovu (3 t., b. l. 34–35).
27. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 391,55 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (2 t., b. l. 25), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).
28. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas – priteisti iš kiekvieno kaltinamojo po 3 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 166–168). Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2020, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų bendrų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata, jis jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, dėl lūžusių šonkaulių buvo sudėtinga judėti, dėl sveikatos negalavimų kreipėsi į medikus. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo darbingumo nesumažėją bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, 8 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-616/2021), teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo nurodyta suma, kuria jis įvertino patirtą neturtinę žalą (iš viso 6 000 Eur) yra pernelyg didelė, todėl nukentėjusiajam priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiojo patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ypač turint omenyje, kad byloje nėra duomenų apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius, bendravimo galimybių sumažėjimą, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas.
29. Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniame ieškinyje nėra nurodyta ar kaltinamieji solidariai, subsidiariai ir tam tikromis dalimi turėtų atlyginti žalą (2 t., b. l. 22–26), o nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kiekvieno kaltinamojo po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 166–168), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, jog tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, suteikia teisę teismui šiuos civilinio ieškinio trūkumus pašalinti. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai, be to, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-489/2021, 15 punktas ir jame nuodyta kasacinio teismo praktika), todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad abu kaltinamieji bendrais aktyviais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad nusikalstamais veiksmais padarytą žalą turi atlyginti abu kaltinamieji solidariai.
Dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato pagalbai
30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis atsakovas A. N. (A. N.) prašo atlyginti 2 000 Eur išlaidų už advokato teisines paslauga (4 t., b. l. 117–118, 196). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu advokatui V. D. leista dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo atstovui, advokatas pateikė orderį (1 t., b. l. 123, 128–133; 3 t., b. l. 123), daroma išvada nukentėjusysis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise turėti advokatą, atstovaujantį jo interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių paslaugų apimtį (civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose bei ikiteisminio tyrimo įstaigoje atliekant procesinius veiksmus), teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų priteistinos advokato išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad BPK nereglamentuoja, kaip turėtų būti paskirstomos advokato išlaidos esant kaltininkų daugetui, o civilinio proceso teisės normos nenustato solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021, 89 punktas), todėl iš kiekvieno kaltinamojo priteistina po 1 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą (išlaidos paskirstytinos lygiomis dalimis tarp abiejų kaltinamųjų).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis teismų praktika, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos paprastai neišieškomos ir tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas apeliacinis ar kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-227-697/2022). Taigi, visais kitais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi diskreciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš nuteistojo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-1076/2023, 38 punktas).
32. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2022 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino, kad vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu V. L. yra būtinas gynėjo dalyvavimas (2 t., b. l. 195–196), jam sutikus, jį ginti paskirta advokatė Raimonda Venckutė (2 t., b. l. 197–198, 199; 3 t., b. l. 12–15). Nors perdavus bylą į teisiamąjį posėdį teismas pažymėjo, kad dar pirminės apklausos metu V. L. nurodė, kad lietuvių kalbą moka pakankamai gerai ir jam vertėjo dalyvavimas nėra reikalingas (2 t., b. l. 167–170), todėl nėra pagrindo BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto būtino gynėjo dalyvavimo pagrindo (3 t., b. l. 97–99), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam V. L. nurodžius, kad jis supranta lietuvių kalbą, bet jam sudėtinga kalbėti lietuvių kalba (4 t., b. l. 59–61), todėl teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme pripažintas būtinu, nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo (4 t., b. l. 57). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius informavo, kad kaltinamąjį ginti parinkta advokatė Raimonda Venckutė (4 t., b. l. 64), todėl 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi ši advokatė paskirta ginti kaltinamąjį V. L. (4 t., b. l. 65), advokatė pateikė į bylą advokato orderį (4 t., b. l. 80). Nutartis dėl gynėjo paskyrimo, kurioje buvo išaiškinta ir galimybė išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš asmens, pripažinto kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsiųsta gynėjai ir kaltinamajam elektroniniu paštu, kuriuo kaltinamasis sutiko gauti procesinius dokumentus (4 t., b. l. 41, 66, 67, 68), be to, apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo tvarką buvo išaiškinta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko, kad jį gintų advokatė, kuri dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 14 d. patikslintoje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad baudžiamojoje byloje V. L. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 1 599,74 Eur (4 t., b. l. 122–124, 197–202; 5 t., b. l. 82–84).
33. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priimtas apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą išieškoti iš kalto asmens valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kaip minėta, pagal įstatymų leidėjo valią, teismas spręsdamas šį klausimą gali jų visiškai nepriteisti arba sumažinti jų sumą, tik dėl kaltininko turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. L. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (3 t., b. l. 48–50), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 51, 52), teigia esantis iš dalies darbingas. Įvertinęs formuojamą teismų praktiką bei kaltinamojo turtinę padėtį, teismas nutaria iš kaltinamojo išieškoti dalį valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 800 Eur.
Dėl kitų klausimų
34. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nuotolinių teisiamųjų posėdžių vaizdo ir garso įrašai, paliktini byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 106 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti R. B. (R. B.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: (1) atsiprašyti nukentėjusiojo A. N. (A. N.), (2) neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje, (3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. B. (R. B.) paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Pripažinti V. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant: (1) atsiprašyti nukentėjusiojo A. N. (A. N.), (2) neišvykti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigoje, (3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti solidariai iš R. B. (R. B.)) ir V. L. 391,55 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 55 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už A. N. (A. N.) gydymą.
Nukentėjusiojo ir civiliniam ieškovo A. N. (A. N.) pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir A. N. (A. N.) priteisti solidariai iš R. B. (R. B.)) ir V. L. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. N. (A. N.) priteisti R. B. (R. B.)) ir V. L. po 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato išlaidų.
Išieškoti iš V. L. 800 Eur (aštuonis šimtus eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimu.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokus su vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje iki baudžiamosios bylos saugojimo termino pabaigos, o jam pasibaigus – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.