Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. atstovui advokato padėjėjui Dariui Dzikui,

suinteresuotam asmeniui A. C., Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Rugilei Jaskelevičiūtei, vertėjui A. F. nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1457-2022 administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1457-2022 (toliau – Nutarimas) I. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 820 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (8600 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio AUDI A8, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. liepos 28 d. apie 5.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Raigardo kelio postą atvykęs lengvuoju automobiliu AUDI A8, valst. Nr. . (duomenys neskelbiami), žodžiu deklaravo, kad vežasi du pakelius cigarečių, kurių kiekis nėra didesnis už nustatytas vežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai. Atlikus minėto automobilio detalų muitinį tikrinimą automobilio konstrukcijose, įrengtose slėptuvėse galiniuose ir priekiniuose lanžeronuose, taip pat variklyje rasti nuo muitinio tikrinimo paslėpti 430 pakeliai cigarečių „Queen Menthol“ su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais (banderolėmis), kurių bendra vertė 1 599,60 Eur, tuo minėtas pilietis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. S. (toliau – ir pareiškėjas), nesutikdamas su Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, Nutarimą apskundė teismui, prašydamas pakeisti Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo kaip nepagrįstą, neproporcingą ir neatankančią teisingumo principo; paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Skundu atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir administracine tvarka atsako tik kaltas asmuo, todėl trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui. Nurodė, kad transporto priemonė su kuria buvo gabenamos sulaikytos aukščiau minėtos cigaretės nuosavybės teise nepriklauso I. S., o priklauso išimtinai fiziniam asmeniui A. C.. Nurodė, kad dėl savo sunkios materialinės bei šeimyninės padėties paprašė A. C. paskolinti automobilį, tam jog nuvyktų į Europą nusipirkti automobilių detalių, produktų, skalbimo miltelių, kuriuos vėliau parduodavo Baltarusijos Respublikoje ir taip užsidirbdavo savo ir šeimos pragyvenimui. Nurodė, jog automobilio savininkas apie tai, jog automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui atlikti - nežinojo ir jam yra labai nemalonu prieš automobilio savininką. Teigia, jog institucija priimdama Nutarimą, nurodė, jog Pareiškėjas mechaniškai pažeidė transporto priemonę, įrengė slėptuvę t. y. institucija bando situacija pateikti taip, lyg jis automobilį pritaikė būtent kontrabandos pažeidimui daryti. Nurodo, jog nagrinėjančiam bylą pareigūnui, jis nurodė, jog nuėmė priekinį automobilio bamperį, variklio dangtį bei ten įdėjo cigaretes bei teigia, kad atsižvelgiant į tai, cigaretės nebuvo gabentos profesionaliu būdu, automobilio gamyklinės konstrukcijos nepakeistos, nepašalintos, jame specialių slėptuvių kontrabandai gabenti įrengta nebuvo t. y. transporto priemonė nebuvo specialiai pritaikyta cigarečių ar kitų prekių neteisėtam gabenimui. Pripažįsta, jog cigaretes slėpė nuo muitinės patikrinimo, tačiau jokiais būdais mechaniškai nekeitė automobilio konstrukcijų ir pan. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurios jo įsitikinimu, turi esminę reikšmę priimant objektyvų sprendimą (nutarimą): 1) pareiškėjas pilnai pripažino kaltę dėl savo padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, padėjo Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams išsiaiškinti administracinį nusižengimą ir bendradarbiavo su pareigūnais. Papildomai pabrėžia, jog asmeniui, nekyla jokių abejonių, kad dėl administracinio nusižengimo asmuo yra kaltas ir per savo neapgalvotą ir neteisėtą poelgį turi prisiimti atsakomybę ir patirti proporcingus suvaržymus; 2) pareiškėjas pasiryžęs sumokėti jam paskirtą baudą. Baudos sumokėjimas sukels neigiamus suvaržymus ne tik pareiškėjui, bet ir jo visai šeimai. Pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius; 3) padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis t. y. priežastis nusižengimo padarymo yra ne pareiškėjo sudėtinga asmenybė, o sunki materialinė padėtis, kuri privertė jį elgtis neteisėtai; 4) padarytas administracinis nusižengimas iš esmės nepadarė žalos įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams, kitiems teisiniams gėriams ir nesukėlė realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti; 5) pareiškėjas pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą, kas parodo teigiamus asmenybės bruožus, atsakingumą, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; 6) asmuo yra pasmerkiamas milžiniškiems praradimams, vien paskiriant piniginę nuobaudą, nekalbant apie trečiajam asmeniui skirtus suvaržymus - automobilio konfiskavimą; 7) pareiškėjo manymu automobilio konfiskavimas, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą, bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, yra per griežta sankcija. Nurodė, jog duomenų, kad pareiškėjas yra sistemingas įstatymų pažeidėjas, linkęs, daryti nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, nėra, atvirkščiai visos pateiktos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas yra vertinamas teigiamai ir tik per savo neapdairumą ir blogą finansinę situaciją padarė administracinį nusižengimą, o automobilio grąžinimas teisėtam savininkui įvertinus visas aplinkybes, nesukels jokių blogų pasekmių visuomenei ir valstybei. Taip pate remiasi teismų bei Europos žmogaus teismo praktika. Mano, kad transporto priemonės konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų ir skundžiama Nutarimo dalis dėl transporto priemonės ir jos registravimo liudijimo konfiskavimo turi būti pakeista (b. l. 2-6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Nutarimu I. S. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį 1 820 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (8600 vnt. cigarečių), transporto priemonės (automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis automobiliu, įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 430 pakelių cigarečių nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršijo 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskirtos nuobodos – 1 820 Eur baudos – bei administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (8600 vnt. cigarečių) – konfiskavimo nėra, Nutarimas skundžiamas tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo – konfiskavimo.

Teismas, patikrinęs priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad I. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) palikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Teismų praktikoje konfiskavimas taikomas nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-697/2015). ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, priemonė (įrankis), kadangi kontrabandos dalykas – cigaretės – buvo gabenamos automobilio konstrukcijose įrengtose slėptuvėse. Skunde nurodoma, kad cigaretės buvo gabenamos jas paslėpus automobilio gamyklinėse ertmėse ir jokia speciali slėptuvė nebuvo įrengta, kas rodo, kad cigarečių kontrabanda nebuvo vykdoma profesionaliai ir yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau tai prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo akto, liudininko parodymu, automobilio nuotraukų atlikus minėto automobilio detalų muitinį tikrinimą, automobilio konstrukcijose rastos įrengtos slėptuvės – galiniuose ir priekiniuose lanžeronuose, taip pat variklyje pakeitus jų konstrukcijas, pašalinus gamyklines stiprinančias detales, užvirinus ertmėse paslėptas cigaretes. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. S. neigė padaręs rastas slėptuves. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad cigaretės buvo gabenamos specialiai įrengtose slėptuvėse, kas priešingai nei nurodyta skunde rodo, jog I. S. iš anksto ruošėsi vežti kontrabandą ir padarytas administracinis nusižengimas nebuvo spontaniškas bei atsitiktinis. Vilniaus teritorinė muitinė sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant slėptuves, kuriose buvo slepiamos toks kiekis cigarečių, kurių be transporto priemonės nebūtų įmanom slapta pergabenti per valstybės sieną, o automobilio savininkas A. C. nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, nesiėmė jokių priemonių, kad su jam priklausančia transporto priemone nebūtų daromi nusižengimai ar net nusikaltimai, t. y. buvo abejingas tam kas daroma su jo automobiliu. Be to administracinėn atsakomybėn patrauktas I. S. nuo 2022 m. sausio 1 d. iki tuomet, kai automobilis buvo sulaikytas, 27 kartus (apie 6 kartus, kartais 9 kartus) per mėnesį, vykdavo į Lietuvos Respubliką, t. y. I. S. automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas. Tokiai išvadai pritaria ir teismas bei akcentuoja, jog vien tai, kad transporto priemonė, kuria gabenamos kontrabandos būdu cigaretės įrengtose slėptuvėse, priklausė kitam asmeniui, kuris teigia nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

Teismo posėdyje transporto priemonės savininkas paaiškino, kad jį ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį I. S. siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, todėl jis I. S. nuo 2022 m. kovo mėnesio paskolino I. S. savo automobilį, kadangi jam tuo laikotarpiu jis buvo nereikalingas. Skolino nuo kovo mėnesio, kur juo važiavo I. S. nesidomėjo. Apie I. S. daromą administracinį nusižengimą, jam nebuvo žinoma. Žinojo, jog I. S. verčiasi prekyba, prekes gabena iš Europos, savo automobilio neturi.

Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas patvirtino, jog transporto priemonės savininkas jam duodavo naudotis automobiliu, kai jam reikėdavo, kadangi savo automobilio neturi. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kitų byloje esančių įrodymų (I. S. administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas) sutiktina su pareiškėju ir jo atstovo argumentais, jog byloje tiesioginių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas A. C. žinojo, jog jam nuosavybės teise priklausantis automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti, nėra. Vis dėl to, remiantis aukščiau išdėstyta formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šių aplinkybių nepakanka ir tai nešalina būtinumo šiuo atveju konfiskuoti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems administraciniams nusižengimams. Pažymėtina, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė buvo perduodama I. S. pačio savininko, t. y. jo sutikimu, jam žinant. Kaip matyti iš VSATIS duomenų nuo 2022 m. sausio 1 d. iki nusižengimo padarymo (2022 m. liepos 28 d.) I. S. su šia transporto priemone į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs net 27 kartus, visą laiką vykdavo naktimis, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog transporto priemonės savininkas gan ilga laiką (virš pusės metų) perduodamas transporto priemonę I. S., nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nors ir automobilio savininkas A. C. galimai ir nežinojo, kad jo transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, tačiau tai neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. su A. C. automobiliu į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 27 kartų. Transporto priemonės savininkės nurodymu, jis automobilį A. C. skolino nuo 2022 m. kovo mėnesio, nuvykti į Europą parsigabenti prekių. I. S. nurodė, kad transporto priemonės savininkas jam duodavo naudotis automobiliu nuvykti į Europą (Lietuvos Respubliką) nusipirkti automobilių detalių, produktų, skalbimo miltelių, kad juos parduoti Baltarusijos Respublikoje ir taip užsidirbti. Transporto priemone naudodavosi gal du, tris kartus per mėnesį. Nutarime pagrįstai pripažinta, jog I. S. jam patikėtu automobiliu naudojosi tarsi kaip savu, mechaniškai pažeidė transporto priemonę. Šią išvadą patvirtina ne tik ta aplinkybė, jog virš pusės metų automobilis buvo duodamas naudotis I. S., bet ir tai, kad I. S. pats priimdavo sprendimus, kur su patikėta transporto priemone vykti, o galiausiai automobilį pažeidė mechaniškai, tai yra automobilio konstrukcijas pakeitė, perdarė ir jose sudėjo draudžiamas vežti cigaretes.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad I. S. padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Šioje situacijoje I. S. naudojamas automobilis buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas toks kiekis cigarečių, kurio nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, I. S. cigaretes paslėpė automobilyje trijose vietose specialiai įrengtose slėptuvėse, taip apsunkindamas jų radimą bei automobilį eksploatavo taip, tarsi būtų jo savininkas. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturėtų tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o teisinės atsakomybės poveikis I. S. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, be to, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonės su jose įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojamos neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams.

Teismo vertinimu transporto priemonės konfiskavimas atsižvelgiant į jos vertę (pagal byloje esančius duomenis 1 850 Eur su PVM), šiuo konkrečiu atveju atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pažymėtina, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusios asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nespręstinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, I. S. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens skundas netenkintinas.

Pareiškėjas I. S. taip pat teismo prašo paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo dalimis pateikė ir institucijai, priėmusiai Nutarimą. Institucija vertindama šį pareiškėjo prašymą konstatavo, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių esant sunkią asmens materialinę padėtį, todėl šio prašymo netenkino. Iš bylos medžiagos bei administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje, priėmusioje Nutarimą, metu, nei teismui pateikiant skundą, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų ir patvirtintų jo sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kurios leistų paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo įrodymais, šis jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1457-2022 nepakeistą ir I. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.