Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-501-357/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-09
Bylos Nr.: e2A-501-357/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09773-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: J. V., S. V.
Atsakovas: D. J., J. V. J.

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai

Civilinė byla Nr. e2A-501-357/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09773-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. V. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-917-454/2025, iškeltoje pagal ieškovų J. V. ir S. V. patikslintą ieškinį atsakovėms D. J. ir J. V. J. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovių D. J. ir J. V. J. priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai J. V. ir S. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakoves D. J. ir J. V. J. patraukti ūkinį pastatą, esantį per arti ribos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakoves pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus skiriančios ribos bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams pagrįsti nurodė, kad pastatas, kuris stovi kaimyninio sklypo pietryčių pusėje, meta ilgalaikį šešėlį į jų sklypą ir trukdo tinkamai prižiūrėti tvorą. Teigė, kad kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, jog atliekos, statybinės medžiagos kraunamos šalia kaimyninius žemės sklypus skiriančios ribos. Šios statybinės medžiagos bei atliekos tiek ieškovams, tiek pas ieškovus į svečius atvykstantiems asmenims akivaizdžiai matomos ir darko vaizdą.

3. Atsakovės D. J. ir J. V. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neturi pareigos patraukti ieškovų reikalaujamo pastato nuo ieškovų žemės sklypo ribos, nes pastatas stovi teisėtai. Pažymėjo, kad atsakovių žemės sklype stovi ne ūkinis pastatas, o pastatas stoginė, kuri buvo pagaminta įmonėje UAB „Madisonas“ ir atvežta į atsakovių žemės sklypą. Stoginės paskirtis yra tarnauti statybų procese. Nuo 2019 m. atsakovių žemės sklype yra statomas gyvenamasis namas pagal statybos projektą bei šio projekto pagrindu 2019 m. liepos 3 d. gautą statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą. Statybos projekte yra numatyta, kad statybos laikotarpiu žemės sklype bus pastatyti laikini buitiniai pastatai, reikalingi statybvietei ir joje dirbantiems asmenų buitiniams poreikiams tenkinti. Ginčo stoginė ir yra pastatyta tokiu tikslu. Ji naudojama statybų procese kaip laikinas buitinis statinys ir skirtas statybas vykdančių ir aptarnaujančių asmenų buitinėms reikmėms bei statybinių medžiagų laikymui. Teigė, kad baigus statybos darbus laikinas statinys bus patrauktas iš statybvietės teritorijos ir statybvietė sutvarkyta. Dėl antro ieškinio reikalavimo nurodė, kad ieškovai, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai gali nevaržomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, o atsakovių jų žemės sklype sudėtos statybinės medžiagos jiems tą daryti niekaip nekliudo. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovių laikomos statybinės medžiagos ar atliekos turi neigiamą poveikį jų gyvenimo ar veiklos sąlygoms.

4. Atsakovės pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovus savo jėgomis ir lėšomis iš 0,3530 ha žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vakarinės dalies per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą (metalinius stulpus ir medinius skydus) 20,99 metrus (nuo 0,23 cm iki 0,04 cm), kryptimi nuo šiaurės link pietų ties taškais Nr. 3-2-1, nurodytais 2024 m. birželio 26 d. Statinių (tvoros) geodeziniame kontroliniame plane, parengtame UAB „Topoprojektas ir ko“ geodezininko D. S.; pastato-pirties stogo dalį (nuo 0,07 cm iki 0,13 cm) ties taškais Nr. 4-5, nurodytais 2024 m. birželio 26 d. Statinių (tvoros) geodeziniame kontroliniame plane, parengtame UAB „Topoprojektas ir ko“ geodezininko D. S.. Ieškovams nevykdant įpareigojimo, solidariai mokėti 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą, baudos sumokėjimą nustatant atsakovių naudai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai įvykdė priešieškinyje suformuluotus reikalavimus, todėl teismas šioje dalyje byla nutraukė.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nutartį, kuria nutarė ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-917-454/2025, 2025 m. kovo 10 d. priimtame teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad „Ieškinį tenkinus iš dalies, iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovų J. V. ir S. V. ieškinys tenkintinas 50 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos sekančiai: 1) iš atsakovių ieškovams – 784 Eur ((218,00 Eur žyminis mokestis + 1 350 Eur už advokato paslaugas) × 50 proc.); 2) iš ieškovų atsakovams –1 110,00 Eur (110,00 Eur žyminis mokestis +1 800,00 Eur už advokatės paslaugas + 130 Eur geodezinį kontrolinį planą+180 Eur UAB „Topoprojektas ir Ko“ ) × 50 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai, 92, 93, 98 straipsniai).“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies -įpareigojo atsakoves patraukti joms nuosavybės teise priklausantį statinį - ūkinį pastatą, esantį per arti ribos, skiriančios žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovėms 582,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovėms priteisė 582,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės D. J. priteisė ieškovams 392 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės J. V. J. ieškovams priteisė 392 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, žemės sklypo savininkas turi teisę ginti savo pažeistas teises, pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai reiškia, kad jei laikini buitiniai pastatai arba statybinės medžiagos statybvietėje sukelia trukdžių arba apribojimų žemės sklypo savininkui naudotis savo turtu pagal jo paskirtį, jis turi teisę reikalauti pašalinti šiuos apribojimus. Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

9. Teismas nustatė, kad atsakovėms išduotame statybos leidimo penktame skirsnyje buvo numatyta, kad laisvoje nuo užstatymo ir požeminių komunikacijų zonoje statomi laikini pastatai statybininkų buitiniams poreikiams tenkinti - vagonėlio pavidalo konteineriai, kurie atvežami į statybos aikštelę automobiliais ir paliekami. Vagonėlių išmatavimai plane (2,5 x 6) m. Gali būti ir kiti išmatavimai. Statybos metu vienas vagonėlis pastatomas statybos vadovui, ir du – darbininkams, bei vienas vagonėlis – prausykla/dušinė. Laikini buitiniai vagonėliai statomi išlygintoje aikštelėje. Iš byloje pateiktos 2019 m. spalio 16 d. sutarties Nr. 19/500 teismas nustatė, kad bus pagamintas medinis namelis/gaminys pagal iš anksto suderintą brėžinį ir specifikacijas gamintojo sandėlyje, mediena – spygliuočių, natūrali, džiovinta:1) medinė pastogė 10 x 5,4 m su pagalbiniu priestatu: - kolonos 140 x 140 mm; sijos klijuotos medienos 90 x 156 mm; grebėstas 228 x105 mm; pagalbinio pastato sienos 44 mm storio; durys dvivėrės 1 vnt.; durys vienvėrės 1 vnt.; langai vienvėriai 2 vnt. Iš pateikto brėžinio teismas nustatė, kad šis statinys turi polinius pamatus, prie kurių pritvirtintos medinės statinio dalys. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčo statinys neatitinka vagonėlio pavidalo konteinerio sąvokos.

10. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovių sukelti pažeidimai (netinkamu atstumu pastatytas statinys) riboja žemės sklypo savininko teises ir galimybes pilnavertiškai naudotis savo turtu. Ieškovams reikalaujant pašalinti šiuos apribojimus bei užtikrinti, jog būtų turtas būtų naudojamas pagal paskirtį, nepažeidžiant kaimyninių sklypų savininkų teisių, teismas sprendė, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkinti ir įpareigoti atsakoves patraukti joms nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį per arti ribos, skiriančios žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

11. Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakoves pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus skiriančios ribos, teismas pažymėjo, kad ieškovai, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai gali nevaržomai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovams ar jų svečiams nepatinka vaizdas atsakovių sklypo dalyje, nesudaro pagrindo vertinti, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovų teisės. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovų ieškinį šioje dalyje atmetė.

12. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 proc.), teismas iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai J. V. ir S. V. prašo panaikinti 2025 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-917-454/2025 dalyje, kuria netenkintas reikalavimas „Įpareigoti D. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir V. J., gyv. (duomenys neskelbtini) pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios ribos“, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje tenkinti ir įpareigoti atsakoves pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistu, perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas be jokių aiškių motyvų netenkino antrojo ieškinio reikalavimo ir neįpareigojo atsakovių pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus skiriančios ribos. Teismas nurodė, jog atsakovėms priklausančio statinio baigtumas yra 70 procentų, nors ši aplinkybė nebuvo patvirtinta jokiais dokumentais ar kitais leistinais įrodymai. Be to, visiškai nebuvo tirta aplinkybė kokiam tikslui sukrautos ir laikomos statybinės atliekos ir kodėl jos turi būti kraunamos išskirtinai šalia kaimyninio sklypo ribos labiausiai matomoje vietoje.

13.2. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo”. Minėto įsakymo III skyrius numato Statybinių atliekų apskaitą ir tvarkymą statybvietėje. Įsakymo 7 straipsnyje nustatyta, kad statybvietėje turi būti išrūšiuotos ir atskirai laikinai laikomos susidarančios: inertinės atliekos ? betonas, plytos, plytelės ir keramika, akmenys ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai; medienos atliekos. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsakymo 8 straipsniu, kuris griežtai įtvirtina terminą, kurį gali būti laikomos statybinės atliekos - nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos. Nagrinėjamu atveju statybinės atliekos susidarė daugiau kaip prieš metus (net civilinės bylos nagrinėjimas truko ženkliai ilgiau nei metai laiko). Atsakovės ir toliau piktybiškai nekreipia dėmesio į kaimynų teises ir teisėtus interesus, keliamus teisėtus reikalavimus.

13.3. Apeliantai mano, kad skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl atsakovų priešieškinio pagrįstumo. Teismui skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitos atsakovių patirtos išlaidos (žyminis mokestis, priešieškinio parengimas, geodeziniai matavimai ir advokato paslaugos, susijusios su priešieškinio parengimu) neturėjo būti vertinamos, kadangi nesusiję su atsikirtimais į ieškinį, o priešieškinio reikalavimai nebuvo analizuoti. Apeliantų vertinimu, jiems taip pat turėjo būti priteistos 1500 Eur išlaidos, susijusios su atsakovių priešieškinio pateikimu (susipažinimas su priešieškiniu bei kartu pateikiamais dokumentais, konsultacijos, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, atstovavimas pagal priešieškinį).

Atsiliepimas

14. Atsakovės atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovių apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl yra atmetamas ieškovų antrasis reikalavimas ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas, įvertinęs ieškovų argumentus, sprendime aiškiai nurodė, kad statybinių medžiagų laikymas atsakovių žemės sklype yra teisėtas, bei pagrįstas, nes ieškovai, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, gali nevaržomai naudotis savo žemės sklypu. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovų argumentus dėl jų teisių pažeidimo, nurodydamas tai, kad ieškovams ar jų svečiams nepatinka vaizdas atsakovių sklypo dalyje, niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Sprendime įvertino atsakovių pateiktus argumentus bei įrodymus, kad statybinės medžiagos žemės sklype yra sandėliuojamos statybų laikotarpiu iki statyba bus baigta. Atsakovės į bylą pateikė 2019 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projektą bei šio projekto pagrindu 2019-07-03 gautą statybą leidžiantį dokumentą – statybos leidimą. Byloje taip pat buvo pateiktas 2021-06-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, iš kurių ir matyti, kad atsakovių žemės sklype vykdoma namo statyba ir namo baigtumas yra 70 procentų. Teismas sprendime teisingai ir konstatavo šią aplinkybę. Taigi apeliaciniame skunde ieškovai nepagrįstai teigia, jog teismas nurodė, kad atsakovėms priklausančio statinio baigtumas yra 70 procentų, nors ši aplinkybė nepatvirtinta jokiais dokumentais ar kitais leistinais įrodymais. Statybinių medžiagų ar kitų medžiagų laikymas (kaip ir bet kokių kitų daiktų) atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra teisėtas, neprieštaraujantis jokiems teisės aktams. Joks teisės aktas nenustato, kad šalia (ar kokiu kitu atstumu) gretimo žemės sklypo ribos žemės savininkas savo žemėje negali laikyti jam priklausančių daiktų. Vien tik aplinkybė, kad ieškovų ir jų svečių subjektyviu požiūriu šių medžiagų laikymas „darko vaizdą“ nėra ieškovų teisių pažeidimas ir tai negalėjo būti pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimo dėl medžiagų/atliekų pašalinimo.

Šalies argumentai

14.2. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, o būtent 7 str., ir 8 straipsniais. Pažymėtina, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, kad atsakovės netinkamai tvarko statybines medžiagas ar atliekas. Dėl šios priežasties atsakovės neteikė jokių atsikirtimų į tokius ieškovų argumentus, o teismui nebuvo pagrindo vadovautis ieškovų nurodytu teisės aktu. CPK 306 str. 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl naujų apeliaciniame skunde iškeltų argumentų pažymėtina, kad atsakovių laikomos statybinės medžiagos dar bus naudojamos statybai, o atliekos (jeigu tokių būtų) yra ir bus sunaudotos atsakovių reikmėms remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymo „Dėl statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ V skyriaus neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimas 16 p. nuostatomis, kuris numato, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas; energijos gavybai ? medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Konkrečiu atveju, nėra taikomas ieškovų apeliaciniame skunde nurodomo Įsakymo 8 straipsnio reglamentavimas, kadangi statybinės atliekos bus sunaudotos atsakovių reikmėms.

Atsiliepimas

14.3. Atsakovės nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas „.. be jokių motyvų, neanalizuojant įstatymų bei poįstatyminių aktų formaliai konstatavo, jog ieškovai įvykdė priešieškinio reikalavimus, ko pasekoje, priteisė atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas, .... be to neaiškiu principu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai sumažinant Ieškovams priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą“. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovai iš tikrųjų pilnai įvykdė priešieškinio reikalavimus. Atsakovėms pateikus priešieškinį, ieškovai iš pradžių visiškai nepripažino pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir tai patvirtina jų pateiktas atsiliepimas į priešieškinį. Vėliau nagrinėjant bylą teisme, atsakovėms teikiant papildomus įrodymus (matavimus), ieškovai juos pripažino ir įvykdė abu atsakovių priešieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu 2024-11-18 ieškovė J. V. pripažino, kad reikalavimai yra visiškai pagrįsti ir pradėti vykdyti (Protokolo garso įrašas 11.27-11.56 min.), o 2025-04-04 teismo posėdžio metu, ieškovų advokatė į teisėjo klausimą ar visi priešieškinio reikalavimai įvykdyti, atsakė – taip, visi. (Protokolo garso įrašas 02.00-02.22 min.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į priešieškinio pagrįstumą, ieškinio reikalavimų ir ieškovų elgesį teisingai sprendime nurodė, kad iš šalių proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios ir su priešieškiniu. Ieškovai ieškiniu pareiškė 2 reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, kitas atmestas. Jie nurodo, kad šioje byloje su ieškiniu susijusios bylinėjimosi išlaidos sudarė 1568 Eur ir 1500 Eur, susijusios su atsakovių pareikštu priešieškiniu. Taigi, pagal ieškinio patenkintus reikalavimus ieškovai turi teisę į pusės turėtų išlaidų, susijusių su ieškinio padavimu, atlyginimą – 784 Eur, o atsakovės iš ieškovų turi teisę gauti pusę t.y. 500 eurų jų patirtų išlaidų už vieną atmestą (nepatenkintą) ieškinio reikalavimą. Atsakovės šioje byloje pateikė priešieškinį su dviem reikalavimais - pašalinti nuo joms priklausančio žemės sklypo: tvorą bei pastato-pirties stogo dalį. Atsakovės viso byloje patyrė 2201 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1000 Eur advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškinį ir 1201 Eur susijusių su priešieškiniu (800 Eur advokatui už priešieškinio parengimą, 221 žyminio mokesčio ir 180 Eur matininko paslaugoms apmokėti). Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ne ieškovams, o atsakovėms. Atsakovėms iš ieškovų teismas priteisė 1165,50 Eur (mažiau nei priklauso) , kai tuo tarpu turėjo priteisti 1701 Eur. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos 1701 eurą sumoje atsakovėms ir turi būti priteisiamos šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų negatorinio ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakoves pašalinti iš atsakovėms nuosavybės teise priklausančio sklypo statybines medžiagas ir atliekas, bei sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

18. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

19. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą). CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-7-230/2010; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2014). Naudodamasis savo nuosavybe asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

20. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakoves pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus skiriančios ribos. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovams ar jų svečiams nepatinka vaizdas atsakovių sklypo dalyje, niekaip nepažeidžia ieškovų teisių. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių kokiam tikslui sukrautos ir laikomos statybinės atliekos ir kodėl jos turi būti kraunamos išskirtinai šalia kaimyninio sklypo ribos labiausiai matomoje vietoje. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 8 straipsniu, kuris griežtai įtvirtina terminą, kurį gali būti laikomos statybinės atliekos - nepavojingos statybinės atliekos gali būti laikinai laikomos statybvietėje ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki statybos darbų pabaigos.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei procesinių dokumentų turinį, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais.

22. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo teisių pažeidimą grindžia vienintele aplinkybe, kad atsakovės šalia kaimyninius žemės sklypus skiriančios ribos krauna atliekas, statybines medžiagas, kurios tiek ieškovams, tiek pas ieškovus į svečius atvykstantiems asmenims akivaizdžiai matomos ir darko vaizdą. Jokių kitų įrodymais bei motyvuotais argumentais pagrįstų aplinkybių, kaip atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame sklype laikomos statybinės medžiagos trukdo naudoti pagal paskirtį apeliantams priklausantį žemės sklypą, nenurodė. Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti atsakovių veiksmai varžo ar kitaip apsunkina ieškovų teises naudotis jiems nuosavybes teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.

25. Pažymėtina, kad rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą; CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai).

26. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien tik tai, kad ieškovams yra nepriimtinas iš jų sklypo matomas kaimyninio sklypo vaizdas, nesudaro jokio teisinio pagrindo apriboti atsakovių teisės naudotis joms priklausančiu turtu, t.y. laikyti savo sklype statybos darbams reikalingas medžiagas ar po statybos darbų likusius medžiagų likučius. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovėms priklausančiame žemės sklype vyksta vieno buto gyvenamojo namo statybos, 2021-06-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovių žemės sklype statomo namo baigtumas yra 70 procentų. Taigi šiuo atveju atsakovėms vykdant gyvenamojo namo statybą joms priklausančiame sklype, ieškovų nepagrįstas reikalavimas įpareigoti atsakoves nelaikyti ieškovų nurodytoje vietoje (atsakovių sklype) statybinių medžiagų, kadangi ieškovams nepatinka matomas vaizdas, ne tik, kad neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, bet ir vertintinas kaip siekis be jokio pagrindo apriboti atsakovių teisę teisėtai naudotis joms priklausančiu turtu.

27. Antra, apeliantams iš esmės neįrodžius, kad jų teisės yra pažeistos, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo aiškintis dėl kokių priežasčių ir kiek laiko (mažiau nei metus ar daugiau nei metus) atsakovės laiko statybines medžiagas tam tikroje joms priklausančio sklypo vietoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje įrodinėtiną dalyką sudarė aplinkybės ar dėl atsakovių veiksmų yra pažeidžiamos ieškovų kaip savininkų teisės naudotis jiems priklausančiu turtu. Šių aplinkybių neįrodžius, faktas kiek laiko atsakovės laiko statybines medžiagas joms priklausančiame sklype neturi jokios teisinės reikšmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo santykiams taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 ir 8 straipsnius ir analizuoti ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su statybinių medžiagų sandėliavimo terminu.

28. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai reikalaudami įpareigoti atsakoves pašalinti bet kokias statybines medžiagas ar atliekas, sukrautas šalia žemės sklypus skiriančios ribos, neįrodė, kad dėl tokių atsakovių veiksmų yra ribojamos ar kitaip apsunkinamos ieškovų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu pagal jo paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

29. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismui skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kitos atsakovių patirtos išlaidos (žyminis mokestis, priešieškinio parengimas, geodeziniai matavimai ir advokato paslaugos, susijusios su priešieškinio parengimu) neturėjo būti vertinamos, kadangi nesusiję su atsikirtimais į ieškinį, o priešieškinio reikalavimai nebuvo analizuoti. Apeliantų vertinimu, jiems taip pat turėjo būti priteistos 1500 Eur išlaidos, susijusios su atsakovių priešieškinio pateikimu (susipažinimas su priešieškiniu bei kartu pateikiamais dokumentais, konsultacijos, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, atstovavimas pagal priešieškinį).

30. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, byloje pareikštų reikalavimų turinį bei procesinę bylos baigtį, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.

31. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

32. Ieškinį tenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, proporcingai šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

33. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai prašė priteisti 3068,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 150,00 Eur už susipažinimą su dokumentais, atsakymo į pretenziją parengimą, 1000,00 Eur už ieškinio parengimą, 200,00 Eur už atstovavimą teismo pasėdyje, 1500,00 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, 218,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovės pateikė prašymą priteisti 2201 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 1000,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 1090,00 Eur išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimu (800 Eur advokatui už priešieškinio parengimą, 110 Eur žyminio mokesčio (2025 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovėms iš sumokėtos 221 Eur sumos grąžinta 111 Eur žyminio mokesčio dalis) ir 180 Eur matininko paslaugoms apmokėti).

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies (iš dviejų pareikštų reikalavimų tenkintas vienas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovių ieškovų naudai priteisė 50 proc. patirtų išlaidų, susijusių su ieškinio pateikimu ((218,00 Eur žyminis mokestis + 1 350 Eur už advokato paslaugas) × 50 proc.). Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovų procesinį elgesį byloje, t.y. į tai, kad priešieškinio reikalavimai pilnai buvo patenkinti tik po priešieškinio pareiškimo, pirmosios instancijos pagrįstai netenkino ieškovų prašymo dėl 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimu į pareikštą priešieškinį, priteisimo.

35. Dėl atsakovams iš ieškovų priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas pažymi, kad šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškovų ieškinys buvo tenkintas 50 proc., atsakovėms iš ieškovų pagrįstai buvo priteista 500 Eur (po 250 Eur iš kiekvieno ieškovo) už atsiliepimo į ieškinį parengimą (1000 Eur x 50 proc.), tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovai pilnai patenkino atsakovių priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovėms priteistina tik dalis su priešieškinio pateikimu susijusių išlaidų, t.y. vietoj 1090,00 Eur teismas priteisė tik 610 Eur.

36. Pažymėtina, kad CPK 313 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

37. Remiantis minėta įstatymo nuostata, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nors ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovų atsakovių naudai priteisė per mažai bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio pateikimu, tačiau atsakovėms šios teismo sprendimo dalies neskundžiant, o apeliacinės instancijos teismui dėl apeliantų negalint priimti blogesnio sprendimo nei yra skundžiamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimo išlaidų paskirstymo apeliantų atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, CK 4.98 straipsnio nuostatų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų taikymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

39. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovės pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 200,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2025 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025/04/30).

43. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, byloje keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytus dydžius, atsakovėms D. J. ir J. V. J. iš ieškovų S. V. ir J. V. lygiomis dalimis priteistina 1 200,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. po 600,00 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) (po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno) atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) (po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno) atsakovei J. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė