- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-193-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02919-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Kategorijos
- 3.3.1.19.8Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Valentinos Žydelienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. S., suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė Valentina Žydelienė (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išspręsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo Nr. e2-471-647/2021 nevykdymo (baudos skyrimo) klausimą.
2. Antstolė Valentina Žydelienė 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-113-18597 (toliau – Aktas) nurodė, jog skolininkė L. S. (toliau – suinteresuotas asmuo, skolininkė, apeliantė) nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto e2-471-647/2021, t. y. savo veiksmais G. S. neleidžia bendrauti su vaikais O. S. ir D. S. poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir griežtai jų laikytis. Motina įsipareigoja nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurią vaikams užtikrins tėvas. Iš pateiktų duomenų antstolė nustatė, kad motina bendrauti vaikams su tėvu neleidžia, nuotolinėmis ryšio priemonėmis taip pat. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra priimtas sprendimas 2VP-2019-837/2023 dėl baudos skyrimo, tačiau L. S. įsiteisėjusio sprendimo ir toliau nevykdo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) G. S. (toliau – išieškotojas) pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad L. S. visiškai nebeleidžia jam matytis su vaikais, susiskambinti, neteikia apie vaikus jokios informacijos, neleidžia aplankyti ligos metu, neleidžia su vaikais praleisti jų atostogų. Taip pat neleido pasveikinti sūnaus O. S. su gimtadieniu, išvažiuoti atostogų į užsienį bei nepasiūlo kito tinkamo laiko bendrauti su vaikais. Skolininkė nuolatos pažeidinėja nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, tai parodo piktybišką jos elgesį. Kadangi jokios priemonės nepadeda pasiekti teismo sprendimo vykdymo, turėtų būti paskirta 500 Eur bauda G. S. naudai. Skolininkei taip pat turėtų būti paskirtos šios baudos: 500 Eur bauda už kiekvieną pareiškime išvardintą taikos sutarties pažeidimą; 200 Eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, kai skolininkė pažeidžia vieną iš šių taikos sutarties punktų: 8.1; 8.4; 8.8; 8.9, išskyrus atvejus, kai pažeidžiama dėl svarbių priežasčių (dėl ligos, kai yra gydytojo pažyma apie ligą); 100 Eur bauda už kiekvieną atvejį, kai skolininkė pažeidžia taikos sutarties 8.2 punktą (nuotolinėmis ryšio priemonėmis nesudaro galimybės išieškotojui pasikalbėti su vaikais, per 24 val. nuo pirminio jo skambučio).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi antstolės pareiškimas tenkintas iš dalies ir skolininkei paskirta 1 000,00 Eur vienkartinė bauda už Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. vykdomojo rašto Nr. e2-471-647/2021 nevykdymą išieškotojo naudai. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Antstolės 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-113-18597 nustatyta, kad skolininkė L. S. nesilaiko nustatytos G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, neleidžia tėvui bendrauti su vaikais net elektroninių ryšių priemonėmis. L. S. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose sprendimu 2VP-2019-837/2023 buvo paskirta bauda, tačiau L. S. įsiteisėjusio sprendimo iki šiol nevykdo.
4.2. Antstolio reikalavimas yra teisėtai pagrįstas, dėl to turi būti vykdomas. Konstatavus tai, kad skolininkė L. S. nevykdė 2022 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-471-647/2021, antstolė skolininkei elektroniniu paštu išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tuo pažeidė CPK nustatytą vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarką, todėl L. S. yra skirtina bauda (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
4.3. Nustatytos G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą patvirtina ir G. S. į bylą pateikti įrodymai (vaikų situacijos vertinimo anketos, susirašinėjimas su L. S., foto nuotraukos apie neįvykusius skambučius vaikams).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) L. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamojoje nutartyje teismas netinkamai įvertino vykdomojoje bylose esančią medžiagą, neteisingai interpretavo faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo: „Nustatytos G. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą patvirtina ir G. S. į bylą pateikti įrodymai (vaikų situacijos vertinimo anketos, susirašinėjimas su L. S., foto nuotraukos apie neįvykusius skambučius vaikams).“ Tiek antstolės prašymas skirti baudą, tiek teismo nutartis iš esmės grindžiami tik išieškotojo žodžiais. Antstolė turėjo pagrįsti savo teiginius dėl nurodytų pasirinktų nevykdymo dienų, nurodant skolininkės piktybinį, pakartotiną/tęstinio pobūdžio (ne)veikimą, daromą žalą ir išieškotojo interesų bei teisėtų lūkesčių pažeidimą, kurį jam sukėlė suinteresuoto asmens nevykdomas sprendimas.
5.2. Nėra aišku, kodėl teismas vertino tik išieškotojui palankius rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Tais atvejais, kai, vykdant sprendimą dėl tėvo bendravimo su vaiku vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis surašo aktą CPK 771 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu ir aktą pateikia sprendimą priėmusiam teismui ( Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-603/2015.)
5.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes skolininkė nebuvo išklausyta, nesuteikta jai galimybė pateikti atsikirtimus į antstolės ir išieškotojo argumentus, pateikti įrodymus.
Atsiliepimas
6. Išieškotojas G. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė nurodo, kad antstolė pažeidė profesinę etiką, tačiau apeliantė savo teises pradėjo ginti tik apeliaciniame teisme, o ne pirmosios instancijos. Pirmosios instancijos teisme tokių prašymų ir teiginių nebuvo, todėl tikėtina, kad apeliantė tik vilkina bylą.
6.2. Apeliantė skundžia teismo nutartį dėl neva nepatikimų įrodymų, tačiau atskirajame skunde nurodo tik teisinę praktiką ir vartoja abstrakčias frazes. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodo jokių faktinių aplinkybių ir nepaneigia išieškotojo užfiksuotų pažeidimų fakto. Taip pat nepateikė jokių duomenų, dėl kurių teismas galėtų abejoti išieškotojo pateiktais įrodymais.
6.3. Vaikų nuomonė yra labai svarbi ir išieškotojas yra ne kartą tiek apeliantei, tiek vaiko teisėms sakęs, kad jeigu vaikai patys pasako, jog nenori važiuoti ar kalbėti su juo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, jis tokiu atveju atsižvelgs į vaikų nuomonę, tačiau apeliantė neva perduoda vaikų nenorą, o paprašius leisti jiems pasakyti patiems, nebeatsako. Be to, vaikai teismo psichologų ir vaikų apsaugos tarnybos buvo apklausti ne kartą ir visais atvejais nustatyta, kad vaikai nori susitikti su tėvu, neturi jokių priešiškų jausmų.
6.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jos teisės būti išklausytai, kadangi apeliantė visą informaciją iš teismo gavo, bet pati aktyviai nedalyvavo procese.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas antstolės prašymas dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes apeliantė nebuvo išklausyta, nesuteikta jai galimybė pateikti atsikirtimus į antstolės ir išieškotojo argumentus, pateikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantės argumentais.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.
11. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
12. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
13. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas, nurodytas 10 punkte, leidžia daryti išvadą, jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylą išnagrinėjus nesilaikant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos yra pažeidžiamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintas žodiškumo principas, o tai sudaro esminį proceso teisės pažeidimą bei yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1335-413/2018; 2022 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-846-601/2022; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1053-643/2020; 2022 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-158-653/2022; 2024 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-217-392/2024).
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, 2023 m. spalio 17 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo perdavė 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-113-18597 ir prašė spręsti sprendimo nevykdymo (baudos skyrimo) klausimą.
17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė antstolei terminą iki 2023 m. lapkričio 6 d. pašalinti pareiškimo trūkumus. Teisme 2023 m. lapkričio 7 d. gautas antstolės 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkymas Nr. S-23-113-23483, kuriuo antstolė pašalino pareiškimo trūkumus, t. y. pateikė reikalaujamus papildomus duomenis.
18. Taip pat nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 3 d. teisme gauti G. S. rašytiniai paaiškinimai. Byloje nenustatyta, kad apeliantei būtų siųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ar ji būtų informuota apie teisme priimtą antstolės pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas nepaskyręs teismo posėdžio datos ir laiko bei neinformavęs šalių apie bylos nagrinėjimą, 2023 m. lapkričio 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškimą ir skolininkei skyrė 1 000 Eur baudą už 2022 m. spalio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-471-647/2021 nevykdymą.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjo bylą nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio laiką ir vietą, neinformavo apeliantės apie nagrinėjamą bylą bei nesudarė jai galimybės dėl pareikšto pareiškimo pateikti atsiliepimo ar įrodymų, nesilaikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
20. Nustatęs minėtą teismo nutarties negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
tenkinti apeliantės L. S. atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.