Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencinę programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. B., valstybės įmonė „Turto bankas“, B. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė E. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusio S. K. dukra. E. K. 1999 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje sudarė Testamentą, kuriuo ji savo turtą – jai priklausančią gyvenamųjų pastatų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), žemę, ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko E. B.. 2007 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė N. B. išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad mirusio S. K. įpėdinė pagal įstatymą testatoriaus dukra E. B. priėmė palikimą 2004 m. vasario 27 d. 2016 m. gruodžio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise registruota ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato- tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių pastatų – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. atkurta nuosavybės teisė į ieškinio reikalavimuose nurodytus žemės sklypus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. gegužės 2 d. raštu (duomenys neskelbtini) notarų biuro prašė išduoti mirusios E. K. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2023 m. birželio 12 d. išduotas palikimo perdėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo notarė patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkė yra palikėja E. K..

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Taigi, palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė po jos motinos E. K. mirties iš karto ėmėsi veiksmų per kitus asmenis užtikrinti tinkamą mamos naudotų žemės sklypų, į kurias nuosavybė atkurta praėjus daugiau kaip trims metams po E. K. mirties, priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad nuo E. K. mirties iki dabar už žemės sklypų nepriežiūrą būtų buvusios skirtos baudos. Be to, ieškovė liko ir toliau gyventi po tėvo mirties paveldėtuose namuose, kuriuose iki mirties gyveno ieškovės mama ir kurie yra tame pačiame rajone kaip ir E. K. nuosavybės teise atkurti žemės sklypai. Kaip nurodo ieškovė, ji iki šios dienos naudoja mamai priklausiusius visus namų apyvokos daiktus, ūkio padargus. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė E. B., nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, aiškiai išreiškė valią priimti po mamos mirties likusį jos palikimą. Todėl išdėstyto pagrindu manytina, jog ji po palikėjos E. K. mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Byloje nesant prieštaraujančių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi ieškovė negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po E. K. mirties atsiradusį palikimą, ieškiniu prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl senaties termino ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Nustačius, kad ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, konstatuotina, kad ieškovė tapo žemės sklypų savininke nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo E. K. mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl 2023 m. birželio 12 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-11-565/2025). Nagrinėjamo ginčo atveju šis terminas nėra praleistas

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktus, jog ieškovė E. B. priėmė savo mamos E. K. palikimą faktiniu valdymu, akivaizdu, jog nėra CK 5.62 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo palikimui pereiti valstybei. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023 m. birželio 12 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, negaliojančiu ir taikyti restituciją (CK 1.80 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020). Minėtoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovės mamai, per CK 5.50 straipsnio 3 dalį nustatytą terminą ieškovė ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų.

Ieškovė dėl palikimo priėmimo po motinos mirties faktiniu valdymu įteisinimo kreipėsi daugiau nei po 15 metų nuo nuosavybės teisių į žemės sklypus jos mamai atkūrimo. Taigi šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovės pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Nei Nacionalinės žemės tarnyba, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl nagrinėjamu atveju pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Išdėstyto pagrindu iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos.

2025 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovei E. B. atidėtas 114,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Priėmus sprendimą šioje civilinėje byloje iš ieškovės valstybei priteistinas 114,00 Eur atidėtas žyminis mokestis, 49,63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš viso 163,63 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12637-476/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) iš karto priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos palikimą;

pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023 m. birželio 12 d. išduotą valstybei Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į nekilnojamąjį E. K. turtą: 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 0,3000 ha žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,2100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

taikyti restituciją - grąžinti iš Lietuvos Respublikos E. K. vardu privačion nuosavybėn: 0,3000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 0,3000 ha žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,8300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,6600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,2100ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 163,63 Eur (vieno šimto šešiasdešimt trijų eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12637-476/2025 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto, Testamentų ir Turto arešto aktų registrams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.