- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-11-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01945-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Ieškovas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- T. P., D. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. P., D. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. 2024 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, prašydamas:
1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), pradėdamas faktiškai valdyti šį turtą;
1.2. pripažinti negaliojančiais 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 9860, ir 2022 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. TP1-3150.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovo tėvas J. P. 1993 m. vasario 1 d. pirkimo ir pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (toliau – ir Butas). (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas mirė. Ieškovas po tėvo mirties priėmė palikimą – ½ dalį Buto, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti – ieškovas po tėvo mirties liko gyventi Bute, ieškovas Bute yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ieškovas rūpinasi Buto dalimi, ją prižiūri, moka mokesčius. Tačiau dėl turimos negalios ieškovas laiku nesutvarkė su paveldėjimu susijusių dokumentų.
3. 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 9860, pagal kurį valstybei paveldėjimo teisės pagrindu perėjo nuosavybės teise į ieškovo tėvui priklausiusią ½ dalį Buto. Valstybė, prieš perimdama po J. P. mirties likusį turtą, neįsitiko, ar J. P. neturi įpėdinių. Ieškovas priėmė J. P. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti ½ dalį Buto. Kadangi ieškovas yra J. P. įpėdinis ir priėmė po J. P. mirties likusį palikimą, šis turtas paveldėjimo teise negalėjo pereiti valstybei.
4. VĮ Turto bankas su ieškiniu nesutiko.
5. VĮ Turto bankas nurodė, kad valstybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, privalo priimti palikimą, jei nei vienas palikėjo įpėdinis nepriėmė palikimo. Po J. P. mirties praėjo daugiau kaip 20 metų, ir iki 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo nebuvo jokių duomenų, kad J. P. įpėdiniai priėmė palikimą.
6. Ieškovas apie susidariusią situaciją dėl J. P. palikimo žinojo nuo 2022 m. lapkričio mėn., tačiau išliko pasyvus įgyvendindamas savo teisę į J. P. palikimą. Ieškovas yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą terminą ginčyti 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė po J. P. mirties likusį palikimą – ½ dalį Buto, faktiškai pradėdamas valdyti šį turtą; pripažino negaliojančiais 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir 2022 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo-priėmimo aktą; 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nutarė padengti iš valstybės lėšų.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas po savo tėvo J. P. mirties liko gyventi Bute, yra Bute deklaravęs gyvenamąją vietą, prižiūri Butą, moka mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti po J. P. mirties likusį palikimą – ½ dalį Buto, tačiau dėl turimos negalios laiku nesutvarkė su paveldėjimu susijusių dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ieškovo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi ieškovas J. P. palikimą priėmė, tai negalima pripažinti, kad valstybė teisėtai paveldėjo po J. P. mirties likusį turtą. Valstybė neįsitikino, ar nėra J. P. įpėdinių, ar po J. P. mirties likusi ½ dalis Buto nėra valdoma šių įpėdinių.
10. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir 2022 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo-priėmimo aktas buvo išduoti neteisėtai ir pripažino juos negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto normoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. atsakovės atstovė VĮ Turto bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. byloje nėra pakankamai duomenų, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą būtų priėmęs po J. P. mirties atsiradusį palikimą – ½ dalį Buto, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Aplinkybė, jog ieškovas po J. P. mirties liko gyventi Bute, nesudaro pagrindo teigti, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu. Pagal kasacinio teismo praktiką, norint įrodyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties, tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės. Norint įrodyti palikimo priėmimą faktiniu valdymu, turi būti atlikti aktyvūs veiksmai, kurie patvirtintų, kad turtas buvo priimtas kaip nuosavybė;
Žemesnės instancijos teismas
11.2. nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas po J. P. mirties pradėjo rūpintis Butu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra:
11.3. valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Egzistuojant CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytoms sąlygoms, atsakovas, atstovaudamas valstybę, privalėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, likusio po J. P. mirties, perėjimo valstybei liudijimo išdavimo;
11.4. VĮ Turto banko 2022 m. gegužės 25 d. rašto ieškovui kopija ir 2022 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo-priėmimo akto kopija patvirtina, kad ieškovas daugiau kaip prieš metus iki ieškinio pateikimo žinojo, kad J. P. palikimas perėjo valstybei. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo ginčijimo praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą 1 metų terminą;
11.5. pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtas 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad VĮ Turto bankas nėra atsakingas dėl ieškovo pareikšto ieškinio. Byla buvo inicijuota ne dėl VĮ Turto banko kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl VĮ Turto bankas nėra atsakingas už ieškovo patirtas 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
12. Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. aplinkybės, kad ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Bute, liko gyventi Bute po J. P. mirties, prižiūri ir rūpinasi Buto dalimi, įrodo, kad ieškovas priėmė po J. P. mirties likusį palikimą. Aplinkybė apie ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimą Bute VĮ Turto bankui buvo žinoma;
12.2. valstybė, siekdama paveldėti po J. P. mirties likusią ½ dalį Buto, neįsitikino, ar nėra J. P. įpėdinių. Valstybei palikimas gali pereiti tik nustačius, jog palikėjas neturi įpėdinių. J. P. palikimą faktiniu valdymu priėmė ieškovas, todėl J. P. palikimas negalėjo pereiti valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribų, taip pat nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas J. P.. Po J. P. mirties liko palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (Butas). Ieškovas nėra padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl J. P. palikimo priėmimą.
16. 2022 m. lapkričio 16 d. notaras išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, patvirtinantį, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo ½ Buto. Šiame liudijime nurodyta, kad į likusią dalį Buto 2022 m. lapkričio 16 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J. P. sutuoktinės A. P. vardu. Su ieškiniu pateiktame mirties liudijime nurodyta, kad A. P. mirė 2011 m. lapkričio 19 d.
17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
18. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2015).
19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2015).
20. Ieškovas nurodė, kad po J. P. mirties liko gyventi Bute, Butą (jo dalį) prižiūri, moka mokesčius. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės byloje nebuvo paneigtos. Ieškovo pateikta pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą bei pažymą apie šeimos sudėti patvirtina, kad ieškovas gyvena Bute, yra deklaravęs Bute gyvenamąją vietą. Ieškovas po J. P. mirties Bute gyvena daugiau kaip 22 metus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėtų nuosavybės teise ar kitais pagrindais kitą gyvenamąją vietą. Liudytojas D. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ieškovas turi negalią dėl patirto eismo įvykio ir galūnių nušalimo. Tai iš dalies patvirtina ieškovo teiginius, kad ieškovo turima negalia apsunkino ieškovo galimybes teisiškai įforminti palikimo priėmimo faktą. Byloje nėra įrodymų, kad po J. P. mirties buvo būtina atlikti aktyvius veiksmus, susijusius su ½ dalies Buto valdymu, tačiau ieškovas nuo šių veiksmų atlikimo nusišalino ar tokius veiksmus atlikti atsisakė.
21. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po J. P. mirties priėmė palikimą – ½ Buto, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti.
22. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
24. Nustačius, kad ieškovas J. P. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad ieškovas tapo ½ dalies Buto savininku nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamo ginčo atveju šis terminas nėra praleistas.
25. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.
26. Nagrinėjamu atveju, ieškovas priėmė palikimą – ½ dalį Buto, todėl nebuvo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo ½ daliai Buto paveldėjimo teise pereiti valstybei. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
27. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę valstybei paveldėti turtą pagal įstatymą, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei neatsiranda paveldėtojų ar niekas šio turto nepriima. Todėl laikytina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, tačiau teisiškai neįforminęs palikimo priėmimo fakto, nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo, prisiima riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359/2020). Minėtoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.
28. Šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovės atstovės VĮ Turto banko veiksmai (neveikimas) nulėmę 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą ar netinkamas procesinis elgesys byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2022 m. lapkričio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pripažinimo negaliojančiu.
29. Neteisėto atsakovės atstovės VĮ Turto banko neveikimo nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad VĮ Turto bankas neįsitikino, ar nėra J. P. įpėdinių, ir ar šie įpėdiniai nepriėmė J. P. palikimo. VĮ Turto bankas su atsiliepimu į ieškinį pridėjo 2022 m. gegužės 25 d. ieškovui išsiųsto rašto kopiją. Minėtu raštu VĮ Turto bankas informavo ieškovą, kad, nesant informacijos apie J. P. palikimo priėmimą, VĮ Turto bankas pradeda šio palikimo perėjimo valstybei procedūrą. Ieškovas buvo paragintas kreiptis į Jurbarko raj. 2-ąjį notaro biurą bei į teismą su prašymais nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą bei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip pat iki 2022 m. birželio 30 d. susisiekti su VĮ Turto banko atstovais ir informuoti apie savo apsisprendimą. Ieškovas šiame rašte nurodytų veiksmų neatliko.
30. Aplinkybė, kad yra žinomi mirusio asmens įpėdiniai, savaime nereiškia, kad šie įpėdiniai yra priėmę palikimą faktiniu valdymu. Be to, palikėjo įpėdiniams teisiškai neįforminus palikimo priėmimo, apsunkinamos kitų asmenų teisės (pvz., palikėjo kreditorių teisės išieškoti iš paveldėto turto, civilinės atsakomybės pagal CK 6.266, 6.270 straipsnius taikymas). Todėl tokia neapibrėžta padėtis negali trukti neribotą laiką.
31. Tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovės atstovė, pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovės (ar ją atstovaujančios VĮ Turto banko) ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų ir nepatyrė, nes ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo ir vėlesnių sprendimų pagrindu pirmosios instancijos teisme buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat ieškovas buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio. Ieškovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 312,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovas, tiek VĮ Turto bankas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, nusprendė byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. sausio 3 d. pažymą, kad už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 175 Eur išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos, įvertinus tai, kad tiek ieškovas, tiek VĮ Turto bankas yra atleisti nuo žyminio mokesčio, lieka apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.