Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-705-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-08-19
Bylos Nr.: e2A-705-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00046-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Svajus ir ko“, S. B.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-705-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00046-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajus ir ko“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-80-1024/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Svajus ir ko“, S. B. dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ugnies takas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Svajus ir ko“ ir S. B. (toliau kartu – ir atsakovai) 30 000 Eur baudą; priteisti iš atsakovės UAB „Svajus ir ko“ 630 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove UAB „Svajus ir ko“ 2019 m. balandžio 15 d. sudarė Paslaugų-rangos sutartį Nr. 2019/04 (toliau – Rangos sutartis), kuria šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Svajus ir ko“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. spalio 1 d. atliks ieškovei priklausančių administracinio pastato ir valgyklos pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Plungėje (toliau – Pastatai), griovimo, ardymo bei žemės perstumos darbus pagal griovimo projektą (Rangos sutarties 4 punktas). Šalys susitarė, kad už Pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą ieškovė sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5 445 Eur su PVM (Rangos sutarties 3.1 punktas). Atsakovės Pastatų griovimo darbai vyko vangiai, todėl ieškovei kilo įtarimų, kad iki numatyto termino Pastatai nebus nugriauti, dėl to 2019 m. gegužės 3 d. ieškovė ir atsakovas S. B. sudarė Laidavimo sutartį, ja susitarė, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti ieškovei kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis iki 30 000 Eur suma, jeigu UAB „Svajus ir ko“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Rangos sutarties 11 punktą. UAB „Svajus ir ko“ 2019 m. liepos mėnesį iš viso nustojo dirbti statybų aikštelėje ir 2019 m. liepos 9 d. per advokatų kontorą atsiuntė pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo, pranešime nurodė, kad siūlo nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu, o nepavykus susitarti atsakovė nutraukia sutartį vienašališkai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pranešime nurodyta, kad, pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo (tikėtina, prieštankinis šovinys). Jis griaunant pastatą iškrito iš lubose buvusio ortakio ir pavojingai nukrito ant žemės. Todėl buvo kilusi rizika detonuoti nukritusiam sprogmeniui ir sunkiai sutrikdyti UAB „Svajus ir ko“ darbuotojo sveikatą. Ieškovė 2019 m. liepos 31 d. pranešimu informavo UAB „Svajus ir ko“, kad RUAB „Ugnies takas“ sutiktų nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokio masto atliko. UAB „Svajus ir ko“, norėdama nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu, turėjo pareigą sudaryti darbų priėmimo–perdavimo aktą ir jį pateikti pasirašyti ieškovei. Tik tokiu atveju būtų buvusi galimybė pasirašytą abiejų šalių susitarimą nutraukti. Tačiau atsakovė jokių kontaktų su ieškove nepalaikė, nesikreipė dėl darbų priėmimo aktų surašymo, todėl nebuvo galimybių aptarti abipusio sutarties nutraukimo sąlygų. Suėjus atsakovės nustatytam terminui dėl sutarties nutraukimo, sutartis atsakovės vienašališku sprendimu nutrūko nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.

3. Atsakovei UAB „Svajus ir ko“ nutraukus sutartį, UAB „Ugnies takas“ turėjo skubiai ieškoti, kas nugriautų pastatus. Tačiau tam, kad sudarytų kitą pastatų griovimo darbų sutartį, reikėjo užfiksuoti, kokius darbus atliko UAB „Svajus ir ko“. 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolė I. G. konstatavo faktines aplinkybes – užfiksavo Pastatų nugriovimo darbų faktinį vaizdą. Ieškovė mano, kad UAB „Svajus ir ko“ sudarydama Rangos sutartį neįvertino savo galimybių. UAB „Svajus ir ko“ per pakankamai ilgą laiką atliko labai mažą darbų kiekį, o tai parodo, kad UAB „Svajus ir ko“ nebuvo pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. UAB „Svajus ir ko“ nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, todėl jai kyla atsakomybė pagal Rangos sutarties 11 punktą, t. y. pareiga sumokėti ieškovei 30 000 Eur baudą, kaip kompensaciją už laiku nepadarytus darbus. S. B. pasirašė Laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti UAB „Ugnies takas“ kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis iki 30 000 Eur suma, jeigu UAB „Svajus ir ko“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Rangos sutarties 11 punktą. Taip pat iš UAB „Svajus ir ko“ priteistina ir 630 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi atsakovė nuardė sijas, jas išvežė į metalo laužą ir pardavė.

Atsiliepimas

4. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pati ieškovė pripažįsta, kad atliekant griovimo darbus buvo aptiktas sprogmuo, kad būtent tuo pagrindu UAB „Svajus ir Ko“ 2019 m. liepos 9 d. pranešimu pasiūlė ieškovei kuo greičiau nutraukti Rangos sutartį abipusiu sutarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo, ir informavo, kad, nepavykus susitarti, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pati ieškovė neprieštaravo atsakovės siūlymui nutraukti sutartį, tenorėjo surašyti atliktų darbų aktą, kuriame būtų nustatyti atlikti darbai ir jų mastas, kadangi, tik įvertinus tai, galima bus spręsti dėl darbų apmokėjimo. Taigi ieškovė patvirtino, kad tarp šalių liko neišspręstas tik atlyginimo už jau atliktus atsakovės darbus klausimas. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė turėjo pareigą sudaryti darbų perdavimo–priėmimo aktą ir jį pateikti pasirašyti ieškovei, tačiau tokie ieškovės samprotavimai prieštarauja statybos rangą reglamentuojančioms materialinėms teisės normoms, nustatančioms, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Praėjus dar dviem savaitėms, t. y. 2019 m. rugpjūčio 14 d., pati ieškovė pranešė atsakovei apie paskirtą datą kartu su antstoliu užfiksuoti vietoje atliktus darbus ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą. UAB „Svajus ir Ko“ vadovas S. B. nustatytu laiku atvyko ir perdavimo–priėmimo procedūrose dalyvavo, aktą pasirašė. Iš šioje byloje pateiktų UAB „Svajus ir Ko“ ir UAB „Ugnies takas“ raštų šalių valia geruoju nutraukti, o ne tęsti Rangos sutartį yra akivaizdi. Todėl nagrinėjamu atveju darbų priėmimo–perdavimo procedūros yra teisiškai nereikšmingos, kadangi UAB „Svajus ir Ko“ šioje byloje nėra pareiškusi ieškovei reikalavimo atlyginti už atliktus darbus. Abiem šalims išreiškus valią nebetęsti, o užbaigti sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovei reikalauti sumokėti baudą, kadangi nėra nė vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Reikalaudama priteisti 630 Eur turtinės žalos atlyginimą ieškovė nutyli, kad dar iki Rangos sutarties su UAB „Svajus ir Ko“ sudarymo apklausė griovimo darbus galinčias atlikti įmones ir sužinojo, kad tokius darbus rinkos dalyviai sutiktų atlikti tik už maždaug 30 000 Eur. Su UAB „Svajus ir Ko“ buvo sutarta dėl 4 500 Eur (be PVM) kainos tik todėl, kad ieškovė patikino, jog atsakovė gaus pakankamai pajamų realizavusi griovimo metu susidariusį statybinį laužą, t. y. metalą ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Svajus ir ko“ ir S. B. 5 000 Eur baudos ieškovei UAB „Ugnies takas“, priteisė iš ieškovės UAB „Ugnies takas“ 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams UAB „Svajus ir ko“ ir S. B., taip pat priteisė iš atsakovų UAB „Svajus ir ko“ ir S. B. po 56,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pagrindiniai teismo motyvai:

5.1. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje Rangos sutartyje nebuvo aptartas sutarties nutraukimas, nutraukimo tvarka ir teisinės pasekmės, todėl šiuo atveju sutarties nuostatos nesuteikė rangovui teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl šalims galioja bendrosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, pagal kurias šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai yra tuomet, jeigu kita šalis sutartį pažeidžia iš esmės.

5.2. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas 2019 m. liepos 9 d. pranešimu informavo ieškovę, kad, pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo, todėl atsakovė siūlė kuo greičiau nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo, o nepavykus susitarti dėl Rangos sutarties nutraukimo, pranešė, kad sutartis nutraukiama vienašališkai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad sutiktų nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokio masto atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti UAB „Ugnies takas“. Tik įvertinus tai, kas buvo atlikta, galima spręsti klausimą dėl darbų apmokėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą, jokių veiksmų nesiėmė, darbų perdavimo ieškovei neorganizavo, su ieškove nesusiekė ir sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu sąlygų neaptarė. Todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad būtent atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. vienašališkai nutraukė Rangos sutartį, tačiau šį nutraukimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu nėra jokio pagrindo.

5.3. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo nurodoma aplinkybe, kad Rangos sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo nutraukta abipusiu susitarimu, kadangi ieškovė aiškiai savo 2019 m. liepos 31 d. pranešime nurodė, kad sutartis abipusiu susitarimu galėtų būti nutraukta tik atsakovei perdavus ieškovei atliktus darbus, tačiau ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad darbai buvo perduoti 2019 m. rugpjūčio 26 d., tačiau atliktų darbų perdavimą inicijavo pati ieškovė, be to, darbai buvo perduoti jau po atsakovės pranešime nurodytos vienašališko Rangos sutarties nutraukimo datos.

5.4. Teismas pažymėjo, kad į atsakovės 2019 m. liepos 9 d. pranešimą dėl Rangos sutarties nutraukimo (ofertą) ieškovė atsakė akceptu su išlygomis, kurių atsakovė nepriėmė, kadangi neišreiškė valios perduoti atliktus darbus, su ieškove nesusiekė, sutarties sąlygų nutraukimo nederino, taigi atsakovės teikta oferta laikoma atmesta. Kadangi šalys nesusitarė dėl sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, sutartis laikoma nutraukta atsakovės vienašališkai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ieškovė Rangos sutarties pažeidusi iš esmės nebuvo, atsakovė tuo ir nesirėmė. Atsakovė teigė, kad sutarties tęsti ji nebenorėjo dėl situacijos teritorijoje pavojingumo, t. y. dėl rasto sprogmens. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės negalima laikyti esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai, šių aplinkybių atsakovė ir neįrodinėjo, taip pat atsakovė šia aplinkybe nesirėmė ir kaip nepaprastąja aplinkybe, leidžiančia sustabdyti sutarties įsipareigojimus arba sutartį pakeisti ar nutraukti (Rangos sutarties 1–15 punktai). Darbai objekte buvo sustabdyti 2019 m. liepos 8 d., nes teritorijoje rastas sprogmuo, tačiau net ir po sprogmens neutralizavimo atsakovė į objektą negrįžo, darbų neatnaujino ir jų nebetęsė, o tai patvirtina, kad Rangos sutartis iš esmės nebuvo įvykdyta ją atsakovei vienašališkai neteisėtai nutraukus.

5.5. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Svajus ir ko“ nedėjo pastangų išsaugoti sutartinius santykius, nebendradarbiavo su ieškove siekdama abipusio sutarties nutraukimo, todėl nustačius, kad atsakovė Rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, ieškovės reikalavimas priteisti baudą yra pagrįstas.

5.6. Teismas pritarė atsakovų argumentams, kad nustatyta baudos suma yra laikytina aiškiai per didele ir mažintina. Šalys buvo sutarusios, kad už Pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą ieškovė sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5 445 Eur su PVM (Rangos sutarties 3.1 punktas), o baudos suma buvo nustatyta 30 000 Eur (Rangos sutarties 11 punktas). Iš ieškovės į bylą pateiktos sutarties tarp ieškovės ir rangovės UAB „Minijos telkinys“, kuri, nutrūkus Rangos sutarčiai su atsakove, realiai atliko pastatų griovimo darbus, matyti, kad darbų kaina yra 30 250 Eur su PVM (sutarties 3.1 punktas). Vadinasi, ieškovės prašoma baudos suma visiškai kompensuotų ieškovės išlaidas naujam rangovui, nors su atsakove sutarties kaina buvo sulygta tik 5 445 Eur. Šalių nustatyta baudos suma už termino praleidimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl šiuo atveju visos sutartyje nustatytos baudos sumos priteisimas suteiktų galimybę ieškovei pasipelnyti ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, tarp jų ir į šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl tikrosios sutarties kainos, teismas nusprendė, jog teisinga, protinga ir pakankama suma nagrinėjamu atveju būtų 5 000 Eur dydžio bauda už netinkamą įsipareigojimų vykdymą. Taip pat teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovo S. B. sudarytą laidavimo sutartį, konstatavo, kad 5 000 Eur bauda turėtų būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų.

5.7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas S. B. teismo posėdžio metu neneigė, kad dalis Pastatų sijų buvo nuardyta ir jis jas išvežė bei pridavė, gavo apie 1 000 Eur, tačiau tiek ieškovės direktorius G. V., tiek atsakovas S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, sudarydami Rangos sutartį, jie žodžiu susitarė, kad atsakovas išvalys teritoriją ir galės priduoti sijas, kitą statybinį laužą ir gautus pinigus pasilikti sau kaip dalį atlygio už atliktus darbus. Be to, pagal Rangos sutarties 2.2 punktą šalys sutarė griovimo aikštelėje likusį statybinį laužą, betono duženas, kai kurias atliekas išvežti perdirbti į skaldą, o perdirbti netinkamas atliekas išvežti utilizuoti. Po visų atliktų griovimo, smulkinimo ir utilizavimo darbų turi būti išvaloma ir sutvarkoma buvusių statinių teritorija – rangovo sąskaita. Kaip minėta anksčiau, ieškovės direktorius patvirtino, kad sudarant Rangos sutartį sijos buvo susitarimo objektas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 630 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovai UAB „Svajus ir ko“ ir S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovų vertinimu, teismas padarė išvadą, kad Rangos sutartis laikoma nutraukta vienašališkai, tik tuo formaliu pagrindu, kad ieškovė buvo nurodžiusi kaip sąlygą, kad griovimo darbų vykdymo vietoje bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokio masto atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti UAB „Ugnies takas“. Ieškovė nurodė, kad tik įvertinus tai, kas buvo atlikta, galima spręsti klausimą dėl darbų apmokėjimo. Taigi pati ieškovė patvirtino, kad tarp šalių liko neišspręstas tik atlyginimo už jau atliktus atsakovės darbus klausimas, tačiau šis klausimas byloje buvo neaktualus, kadangi atsakovė už spėtus atlikti darbus atlyginimo nereikalavo.

6.2. Teismas netinkamai (formaliai) kvalifikavo ieškovės nurodymą, kad šalys turi sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, kaip sąlygą, keičiančią ieškovės valią dėl sutarties nutraukimo. Darbų rezultato perdavimu užbaigiami šalių rangos teisiniai santykiai, todėl nėra protingo pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo ketinimą tęsti sutarties vykdymą, jei atsakovė tiesiog nebevykdys darbų, tačiau atsisakys sudaryti bendrą darbų perdavimo–priėmimo aktą.

6.3. Teismas ignoravo atsakovų atsiliepimo motyvus, kad įstatyme būtent užsakovui nustatyta pareiga organizuoti ir atlikti darbų priėmimą, jei ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje pareiga organizuoti darbų priėmimą nustatyta užsakovui (Rangos sutarties 6 punktas). Tačiau teismas, pažeisdamas CK 6.694 straipsnio 2 dalies ir šalių sutarties nuostatas, kažkodėl šią pareigą perkėlė atsakovei.

6.4. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sutarties tęsti ji nebenorėjo dėl situacijos teritorijoje pavojingumo, t. y. dėl rasto sprogmens, negalima laikyti esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai. Atsakovų įsitikinimu, tai yra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį ir vienašališkai. Teismo motyvas, kad net ir po sprogmens neutralizavimo atsakovė į objektą negrįžo, darbų neatnaujino ir jų nebetęsė, kas patvirtina, kad sutartis iš esmės nebuvo įvykdyta ją atsakovei vienašališkai neteisėtai nutraukus, yra visiškai nesuprantamas, kadangi atsakovai neturėjo pareigos prisiimti tokio pobūdžio rizikos.

6.5. Nors teismas ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti 30 000 Eur baudos dydis, kai viso sandorio kaina yra 5 445 Eur, yra neprotingai didelis, tačiau teismas, parinkdamas 5 000 Eur baudos dydį, visiškai neįvertino, atsakovų nurodytų ir įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad atsakovas nusprendė sutartį nutraukti ne be jokios priežasties, o dėl darbų metu rasto sprogmens, o Rangos sutartis buvo iš dalies įvykdyta.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Ugnies takas“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Dėl pačios atsakovės neveikimo nebuvo galimybių įgyvendinti ieškovės nurodytą sąlygą Rangos sutartį nutraukti abipusiu susitarimu, nes atsakovė jokių veiksmų sąlygai įgyvendinti neatliko. Kadangi iš atsakovės pusės buvo ilgai trunkantis neveikimas, suėjo pačios atsakovės nurodytas sutarties nutraukimo terminas – 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl laikoma, susitarti šalims nepavyko ir atsakovė sutartį nutraukė vienašališkai.

7.2. Atsakovai, grįsdami savo apeliacinį skundą CK 6.694 straipsnio 2 dalimi ir teigdami, kad teismas netinkamai (formaliai) vertino ieškovės nurodytą sąlygą, visiškai ignoruoja to paties CK 6.694 straipsnio 1 dalį. Atsakovų minimas 2019 m. liepos 9 d. pranešimas nelaikytinas pranešimu apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą. Šis dokumentas vertintinas kaip siūlymas nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį, į kurį savo nuomonę turėjo pareikšti ieškovė. Tame pačiame rašte yra atsakovės sąlyga – nepavykus susitarti, sutartis laikoma nutraukta vienašališkai nuo konkrečios datos – 2019 m. rugpjūčio 8 d. Vadinasi, visi veiksmai ir susitarimai turėjo būti vykdomi iki minėtos datos, nebent šalys būtų susitarusios kitaip. Ieškovė apsvarstė atsakovės pasiūlymą ir savo nuomonę pareiškė išdėstydama sąlygas, kurioms esant ji sutiktų nutraukti sutartį. Į šį raštą jokios reakcijos ieškovė nesulaukė, todėl jai nebuvo žinoma, ar atsakovė sutinka su nurodyta sąlyga. Vadinasi, atsakovei nepranešus apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, Rangos sutartis nutrūko nuo atsakovės nurodytos datos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl baudos ir žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5 000 Eur baudos pagal šalių sudarytą Rangos sutartį, konstatavęs, kad atsakovė UAB „Svajus ir ko“ nedėjo pastangų išsaugoti sutartinius santykius, nebendradarbiavo su ieškove siekdama abipusio sutarties nutraukimo, todėl atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Rangos sutartį. Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu, argumentuodami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (formaliai) kvalifikavo ieškovės nurodymą, kad šalys turi sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, kaip sąlygą, keičiančią ieškovės valią dėl sutarties nutraukimo. Atsakovų vertinimu, ieškovė iš esmės buvo sutikusi dėl Rangos sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, tarp šalių liko neišspręstas tik atlyginimo už jau atliktus atsakovės darbus klausimas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.694 straipsnio 2 dalies ir šalių Rangos sutarties nuostatas, nepagrįstai pareigą organizuoti ir atlikti darbų priėmimą perkėlė atsakovei. Be to, teritorijoje rastas sprogmuo buvo pakankamas pagrindas atsakovei Rangos sutartį nutraukti vienašališkai. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovų argumentus kaip nepagrįstus.

12. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (liet. prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (liet. galutinė, kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

13. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

14. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove UAB „Svajus ir ko“ sudarė Rangos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Svajus ir ko“ iki 2019 m. spalio 1 d. atliks ieškovei priklausančių Pastatų griovimo, ardymo bei žemės perstumos darbus pagal griovimo projektą (Rangos sutarties 2, 4 punktai). Pagal Rangos sutarties 3.1 punktą už Pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei UAB „Svajus ir ko“ 5 445 Eur su PVM. Atsakovei UAB „Svajus ir ko“ neužbaigus griovimo darbų iki numatyto termino (2019 m. spalio 1 d.), atsakovė moka ieškovei 30 000 Eur baudą kaip kompensaciją už laiku nepadarytus darbus (Rangos sutarties 11 punktas). Šalys Rangos sutartimi nebuvo nustačiusios atvejų, kai Rangos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai.

17. UAB „Svajus ir ko“ atstovas 2019 m. liepos 9 d. pranešimu dėl Rangos sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad, pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo, dėl to buvo kilusi rizika, kad bus sunkiai sutrikdyta atsakovės darbuotojo sveikata. Apie tai, kad griovimo darbų objektuose gali būti sprogmenų, atsakovė nebuvo informuota prieš sudarant Rangos sutartį ir tai nebuvo įvertinta ją pasirašant. Pavojingiems darbams vykdyti atsakovė neturi nei įrangos, nei kvalifikacijos. Apie rastą sprogmenį 2019 m. liepos 8 d. buvo informuotos atitinkamos tarnybos, sprogmuo paimtas ir išvežtas sunaikinti. Pranešimu atsakovė siūlė kuo greičiau nutraukti Rangos sutartį abipusiu susitarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo. Nepavykus susitarti dėl Rangos sutarties nutraukimo, atsakovė pranešė, kad Rangos sutartis nutraukiama vienašališkai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.

18. Ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės 2019 m. liepos 9 d. pranešimą, jame, be kita ko, pažymėjo, kad Pastatai nėra karinės paskirties objektai, todėl jokių duomenų apie galimus sprogmenis griovimo vietoje nėra ir nebuvo. Tai, kad griovimo vietoje rastas sprogmuo, yra atsitiktinumas ir nėra pagrindo teigti, jog ne karinės paskirties patalpose jų gali būti ir daugiau. Griovimo darbai buvo vykdomi ne vieną dieną, daugiau sprogmenų nebuvo, todėl pagrįstai manytina, kad administracinės paskirties ir valgyklos paskirties pastatuose sprogmenys nebuvo sandėliuojami ir jų daugiau gali ir nebūti. Sprogmenys, užsilikę po karo ir sovietinio valdymo laikotarpio Lietuvos teritorijoje, randami nuolat netikėčiausiose vietose, todėl teigti, kad administracinis ir valgyklos paskirties pastatai yra kažkuo išskirtiniai ir pavojingi, nėra pagrindo. Nepaisant to, ieškovė nurodė, jog sutiktų nutraukti sutartį abipusiu susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje bus surašytas atliktų darbų aktas, atsakovė UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokio masto atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti ieškovei. Tik įvertinus tai, kas buvo atlikta, galima spręsti klausimą dėl darbų apmokėjimo.

19. Įvertinusi ieškovės pateikto atsakymo turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovų apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (formaliai) kvalifikavo ieškovės nurodymą, kad šalys turi sudaryti perdavimo–priėmimo aktą, kaip sąlygą, keičiančią ieškovės valią dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovė iš esmės buvo sutikusi dėl Rangos sutarties nutraukimo abipusiu sutarimu, tarp šalių liko neišspręstas tik atlyginimo už jau atliktus atsakovės darbus klausimas. Priešingai, kaip matyti iš ieškovės pateikto atsakymo, ieškovė ne tik iš esmės nesutiko su Rangos sutarties nutraukimu, ne tik nepritarė atsakovės nurodytam pagrindui nutraukti sutartį, t. y. dėl Pastatų pavojingumo, bet ir aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė sąlygą, tik kurią įgyvendinus ieškovė sutiktų nutraukti Rangos sutartį abipusiu sutarimu, – kai griovimo darbų vykdymo vietoje bus surašytas atliktų darbų aktas, atsakovė UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokio masto atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti ieškovei. Tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kad ji būtų bandžiusi įvykdyti minėtą sąlygą dėl Rangos sutarties nutraukimo ar kaip nors kitaip būtų bandžiusi tartis su ieškove iki atsakovės nustatyto termino (2019 m. rugpjūčio 8 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, suėjus atsakovės nustatytam terminui dėl Rangos sutarties nutraukimo, sutartis atsakovės vienašališku sprendimu nutrūko nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d.

20. Nors atsakovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.694 straipsnio 2 dalies ir šalių Rangos sutarties nuostatas, nepagrįstai pareigą organizuoti ir atlikti darbų priėmimą perkėlė atsakovei UAB „Svajus ir Ko“, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovų argumentams. Rangos sutarties 6 punkte šalys buvo sutarusios, kad, rangovui (atsakovei) atlikus darbus, užsakovas (ieškovė) juos priima ir, jei neturi pastabų, sudaro darbų priėmimo–perdavimo aktą. Tuo tarpu atsakovų nurodyto CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė griovimo darbų nebaigė, ieškovei pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą neteikė. Vadinasi, priešingai, nei teigia atsakovai, nei pagal Rangos sutartį, nei pagal įstatymą ieškovei nekilo pareiga organizuoti ir atlikti darbų perdavimą.

21. Atsakovai taip pat nurodo, kad teritorijoje rastas sprogmuo buvo pakankamas pagrindas atsakovei Rangos sutartį nutraukti vienašališkai. Tačiau, kaip jau minėta nutarties 16 punkte, šalys Rangos sutartimi nebuvo nustačiusios atvejų, kai Rangos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai. Todėl atsakovė vienašališkai nutraukti sutartį galėjo tik tuo atveju, jeigu ieškovė Rangos sutarties būtų nevykdžiusi ar netinkamai vykdžiusi ir tai būtų esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Tokio ieškovės esminio sutarties pažeidimo pagal byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija nenustatė ir atsakovai jo neįrodinėjo. Taigi sutikti su atsakovų argumentu, kad teritorijoje rastas sprogmuo buvo pakankamas pagrindas atsakovei Rangos sutartį nutraukti vienašališkai, nėra pagrindo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog Rangos sutarties 12 punktu šalys buvo sutarusios, kad jos neatsako už visišką ar dalinį savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato CK. Rangos sutarties 14 punktu šalys sutarė, kad jei nurodytos aplinkybės trunka ilgiau kaip vieną mėnesį, šalys tarpusavio susitarimu gali nutraukti Rangos sutartį. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato raštas patvirtina, kad tą pačią 2019 m. liepos 8 d., kai buvo gautas atsakovės pranešimas dėl rasto sprogmens, sprogmuo buvo paimtas ir išvežtas sunaikinti. UAB „Minijos telkinys“ pažyma patvirtina, kad Pastatai buvo visiškai nugriauti, susmulkinti ir išvežti, o atliekant darbus daugiau jokių sprogmenų ar kitų pavojingų medžiagų nebuvo rasta. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprogmenį jo radimo dieną išvežus sunaikinti, atsakovei daugiau nebuvo jokių kliūčių tęsti Rangos sutarties vykdymą.

23. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB „Svajus ir ko“ nedėjo pastangų išsaugoti sutartinius santykius, nebendradarbiavo su ieškove siekdama abipusio sutarties nutraukimo, todėl nustačius, kad atsakovė Rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, ieškovės reikalavimas priteisti baudą solidariai iš atsakovų yra pagrįstas.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovai apeliacinio skundo 21 punkte užsiminė, kad pirmosios instancijos teismas galbūt turėjo pats spręsti dėl CK 6.204, 6.228 ar kt. straipsnių nuostatų taikymo, nepriklausomai nuo to, kokiomis konkrečiomis teisės normomis rėmėsi atsakovai. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis, laikydamasi rungimosi principo, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šioje byloje būtent apeliantams (atsakovams), teigiantiems, kad egzistavo CK 6.204 ar 6.228 str. nurodytos aplinkybės sutarčiai nutraukti, teko procesinė našta (CPK 178 straipsnis) įrodyti šių aplinkybių (pagrindų) egzistavimą. Tačiau atsakovai tokių aplinkybių pagrindimui apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, įrodymų neteikė, šių pagrindų buvimo neįrodinėjo ir šio klausimo nekėlė ir pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl teisėjų kolegija tokį atsakovų teiginį laiko deklaratyviu, neįrodytu ir plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl baudos dydžio

25. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos baudos dydžiu, nurodydami, jog nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti 30 000 Eur baudos dydis, kai viso sandorio kaina yra 5 445 Eur, yra neprotingai didelis, tačiau teismas, parinkdamas 5 000 Eur baudos dydį, visiškai neįvertino, atsakovų nurodytų ir įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad atsakovas nusprendė sutartį nutraukti ne be jokios priežasties, o dėl darbų metu rasto sprogmens, o Rangos sutartis buvo iš dalies įvykdyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovų argumentams.

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

28. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; kt.).

29. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

30. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.)

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti 30 000 Eur baudos dydį iki 5 000 Eur, konstatavęs, jog: 1) ieškovės prašoma baudos suma visiškai kompensuotų jos išlaidas naujam rangovui, kai tuo tarpu su atsakove sudarytos Rangos sutarties kaina buvo sulygta tik 5 445 Eur; 2) šalių nustatyta baudos suma už termino praleidimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų; 3) visos sutartyje nustatytos baudos sumos priteisimas suteiktų galimybę ieškovei pasipelnyti ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nemato pagrindo pagal atsakovų pateiktus apeliacinio skundo argumentus priteistiną baudos dydį mažinti dar labiau. Pirmosios instancijos teismo priteistas baudos dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl jos dydis objektyviai yra pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Kiti atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl atsakovės nepagrįsto vienašališko sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo. Tenkinti atsakovų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

34. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 600,00 Eur (2021 m. birželio 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 0421 ir bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovų UAB „Svajus ir ko“ ir S. B., iš kiekvieno po 300,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Svajus ir ko“ ir S. B. po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisKristina Domarkienė