Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-80-1024/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-16
Bylos Nr.: e2-80-1024/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Juodviršytė
Atsakovas: S. B., uždarajai akcinei bendrovei „Svajus ir ko“
Advokatai: Dovydas Cvetkovas, Saulena Gasiūnienė

Civilinė byla Nr. e2-80-1024/2021

Procesinis Nr. 2-33-3-00046-2020-5Proceso sprendimo kategorijos:(S)2.6.18.1.; 2.6.18.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.;3.2.3.1.; 3.2.6.1.PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei, Zinai Pranskietienei,

dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,

atsakovui S. B., atsakovų atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Svajus ir ko“, S. B. dėl baudos ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Svajus ir ko“ ir S. B. solidariai 30 000 Eur baudos; priteisti iš atsakovės UAB „Ugnies takas“ 630 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 15 d, ieškovė ir atsakovė sudarė Paslaugų – rangos sutartį Nr.2019/04. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019-04-16 iki 2019-10-01 (sutarties 4 p.), atliks ieškovei priklausančių pastatų: administracinio pastato ir valgyklos pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimo, ardymo darbus bei žemės perstumos darbus pagal griovimo projektą. Šalys susitarė, kad už pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą RUAB „Ugnies takas“ sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5445 Eur su PVM (sutarties 3.1.p.). Po Paslaugų – rangos sutarties Nr.2019/04 pasirašymo, atsakovė pradėjo pastatų griovimo darbus. Darbai vyko vangiai, todėl ieškovei kilo įtarimų, kad iki sutartyje numatyto termino pastatai nebus nugriauti. Atsakovė, patikino, kad sutartį įvykdys tinkamai ir laiku, todėl 2019-05-03 RUAB „Ugnies takas“ ir S. B., sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti RUAB „Ugnies takas“ kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis 30000 Eur ribose, jeigu UAB „Svajus ir ko“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Paslaugų – rangos sutarties Nr.2019/04 11 punktą. 2019 m. liepos mėnesį UAB „Svajus ir ko“ iš viso nustojo dirbti statybų aikštelėje. UAB „Svajus ir ko“ 2019-07-09 per advokatų kontorą Žlioba&Žlioba atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad siūlo nutraukti 2019-04-15 Paslaugų rangos sutartį Nr.2019/04 abipusiu susitarimu, o nepavykus susitarti atsakovė nutraukia sutartį vienašališkai nuo 2019-08-08. Pranešime nurodyta, kad pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo (tikėtina prieštankinis šovinys). Jis griaunant pastatą iškrito iš lubose buvusio ortakio ir pavojingai nukrito ant žemės. Tokiu būdu buvo kilusi rizika detonuoti nukritusiam sprogmeniui ir sunkiai sutrikdyti UAB „Svajus ir ko“ darbuotojo sveikatą. Ieškovė RUAB „Ugnies takas“ 2019-07-31 pranešimu UAB „Svajus ir ko“ informavo, kad RUAB „Ugnies takas“ sutiktų nutraukti sutartį abipusiu susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokioje apimtyje atliko. UAB „Svajus ir ko“, 2019-07-09 išsiuntusi pranešimą RUAB „Ugnies takas“ apie sutarties nutraukimą ir norėdama nutraukti sutartį abipusiu susitarimu, turėjo pareigą sudaryti darbų priėmimo - perdavimo aktą ir jį pateikti pasirašymui ieškovei. Tik tokiu atveju būtų buvusi galimybė pasirašytas abiejų šalių susitarimą nutraukti sutartį. Tačiau atsakovė jokių kontaktų su ieškove nepalaikė, nesikreipė dėl darbų priėmimo aktų surašymo, todėl nebuvo galimybių aptarti abipusio sutarties nutraukimo sąlygų. Suėjus atsakovės nustatytam terminui dėl sutarties nutraukimo, sutartis atsakovės sprendimu vienašališku sprendimu nutrūko nuo 2019-08-08. UAB „Svajus ir ko“ nutraukus sutartį, RUAB „Ugnies takas“ turėjo skubiai ieškoti, kas nugriautų pastatus. Tačiau tam, kad sudaryti kitą pastatų griovimo darbų sutartį, reikėjo fiksuoti kokius darbus atliko UAB „Svajus ir ko“. Tuo tikslu 2019-08-26 antstolė Ilona Girdenienė konstatavo faktines aplinkybes – užfiksuoti UAB „Ugnies takas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių pastatų nugriovimo darbų faktinį vaizdą. Ieškovė pagrįstai mano, kad UAB „Svajus ir ko“ sudarydama sutartį neįvertino savo galimybių. UAB „Svajus ir ko“ pakankamai ilgą laiko tarpą atliko labai mažą darbų kiekį, kas parodo, kad UAB „Svajus ir ko“ nebuvo pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Svajus ir ko“ nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, todėl jam kyla atsakomybė pagal sutarties 11 punktą, t. y. sumokėti ieškovei 30000 Eur baudą, kaip kompensaciją už laiku nepadarytus darbus. S. B., pasirašė Laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo kaip laiduotojas atsakyti RUAB „Ugnies takas“ kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis 30000 Eur ribose, jeigu UAB „Svajus ir ko“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Paslaugų – rangos sutarties Nr.2019/04 11 punktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad UAB „Svajus ir ko“ sutartį nutraukė nepagrįstai ir iš UAB „Svajus ir ko“ bei S. B., kaip laiduotojo, solidariai priteistina 30000 Eur bauda. Taip pat iš UAB „Svajus ir ko“ priteistina ir 630 Eur turtinės žalos atlyginimui, kadangi atsakovas nuardė sijas, jas išvežė į metalo laužą ir pardavė. Taip pat, UAB „Svajus ir ko“ priteistinos ieškovės turėtos išlaidos antstolės Ilonos Girdenienės kontorai už faktinių aplinkybių konstatavimą – 363 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta faktus, kad atsakovui atliekant griovimo darbus, buvo aptiktas sprogmuo, kad būtent tuo pagrindu UAB „Svajus ir Ko“ 2019-07-09 pranešimu pasiūlė ieškovui kuo greičiau nutraukti 2019-04-15 sutartį abipusiu sutarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo ir informavo, kad nepavykus susitarti, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2019-08-08. Pats ieškovas pripažįsta, kad nors 2019-07-31 (po trijų savaičių nuo atsakovo pranešimo) savo atsakyme ir išdėstė savo nuomonę dėl situacijos pavojingumo, tačiau neprieštaravo atsakovo siūlymui nutraukti sutartį, – tenorėjo surašyti atliktų darbų aktą, kuriame būtų nustatyti atlikti darbai ir jų apimtis, kadangi tik įvertinus tai, galima bus spręsti dėl darbų apmokėjimo. Taigi pats ieškovas patvirtina, kad tarp šalių liko neišspręstas tik atlyginimo už jau atliktus atsakovo darbus klausimas. Ieškovas nurodo, neva atsakovas turėjo pareigą sudaryti darbų perdavimo-priėmimo aktą ir jį pateikti pasirašymui ieškovei, tačiau jokių kontaktų su ieškovu nepalaikė, nesikreipė dėl darbų priėmimo akto surašymo. Dar daugiau, praėjus dar dviem savaitėms, t. y. 2019-08-14 pats ieškovas pranešė atsakovui apie paskirtą datą (2019-08-26) fiksuoti vietoje atliktus darbus ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. Taigi ieškovas jam įstatyme nustatytą pareigą organizuoti darbų priėmimą – perdavimą atliko tik praėjus 1,5 mėn. nuo atsakovo pranešimo, beje, pasitelkęs net antstolį. Iš paties ieškovo su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Svajus ir Ko“ vadovas S. B. nustatytu laiku atvyko ir perdavimo – priėmimo procedūrose dalyvavo, aktą pasirašė. Iš šioje byloje pateiktų UAB „Svajus ir Ko“ ir RUAB „Ugnies takas“ raštų šalių valia geruoju nutraukti, o ne tęsti, sutartį yra akivaizdi. Todėl nagrinėjamu atveju darbų priėmimo – perdavimo procedūros yra teisiškai nereikšmingos, kadangi UAB „Svajus ir Ko“ šioje byloje nėra pareiškęs ieškovui reikalavimo atlyginti už atliktus darbus. Tokiomis aplinkybėmis nėra jokio teisinio pagrindo teigti, neva 2019-04-15 šalių sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo UAB „Svajus ir Ko“ neteisėtų kaltų veiksmų. Abiem šalims išreiškus valią nebetęsti, o užbaigti sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui reikalauti sumokėti baudą, kadangi nėra nė vienos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Dėl reikalavimo priteisti 630 € turtinės žalos atlyginimą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas nutyli, kad dar iki sutarties su UAB „Svajus ir Ko“ sudarymo apklausė griovimo darbus galinčias atlikti įmones ir sužinojo, kad tokius darbus rinkos dalyviai sutiktų atlikti tik už maždaug 30 000 €. Su UAB „Svajus ir Ko“ buvo sutarta dėl 4 500 € (be PVM) kainos tik todėl, kad ieškovas patikino, jog atsakovas gaus pakankamai pajamų realizavus griovimo metu susidariusį statybinį laužą, t. y. metalą ir pan. Dėl laidavimo pasakytina, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė prievolė apskritai neegzistuoja, neegzistuoja ir laiduotojo prievolė. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš UAB „Svajus ir Ko“ baudos reikalauja nepagrįstai, t. y. UAB „Svajus ir Ko“ neturi prievolės ieškovui sumokėti 30 000 € baudą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovo laidavimo sutarties pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovui S. B..

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius G. V. paaiškino, kad 2019-04-15 su atsakovu sudarė sutartį dėl pastatų nugriovimo, sutartyje buvo numatyti terminai ir sumos, bei susitarta, kad laiku neįvykdžius sutarties bus sumokama bauda. Taip pat, buvo susitarta, kad darbai bus pradedami nuo kitos dienos po sutarties pasirašymo, tačiau darbai nevyko ir po dešimties dienų jis asmeniškai ieškojo atsakovo direktoriaus, kad būtų pradėti darbai. Darbai buvo pradėti, tačiau vyko realiai tik tris dienas, atsakovas atsivedė tik du žmones, jie nuardė sijas, sudėjo jas į krūvą, o jam atvykus po dviejų savaičių, sijų jau nebebuvo. Realiai darbai daugiau jokie nevyko, jis ieškojo atsakovo S. B., bandė su juo susiekti, išsiaiškinti, kodėl nevyksta darbai, tačiau 2019-07-09 gavo iš atsakovo atstovo pranešimą, kad griovimo teritorijoje rasta šovinys ir jie nori sutartį nutraukti abipusiu susitarimu arba nutrauks sutartį vienašališkai. Jis su advokatu pats surašė 2019-07-31atsakymą, tačiau atsakovas jokio atsakymo į jų raštą nepateikė. Dėl rasto šovinio atsakovas taip pat jam nepranešė. 2019-08-26 buvo paskirta data atliktų griovimo darbų fiksavimui. Tą dieną atvyko ir S. B., be to, jis pasikvietė antstolę, kad būtų užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl atliktų darbų. Mano, kad S. B. neįvertino savo galimybių atlikti tinkamai darbus, todėl dėl neva rasto sprogmens nutraukė darbus. Kadangi jam kilo įtarimas, kad laiku darbai nebus įvykti, jis paprašė S. B. pasirašyti laidavimo sutartį, kurioje numatė, kad laiku neatlikus darbų, S. B. sumokės 30 000 Eur baudą. S. B. nutraukus darbus, jis turėjo skubiai ieškoti kito rangovo, kuris tuos darbus atliktų, nes jį spaudė kiti terminai, jis derėjosi dėl to žemės sklypo pardavimo ar kitų statybų joje. Jis, gavęs atsakovo atstovo raštą dėl sutarties nutraukimo, laikė, kad sutartis nutraukta vienašališkai 2019-08-08. Kadangi S. B. jokių darbų praktiškai neatliko, jokių kalbų už darbų apmokėjimą ir nebuvo. Sijos buvo susitarimo objektas, nes jie susitarė, kad atsakovas išvalys visą teritoriją, tačiau dėl metalo kainos nesitarė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad reikalavimas yra pagrįstas, kadangi atsakovas neįvykdė sutarties. Nors atsakovas traktuoja, kad sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu, tačiau jie mano, kad sutartis nutraukta atsakovo vienašališkai 2019-08-08. Jie savo 2019-07-31 rašte nurodė, kad sutiktų sutartį nutraukti abipusiu susitarimu, jeigu būtų išpildytos sąlygos, t. y. jeigu bus surašytas atliktų darbų aktas. Tačiau atsakovas tokios sąlygos neįvykdė, todėl jie laiko, kad sutartį atsakovas nutraukė vienašališkai, todėl turi sumokėti 30 000 Eur baudą už laiku neatliktus darbus. Kadangi atsakovas neįvykdė sutarties, negalėjo parduoti ir nupjautų sijų, todėl turi atlyginti padarytus nuostolius.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. B. paaiškino, kad tarp šalių buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią jis turėjo atlikti pastatų griovimo darbus. Darbų kaina buvo numatyta tik 4500 Eur, kadangi jie žodiškai susitarė, kad jis galės išsivežti sijas, jas priduoti, taip pat, kitą statybinį laužą. Reali darbų kainą turėjo būti apie 30 000 Eur, tačiau jis pasiskaičiavo, kad išvežus statybinį laužą jis gaus likusią realią sutarties kainą. Pastatus ardė jis asmeniškai ir dar kitas darbininkas, tačiau jiems beardant sijas iš ortakio iškrito sprogmuo. Jis išvietė policiją, pranešė kitoms tarnyboms, tačiau buvo labai sukrėstas, toliau tęsti darbų nenorėjo, kadangi bijojo rizikos, todėl su advokatu surašė raštą, kad sutartį nori nutraukti bendru sutarimu. 2019-08-26 jis susitiko objekte su ieškovo direktoriumi, direktorius buvo labai nepatenkintas, jie pasirašė darbų perdavimo aktą ir taip išsiskirstė. Kodėl pasirašė laidavimo sutartį negali atsakyti, jam padavė, tai ir pasirašė. Darbus tikėjosi atlikti laiku, tačiau dėl rasto sprogmens darbų tęsti nebenorėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas prašė ieškovo pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktus ieškovas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė. Pagal tarp šalių pasirašytą sutartį galimas tik vienintelis atvejis pagal sutarties 11 punktą, kai ieškovas gali reikalauti priteisti baudą. Šiuo atveju darbai nebuvo tęsiami dėl objektyvių priežasčių, t. y. teritorijoje radus sprogmenį. 2019-07-09 ieškovui buvo siųstas raštas, kuriame pasiūlė abipusiu susitarimu nutraukti sutartį ir ieškovas 2019-07-31 raštu patvirtino, kad neprieštarauja, kad sutartis būtų nutraukta abipusiu susitarimu. 2019-08-26 buvo perduoti darbai, pasirašytas atliktų darbų perdavimo aktas, ieškovas tuomet jokių pretenzijų nereiškė, o tik maždaug po pusės metų kreipėsi į teismą. Nagrinėjamu atveju sutarties kaina buvo numatyta tokia nedidelė, nes šalys susitarė, kad visą metalą, statybinį laužą, atsakovas galės išvežti bei priduoti. Reali tokių darbų kaina yra 30 000 Eur, todėl toks baudos dydis ir buvo numatytas sutartyje bei laidavimo sutartyje. Be to, kaip patvirtino pats ieškovas, kitas rangovas jam būtent už tokią sumą tuos darbus vėliau ir atliko. Šiuo atveju sutartis nutraukta šalių bendru susitarimu, todėl jokių sąlygų baudai skirti nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15 d ieškovė RUAB „Ugnies takas“ ir atsakovė UAB „Svajus ir ko“, sudarė Paslaugų – rangos sutartį Nr.2019/04 (toliau – sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė, kad UAB „Svajus ir ko“, laikotarpiu nuo 2019-04-16 iki 2019-10-01 (sutarties 4 p.), atliks ieškovei priklausančių pastatų – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir valgyklos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimo, ardymo darbus bei žemės perstumos darbus pagal griovimo projektą (Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą 2019-01-29 Nr. (duomenys neskelbtini) griauti pastatus) (sutarties 2 p.). Šalys susitarė, kad už pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą RUAB „Ugnies takas“ sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5445 Eur su PVM (sutarties 3.1. p.). 2019-04-15 šalys pasirašė Paslaugų – rangos perdavimo priėmimo aktą prie Paslaugų – rangos sutarties Nr.2019/04, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei teritoriją: 2 ha žemės sklypą iš bendro 8,9 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais - administraciniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 1B2p ir valgyklos pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 1M1p. Taip pat, atsakovei buvo perduotas leidimo 2019-01-29 Nr. LGS-82-190129-00001 kopija bei administracinio pastato ir valgyklos pastato projektų kopijos.

2019-05-03 RUAB „Ugnies takas“ ir S. B., sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurios 4 punktą susitarė, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti užsakovui RUAB „Ugnies takas“ kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis 30000 Eur ribose, jeigu UAB „Svajus ir ko“ neįvykdys savo įsipareigojimų pagal Paslaugų – rangos sutarties Nr. 2019/04 11 punktą.

2019-07-09 pranešimu atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas informavo ieškovą, kad pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo, todėl atsakovas siūlo kuo greičiau nutraukti 2019-04-15 Paslaugų – rangos sutartį Nr. 2019/04 abipusiu susitarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo. Nepavykus susitarti dėl Sutarties nutraukimo, pranešame, kad Sutartis nutraukiama vienašališkai nuo 2019-08-08.

2019-07-31 ieškovas pranešimu informuoja atsakovą, kad sutiktų nutraukti sutartį abipusius susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokioje apimtyje atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti RUAB „Ugnies takas“. Tik įvertinus tai, kas buvo atlikta, galima spręsti klausimą apie darbų apmokėjimą.

2019-08-14 ieškovas pranešimu informuoja atsakovą, kad UAB „Svajus ir Ko“ vienašališkai nutraukus sutartį nuo 2019-08-08, turėjo būti perduoti atlikti darbai surašant tiek atliktų darbų aktą, tiek pasirašant priėmimo – perdavimo aktą. RUAB „Ugnies takas“ informuoja, kad 2019-08-26 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdomas UAB „Svajus ir Ko“ atliktų darbų fiksavimas, nustatant atliktų darbų apimtį. Prašome atvykti dalyvauti fiksuojant atliktus darbus ir pasirašant atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą.

Iš 2019-08-26 paslaugų – rangos perdavimo – priėmimo akto matyti, kad šiuo aktu patvirtinama, kad rangovas perduoda teritoriją, o užsakovas priima teritoriją pagal antstolio fiksuotą faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. 2019-08-26: 2 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais: pastatas – administracinis, pastatas – valgykla. Pastatai nenugriauti, sutarties sąlygos neįvykdytos, dalis metalinių sijų nuardyta ir išvežta.

Dėl sutarties nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio, įtvirtinusio rangos sutarties sampratą, pirmosios dalies nuostatą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.644 str. 2 d. numato, kad šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos.

Pagal šalių sudarytą sutartį buvo susitarta, kad UAB „Svajus ir ko“ laikotarpiu nuo 2019-04-16 iki 2019-10-01 (sutarties 4 p.), atliks ieškovei priklausančių pastatų – administracinio pastato ir valgyklos pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), griovimo, ardymo darbus bei žemės perstumos darbus pagal griovimo projektą. Šalys sutarties 11 punkte numatė, kad rangovui neužbaigus griovimo darbų iki numatyto termino (2019-10-01), rangovas moka užsakovui 30 000 Eur baudą, kaip kompensaciją už laiku nepadarytus darbus. Ieškovas nagrinėjamu atveju prašo šią baudą priteisti solidariai iš atsakovų, kadangi sutartis nebuvo įvykdyta laiku.

Tarp šalių kilo ginčas, kokiu būdu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta rangos sutartis, t. y. ieškovas teigia, kad atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2019-08-08, o atsakovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta šalių bendru susitarimu, todėl abiem šalims išreiškus valią nebetęsti, o užbaigti sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo ieškovui reikalauti sumokėti baudą.

Sutarties laisvės principas jos šalims suteikia teisę nutraukti sutartį šalių susitarimu. Paprastai šalys sutartyje aptaria dėl sutarties nutraukimo fakto, nutraukimo tvarkos ir teisinių pasekmių. Vienašališkai nutraukti sutartį galima tik įstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kai kita šalis pažeidžia šalių sudarytą sutartį iš esmės. Tokiais atvejais įstatymas leidžia nutraukti sutartį nesikreipiant į teismą, bet pranešant kitai šaliai apie sutarties nutraukimo pagrindą (CK 6.218 str.). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra pateikti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Kilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, turi būti įrodyta, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, todėl nukentėjusi šalis neturėjo teisės jos nutraukti.

Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo aptarta dėl sutarties nutraukimo fakto, nutraukimo tvarkos ir teisinių pasekmių, taigi šiuo atveju sutarties nuostatos nesuteikė rangovui teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl šalims galioja bendrosios CK normos ir sandorio šalis – rangovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217 ir 6.218 straipsniai). Pažymėtina, kad šalies teisės nutraukti sutartį vienašališkai yra tuomet, jeigu kita šalis sutartį pažeidžia iš esmės.

Remiantis CK 6.221 straipsnio 1 dalimi, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas yra nukreiptas ir galioja tik ateityje, o sutarties nutraukimo momentas nustatomas atsižvelgiant į nutraukimo būdą. Pagal CK 6.218 straipsnį aiškintina, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie jos nutraukimą nurodytos datos.

Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas 2019-07-09 pranešimu informavo ieškovą, kad pradėjus vykdyti statinių griovimo darbus, valgyklos pastate buvo rastas sprogmuo, todėl atsakovas siūlo kuo greičiau nutraukti 2019-04-15 Paslaugų – rangos sutartį Nr. 2019/04 abipusiu susitarimu, kartu išsprendžiant klausimą dėl jau atliktų darbų apmokėjimo. Nepavykus susitarti dėl Sutarties nutraukimo, pranešame, kad Sutartis nutraukiama vienašališkai nuo 2019-08-08.

Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato rašto dėl informacijos pateikimo bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus pažymos dėl sprogmens neutralizavimo matyti, kad 2019-07-08 adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas galimai reaktyvinio sviedinio kovinė dalis su sprogstama medžiaga, nepavojingas transportuoti, neutralizavimo būdas – sunaikinimas.

2019-07-31 ieškovas pranešimu informuoja atsakovą, kad sutiktų nutraukti sutartį abipusiu susitarimu su sąlyga, kad griovimo darbų vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bus surašytas atliktų darbų aktas, UAB „Svajus ir Ko“ pateiks duomenis, kokius darbus ir kokioje apimtyje atliko, t. y. bus užfiksuoti visi atlikti darbai, jų rezultatas ir jie bus perduoti RUAB „Ugnies takas“. Tik įvertinus tai, kad buvo atlikta, galima spręsti klausimą apie darbų apmokėjimą.

Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą, jokių veiksmų nesiėmė, darbų perdavimo ieškovui neorganizavo, su ieškovu nesusiekė ir sutarties nutraukimo sąlygų nutraukimo abipusius susitarimu neaptarė. Taigi teismo nuomone, sutiktina su ieškovo pozicija, kad būtent atsakovas nuo 2019-08-08 vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį, tačiau šį nutraukimą pripažinti teisėtu ir pagrįstu nėra jokio pagrindo. Nesutiktina su atsakovo atstovo nurodoma aplinkybe, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta abipusiu susitarimu, kadangi ieškovas aiškiai savo 2019-07-31 pranešime nurodė, kad sutartis abipusiu susitarimu galėtų būti nutraukta tik atsakovui perdavus ieškovui atliktus darbus, tačiau ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad darbai buvo perduoti 2019-08-26, tačiau pažymėtina, kad atliktų darbų perdavimą iniciavo pats ieškovas, be to, darbai buvo perduoti jau po atsakovo 2019-07-08 pranešime nurodytos sutarties nutraukimo datos (pranešime atsakovas nurodė, kad sutartį nutraukia vienašališkai nuo 2019-08-08).

CK 6.178 str. nustato, kad atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta.

Nagrinėjamu atveju į atsakovo 2019-07-09 pranešimą dėl sutarties nutraukimo (ofertą) ieškovas atsakė akceptu su išlygomis, kurių atsakovas nepriėmė, kadangi jis neišreiškė valios perduoti atliktus darbus, su ieškovu nesusiekė, sutarties sąlygų nutraukimo nederino, taigi atsakovo teikta oferta laikoma atmesta. Kadangi šalys nesusitarė dėl sutarties nutraukimo abipusius susitarimu, sutartis laikoma nutraukta atsakovo vienašališkai nuo 2019-08-08.

Kaip minėta aukščiau, vienašališkai nutraukti sutartį atsakovas galėjo tik CK įtvirtintais pagrindais, t. y. jeigu kita šalis sutartį pažeidžia iš esmės. Šiuo atveju ieškovas sutarties pažeidęs iš esmės nebuvo, atsakovas tuo ir nesiremia. Atsakovas teigia, kad sutarties tęsti jis nebenorėjo dėl situacijos teritorijoje pavojingumo, t. y. dėl rasto sprogmens. Tačiau šios aplinkybės negalima laikyti kaip esminio sutarties pažeidimo dėl kurio būtų pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai, šių aplinkybių atsakovas ir neįrodinėjo, taip pat, atsakovas šia aplinkybe nesiremia ir kaip nepaprastąją aplinkybe sutarties įsipareigojimų sustabdymui arba sutarties keitimui ar nutraukimui (sutarties 1-15 punktai). Byloje esantis atsakovo 2019-08-09 pranešimas ieškovui dėl sutarties nutraukimo įrodo, kad darbai objekte buvo sustabdyti 2019 m. liepos 8 d., nes teritorijoje rastas sprogmuo. Tačiau net ir po sprogmens neutralizavimo atsakovas į objektą negrįžo, darbų neatnaujino ir jų nebetęsė, kas patvirtina, kad sutartis iš esmės nebuvo įvykdyta ją atsakovui vienašališkai neteisėtai nutraukus.

Remiantis CK 6.671 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju ieškovas (užsakovas) 2019-07-31 pranešimu atsakovui pranešė, kad atsakovas turi perduoti jam atliktų darbų rezultatą. Tokia pareiga rangovui numatyta ir CK 6.694 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovas (rangovas) jokiu pranešimu ar kitais būdais darbų ieškovui neorganizavo perduoti, darbų priėmimo – perdavimo iniciatyva buvo iš ieškovo (užsakovo) pusės, tą patvirtina ir byloje pateiktas 2019-08-14 ieškovo pranešimas dėl priėmimo – perdavimo akto pasirašymo iš kurio matyti, kad ieškovas informuoja, kad 2019-08-26 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdomas UAB „Svajus ir Ko“ atliktų darbų fiksavimas, nustatant atliktų darbų apimtį; prašome atvykti dalyvauti fiksuojant atliktus darbus ir pasirašant atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą. Nagrinėjamu atveju, darbų perdavimas – priėmimas įvyko tik po sutarties nutraukimo 2019-08-26. Iš byloje pateikto 2019-08-26 paslaugų – rangos perdavimo – priėmimo akto matyti, kad šiuo aktu patvirtinama, kad rangovas perduoda teritoriją, o užsakovas priima teritoriją pagal antstolio fiksuotą faktinių aplinkybių konstatavimo aktą Nr. 2019-08-26: 2 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais: pastatas – administracinis, pastatas – valgykla. Pastatai nenugriauti, sutarties sąlygos neįvykdytos, dalis metalinių sijų nuardyta ir išvežta. 2019-08-26 tarp šalių taip pat pasirašytas aplinkybių konstatavimo aktas dėl atliktų darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat, patvirtina, kad darbai iki galo nebuvo atlikti, to neneigia ir pats atsakovas.

CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama šalių pareiga vykdant rangos sutartį laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Taip pat teismų praktikoje aiškinama, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutarties išsaugojimo (lot. favor contractus) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, nes sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nedėjo pastangų sutartinių santykių išsaugojimui, nebendradarbiavo su ieškovu siekdamas abipusio sutarties nutraukimo, todėl nustačius, kad atsakovas rangos sutartį nutraukė nepagrįstai, ieškovo reikalavimas priteisti baudą yra pagrįstas.

Teismas, kitų šalių argumentų ir procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, nenagrinėja ir dėl jų iš esmės nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Dėl sutartinės atsakomybės ir baudos dydžio

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 11 punktą, rangovui neužbaigus griovimo darbų iki numatyto termino (2019-10-01), rangovas moka užsakovui 30 000 Eur baudą, kaip kompensaciją už laiku nepadarytus darbus.

CK 6.652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Tuo tarpu CK 6.652 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rangovas atsako už darbų pabaigos termino pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, nevykdydamas ir netinkamai vykdydamas sutarties 11 punkte bei CK 6.652 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įsipareigojimų, todėl atsakovui turi būti taikoma sutartyje numatyta atsakomybė. Šiuo atveju ieškovas pagrįstai įgijo teisę į sutartyje numatyto dydžio netesybas (baudą), kuriomis kompensuotini ieškovo minimalūs nuostoliai už atsakovo padarytą esminį sutarties pažeidimą – darbų atlikimo termino praleidimą, kuriam esant atsiranda visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

Atsakovas savo atsiliepime buvo nurodęs, kad daugiau kaip šešis kartus už sutarties kainą didesnė bauda yra neprotinga ir privalėtų būti mažinta. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovo teiginiais, kad nustatyta baudos suma yra laikytina aiškiai per didelė, todėl nustatytas jos mažinimo pagrindas.

Kaip minėta aukščiau, šalys susitarė, kad už pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą ieškovė sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5445 Eur su PVM (sutarties 3.1.p.), tuo tarpu baudos suma buvo nustatyta 30 000 Eur (sutarties 11 p.). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad reali tokių atliekamų darbų kaina ir turėtų būti 30 000 Eur, tačiau šalys susitarė dėl 5445 Eur sumos tik dėl to, kadangi šalys pasirašydamos rangos sutartį žodžiu susitarė, kad atsakovas išvalys teritoriją ir galės priduoti sijas, kitą statybinį laužą ir gautus pinigus pasilikti sau kaip dalį atlygio už atliktus darbus. Teismo posėdžio metu atsakovas S. B. patvirtino, kad jis realiai įvertinęs ruošiamus nugriauti pastatus ir priduodamo metalo, statybinio laužo kiekį, įvertino, kad panaši už metalą, kitą statybinį laužą gaunama suma susidarys apie 25 000 Eur, todėl šalių sutartyje sulygta kaina ir buvo tik 5445 Eur. Iš ieškovo į bylą pateiktos sutarties tarp ieškovo ir rangovo UAB „Minijos telkinys“, kuris nutrūkus sutarčiai su atsakovu, realiai atliko pastatų griovimo darbus, matyti, kad darbų kaina yra 30250 Eur su PVM (sutarties 3.1 p.). Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovo prašoma baudos suma visiškai kompensuotų ieškovo išlaidas naujam rangovui, kai tuo tarpu su atsakovo sutarties kaina buvo sulygta tik 5445 Eur. Šalių nustatyta baudos suma už termino praleidimą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, be to, netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl šiuo atveju visos sutartyje nustatytos baudos sumos priteisimas suteiktų galimybę ieškovui pasipelnyti ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tarp jų į šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl tikrosios sutarties kainos, teismas sprendžia, jog teisinga, protinga ir pakankama suma nagrinėjamu atveju būtų 5000 Eur dydžio bauda už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, todėl ši suma priteistina.

Dėl laidavimo sutarties

CK 6.671 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, nustatyta, jog prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į sudarytą laidavimo sutartį, į tai, kad atsakovas UAB „Svajus ir ko“ vienašališkai nutraukė sutartį ir yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo laiku, iš UAB „Svajus ir ko“ bei S. B., kaip laiduotojo, solidariai priteistina 5000 Eur bauda.

Dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą

Ieškovė prašė priteisti iš UAB „Svajus ir ko“ 630 Eur turtinės žalos atlyginimui, kadangi atsakovas nuardė sijas, jas išvežė į metalo laužą ir pardavė.

Sudarydami sutartį, šalys susitarė, kad už pastatų nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą RUAB „Ugnies takas“ sumokės UAB „Svajus ir ko“ 5445 Eur su PVM (sutarties 3.1.p.).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį pirmiausia turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, įpareigojančio aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas), taikymą lemia reikalavimas, kad kiekviena sutartis būtų aiškinama sąžiningai. Dėl to aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgtina ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014).

Iš byloje esančio 2019-08-26 paslaugų – rangos perdavimo – priėmimo akto bei 2019-08-26 aplinkybių konstatavimo akto matyti, kad dalis metalinių sijų nuardyta ir išvežta, sijas nupjovė ir išsivežė UAB „Svajus ir Ko“ direktorius S. B.. Antstolės Ilonos Girdenienės 2019-08-26 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.51/19/02, užfiksuota, kad UAB „Svajus ir ko“ iš ieškovės teritorijos išvežė 18 metalinių sijų: 17 sijų (6,20 m ilgio, 0,26 m aukščio), 1 sija (4,7 m ilgio, 0,15 m aukščio). Antstolės Ilonos Girdenienės 2019-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr.51/19/04, užfiksuota UAB „Ugnies takas“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių metalinių sijų, jų nugabenimo į metalo supirkimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sijų pasvėrimo faktai. Konstatuota, kad sijos, kurios ilgis 6,27 m, svoris yra 200 kg, sijos, kurios ilgis 4,38 m, svoris yra 100 kg.

Atsakovas S. B. teismo posėdžio metu neneigė, kad dalis sijų buvo nuardyta ir jis jas išvežė bei pridavė, gaudamas apie 1000 Eur, tačiau tiek ieškovo atstovas direktorius G. V., tiek atsakovas S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sudarydami rašytinę rangos sutartį, jie žodžiu susitarė, kad atsakovas išvalys teritoriją ir galės priduoti sijas, kitą statybinį laužą ir gautus pinigus pasilikti sau kaip dalį atlygio už atliktus darbus. Be to, pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.2 punktą, griovimo aikštelėje likęs statybinis laužas, betono duženos, kai kurios atliekos išvežti perdirbimui į skaldą, perdirbimui netinkamas atliekas išvežti utilizacijai. Po visų atliktų griovimo, smulkinimo ir utilizavimo darbų turi būti išvaloma ir sutvarkoma buvusių statinių teritorija – rangovo sąskaita. Kaip minėta aukščiau, ieškovo atstovas direktorius patvirtino, kad sudarant rangos sutartį sijos buvo susitarimo objektas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 630 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės reikalavimas dėl 630 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas, o priteista bauda nėra įsiskolinimas ir už jos priteisimą palūkanos nemokamos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje pateikto ieškovo atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimo pavedimo matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 800 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat, ieškovas patyrė išlaidas antstolės Ilonos Girdenienės kontorai už faktinių aplinkybių konstatavimą – 363 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Iš byloje pateikto atsakovo atstovo advokato Dovydo Cvetkovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1815 Eur. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, bylos sudėtingumą (byloje nebuvo kilusių sudėtingų teisės klausimų, ieškinio suma nėra didelė), advokato darbo ir laiko sąnaudas (paruoštas vienas procesinis dokumentas, t. y. atsiliepimas į ieškinį), atstovavimą laiką teismo posėdžiuose (byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas šias išlaidas sumažinti iki 1300 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus iš dalies (16%), ieškovei turėtų būti atlyginta 186,08 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovams – 1092 Eur (atmestų reikalavimų dalis sudaro 84%) (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 2 d.). Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, iš ieškovės atsakovams priteistina 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina po 113 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 56,50 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Svajus ir ko“, įmonės kodas 170014363, ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) baudos ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“, įmonės kodas 300139316.

Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ugnies takas“, įmonės kodas 300139316, 905,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Svajus ir ko“, įmonės kodas 170014363, S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Svajus ir ko“, įmonės kodas 170014363, ir S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė