Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini

10. Pastebėtina, jog skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę (CK 4.194¹ straipsnio 1 dalis). CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.

12. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos Nr. 0035/22/00249 medžiaga, nustatė, jog antstolio kontoroje buvo vykdomas vykdomasis dokumentas – Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2022 m. vasario 7 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-1460 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Belonesa“ bei įkaito davėjos UAB „Ecoplaneta“ pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Vykdomajame įraše skolą nurodyta išieškoti iš svetimo turto hipotekos pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2018 m. gruodžio 13 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. JŠ-11112, įregistruotą Hipotekos registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeisto turto: prekybos paskirties patalpų pastate – prekybos centro patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso įkaito davėjai UAB „Ecoplaneta“. Antstolis vykdydamas jam pavestas funkcijas, t. y. minėto vykdomojo dokumento vykdymą, atliko eilę priverstinio vykdymo veiksmų, tarp jų 2022 m. balandžio 1 d. apribojo UAB „Ecoplaneta“ disponavimo teisę hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2024 m. lapkričio 22 d. antstolio kontoroje buvo gautas UAB „Ecoplaneta“ prašymas, kuriuo prašoma panaikinti vykdomojoje byloje taikytą turto areštą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog arešto pagrindai yra išnykę. Vėliau antstolio kontoroje buvo gautas ir išieškotojos UAB „Globersa“ prašymas dėl turto arešto panaikinimo. Pastebėtina, jog antstolis, patikrinęs Nekilnojamojo turto registrą, nustatė, jog minėto turto atžvilgiu sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ir buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-1460, yra išregistruota (įrašo viešame registre apie šią daiktinę teisę minėtam turtui nebėra). Šiuo metu šiam turtui įregistruota jau visa kita sutartinė hipoteka (vieši registro duomenys rodo – 2024 m. gruodžio 2 d. sutartinės hipotekos Nr. 3790 pagrindu). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog prašymas išregistruoti pasibaigusią sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui buvo pateiktas įkaito davėjos UAB „Ecoplaneta“. Pabaigos pagrindas nurodytas „Pranešimas apie pabaigą tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą“. Byloje pateikti oficialūs duomenys iš VĮ Registrų centro su pranešimą pateikusių asmenų parašais (metaduomenimis). Tokiu būdu tokie duomenys tikėtinai rodo, kad tiek antstoliui, tiek teismui neatskleidžiamos reikšmingos aplinkybės ir duomenys, įrodymai apie įvykusį atsiskaitymą, kuris buvo pagrindas hipotekai pasibaigti. Nė viena iš pareiškėjų teismui nenurodė jokio kito tikėtino hipotekos pasibaigimo pagrindo ir tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, o pateikti duomenys rodo, jog hipoteka pasibaigė, gavus pranešimą apie pabaigą tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą. Kaip minėta, hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo, o CK 4.197 straipsnis, reglamentuojantis hipotekos pabaigos pagrindus, numato vieną iš hipotekos pasibaigimo pagrindų – kai hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais (4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be jokio pagrindo hipoteka nepasibaigia, o turi būti įstatyminis pagrindas.

13. Kaip jau buvo minėta, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę (CK 4.194¹ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasibaigus prievolei, išnyksta ir šalis siejantis teisinis santykis, baigiasi skolininko pareiga ir kreditoriaus reikalavimo teisė, tai ne kartą išaiškinta ir apygardos teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-60-430/2023).

14. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju, sutartinė hipoteka, kurios pagrindu buvo išduotas ir antstolio Dariaus Blizniko kontoroje vykdomas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-1460, buvo išregistruota įkaito davėjo prašymu kartu su išieškotojo patvirtinimu, tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, t. y. visiškai atsiskaičius su išieškotoju. Duomenų, kad minėta sutartinė hipoteka buvo išregistruota per klaidą, ar kitu įstatymų pagrindu, byloje nėra. VĮ Registrų centrui pateiktame prašyme išregistruoti pasibaigusią sutartinę hipoteką aiškiai nurodoma, jog hipoteka baigėsi tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, iš dokumento pasirašymo metaduomenų matyti, jog tokį pranešimą pasirašė tiek išieškotojo atstovas (I. B.), tiek įkaito davėjo atstovas (V. M.). Atsižvelgiant į tai, vykdomojoje byloje esantys duomenys antstoliui leido pagrįstai daryti išvadą, jog šalis siejantys teisiniai santykiai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-1460 baigėsi, tinkamai jį įvykdžius.

15. Pastebėtina, jog pagal CK 4.197 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015 ir kt.), tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto. Nagrinėjamu atveju, antstolis nustatęs, jog skolinis įsipareigojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. JŠ-1460 buvo įvykdytas tinkamai (neturint priešingų įrodymų, o turint duomenų apie hipotekos pasibaigimą visiškai įvykdžius įsipareigojimus), neturėjo pagrindo tęsti priverstinio skolos išieškojimo proceso, todėl pagrįstai, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-24-35-48233.

16. Pareiškėjos pateiktuose skunduose nurodo, jog skola pagal vykdomąjį dokumentą nebuvo išieškota, todėl antstolis neteisėtai užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0035/22/00249 nurodydamas, kad užbaigimo pagrindas yra visiškas skolos išieškojimas. Pastebėtina, jog šioje byloje teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos buvo įpareigotos pateikti teismui konkrečius duomenis (nurodžius skunduose, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, kurie paneigtų hipotekos pasibaigimo pagrindą, kuris buvo nurodytas viešame registre) kokioje konkrečioje dalyje vykdomasis dokumentas nėra dar įvykdytas, taip pat pateikti teismui konkrečius duomenis, ar buvo atlikti kokie nors mokėjimai ankstesniam ar naujajam išieškotojui (kurių įrodymų pareiškėjos nepateikė į vykdomąją bylą) ir pan., tačiau minėtų duomenų pareiškėjos teismui nepateikė (iš esmės pareiškėjos pateikė teismui panašu, jog suderintus (analogiškus) pranešimus, kuriuose nurodė kitokią informaciją nei konkrečiai buvo prašoma teismo). Nenurodytas joks kitas pagrįstas hipotekos pasibaigimo pagrindas ir tai, kad VĮ Registrų ginčo hipoteka išregistruota be pagrindo (per klaidą), ne pranešime nurodytu įstatyminiu pagrindu. Teismas buvo išaiškinęs, kad nepateikus konkrečių nurodytų duomenų teismui per nustatytą terminą be objektyvių priežasčių, teismas gali taikyti ir Contra spoliatorem prezumpciją. Tokie pareiškėjų veiksmai (reikalaujamos informacijos neteikimas ir pan.) leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjos, siekia nuslėpti faktą, jog pagal antstolio vykdomą vykdomąją dokumentą yra visiškai atsiskaityta (kas ir nurodyta hipotekos pasibaigimo dokumente), tikėtinu tikslu išvengti įstatymų nustatyto ir privalomo sumokėti antstolio atlygio, kadangi ginčijamas ir antstolio atlygis (iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad byloje yra gana daug el. paštu susirašinėjimo tarp naujojo išieškotojo atstovės ir antstolio, akcentuojant antstolio atlygį ir jo apskaičiavimą, kas rodo didelį suinteresuotumą iš naujojo išieškotojo pusės šioje dalyje). Kurį, be kita ko, pateiktais skundais taip pat ginčiją. Tuo pačiu iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad buvo anksčiau nagrinėta teismuose nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2VP-21558-1014/2022 ir Nr. e2S-2478-981/2022, kuriuose nurodoma (net ir atskiruose skunduose pripažįsta) apie atskirus susitarimus dėl atsiskaitymo su dar pradiniu išieškotoju V. V., apie kuriuos neatskleidžia antstoliui vykdymo proceso šalys. Taipogi iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis susirašinėjo el. laiškais su UAB „Ecoplaneta“ prokuristu, kuris taipogi tvirtino, jog arešto pagrindai yra išnykę, nurodyta, jog, jo teigimu, pradinio išieškotojo V. V. atstovas A. M. jau turėjo būti siuntęs pranešimą dėl apmokėtos skolos (tokių įrodymų nepateikė), prašė tiksliai apskaičiuoti tik vykdymo išlaidas (faktiškai UAB „Ecoplaneta“ kardinaliai dėl nežinomų priežasčių, teikdama šį skundą dėl antstolio veiksmų ir po hipotekos pabaigos dėl visiško atsiskaitymo, pakeitė šią poziciją). Kartu teismo pastebėtos reikšmingos detalės, kurias sutvirtina teismo padarytas išvadas – vykdomojoje byloje yra duomenų, kad UAB „Globersa“ atstovauja advokatų profesinė bendrija „Triniti Jurex“ ir konkrečiai advokatė I. B. teikė antstoliui Dariui Bliznikui tiek prašymus UAB „Globersa“ (t. y. naujojo kreditoriaus vardu), tiek susirašinėjo su antstoliu. Tai iš antstolio 2025 m. sausio 8 d. pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog pranešimą apie sutartinės hipotekos pabaigą kartu su prašymais, pranešimais įvykdžius skolinį įsipareigojimą iš detalių metaduomenų matyti, jog „dokumento sudarytas“ UAB „Ecoplaneta“ prokuristas V. M., kuris patvirtino tai 2024 m. lapkričio 20 d. parašu, o taip pat tokį pareiškimą parašu patvirtino ir UAB „Globersa“ (t. y. naujojo kreditoriaus) atstovė advokatė I. B., kurios parašas taipogi yra 2024 m. lapkričio 20 d. Taigi tokius duomenys (apie visišką atsiskaitymą ir pasibaigusią hipoteką) pateikė viešam registrui naujasis išieškotojas ir įkaito davėjas. Taigi šios aplinkybės ir kitų įrodymų visumą tikėtinai patvirtina teismo išvadas apie tam tikrus skundą pateikusių bendrovių tarpusavio susitarimus, nenorint tinkamai atsiskaityti su antstoliu ir pateikti jam (o kartu ir teismui, kurią teismas buvo įpareigojęs pateikti) visą reikšmingą informaciją apie atsiskaitymus (apie tai informuotas tik viešas registras dėl būtinumo panaikinti pasibaigusią hipoteką atsiradus įstatyme nustatytam pagrindui – tinkamai įvykdžius skolinius įsipareigojimus). Minėtame pranešime yra duomenų būtent apie tinkamai įvykdytą skolinį įsipareigojimą (kuris yra pagrindas pasibaigti hipotekai), todėl esant tokiems duomenims, antstolis neturėjo pagrindo toliau tęsti vykdymo veiksmus ir pagrįstai konstatavo, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu įkeistas turtas parduodamas už mažesnę kainą nei būtina reikalavimui patenkinti, po to jis gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.193 straipsnio 1 dalies normą, nustatančią hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto įgyvendinimo tvarką, yra konstatavęs, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010) Nors šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas skirtas CK 4.193 straipsnio 1 dalies redakcijai, galiojusiai iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau jis yra aktualus ir nagrinėjamu atveju, kadangi normoje įtvirtinta principinė nuostata liko nepakitusi (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1272-945/2020), o šiuo atveju antstolis net neturėjo galimybės realizuoti įkeistą daiktą, kadangi hipoteka pasibaigė, išieškotojui ir įkaito davėjui pateikus viešam registrui duomenis apie pasibaigusią hipoteką dėl tinkamai įvykdyto skolinio įsipareigojimo.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017 ir kt.). Nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas pasibaigus terminui, per kurį skolininkas galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015 ir kt.). Tokia praktika atkartoja ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

19. Pažymėtina ir tai, kad šioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023) taipogi yra išaiškinta, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, negali būti prilyginama priverstinio vykdymo procese išieškotai sumai (neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju), nes skola išieškotojui nebuvo sumokėta, išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui dėl skolos sumokėjimo išliko. Priešingas aiškinimas, t. y. aiškinimas, kad suma, dėl kurios sumokėjimo ateityje šalys susitarė taikos sutartimi, yra priverstinio vykdymo procese išieškota suma ir nuo jos turi būti skaičiuojamas atlygis antstoliui, reikštų, jog antstolis du kartus gali gauti atlygį už priverstinį tos pačios sumos išieškojimą, nes jeigu skolininkas nevykdytų taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl skolos sumokėjimo, dėl priverstinio tokių įsipareigojimų įvykdymo išieškotojui kreipusis į antstolį, pastarasis įgytų teisę į atlygį už priverstinį skolos išieškojimą. Kasacinis teismas vertino, jog sprendžiant dėl atlygio antstoliui dydžio, kai teisę išieškoti atlygį iš skolininko antstolis įgyja pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, turi būti nustatyta priverstinio vykdymo procese išieškota suma (neatsižvelgiant į tai, ar ją išieškojo antstolis ar skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumokėjo skolą arba kitaip atsiskaitė su išieškotoju). Todėl, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 167 punktą, išieškota skola yra pinigų sumos, kurią taikos sutartimi skolininkas įsipareigojo sumokėti išieškotojui iki taikos sutarties pasirašymo (patvirtinimo) ir tokį įsipareigojimą įvykdė.

20. Tačiau šiuo atveju susidarė situacija, kad antstolis nebuvo informuotas apie skolininkės ir ieškotojos sudarytus taikius susitarimus (jeigu jie buvo iš tiesų sudaryti), taikių susitarimų kopijos neteiktos ir teismui, tačiau, kaip minėta, vykdomojoje byloje yra duomenų, kad hipoteka pasibaigė dėl visiško skolinio įsipareigojimo įvykdymo, t. y. būtent toks pagrindas buvo nurodytas išregistruojant hipoteka viešame registre, kas pakankamai patvirtina apie visišką atsiskaitymą. Priešingai vertinant, tuomet galėtų įsivyrauti ydinga praktika vykdymo procese, jog prasidėjus vykdymo procesui, antstoliui siunčiant raginimą ir atliekant kitus veiksmus, skolininkai ir išieškotojai tam tikroje vykdymo proceso stadijoje tarpusavyje susitaria įvairiais susitarimais kaip išvengti su antstoliu susijusių išlaidų (bendrais sutarimais neteikia antstoliui duomenų ir pan.), tačiau šiuo atveju nebuvo galima išvengti informavimo viešo registro siekiant įstatyme nustatytu konkrečiu pagrindu išregistruoti hipoteką iš viešo registro (CK 4.197 straipsnis), kas ir buvo šiuo atveju padaryta, apie visišką atsiskaitymą buvo informuotas viešas registras, antstolis tokius duomenis gavo ir atitinkamai teisingai įvertino.

21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi. Pažymėtina ir tai, jog vykdomo išlaidos skirstomos į: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidas; 2) išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygį antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, pvz., priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, tuomet atlygis neimamas. Tuo tarpu Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

22. Nagrinėjamu atveju, sutinkama su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolis vykdomojoje byloje nerealizavo hipoteka įkeisto turto, neatliko kitų priverstinio vykdymo veiksmų, kurių pagrindu būtų faktiškai išieškota skola (jos dalis), tačiau šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos (t. y. išieškotoja, skolininkė ir įkaito davėja) skolos apmokėjimo klausimais bendradarbiavo tarpusavyje, t. y. dar 2022 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Ecoplaneta“ vadovas savo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21558-1014/2022 nurodė, jog skolininkas ir išieškotojas susitarė dėl taikaus skolos padengimo, todėl išieškotojas yra pateikęs prašymą antstoliui stabdyti išieškojimo veiksmus, taip pat kiti minėti susirašinėjimai su UAB „Ecoplaneta“ prokuristu. Pastebėtina (ir pasikartojant), jog vykdomojoje byloje duomenų, jog antstolis būtų buvęs informuotas apie tokį šalių susitarimą, nėra. Vykdomoji byla Nr. 0035/22/00249 išieškotojo prašymu ilgą laiką buvo sustabdyta ir buvo atnaujinta tik gavus šalių prašymus dėl turto arešto panaikinimo, vykdomojo dokumento grąžinimo naujajam kreditoriui ir vykdomosios bylos nutraukimo. Antstolis, atnaujinęs vykdomąją bylą ir nustatęs, kad skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-1460 yra sumokėta, hipoteka yra pasibaigusi pagal pagrindą dėl skolos sumokėjimo (įvykdymo), t. y. nustatęs, kad skolinis įsipareigojimas buvo tinkamai įvykdytas jo vykdymo priverstinio išieškojimo proceso metu, 2024 m. lapkričio 29 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-35-47848 apskaičiavo vykdomojoje byloje Nr. 0035/22/00249 patirtas vykdymo išlaidas, tame tarpe ir jam pagal įstatymą tenkantį atlygį. Iš vykdomosios bylos duomenų ir antstolio pateiktų paaiškinimų matyti, jog antstolio atlygis buvo skaičiuojamas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos tvarka. Teismo vertinimu, antstolio priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-35-47848 yra parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų skunduose nurodytomis aplinkybėmis, jog minėtas dokumentas dalyje dėl paskaičiuoto atlygio antstoliui, yra nepagrįstas.

23. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolis Darius Bliznikas nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, priimant ginčijamus procesinius sprendimus (patvarkymą Nr. S-24-35-48233 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-35-47848), taip pat veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjų skundai atmestini, kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Globersa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ecoplaneta“ skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.