Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą bendrininkų grupėje su D. J., o būtent: 2023 m. gegužės 20 d. apie 22.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas rankos kumščiu 2 smūgius nukentėjusiajam S. Š. į veidą, dėl to šis nugriuvo ant žemės ir, jam gulinčiam, su bendrininku D. J. kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius, bet ne mažiau kaip 2 smūgius į kairį šoną, juosmenį bei kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nukentėjusiojo S. Š. kūno vietas, tuo padarydami kairiųjų VIII-XII šonkaulių lūžius, skersinės ataugos lūžį juosmeninėje stuburo dalyje, kas sukėlė S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiųjų VIII-XII šonkaulių lūžių ir skersinės ataugos lūžio juosmeninėje stuburo dalyje sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo R. L. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), visgi įvertintina tai, kad nuteistasis Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio pagrindu), taip pat Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, ir už šias nusikalstamas veikas jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams 10 dienų, jos vykdymą atidedant 1 metams. Apeliantas teistas ir užsienyje – 2009 m. kovo 10 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) už vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis jam skirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams, jos vykdymą atidedant (1 t., b. l. 182-185). Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis iš esmės nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad R. L. nurodytą laikotarpį taip pat sistemingai daro ir administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau paskirtas bauda sumoka (1 t., b. l. 170-185). Nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos nuteistasis dirba (1 t., b. l. 166), kas jį charakterizuoja teigiamai, bei su sugyventine augina du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 78). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Nors tai nėra laikoma nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir kitas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad jis nukentėjusiojo neatsiprašė, pagalbos jam nesuteikė. Taip pat įvertinamos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – nukentėjusiajam bendrininkaujant buvo suduoti daugybiniai smūgiai rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam padarant kairiųjų VIII-XII šonkaulių lūžius bei skersinės ataugos lūžį juosmeninėje stuburo dalyje.

12. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tiek į nuteistojo asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jam teistumas jau yra išnykęs, visgi tai, jog jis anksčiau ne kartą buvo nusikaltęs, įskaitant ir smurtinių nusikaltimų padarymą, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei yra reikšminga sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio klausimą. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad jis yra dirbantis ir išlaiko mažamečius vaikus, visgi šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos darant nusikalstamą veiką ir nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Todėl šios aplinkybės jo atsakomybės išskirtinai nešvelnina. Dar kartą įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo bei nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad R. L. paskyrus jo prašomą švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę – laisvės apribojimą, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. L. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. L. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį – 6 mėnesius (BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. L. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, jog nuteistojo R. L. atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės.

14. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad R. L. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

15. Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nors ir buvo teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis, su sugyventine auginantis du mažamečius vaikus, juos materialiai išlaikantis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nuteistojo asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, visgi konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad R. L. izoliavimas nuo visuomenės paskirtos bausmės laikotarpiui – 6 mėnesiams turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas, įskaitant už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu. Ši nustatyta aplinkybė, iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistąjį asmenį, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. teistumas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo buvo išnykęs jau 7 metus (2014 m. gruodžio 18 d. jis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), o ankstesniu nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, priežiūros metu vykdė teismo paskirtą įpareigojimus, nepažeidė probacijos sąlygų, priklausė vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, dėl to Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi pastarajam buvo nutraukta vykdoma probuojamojo priežiūra prieš terminą. Šios aplinkybės kartu su kitomis jau aptartomis teigiamai nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis leidžia spręsti, kad R. L. yra linkęs keisti savo neteisėtą elgesį ir tikslas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą, gali būti pasiektas ir neizoliavus jo nuo visuomenės.

16. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam R. L. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas – atsiprašyti nukentėjusiojo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. APD-2024-08445, kurioje prašoma priteisti valstybei 93,75 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus nuteistajam R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 89).

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. L.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi (2 t., b. l. 86) nuteistajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. L. apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 6 punktais, R. L. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 6 (šešiems) mėnesiams vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per pirmus 3 (tris) mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo S. Š. ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo.