Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010 m. spalio 27 d. Jonavos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn., kurios vykdymas atidedamas 1 m. ir paskirtos auklėjimo poveikio priemonės. 2011 m. gruodžio 5 d. išbrauktas iš įskaitos Jonavos rajono Pataisos inspekcijos; 2) 2011 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., bausmės vykdymą atidėtas 1 m. ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemones; 2012 m. vasario 6 d. išbrauktas iš probacijos registro; 3) 2011 m. gruodžio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidedamas 2 m. ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. 2012 m. sausio 24 d. Jonavos apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 m., laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 m. 6 mėn. ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. 2013 m. gruodžio 23 d. išregistruotas iš probacijos asmenų duomenų registro; 4) 2018 m. balandžio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, dėl Norvegijoje įvykdytų nusikaltimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn. 2020 m. kovo 4 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2- ojo sektoriaus, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ - statybininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 1) 2013 m. spalio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 8 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės; 2014 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2013 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. 10 d.; 2014 m. gruodžio 18 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą, bendrininkų grupėje su R. L., o būtent, 2023 m. gegužės 20 d., apie 22.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas rankos kumščiu 2 smūgius nukentėjusiajam S. Š. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės ir jam gulinčiam, su bendrininku R. L. kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius, bet ne mažiau kaip 2 smūgius į kairį šoną, juosmenį bei kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiojo S. Š. kūno vietas, tuo padarydami kairiųjų (duomenys neskelbtini) šonkaulių lūžius, skersinės ataugos lūžį juosmeninėje stuburo dalyje, kas sukėlė S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiųjų (duomenys neskelbtini) šonkaulių lūžių ir skersinės ataugos lūžio juosmeninėje stuburo dalyje sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą, bendrininkų grupėje su D. J., o būtent, 2023 m. gegužės 20 d., apie 22.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas rankos kumščiu 2 smūgius nukentėjusiajam S. Š. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės ir jam gulinčiam, su bendrininku D. J. kojomis ir rankomis sudavė daugybinius smūgius, bet ne mažiau kaip 2 smūgius į kairį šoną, juosmenį bei kitas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nukentėjusiojo S. Š. kūno vietas, tuo padarydami kairiųjų (duomenys neskelbtini) šonkaulių lūžius, skersinės ataugos lūžį juosmeninėje stuburo dalyje, kas sukėlė S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiųjų (duomenys neskelbtini) šonkaulių lūžių ir skersinės ataugos lūžio juosmeninėje stuburo dalyje sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad praeitais metais gegužės mėnesį visi iš ryto bendravo, atrodo buvo išeiginė, buvo S., visi, važinėjo po miestą, pirko meškeres, paskui susiplanavo išsikepti šašlykų. Visi suplanavo iškepti šašlykų, nusipirko alkoholio, visi sėdėjo gražiai, po to paliko trise. Jie išėjo miegoti, o S. liko vienas nuo dešimtos iki šeštos val. ryto. Jie kitą dieną sužinojo, kad S. buvo ligoninėje.

2023 m. gegužės mėnesį iš ryto važiavo į parduotuves, nusipirko meškeres, galvojo žvejoti. Po to susitiko visi, nusipirko alkoholio, šašlykų. Jie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Jų buvo daugiau, bet kiti negėrė, pabuvo iki vakaro ir išvažiavo. Jų gal buvo 7-8. Buvo A. Ž., R., A., nukentėjusysis, D., jie visi kartu buvo nuo ryto. Vartojo alkoholį, buvo visi stipriai išgėrę, visiems jau buvo gerai. Nukentėjusysis nieko nebuvo susižalojęs iki įvykio. Jie buvo prie upės nuosavame name, ten prie namo yra aukštas bortelis ir asfaltas. Jie jį paliko dešimtą valandą vakaro ir nuėjo miegoti, o nukentėjusysis iki šešių ryto vienas sėdėjo. Jie su R. nuėjo miegoti. Nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Jis nuėjo miegoti, R. ir sakė einu miegoti. Ten nuosavas namas yra, daug kambarių. S. liko lauke prie stalo. Po to S. jam pasakojo, kad atvažiavo G.. Jis sakė, jei buvo blogai, sumušė. Ką S. ten vienas veikė visą naktį, pastarojo reikia klausti. Po dviejų dienų pranešė, kad S. ryte parvežė, S. buvo namuose, po to apie pietus į ligoninę atvežė. Po kelių dienų pamatė S. balkone. Tą dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po kelių mėnesių išėjo, nes buvo pastoviai bėdos su atlyginimu. Jis aštuonis mėnesius laukė vietos pereiti į kitą įmonę (duomenys neskelbtini). Išėjimui šie įvykiai neturėjo įtakos. Po įvykių nukentėjusysis nieko nesakė, problemų nebuvo ir ankščiau, yra ir (duomenys neskelbtini) šventę, kartu į parduotuves važiuodavo. Nukentėjusysis jokių skolų jam neturėjo. Santykiai iki įvykio su nukentėjusiuoju buvo geri. Po įvykių iš pradžių S. šnekėjo, po to su valdžia pakalbėjo ir viskas baigėsi. Nukentėjusysis pabuvo (duomenys neskelbtini) ir paskui namo išvažiavo. (duomenys neskelbtini) tyrimo dėl įvykio pradėta nebuvo. Sakė, kad jei sumušė, kodėl tyrimo nebuvo. S. sakė apklausoje, kad (duomenys neskelbtini) nepriima pareiškimų. Tą vakarą kalbėjo su buvusiu bendradarbiu T.. Kalbėjo taip, nes kartu važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Jie visi buvo išgėrę. Kitas kaltinamasis nei su kuo nekalbėjo, vis trys sėdėjo prie vieno stalo. Su nukentėjusiuoju R. santykiai buvo geri, dėl ko jiems pyktis. Jie geriausiai kalba angliškai, švedas dažniausiai duodavo jiems darbų. S. jau po dviejų dienų norėjo iš darbo išmesti, bet jie S. užstojo. Nežino kaip atsitiko, kad S. kaltina juos. Jie sutaria su (duomenys neskelbtini), gal buvo toks faktas, kad lietuviai R. nori atsikratyti, jis nežino.

Vakarėlio metu tarp jų ir S. Š. konflikto nebuvo, viskas buvo gražiai nuo pat ryto. Pavartojus alkoholio jie nesipyko. Visą laiką su nukentėjusiuoju bendraudavo, kiekvieną dieną eidavo pas S., važiuodavo į parduotuves, santykiai buvo geri. Jis pamena, kad nebuvo konflikto. Jie buvo visi nuo šešių vakaro, septynių, paskui liko trise. Susirinko visi, vienas išgėrė gal porą alaus, išvažiavo. Jis nežino kodėl S. sako, kad jie pastarąjį sužalojo. S. gal pats susižalojo. Jis nematė, ką S. veikė likęs vienas. S. nuo dešimtos vakaro iki šešių ryto buvo vienas. L. ėjo miegoti, jis pirmame aukšte miegojo. Vakarėlis taikiai baigėsi. Paskui S. buvo ligoninėje, ar kur ir jis jo nebematė. Po kiek laiko, ar E. pasakė, kad S. ligoninėje ir po to S. greitai išvežė į (duomenys neskelbtini). Jei jis būtų kažką padaręs, tai būtų pasidomėjęs. Įdomu, kodėl S. taip galėjo padaryti. Paskui girdėjo, sakė, kad G. S. namo parvežė, kaip toliau kur pastarąjį nuvežė, nežino. Nelabai kiti šnekėjo apie tai, kas nutiko. Po trijų, keturių mėnesių sužinojo, kad yra kaltinamas. (duomenys neskelbtini) nieko tokio negirdėjo. R. ten gyvena. Ryte S. išvežė G. namo. G. jiems nepaskambino, nieko nesakė. Jis sužinojo tik iš valdžios. Po vakarėlio dar dirbo, nevažiavo į (duomenys neskelbtini), bet kiek laiko nepamena. Kad S. buvo sumuštas sužinojo tik praėjus 2-3 mėnesiams, kai paskambino pareigūnai, dar dirbo (duomenys neskelbtini), reikėtų žiūrėti pagal skambučius. Būdamas (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo, niekas nepranešdavo. (duomenys neskelbtini) su S. Š. buvo susitikę akistatoje. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), S. (duomenys neskelbtini), jie iki dabar nebuvo susitikę. Gal valdžia taip S. liepė sakyti, jis taip galvoja. (duomenys neskelbtini) valdžia jų nemėgsta. Juos lietuviai seniai norėtų atleisti, bet (duomenys neskelbtini) neleidžia. Nežino ką Š. mąsto, kad taip pasakė.

Š. dirbo (duomenys neskelbtini), paskui atvežė S. pas juos į (duomenys neskelbtini). Jei atvažiuoja žmogus išgeriantis, tai iš karto būna atleidžiamas. S. atvykęs gerdavo kasdien, neidavo į darbą, (duomenys neskelbtini) pastarąjį norėjo atleisti, bet jie pakalbėjo su (duomenys neskelbtini) ir S. liko. Valdžiai buvo rūpesčių su S., o jie pastarajam padėdavo ir į anglų kalbą išversdavo. Ryte S. išvežė, paskui išvežė į (duomenys neskelbtini) ir jie nebebendravo. Jie ne iš to paties miesto ir nebendravo. Jis neatliko jokių veiksmų S. Š. atžvilgiu, supranta, kad kažkas bando su jais susidoroti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas tas pats ką D. sakė. Tai vyko 2023-05-20, jų buvo nemažai, buvo 8-10 žmonių. Jis dirbo, tai pas jį atvyko po darbo, kepė mėsą, žvejojo. Buvo D., nukentėjusysis, dar kiti. Vakare liko trise, kai visi išsiskirstė. Nukentėjusysis buvo išgėręs, kai nuėjo miegoti, nes visi vartojo alkoholį. Sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė. Jie šventė lauke, kieme. Nežino, ar nukentėjusysis buvo nuėjęs į vidų, gal ne. Gal buvo nuvirtęs, gal ne, jis nematė. S. buvo kolega, draugavo, tą vakarą pykčių nebuvo. Jam niekas skolų neturi, ir jis niekam neturi. Visi nuėjo miegoti, o kas nuėjo, jis nepamena. Nuėjo miegoti ir nepamena, ar nukentėjusysis nuėjo, nežiūrėjo. Jie nekonfliktavo, visi normalūs žmonės, niekas nesipyksta. Tą vakarą nežino, tai kalbėjo su žmona, su teta, su draugu vienu, kitu. Su bendradarbiais gal nekalbėjo, nepamena. Jis ryte paskambino S., visiems paskambino, paklausti, kaip čia kas, nes gėrė. S. pasakė, kad yra ligoninėje, kad pastarajam skauda šonkaulius, paklausė „kas buvo? Kur čia susivartei?“. Sako „nežinau, nieko nesakysiu, man sunku kalbėti“, taip baigėsi jų kalba. Paskui kalbėjo su žmogumi, kuris S. vežė, nes S. neatsiliepė. Pastarasis sakė, kad paėmė S. iš jų kiemo ir nuvežė namo, pabuvo namuose ir paskui išvežė į ligoninę. Gal tai buvo S., nepamena. Jis nelabai vardų pamenu, nes žmonės keičiasi. Apie sužalojimus nieko niekas nesakė. Iš liudytojo sužinojo, kuris yra atėjęs. Pastarasis ryte gal po savaitės ar dviejų atėjo ir dūrė pirštu į jį, sako „eisi į kalėjimą, žmogų sumušei“. Jis su tuo liudytoju visada konfliktuodavo, nes pastarasis labai kabinėjosi. Liudytojas pats gerdavo, o ryte duodavo pūsti ir imdavo po 300 eurų iš žmonių. Jam nepatikdavo, sakė „pats geri kartu ir paskui dedi pinigus į kišenę“. Liudytojas pretenzijų neturėjo. Nukentėjusysis, kai kalbėjo kitą dieną, sako „taip ir taip, sumokėk man 3000 eurų“, taip ir baigėsi. Tai buvo jau po vakarėlio praėjus dviem, trims dienoms, dar (duomenys neskelbtini). Jie su D. dirba seniai, bet žmonės keičiasi. Jie S. užtardavo. Juos pastatė į tokią situaciją. Kodėl D. kaltina, jis nežino. Jo nuomone, kad jie yra ten nereikalingi. Su (duomenys neskelbtini) kalbėjo, pastarieji klausia jų direktoriaus A., kaip jam galėtų padėti. Sako „nežinau kaip galėtų“, sako, kad jis turi atsiprašyti E., tada pastarasis pakalbės, kad atsiimtų pareiškimą, bet jis nesupranta, už ką, jis nieko nepadaręs.

Jis buvo girtas, bet kiek išgėrė, neskaičiavo, daug jis nepakelia. Visi buvo išgėrę. Jie liko trise kai visi išvyko. Jie liko trise gerti: jis, D. ir nukentėjusysis. Jokio žodinio konflikto negirdėjo apie jokius pinigus, kalbėjo apie nieką, kas ant liežuvio. Nepamena, ar paliko kitus asmenis. Ėjo miegoti, D. atsikėlė kartu, o nukentėjusiojo nebuvo. Ryte skambino klausti kur pastarasis yra. Ryte jokie daiktai nebuvo išvartyti. Nežino, ar kraujo buvo. Ryte paklausė „kaip sveikata, atvarysi pataisyti?“, S. pasakė, kad ligoninėje negali kalbėti, sakė, kad skauda šonus ar kažką. Aplankyti tuomet nenuvyko, nes iš karto paprašė jo pinigų. Nežino, ar pirmą kartą ar ne, bet viskas buvo tą pačią dieną viskas. Kaip jis aiškinsis, jei visi baliavojo ir ryte daro tokį dalyką. Jis neatsiprašė, nes nėra kaltas. Jis nenuvyko į ligoninę, nes jam paėmė pyktis, kad pradėjo prašyti pinigų. Jei sako, kad šonus skauda, duoda suprasti, kad sumušė. R. S. klausti, kodėl taip sako, jis to nepadarė. Prašymas dėl pinigų buvo nukreiptas tik jam. Po įvykio jis dirbo komandiruočių principu. Su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo, nekalbėjo. Iš (duomenys neskelbtini) viršininkų girdėjo, kad E. S. važinėjo (duomenys neskelbtini) tam rajone per namus ir sakė, kad jis sumušė žmogų, klausė vieno, kito žmogaus, ar jis nėra pavojingas. Norėjo jį patraukti iš darbovietės. Jis apie nukentėjusiojo sumušimą sužinojo, kai atvyko į apklausą. Ten E. papasakojo gal už kelių savaičių susirinkime, sakė girdėjote, kad buvo sumuštas ir prie visų pasakė, kad sumušė jis ir D.. Jie nenuvyko išsiaiškinti su Š.. Šiai dienai jis pyksta, nes turi šeimą, negali dirbti. Įvykio dieną nebuvo piktuoju, jis su niekuo nekonfliktavo. Su S. Š. visada bendravo, gyveno draugiškai.

Nukentėjusysis S. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo jų vakarėlis, sėdėjo, gėrėme. Visi išvažinėjo, liko trise, pakalbėjo, paskui D. kalbėjo su jo draugu per „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet priėjo, pradėjo aiškinti, kad jo draugas skolingas, jis atiduos. Sakė neatiduos, tuomet R. pradėjo mušti jį, paskui abudu spardyti. Jis „išsijungė“, po kiek laiko atsigavo, bandė keltis, D. vėl sako „reikia dadėti“, antrą kartą sudaužė. Paskui prasibudo jau name prie laukinių durų, norėjo iš karto išvažiuoti, bet nerado telefono. Paskui nuėjo kuprinę pasiimti į antro aukšto kambarį, ten dar ant lovos „nulūžo“. Paskui 6.00 val. ryte išėjo į lauką, rado telefoną, paskambino G.. G. atvažiavo, parvažiavęs nuėjo miegoti, paskambino R., sako „Kaip sveikata? Kaip ką?“, sako „ar žinai už ką vakar gavai?“, „atsiųsiu sąskaitą įvedi D. 500“. Paskui paskambino ir pasakė, kad sumušė, kad viskas skauda ir važiavo į ligoninę. Tuomet R. skambino, sako „gal nieko nerašysi, gal susitarsime“, jis sakė „ką man siūlai, aš dabar du mėnesius gulėsiu, sėdėsiu be darbo“ ir pasibaigė, jokių pinigų nebuvo prašoma.

Visi įvykiai buvo gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinime, muštynės buvo jau po dešimtos. Jie buvo trise per muštynes. Kitą dieną jam paskambino T., jo draugas, ir pasakė, kad pastarajam paskambinę rodė kaip jį muša. T. matė, kad jį spardo, muša. Sakė, kad ant žemės jį gulintį spardo, sakė matėsi jis guli ir kojas matė. Veiksmas vyko kieme. Pirmus du smūgius atliko R. L., nes dar sėdėjo prie stalo, iš rankos kumščiu į veidą. Buvo porą smūgių ir jis nukrito. Kai jam R. davė, D. sėdėjo šalia, po to kai nukrito veidu į žemę nežino, nes pasipylė smūgiai. Prieš tai sėdėjo prie stalo. Kaip sėdėjo, nelabai pamena, bet smūgis ėjo į kairę pusę, lyg ir iš priekio. Buvo vienas smūgis ir kitas iš karto ėjo, jis nukrito veidu į žemę. Paskui pasipylė smūgiai kol neteko sąmonės. Visi išvyko, tuomet D. pakalbėjo su T. vaikščiodamas ir priėjo prie jų. Jie gėrė su R., jokių pykčių prieš tai nebuvo. D. priėjo ir pradėjo aiškinti, kad „va, T. skolingas, tu turi grąžinti“. Gal 100 ar 150 eurų, o T. kitą dieną klausė, tai pastarasis sakė, kad neskolingas, sakė, kad D. dar 10 eurų jam skolingas už alų. Kai pradėjo keltis, sako D. girdėjo, kad žadėjo skųstis, reikia dar dadėti, tuomet vėl praėjo smūgiai per šonus. Jis sakė „ką jūs darote paskambinsiu valdžiai“. Jis nebuvo net atsikėlęs nuo žemės, po to vėl pradėjo smūgius į šonus ir jis vėl sąmonę prarado, gulėjo veidu į apačia, galvą buvo užsidengęs. Jis vėl prarado sąmonę, paskui atsibudo name prie laukinių durų ant plytelių numestas. D. sėdėjo ant laiptų, saugojo greičiausiai. Norėjo iš karto išvažiuoti, bet nerado telefono. D. miegojo atsisėdęs. Buvo jam praskeltas antakis, kraujo turėjo būti, bet jis nežiūrėjo. Gal buvo keturios ryto, ieškojo telefono, kišenėse nebuvo. Nuėjo į antrą aukštą, į kuprinę, kuprinėje telefono nerado, paskui atsisėdo ir užmigo. Kai nubudo, D. miegojo. D. netrukdė jam praeiti į antrą aukštą. Ryte, kai prabudo, buvo apie 6.00 val., rado numestą kepurę, telefoną, paskambino G., pastarasis atvyko paimti. Su G. gyveno viename bute, G. vieno numerį turėjo. G. pasakė, kad jį sudaužė, reikia parvežti. Važiuojant į namus sakė kas sudaužė. Ten visi žinojo kas gyvena (duomenys neskelbtini). Jis grįžęs išgėrė nuo skausmo, atsigulė miegoti. Paskui ryte paskambino R., pasakė, kad turi 500 eurų „įmesti“ D. į sąskaitą. Pasakė, kad nieko neperves. Paskui paskambino direktoriui A. S., pasakė, kad jį sumušė. Pastarajam pasakė, kad sumušė D. ir R.. Direktorius suorganizavo, kad jį nuvežtų į ligoninę. Gal A. buvo, kuris nuvežė į ligoninę, bet pavardės nežino. Bendradarbiui vežant į ligoninę papasakojo kas įvyko, nurodė asmenis. Kadangi jis anglų nelabai, ligoninėje A. pasakė, užrašė registratūroje, paskui paguldė tyrimus padaryti, paskui buvo seselė lietuvė. Jam buvo šonkauliai sulaužyti, stuburo slankstelių skylimas, skilę 8 šonkauliai. Ligoninėje buvo 5 dienas, po ligoninės dar 3 dienas ten vietoje buvo, paskui grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po 3 dienų, praėjus 8 dienoms po įvykio vyko į policiją (duomenys neskelbtini). Tą dieną ten viską rašė ant lapo, nes kompiuteriai ten neveikę, jis pasakojo lietuviškai, liudytojas vertė. Procesų (duomenys neskelbtini) jokių nevyksta. Čia parvažiavęs atvyko pareiškimą parašyti. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dabar dukterinėje. Du mėnesius buvo nedarbingume ir grįžo dirbti. Pasakojo pagrinde G. apie įvykį. D. skambinant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nekėlė ragelio po įvykių. O R. paklausė ar pareiškimą rašys, sakė gal susitars, sakė ne, pasibaigė pokalbis. (duomenys neskelbtini) gal praėjus savaitei po grįžimo, parašė pareiškimą, kad pastarieji būtų nubausti, turtinių pretenzijų kaltinamiesiems nereiškiau. Jei būtų prašęs, tai pirmiausiai D., nes pastarasis pradėjo visą „kipišą“.

Ligoninėje medikams pasakojo aplinkybes, kaip buvo sužalotas. Dėl įrašų ligoninėje, jis nežino, bet pasakojo, kad buvo sumuštas. Iki įvykio tarp jų nebuvo jokių problemų, santykiai buvo draugiški, nuvažiuodavo į parduotuvę. Pastarieji bijo prisipažinti, nes tiek šonkaulių sulaužė. Tikslo apkalbėti nekaltus asmenis neturi, nori, kad kaltinamieji atsakytų, už ką padarė. Sako taip kaip buvo. Draugas T. Š. kitą dieną paskambino ir pasakė, kad D. pastarajam skambino ir rodė, kaip jį spardė. Filmuoto vaizdo nematė, nes pastarieji baliavojo ir niekas nieko neįrašė. Ten buvo skambutis, kurio neįrašė. Ikiteisminio tyrimo metu mano duoti parodymai yra teisingi, jais galima vadovautis.

Liudytojas E. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog dabar yra bedarbis, ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J. ir R. L. yra buvę darbuotojai. Jis įvykyje, vakarėlyje pats nedalyvavo, sužinojo kitą dieną, kai paskambino S. ir pranešė, kad blogai jaučiasi ir paprašė pagalbos nuvykti į gydymo įstaigą. Jis buvo kitoje (duomenys neskelbtini) dalyje už 600 km ir paprašė kito darbuotojo, kad S. pristatytų į ligoninę. Paskui bandė susisiekti su R., nes S. įvardino kas nutiko, jog vyko išgertuvės, muštynės. Sekmadienio ryte bandė susisiekti su R. L., kuris buvo visiškai neadekvatus, neblaivus, jam pokalbio metu prisipažino, jo sumušė ir pagrąsino jam, kad jis grįš į (duomenys neskelbtini) dalį ir tas pats laukia jo. Jis paklausė „kas nutiko? kodėl sumušei S.?“, R. atsakė „taip, sumušiau ir ką, atvažiuosi ir tave“. D. paklausė per „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis nieko neatsakė ir daugiau ta tema su juo nebendravo. Su D. santykiai viskas tvarkoje, o su R. nebuvo patys geriausi santykiai, kas liečia darbą viskas gerai, bet jie visiškai nesukontaktavo. R. įsidarbino ir pakvietė į pirtį kartu, jam buvo aišku kas per žmogus išgertuvių metu ir su pastaruoju nuo to karto nedalyvavo. Po to jie susitiko jam sugrįžus ir jis, rytinio susirinkimo metu su visais darbuotojais, visiems pasakė kas atsitiko, kad S. ligoninėje, išgirdo, jog pastarajam skilo šonkauliai. Jų įmonėje yra tokia realybė, jei įvyksta kažkoks incidentas, žmonės tiesiog atleidžiami iš darbo. Jis tiesiog R. sugėdino prie visų darbuotojų. Pasakė, kad pastarasis yra labai giliai jų partnerio (duomenys neskelbtini) „subinėje“, todėl R. vis dar savo pareigose. D. darbavosi kitame objekte ir ankščiau išvyko, ta tema nekalbėjo. S. Š. pasakojo, jog vyko išgertuvės, viso vakaro metu buvo kažkokios provokacijos ir panašiai. Buvo nusikalstamo susivienijimo bendravimas ieškant priekabių, paskui paaiškėjo, jog S. pažįsta kitą darbuotoją, kuris dirbo ir liko kažkam skolingas, dėl to bandė iš S. išsireikalauti pinigų. S. minėjo tik patį faktą dėl veiksmų, regis pradėjo R.. Negali atsakyti, ar D. atliko kažką. Pirmo skambučio pokalbio metu kaltino daugiausiai R.. S. skambučio metu automobilyje buvo su įmonės direktoriumi A. S., kuris girdėjo pokalbį, naudojosi laisvų rankų įranga. Aišku buvo, kad kažkas įvyko. Jis paskambino kitam darbuotojui, kad padėtų S. nuvykti į gydymosi įstaigą, nusileisti laiptais, nes S. buvo sunku pakilti iš lovos. Išrašius S. vyko į policijos įstaigą, bet ten buvo daugiau kaip anekdotas, o ne policijos darbas. Ten nebuvo interneto, pakvietė tyrėjas, jis paprašė vertėjo, sako „jūs kalbate angliškai“, jis įvardino kas nutiko, viską užsirašė į sąsiuvinį, užsirašė duomenis, sakė susisieks. Pasirodė, kad iš viso nieko nepradėjo. Jis nurodė pagrindinius faktus: vieta, žmonės ir kas nutiko, smūgiai rankomis, kojomis. (duomenys neskelbtini) procesas nevyko.

Jis ligoninėje nelankė S.. S. telefonu, kai išrašė iš gydymosi įstaigos, truputį kalbėjo su juo kas nutiko. Viską pasakė tyrėjai, dabar visko nepamena. Apie įvykį iš pasakojimų žinojo A. S., kuris girdėjo pokalbį, A. Ž., pasirodo dar buvo vaizdo skambutis asmeniui trumpa pavarde, dar G. buvo kambariokai su S., kuris turėjo matyti, kaip po incidento viskas atrodė. Žino, kad buvo vaizdo skambutis, tiesiog parodyti „žiūrėk kas dabar yra tavo draugui ir kas tau bus, jei negrąžinsi pinigų“, tai žino iš S..

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog žino, kad kviestas į teismą dėl kilusių muštynių, tarp S. ir R., D.. Datos nepasakys, kai sužinojo buvo sekmadienio rytas. S. Š. jam paskambino ir norėjo išeiti iš darbo. Jis sako, kas nutiko. S. iš pradžių nenorėjo pasakoti. Paskui pasakė, kad buvo sumuštas. S. nenorėjo pasakoti, bet nutrūkus pokalbiui, praėjus pusvalandžiui, vėl jis paskambino. S. pasakė, kad gėrė pas R. ir S. sumušė. Pastarasis minėjo tik R., sakė, kad ar buvo D. ir dar kitas. Nelabai suprato, ką S. skaudėjo, sakė, kad visą kūną skaudą. Tokių įvykių įmonėje būna, bet vyrai tarpusavyje susitaria. Jam nesakė kokie smūgiai, ar kas S. buvo. Jis bendravo su S. telefonu. Jis buvo kitam (duomenys neskelbtini) mieste, nes gyvena už 650 km nuo jų, turi savo būstą, retai atvažiuoja pas juos. Vadybininkas E. S. paskambino jam, kaip direktoriui, jis nukreipė, kad pastarasis viską tvarkytų. S. Š. jam priežasčių dėl ko buvo sumuštas neminėjo, sužinojo iš E., kad buvo kažkokios skolos. Su E. kalbėjo, pastarasis pasakojo, kad buvo kažkokios skolos ir vyrai susimušė, apie kažkokius buvusius smūgius niekas nepasakojo. Jie visi baliavojo ir susimušė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, sakė tiesą, galima parodymais remtis, nes tai buvo arčiau įvykio. Bylos tomas 1, 58-61 bylos lapai, apklausos protokole, minėjo apie pokalbį, kai E. paskambino R. ir R. pasakė, kad jį „sukalė“, jei reiks ir pastarąjį sumuš. E. skambino R., ar R. E., jie buvo viename automobilyje, reikėjo žmones pervežti ir pastarieji kalbėjo telefonu, naudojant laisvų rankų įrangą, jis girdėjo. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. R., D., S. taip pat dirbo toje įmonėje. Dabar D. išėjo iš įmonės, R. dirba, S. dabar atostogose. Nežino, kodėl D. išėjo iš darbo. Iki to laiko nežinojo, kad buvo kažkokių tarpusavio konfliktų. Ten gyvena daug žmonių 5 km atstumu, dirba objektuose, jie savaitgaliais nestebi kaip žmonės bendrauja. Jie nesikiša kaip savaitgaliais asmenys bendrauja. Negali pasakyti, ar pastarieji turėjo tarpusavio pykčių ar ne. S. į ligoninę vežė, atrodo A., bet kuris tiksliai, nepasakys, ar Ž. ar S.. Pastarasis vežė ir daugiausiai kalbėjo su S..

Žino, kad S. buvo gydomas. S. buvo suskilę, ar lūžę šonkauliai. S. buvo porą kartų atėjęs, bet daug nenori šnekėti. Žino, kad buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Jis su medikais asmeniškai nebendravo. Su medikais, ar E. pats bendravo, ar tik išrašą paėmė ir pateikė Lietuvos daktarams. Kadangi S. angliškai nešneka, tai A. buvo su pastaruoju, paskui E. paėmė išrašą. Su S. jis bendravo. S. pasakojo, kad buvo sumuštas. S. jam pasakė tik R. vardą. D. jam neįvardino. Per aplinkui išgirdo daugiau. Nežinojo, kad būdamas vietoje S. kreipėsi į policijos pareigūnus. Jei būtų S. skambinęs pareigūnams vietoje, tai pastarieji būtų greitai atvykę. E. ligoninėje buvo su S.. Su kaltinamaisiais po įvykio apie įvykį nekalbėjo. Iš S. girdėjo, kad kaltinamieji norėjo susitarti su pastaruoju, kad būtų taikiai, niekas nieko nedarytų. Tai sakė pats S. Š., jau būdamas (duomenys neskelbtini). S. sakė, kad norėjo susitarti, kad niekur nesikreiptų, sakė, kad pasiūlė pinigų sumą, kiek nepasakys. Sakė, kad siūlė R., buvo atvažiavęs pas S.. Apie atsiprašymą neminėjo. Visi trys: R., D. ir S. dirba gerai, žmonės geri, kažkas įvyko tarpusavyje. Nenorėtų prarasti, kaip darbuotojų.

Liudytojas G. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog žino dėl ko yra kviestas liudyti. Kada tai įvyko nepamena, buvo pasakojęs pas tyrėją. S. buvo paskambinęs jam, jis S. nuvažiavo paėmė, buvo gal apie 6 val. ryto. S. buvo prie suoliuko kur R. gyvena. S. pasakė, kad šonkaulius skauda, buvo šoną užsiėmęs. S. pavardė Š.. R. pavardės nepamena. S. sakė, kad buvo susimušę ar kaip. Kiek buvo užsiminęs, muštynės su R. ir D.. Priežastys dėl ko kilo muštynės, nekalbėjo. Kas muštynių iniciatorius, nepasakys, nebuvo sakęs. Sakė, kad pagrinde D. viską sukurstė. Po to yra kalbėję, nes kartu dirbo. S. buvo pasakojęs ne tą dieną, kad dėl kažkokios skolos prasidėjo kabinėjimasis, dėl S. draugo skolos. Tą pačią dieną, kai parvežė namo, nes kartu ten gyveno tuo metu, kai tas įvykis buvo. Parvežė ir S. ryte paskambino direktoriui, S. išvežė į ligoninę. Direktorius A. S.. Jis policijos (duomenys neskelbtini) nematė, bet S. buvo sakęs, kad žadėjo rašyti kai ligoninėje buvo, kažkas turėjo atvažiuoti, bet, ar buvo atvažiavę, nežino. Pats S. (duomenys neskelbtini), ar kreipėsi į policiją, nežino. Po įvykių S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ryte kreipėsi į jį, nes jie kartu gyvena. Nuvykęs S. rado sėdintį ant suoliuko. S. pats nepaėjo, buvo susilenkęs, matėsi, kad skausmas yra didelis. Padėjo S. nueiti iki mašinos. Ant veido kraujo matėsi ir prie ausies, tiksliai nepamena.

Pas tyrėją apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, galima jais vadovautis. Jie su jais kartu dirba, R. yra paprastas, o D. labiau linkęs vienam vieną sakyti, kitam kitą, kad susipykdyti. Kad S. turi prieš kaltinamuosius piktumų, nemano. Iki įvykio jie visi bendraudavo normaliai, be pykčių.

Liudytojas T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog žino dėl ko yra apklausiamas. Jam paskambino D. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, pakalbėjo. Paskui už 10 minučių vėl paskambino D. ir parodė vaizdo įrašą kaip R. spardo gulintį ant žemės S. rankomis, kojomis. D. dar klausė „ar nori, kad atsiųsčiau įrašą?“. Paskui apsikeitė, R. filmavo, D. spardė S. Š.. Spardė dėl to, kad jis neva skolingas D., bet iš tikrųjų pastarasis jam yra skolingas 10 eurų. Priežastys buvo visai iš niekur. Viską matė per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Smūgių buvo daug. S. buvo susirietęs, S. spardė kur papuolė, veidą, rankas. S. gulėjo ant žemės. Pakalbėjo pradžioje, kai D. paskambino sėdėdamas prie stalo. Jam rodė tiesiogiai, nėra vaizdo įrašų, nes niekas neatsiuntė. Su S. kalbėjo, S. paskambino kai buvo ligoninėje. S. sakė, kad buvo jo skolos kažkokios. Kaltinamieji prisigalvojo ir tiek, neturėjo ką veikti, kad nekaltą žmogų mušti. Nekalbėjo, ar S. turi piktumų prieš juos. S. aštuoni šonkauliai lūžo ir dantys buvo išmušti priekiniai, sakė kojas skaudėjo. Žmogus liko be darbo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, sakė tiesą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Š. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ statybininko pareigose ir nuo 2023 metų kovo mėnesio pradžios buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje. 2023-05-20, apie 18.00 val., jis su savo kolegomis nuvyko pasisedėti pas vieną iš jų kolegą R. L., adresu (duomenys neskelbtini), pašto kodas (duomenys neskelbtini). Visi šnekučiavomės, žvejojo, kepė kepsnius, vartojo alkoholinus gėrimus. Pokalbiai buvo draugiški. Apie 22.00 val., jie liko trise, kadangi kiti išvažinėjo į namus. Jis kartu liko su R. L., tel. (duomenys neskelbtini), ir D. J., tel. (duomenys neskelbtini). Šnekučiavosi, ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. D. J. jam pradėjo priekaištauti, kad jo draugas T. Š., tel. (duomenys neskelbtini), jam yra skolingas pinigų ir nurodė, kad jis yra jo draugas, todėl turi už jį atiduoti vadinamą skolą. Jam nurodžius, kad jis nežada grąžinti jokių skolų, R. L., sėdėdamas ant suoliuko jam iš kairės, kažkurios rankos kumščiu jam vieną kartą smūgiavo į kairės pusės veido dalį, taip prakirsdamas kairįjį antakį. Antrąjį smūgį, kažkurios rankos kumščiu, atliko į kairiąją ausį ir jis nuo to smūgio turbūt prarado sąmonę, kadangi atsigavo ant šalia suolo esančio žolyno. Bandant rankomis keltis nuo žemės, išgirdo, kaip D. J., kurį atpažino iš balso, pasakė ,,o atsigavo, reik dadėt, nes žadėjo pasiskųsti direktoriui“. Po tų žodžių, iškart pajuto smūgius į nugarinę dalį, iškart vienu metu, vieną smūgį į dešiniąją ir vieną smūgį į kairiąją puses. Prisimena du stiprius smūgius, iš ko jie buvo atlikti ir kas juos atliko nematė, kadangi buvo susirietęs ir jo veidas buvo nukreiptas į žemę, tačiau iš smūgių stiprumo, mano jie buvo atlikti kojomis ir mano, kad tie smūgiai buvo atlikti abiejų asmenų, tačiau iki galo to teigti negali. Tikėtina, kad nuo smūgių vėl prarado sąmonę, kadangi prabudo ir pamatė, jog guli tuo pačiu adresu, esančio namo koridoriuje ant žemės. Ant laiptų pamatė miegantį D. J.. Jis pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Išėjęs į kiemą ir nuėjęs prie stalo, prie kurio įvyko įvykis, ant žolyno rado savo mobiliojo ryšio telefoną. Pažiūrėjus į laiką, buvo 05.15 val. Jis paskambino savo kolegai G. S., tel. (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyveno viename bute, kad atvažiuotų jo parsivežti. Po kokio pusvalandžio kolega automobiliu jį parvežė į namus. Kadangi jam labai skaudėjo kairįjį šoną, išgėrė nuskausminamųjų ir nuėjo miegoti. Apie 11.00 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. L., kuris jo paklausė ,,ar atsimeni už ką gavai“ ir nurodė, kad pirmadienį jis D. J. turi sumokėti savo draugo 500 eurų skolą. Jis R. L. nurodė, kad viską atsimena ir padėjo ragelį. Po šio pokalbio paskambino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S., kuriam pranešė apie įvykį ir nurodė, kad jam reikalinga medicininė pagalba, nes sunkiai juda ir skauda visus šonus. Tada direktorius suorganizavo, kad jį kolega nuvežtų į (duomenys neskelbtini) miestelyje esančią ligoninę. 2023-05-21 jį paguldė į ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jam yra daugybiniai kairės pusės 8-12 šonkaulių lūžiai ir juosmeninės stuburo dalies lūžis. Kol gulėjo ligoninėje, ne kartą prašė medicinos personalo, kad iškviestų policiją, nes nori pranešti apie įvykdytą sumušimą, tačiau jį gydė, bet policijos pareigūnų taip ir neiškvietė. 2023-05-25 jį iš ligoninės išleido ir prieš išleidžiant nurodė, kad policijos pareigūnai su juo susisieks. Po ligoninės kartu su bendrovės vadybininku E. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, kad pranešti apie įvykį. Vadybininkas su juo vyko kartu, kad vertėjautų anglų kalba. Nuvykus į policiją, vadybininkas anglų kalba nurodė dėl ko atvyko. Suprato, kad policijos pareigūnas nurodė, kad šiuo metu neveikia jų registrų sistemos. Suprato, kad vadybininkas policijos pareigūno paprašė, kad dalyvautų vertėjas, tačiau jų viso pokalbio metu, kuris truko ne daugiau iki 30 minučių, joks kitas asmuo neatvyko. Jis apie įvykį pasakojo policijos pareigūnui lietuvių kalba, o šalia buvęs vadybininkas policijos pareigūnui viską vertė anglų kalba. Policijos pareigūnas ant tuščio A4 formato baltos spalvos lapo jam pateikus savo pasą, užsirašė vardą, pavardę, gimimo metus, taip pat užsirašė gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Taip pat užsirašė įvykio vietos adresą, įvykyje dalyvavusių asmenų vardus, pavardes ir jų gyvenamų vietų adresus (duomenys neskelbtini). Užsirašęs duomenis, policijos pareigūnas pasakė, kad susisieks. Nei jis, nei vadybininkas ant jokio dokumento nepasirašė, jokio dokumento ar kokio nors registracijos numerio negavo ir iki 2023-06-21 jokios informacijos iš (duomenys neskelbtini) policijos nėra gavęs nei jis, nei darbovietė. Gali teigti, kad (duomenys neskelbtini) policijoje joks tyrimas, susijęs su jo sumušimu, nėra pradėtas. Taip pat papildo, kad jam gulint ligoninėje, galbūt pirmadienį arba antradienį, tikslios dienos nepamena, į mobiliojo ryšio telefoną jam paskambino R. L., kuris bandė tartis, kad nerašytų pareiškimo. Suprato, kad norėjo siūlyti pinigus, tačiau jis jo paklausė, kiek jis jam gali sumokėti, nes jis nemažiau du mėnesius būsiu nedarbingas. Jis jo pasiūlymo tartis atsisakė ir nurodė, kad kreipsis į policiją. Daugiau jokių kontaktų nei su R. L., nei su D. J., nebuvo. Kol vakarojo su visais atvykusiais kolegomis, jokių pokalbių apie kažkokias skolas ir, kad galėtų įsivyrauti toks konfliktas, požymių nebuvo. Taip pat nurodo, kad tik nuvykus į ligoninę, jam paskambino draugas T. Š., kuris jam pasakė, kad jam 2023-05-20 į (duomenys neskelbtini) programėlę paskambino D. J. ir tiesiogiai jam rodė, kaip buvo spardomas. Papildo, kad pirminiame savo 2023-06-13 prašyme nurodė, kad vienas iš asmenų, kuris jį sumušė, yra D. J., tačiau patikslina, kad jis yra D. J.. daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali. Dėl padarytos turtinės žalos civilinį ieškinį pateiks tyrimo eigoje. Nori paaiškinti, kad po šio įvykio tiek R. L., tiek D. J. su juo toje pačioje įmonėje - darbovietėje nebedirba. Todėl apie juos nieko nežino. Be to, abu minėti vyriškiai jį sumušę, iki šios dienos nėra atsiprašę ar kaip kitaip su juo nebuvo susisiekę. Jis piktas, kad jie taip pasielgę, jį sumušę nejaučia jokios gėdos ar atsakomybės. Jei jie jo būtų atsiprašę, tai jis jiems tikrai būtų atleidęs ir dabar atleistų (1 t., b. l. 32-36, 39-42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2023-05-21, apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku, pats buvo tuo metu (duomenys neskelbtini), jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo vadovaujamoje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbantis S. Š., kuris tuo metu taip pat buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), paprašė užsakyti kelto bilietus. Pradėjus klausti kas nutiko, jis jam pasakė, kad jį sumušė (sulaužė šonkaulius) kiti bendrovėje dirbantys kolegos R. ir D.. Po to pasakė, kad jam sunku kalbėti ir jie baigė pokalbį nepriėmę jokių sprendimų. Po šio pokalbio, nepamena ar jis, ar šalia buvęs bendrovės vadybininkas E. S. mėgino paskambinti R. ir D., tikslu pasiaiškinti situaciją, tačiau nė vienas neatsiliepė. Po kokių dviejų valandų, paskambino S. Š., tikslu išsiaiškint kas įvyko. S. Š. papasakojo, kad jį šeštadienį vakare sumušė R. ir D. ir to priežastis, dėl jo draugo skolos. Kadangi S. Š. nurodė, kad jam reikalinga medicininė pagalba, pats jos neišsikvietė, nes nekalba angliškai, todėl jį į ligoninę nuvežė kitas bendrovėje dirbantis A. Ž.. Tą pačią dieną, vadybininkui E. S. į mobiliojo ryšio telefoną perskambino R. L.. Pokalbio metu, E. S. įjungė garsiakalbį ir kadangi buvo šalia, girdėjo visą pokalbį. Pokalbio metu, aiškinantis vadybininkui situaciją, R. nurodė nesikišti ir pasakė, kad tai jų paniatkės, bajeriai ir kadangi prisibazarino, todėl gavo pliuskių. Daugiau visus reikalus, susijusius su S. Š. gydymu, priežiūra, bendravimu su medicinos darbuotojais, vykimą į policijos įstaigą, kuravo bendrovės vadybininkas E. S.. Po šio įvykio, D. J. savo noru išsidarbino iš jų bendrovės, o R. L. bendrovėje ir toliau dirba (1 t., b. l. 58-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad 2023-čiųjų metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, jam į (duomenys neskelbtini) programėlę paskambino draugas S. Š., kuris darė garso ir vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matė tik S.. Pasikalbėjo apie tai, kaip kiekvienam sekasi, apie darbus ir pokalbį baigė. Po kokių penkių minučių po pokalbio su S. Š., jam į (duomenys neskelbtini) programėlę paskambino buvęs kolega D. J., su kuriuo kartu dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)", ir darydamas garso ir vaizdo įrašą, jam pasakė, ,,tu jam skolingas, pažiūrėk kas tavo draugui bus“ ir parodė lauke ant žolės, ant dešiniojo šono ramiai gulintį susirietusį S., kuris nieko nekalbėjo, nešaukė. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip prie gulinčio S. prieina R., kurio pavardės nežino ir D. J.. Tikėtina, kad D. kažkam perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną, kadangi toliau vaizdo įraše matė kaip D. prie S. priėjo iš nugaros, o R. iš priekio ir abu sutartinai jam pradėjo spardyti kojomis ir daužyti rankomis į pilvo, nugaros, šonų, kojų sritis. Kiek kiekvienas smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad ne mažiau kaip po 10 smūgių. R. dar buvo užlipęs ant šonu gulinčio S. ir kokius 2 kartus ant jo pašokinėjo. S. nejudėjo, nesipriešino ir jokio garso neišleido. S. spardymo metu, ryšys nutrūko. Dėl kokių priežasčių, nežino. Vaizdo ir garso pokalbis mano truko apie 3 minutes. Kiek pamena, įvykio metu D. vilkėjo vienspalvę mėlynos spalvos, trumpomis rankovėmis maikutę, daugiau nieko neįsidėmėjo. Lauke buvo šviesu. Vaizdo ir garso įrašą matė tik jis vienas, tuo metu prie jo nieko nebuvo. Jokių vaizdo ar garso įrašo kopijų nepasidarė. Po įvykio praėjus dienai ar dviem, jie per (duomenys neskelbtini) programėlę pasikalbėjo su S.. Jis jam papasakojo apie įvykį ir jis jam pasakė, kad ir pats matė šį įvykį, kaip prieš jį buvo smurtaujama. Po šio įvykio, jis D. J. pašalino iš savo (duomenys neskelbtini) programėlės, todėl nebeturi su juo jokių įrašų (1 t., b. l. 64-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė, kad su S. Š., D. J. ir R. L. buvome bendradarbiai, dirbo toje pačioje įmonėje, (duomenys neskelbtini). Tiksliai datos neatsimena, bet galėjo būti, kad 2023-05-20 jo kolega S. Š. išvyko į kitų kolegų ruošiamą vakarėlį pas R. L. namuose. Jis tą kartą nevyko. Jis tuo metu su S. Š. gyveno viename bute. Kiek atsimena, tai sekančią dieną - ryte apie 5 val. jam paskambino S. Š. ir paprašė jo, kad jį parvestų į jų namus. Nuo R. L. jie maždaug gyveno apie 6 km., todėl netrukus atvažiavo jį parvežti. Nuvažiavęs pas R. L. į namus ir įvažiavęs į kiemą pamatė, kad lauke prie stalo sėdi S. Š.. Daugiau nieko kieme nebuvo. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie S. Š., kuris sunkiai atsistojo, ėjo, buvo užsiėmęs už šono. Buvo šiek tiek neblaivus, bet ne tiek, kad nepaeitų, buvo sąmoningas. Padėjo ateiti iki automobilio, įsėsti ir abu išvažiavo namo. Važiuojant, S. Š. automobilyje jam pasakė, kad jam atspardė šonus ir galimai yra lūžę šonkauliai, nes labai skauda šoną. Kurį šoną skaudėjo jis nežino. Iš S. Š. kalbos, pasakojimo suprato, kad D. J. ir R. L. jį sumušė. Tačiau jis kelis kartus jam pabrėžė, kad jį sumušti nutarė D. J. ir jis kurstė, ir R. L.. Ir kadangi buvo neblaivus, tai R. L. pasidavė D. J. provokacijai ir S. Š. kelis smūgius sudavė. Tačiau, visą šią situaciją, sumušimą, galimą skolą sugalvojo D. J. ir jis S. Š. daugiausiai ir mušė. Namuose S. Š. blogai jautėsi, jam skaudėjo ir jis jam pasiūlė, kad jis pasiskambintų į jų darbovietę, kad kas palydėtų pas medikus. Kad kas pas medikus palydėtų reikėjo žmogaus kuris mokėtų gerai kalbą, visą sistemą ir kur nuvažiuoti, kaip ir t.t. Todėl S. Š. susiskambino ir jį kažkas iš jų įmonės nuvežė į gydymo įstaigą. Smulkiau aplinkybių jis nežino, nes pats nevažiavo. Grįžęs iš gydymo įstaigos S. Š. po kažkiek dienų jam pasakė, kad jam patvirtino šonkaulių lūžius. Jis parsivežė medicininius dokumentus, tik jie buvo ne lietuvių kalba. Po šio įvykio S. Š. išvyko į (duomenys neskelbtini) gydytis. Po vasaros atostogų jis pats dirba nebe toje pačioje įmonėje, todėl nieko apie minėtus piliečius nebežino (1 t., b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad S. Š., D. J. ir R. L. dirbo jų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbo pobūdis yra išvykos į komandiruotes, t. y. į (duomenys neskelbtini). Žinoma darbų būna ir (duomenys neskelbtini). 2023 m. tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini), kiek jam žinoma, kolektyvas susitiko pasisėdėti kartu R. L. namuose - kieme. Jis pats šiame susibūrime nedalyvavo. Jis pats įvykių jokių nematė, bet papasakoti galiui tik iš pasakojimų. Sekančią dieną po minėto kolektyvo susibūrimo, gavo skambutį iš A. Ž., kad kažkas įvyko minėto vakarėlio metu, ir kad paskambintų S. Š.. Jis paskambino S. Š., kuris papasakojo, kad jį sumušė R. L.. Jis dar pasakė, kad jam yra blogai. Todėl jis susiskambino su A. Ž. ir pasakė, kad S. Š. nuvežtų į ligoninę. Jis pats su visais bendravo telefonu, nes jis buvo kitoje (duomenys neskelbtini) dalyje. Kiek žino, tai A. Ž. nuvežė S. Š. į ligoninę, kur S. Š. buvo paguldytas gydymui. O pats vėliau paskambino R. L. pasiklausti kas įvyko, pasiaiškinti aplinkybes. Iš pokalbio suprato, kad R. L. yra neblaivus, tačiau vis tiek jo klausė kodėl jis sumušė S. Š.. Ir R. L. jam pasakė, kad jis sumušė jį ir kad kai tu atvažiuosi ir tave sumuš. Smulkesnių aplinkybių nežino, nes nedetalizavo. Pokalbis tuo metu ir baigėsi. Po kelių dienų, jis su S. Š. pabendravęs sužinojo, kad jam lūžę keli šonkauliai, kad jis gulėjo ligoninėje ir toliau ilgas gydymas, kad jį sumušė dviese, t. y. R. L. ir D. J.. Tai savo darbuotojams, tame tarpe R. L. ir D. J. padarė susirinkimą, tikslu pasiaiškinti kas ir kaip įvyko, kad kolektyve tokių dalykų būti negali. Ir susirinkimo metu jis visiems pasakė kas įvyko, nes visi sakė, kad nieko nežino ir R. L. primynė, kad jis jam telefonu sakė, jog sumušė S. Š. bei gali sumušti ir jį. Tačiau tuo metu jau R. L. išsižadėjo savo žodžių. Susirinkimas taip ir baigėsi. Be to, dar jie kartu su S. Š. kreipėsi į policiją, norėdami pranešti apie šį įvykį, tačiau policijoje tyrėjas ant balto lapo užsirašė jų duomenis ir žadėjo paskambinti, tačiau neskambino ir tyrimo nepradėjo. Po šio įvykio S. Š. dirbti nebegalėjo, išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini). R. L. liko dirbti toliau, o D. J. po įvykio išvyko atostogauti į (duomenys neskelbtini) ir vėliau pranešė, kad išeina iš darbo. Todėl gali sakyti, kad po šio įvykio su D. J. daugiau nebendravo. Po grįžimo iš ligoninės S. Š., tai buvo matyti, kad jam sveikata yra bloga, sunku vaikščioti (1 t., b. l. 76-78).

Akistatos tarp nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo R. L. protokole užfiksuota, kaip kiekvienas laikosi savo duotų parodymų (1 t., b. l. 83-86).

Akistatos tarp nukentėjusiojo S. Š. ir įtariamojo D. J. protokole užfiksuota, kaip kiekvienas laikosi savo duotų parodymų (1 t., b. l. 91-94).

Medicininiuose dokumentuose, kuriuos nukentėjusysis S. Š. gavo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, matyti, kad jis gydėsi 2023-05-21 - 2023-05-25, dėl šonkaulių lūžimų (1 t., b. l. 19-20).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. Š. padaryti sužalojimai: kairiųjų VIII-XII šonkaulių lūžiai, skersinės ataugos lūžis juosmeninėje stuburo dalyje; sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės į (duomenys neskelbtini) ligoninę ((duomenys neskelbtini)) 2023-05-21, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais tiek tiesioginių trauminių poveikiu, tiek ir atsitrenkiant kietus bukus daiktus ar paviršius; S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas (1 t., b. l. 53-55).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šioje byloje D. J. ir R. L. kaltinami veikdami bendrininkų grupėje, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia rankomis ir kojomis mušę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį S. Š. ir tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam VIII - XII šonkaulių lužius, skersinės ataugos lūžį juosmeninėje stuburo dalyje, kurie sukėlė S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu kaltinamųjų D. J. ir R. L. kaltę padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad kaltinamieji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė atlikę kokius nors smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku vyko šventė, visi vartojo alkoholinius gėrimus, tą dieną buvo iki 10 asmenų, tačiau iki vakaro beveik visi išsiskirstė ir vakare švenčiančių liko trys asmenys, tai kaltinamieji ir nukentėjusysis, kaltinamieji nurodė, kad jie abu apie 22 val. nuėjo miegoti, o nukentėjusysis S. Š. liko vienas pats prie stalo iki pat 6 val. ryto, iki nueinant kaltinamiesiems miegoti nukentėjusysis buvo sveikas, nesužalotas, kas ir kaip sužalojo S. Š. nežino, mano, kad yra apkalbami kitų asmenų. Teismo vertinimu kaltinamųjų teiginiai, jog jie nesužalojo nukentėjusiojo, prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymas, visiškai paneigia minėtą kaltinamųjų gynybinę versiją ir neabejotinai patvirtina jiems pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Kaltinamųjų kaltę įvykdžius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina nukentėjusiojo S. Š. parodymai duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu. Akcentuotina, kad nukentėjusysis nuo pat proceso pradžios nurodė, kad jį, už neva kito asmens – T. Š. skolas, sumušė D. J. kartu su R. L., nukentėjusysis nurodė, kad buvo mušamas tiek rankomis, tiek kojomis, buvo ne kartą praradęs sąmonę, galiausiai apie 6 val. ryto paskambino draugui G., kuris jį parvežė namo, G. pasakojo, kad jį kaltinamieji sumušė, taip pat skambino direktoriui A. S., kuriam taipogi pasakojo, kad kaltinamieji jį sumušė, direktorius suorganizavo pastarojo pristatymą į ligoninę, kur nukentėjusiajam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai, slankstelių skilimas, ligoninėje išbuvo 5 dienas, ligoninėje pasakojo kas jam nutiko, po įvykio kitą dieną T. Š. jam paskambino ir nurodė, kad D. J. jam skambinęs ir rodęs, kaip muša S. Š.. Teismo įsitikinimu nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, logiški, patikimi, pagrindo jais nesivadovauti nėra, be to, nukentėjusysis šias aplinkybes nurodė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o teisme buvo ir prisaikdintas, kas tik didina nukentėjusiojo parodymų patikimumą. Nors teisiamajame posėdyje kaltinamieji kėlė versiją, neva nukentėjusysis meluoja, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad nukentėjusysis būtų pasakojęs netiesą, kartu pastebint, kad net patyręs pakankamai sunkius sužalojimus, nukentėjusysis kaltinamiesiems nereiškė jokių turtinių pretenzijų, tik prašė pastaruosius nubausti įstatymo numatyta tvarka už šį poelgį, kas vėlgi rodo, kad nukentėjusysis neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti kaltinamuosius.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtini kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, tai liudytojų E. S., A. S., G. S., T. Š. parodymai duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas G. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai jis nuvažiavo po įvykio parsivežti S. Š. iš R. L. namų apie 6 val. ryto, atvažiavus, S. Š. sedėjo ant suoliuko, sakė, kad skauda šonkaulius, buvo užsiėmęs šoną, S. Š. jam įvardino, kad jį sumušė R. su D., liudytojos nurodė, kad pats nukentėjusysis nepaėjo, buvo susilenkęs, matėsi didelis skausmas, jis padėjo nukentėjusiajam nueiti iki mašinos, ant nukentėjusiojo veido matėsi kraujas, dėl šio įvykio S. Š. lankėsi ligoninėje. Kaip matyti iš liudytojo E. S. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad S. Š. jam nurodė, kad buvo sumuštas, daugiausiai kaltino R. L., liudytojas skambino R. L., ir pastarasis liudytojui prisipažino sumušęs S. Š. bei kartu pagrasino sumušti ir liudytoją. Kitas liudytojas A. S. taipogi nurodė, kad jam nukentėjusysis sakė, kad vakarėlio metu buvo sumuštas, kad vienas iš asmenų jį sumušusių buvo R. L., patvirtino, kad girdėjo telefoninį pokalbį tarp R. L. ir E. S., kai R. L. pripažino sumušęs S. Š. ir kartu pagrasinęs sumušti ir E. S., be to, S. Š. pasakojęs liudytojui, kad kaltinamieji mėginę tartis su nukentėjusiuoju. Be to, abu liudytojai E. S. ir A. S. patvirtino, kad nukentėjusysis dėl šio įvykio lankėsi ligoninėje. Tiek nukentėjusiojo, tiek kitų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus patvirtina liudytojo T. Š. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kur pastarasis patvirtino, kad jam D. J. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę paskambino ir rodė, kad yra mušamas S. Š., liudytojas patvirtino, kad matė, kaip S. Š. rankomis ir kojomis muša abu kaltinamieji, liudytojas nurodė, kad telefoną, kuriuo buvo atliekamas skambutis, laikė tai vienas, tai kitas asmuo. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais nuosekliais ir vienas kitą patvirtinančiais liudytojų parodymais, grįsdamas abiejų kaltinamųjų kaltę sumušus S. Š.. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų leisti spręsti apie minėtų liudytojų nepatikimumą ir (ar) siekį apkalbėti kaltinamuosius. Nors kaltinamieji teigė, kad neva taip norima su jais susidoroti, tačiau bylos duomenys rodo (liudytojo A. S., pačių kaltinamųjų parodymai), kad kaltinamasis R. L. tebedirba toje pačioje įmonėje, o D. J. iš įmonės išėjo savo noru (kaip nurodė kaltinamasis D. J. – dėl bėdų su algomis), kas tik rodo, kad nė vienas iš liudytojų, įskaitant ir nukentėjusįjį, neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti kaltinamuosius ir tokiu būdu jiems kenkti.

Be kita ko, kaltinamųjų kaltę dėl S. Š. sumušimo patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (1 t., b. l. 19-20), kuriuose nurodyta, kad nukentėjusysis šioje ligoninėje buvo gydomas 2023 m. gegužės 21-25 d., jam buvo nustatyti daugybiniai kairės pusės 8-12 šonkaulių lūžiai, skersinės ataugos lūžis juosmeninėje stuburo dalyje tarp (duomenys neskelbtini) slankstelių. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad minėti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti prieš kreipiantis į gydymo įstaigą ir galimai buvo padaryti 2023-05-20, šie sužalojimai vertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, tiek kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (1 t., b. l. 53-55). Taigi, šie įrodymai, juos vertinant kartu su nukentėjusiojo bei jau minėtų liudytojų parodymais patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sužalojimai buvo padaryti prieš nukentėjusįjį naudojant fizinius smurtinius veiksmus, tai yra mušant nukentėjusįjį, ir šiuos sužalojimus padarė D. J. su R. L..

Šioje byloje D. J. su R. L. kaltiname veikę bendrininkų grupe. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojo T. Š. parodymų, kuris matė kaip buvo mušamas nukentėjusysis, smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko abu kaltinamieji, smurtiniai veiksmai buvo atliekami iš esmės toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, kaltinamieji vienas kitą matė smurtaudami S. Š. atžvilgiu, netgi vienas kitą skatino, todėl teismas pripažįsta, kad D. J. su R. L. veikė bendrininkaudami, nes jų bendri veiksmai ir skatinimas smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu rodo buvus jų susitarimą smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, kartu rodo, kad pastarieji suvokė, kad savo nusikalstamą veiką atlieka ne po vieną, o abu kartu, tai yra bendrai ir pastarieji norėjo veikti bendrininkaudami bei sukelti pavojingus padarinius savo bendrais nusikalstamais veiksmais. Įvertinus tai, kad abu kaltinamieji įgyvendino (atliko) objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, jie laikytini BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytojai, veikę bendrininkų grupe.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – abu suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį (suvokė, jog kartu mušdami nukentėjusįjį rankomis ir kojomis, matydami, kad nukentėjusysis praranda sąmonę ir vis vien toliau naudodami jo atžvilgiu bendrus smurtinius veiksmus, nukentėjusįjį sužalos) ir nors konkrečių padarinių masto kaltinamieji nekonkretizavo, jiems nebuvo svarbu kokio masto sužalojimas bus padarytas nukentėjusiojo sveikatai, šių padarinių – sužaloti S. Š., norėjo. Kaltinamųjų D. J. ir R. L. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. J., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas, jo anksčiau padaryti nusikaltimai susiję su smurto panaudojimo kitų asmenų atžvilgiu, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2020-03-04 (1 t., b. l. 138-143), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 132-137), dirbantis (1 t., b. l. 127-129). D. J. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu buvo padaryta žala – nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam jokios pagalbos nesuteikė, be to, nusikaltimas įvykdytas bendrininkaujant. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. J. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismas tokį sprendimą priima atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir ją atlikus kaltinamasis nepadarė teigiamų išvadų ir toliau nusikalsta, todėl jo teigiamo elgesio korekcijai būtina taikyti griežtesnę kontrolė.

Atsižvelgiant į anksčiau bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. J. paskirtos bausmės vykdymą, kadangi bylos duomenys neleidžia daryti išvados esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba kaltinamajam atlikus tik jos dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. L., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir už anksčiau įvykdytą nusikalstamą veiką jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (1 t., b. l. 182-186), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 170-181), dirbantis (1 t., b. l. 165-169). R. L. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, įvykdytas bendrininkaujant, jo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimu buvo padaryta žala – nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam jokios pagalbos nesuteikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. L. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismas tokį sprendimą priima atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamajam anksčiau buvo taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir ją atlikus kaltinamasis nepadarė teigiamų išvadų ir toliau nusikalsta, todėl jo teigiamo elgesio korekcijai būtina taikyti griežtesnę kontrolė.

Atsižvelgiant į anksčiau bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. L. paskirtos bausmės vykdymą, kadangi bylos duomenys neleidžia daryti išvados esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba kaltinamajam atlikus tik jos dalį.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Bausmės pradžią D. J. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Bausmės pradžią R. L. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

D. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bausmę vykdančiai institucijai.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.