Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. B. ieškinį atsakovei V. T., trečiajam asmeniui Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsiliepimo dėl ieškovės reikalavimų pripažinti ieškovei teisę į privalomąją ½ dalį palikimo nepateikė.

Teismo posėdžių metu ieškovė A. S. B. ir jos atstovas palaikė ieškovės reikalavimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.

Papildomai ieškovė A. S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra senatvės pensininkė, pensininke jau buvo ir tada, kai (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras. Nurodė, kad jos vienintelės pajamos vyro mirties dieną buvo gaunama senatvės pensija. Iki vyro mirties jie šeimoje buvo sutarę, kad iš jos gaunamos pensijos bus perkamas maistas, mokami mokesčiai, o vyras savo gaunamus pinigus skirdavo taupymui, 150 Eur jai vyras prisidėdavo prie maisto kas mėnesį. Nurodė, kad visą laiką gyveno labai taupiai, stengiasi pasiauginti savo daržovių, labai padeda vaikai ir anūkė. Nurodė, kad dukra, kuri gyvena Kanadoje, jai finansiškai padėjo visada, santykiai yra labai geri, padeda ir Kanadoje gyvenanti anūkė. Jeigu nebūtų padėję vaikai, būtų reikėję prašyti socialinės paramos. Nurodė, kad turi sveikatos sutrikimų, yra patyrusi anksčiau infarktą, apie 100 Eur per mėnesį išleidžia vaistams, vartoja skystinančius vaistus, kadangi kraujas yra tirštas, dar iki pensijos turėjo II neįgalumo grupę, gydytojai jai neleido dirbti, tačiau ji įsidarbino ir dirbo 0,5 etato, yra įgijusi virš 40 metų darbo stažą. Nurodė, kad jos banko sąskaitoje esantys 1786 Kanados doleriai yra ne jos, o dukros pinigai. Nurodė, kad jai specialusis priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis nėra nustatytas, nors gydytoja siūlė, tačiau ji atsisakė kol kas. Parodė, kad gyvena name, žolę pati nusipjauna, nes samdyti darbininkus nėra iš ko.

Liudytoja V. Š. parodė, kad yra ieškovės A. S. B. kaimynė, jos santykiai tiek su ieškove, tiek su jos vyru buvo labai geri. Parodė, kad po vyro mirties ieškovės sveikata labai pablogėjo, ji visada gyveno labai taupiai. Ji tiksliai nežino, kokia buvo ieškovės finansinė situacija, bet žino ir ne kartą matė, kad ieškovė dar iki vyro mirties imdavo labdarą iš vienuolių nukainuotais maisto produktais iš parduotuvių. Parodė, kad ieškovė klupomis eidavo, kad tik užsiaugintų daržovių sau ir sutaupytų. Nurodė, kad jai žinoma, jog ieškovę finansiškai remdavo ir remia Kanadoje gyvenanti dukra ir anūkė, tačiau atvažiuodavo jos retai pas ieškovę, jei nebūtų tos paramos, ieškovei būtų labai sunku išgyventi. Parodė, kad ji, kaip kaimynė, kartais irgi padeda ieškovei – duoda maisto, nuveža į parduotuvę, gydymo įstaigas, ne kartą yra ieškovei padėjusi ir ieškovės vyro mirties momentu ir po mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Ieškovė prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsniu, pripažinti jai teisę į privalomąją ½ (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. V. B. palikimo dalį. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti jos teisę į privalomąją palikimo dalį grindžia tuo, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas – ji palikimo atsiradimo dieną buvo garbaus amžiaus – beveik 79 metų ir pragyvena tik iš senatvės pensijos, kitų pajamų ieškovė gauti neturi galimybės, realizuoti jai priklausančio ½ nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ieškovė neturi galimybės, kadangi gyvenamasis namas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai.

Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo (ir šiuo metu yra) nepakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. S. B. yra K. V. B., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė, o atsakovė V. T. yra K. V. B. dukra. K. V. B. 2021 m. balandžio 22 d. sudarė testamentą, kuris patvirtintas notarine tvarka, ir juo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei – dukrai V. T..

CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Ieškovės ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas.

Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Teismas įrodymus vertina kaip visumą, neteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto (išskyrus prima facie įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota K. V. B. ir ieškovės santuoka. (duomenys neskelbtini) mirė K. V. B., kuris visą savo turtą testamentu paliko atsakovei V. T., taip nušalindamas nuo paveldėjimo savo sutuoktinę – ieškovę A. S. B.. Atsakovė palikimą priėmė.

Nagrinėjamu atveju ieškovės teisė į išlaikymą vertintina (duomenys neskelbtini) (K. V. B. mirties dienai). Ieškovė, siekdama įrodyti savo turtinę padėtį sutuoktinio mirties dieną, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašą, pagal kurį ieškovei (duomenys neskelbtini) buvo mokama 371,26 Eur senatvės pensija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš viešai prieinamų duomenų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos) matyti, jog vidutinė senatvės pensija įgijusių būtinąjį stažą asmenų 2021 m. rugsėjo mėn. buvo 440,98 Eur, ieškovės gaunama pensija buvo 69,72 Eur mažesnė, nei vidutinė senatvės pensija, tačiau ieškovė palikėjo mirties dieną įgijo teisę į 28,63 Eur našlių pensiją. Ieškovė nurodo, kad dėl garbaus amžiaus ir pasikeitusių gyvenimo sąlygų turi ir sutuoktinio mirties dieną turėjo įvairių sveikatos problemų, vartoja medikamentus. Šiuos ieškovės argumentus pagrindžia 2023 m. rugpjūčio 2 d. medicinos dokumentų išrašas ir gydytojo įrašai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį vaistams vidutiniškai išleidžia apie 100 Eur, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos ieškovės teiginius. Byloje nėra vaistų, kitų medikamentų paskyrimo, įsigijimo dokumentų, taip pat duomenų, kokia dalimi ieškovei galimai kompensuojami vaistai. Ieškovė teisme nurodė, kad jai specialusis priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikis nėra nustatytas, nors gydytoja siūlė, tačiau ji kol kas atsisakė. Pažymėtina, jog specialiojo priežiūros (pagalbos) ar slaugos poreikio nustatymas yra susijęs su papildomų piniginių lėšų skyrimu iš valstybės atitinkamoms išlaidoms kompensuoti, tačiau ieškovė šia galimybe gauti atitinkamas kompensacijas nepasinaudojo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo su sutuoktiniu sutarę, jog gyvens iš jos gaunamos pensijos, o sutuoktinio pensija bus skiriama taupymui. Ieškovė nurodė, kad sutuoktinis jai prisidėdavo prie maisto kas mėnesį duodamas po 150 Eur, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė, dar esant gyvam jos sutuoktiniui K. V. B., kartu su sutuoktiniu pragyvendavo (nusipirkdavo maisto, sumokėdavo mokesčius, kt.) iš jos gaunamos 371,26 Eur senatvės pensijos ir sutuoktinio, kaip teigia ieškovė, papildomai pridedamų 150 Eur, tačiau likusi viena ieškovė nurodo, jog jos gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo ir šiuo metu yra nepakankamos jos vienos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad ieškovė dar iki vyro mirties imdavo labdarą iš vienuolių nukainotais maisto produktais iš parduotuvių, tačiau pati ieškovė nei ieškinyje, nei teismui teikdama paaiškinimus šių aplinkybių teismui nenurodė, rašytinių įrodymų, patvirtinančių šiuos liudytojos teiginius, byloje taip pat nėra.

Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad „Swedbank“, AB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje ieškovės sutuoktinis K. V. B. jo mirties dieną turėjo 2838,48 Eur, kurių ½, t. y. 1419,24 Eur, priklauso ieškovei. Ieškovė nurodo, kad K. V. B. jo mirties dieną taip pat valdė lengvąjį automobilį. Lengvojo automobilio ½ dalis taip pat priklauso ieškovei. Iš bylos rašytinių duomenų taip pat matyti, kad ieškovės A. S. B. vardu palikėjo mirties dieną buvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 24 d. išrašų apie turto vidutinę rinkos vertę (vidutinės rinkos vertės nustatymas masinio vertinimo būdu pagal unikalų daikto numerį) duomenimis, nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. nurodyta iš viso 81868 Eur (½ ieškovei priklausančios dalies vertė – 40934 Eur). Ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad nurodyto jai priklausančio turto vertė palikėjo mirties dieną buvo mažesnė. Ieškovė teismui apskritai neteikė rašytinių įrodymų dėl nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto, tačiau iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų (ieškovės 2023 m. liepos 27 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, 2021 m. spalio 26 d. pareiškimo notarei) matyti, kad ieškovė pripažįsta, jog nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiame nuosavame gyvenamajame būste gyveno palikėjo mirties dieną ir iki šio gyvena. Ieškovė nurodė, kad realizuoti ½ dalies nekilnojamojo turto neturi galimybės, kadangi fiziškai visas būstas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti ieškovė teismui nepateikė. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis) reiškia, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog ieškovė ir K. V. B. bendro ūkio nebevedė nuo 2021 m. kovo 8 d. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad, siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, sutuoktiniui K. V. B. persikėlus gyventi pas dukrą, siekė turimą turtą (namą) parduoti, išnuomoti ar kitaip realizuoti ar pasidalyti turimą turtą su sutuoktiniu K. V. B.. Pažymėtina, jog, vertinant išlaikymo reikalingumą ieškovui palikimo atsiradimo metu, teismas taip pat įvertintina, ar ieškovas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

Teismas taip pat svarbia faktine aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovė turi suaugusią darbingą dukrą, kuri pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo išlaikyti savo nedarbingą ir paramos reikalingą motiną (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovės dukra, gyvenanti Kanadoje, prisideda prie ieškovės gerovės finansiškai, ieškovė teisme patvirtino, kad užsienyje gyvenanti dukra ją rėmė ir remia finansiškai. Ieškovė teismui nenurodo, kokio dydžio finansinę paramą gaudavo ir gauna iš dukros (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojamos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės ginčui išspręsti: 1) ieškovė palikimo atsiradimo dieną turėjo nekilnojamojo turto už 40934,00 Eur sumą, 1419,24 Eur pinigines lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje „Swedbank“, AB, ½ lengvojo automobilio, 2) ieškovė galėjo realizuoti turimą turtą jį parduodama, nuomodama, 3) ieškovė gauna finansinę paramą iš dukters, teismui paramos dydį patvirtinančių duomenų ieškovė neteikė, 4) ieškovė faktiškai nepagrindžia būtinųjų išlaidų (CPK 178 straipsnis), 5) palikimo atsiradimo momentu ieškovės gaunama senatvės pensija buvo nežymiai (16 %, t. y. 69,72 Eur) mažesnė už vidutinį senatvės pensijos vidurkį Lietuvos Respublikoje, tačiau ieškovė palikėjo mirties dieną įgijo teisę į 28,63 Eur našlių pensiją, 6) ieškovė ir jos sutuoktinis K. V. B. pusę metų iki jo mirties nebegyveno kartu, 7) palikėjas K. V. B. išreiškė testamentu, patvirtintu notarine tvarka, valią visą turtą palikti dukrai, t. y. atsakovei. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama (CPK 185 straipsnis), kad ieškovės turtinė padėtis palikimo atsiradimo momentu nebuvo itin sunki. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir riboti K. V. B. testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį ieškovei.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės ieškinys netenkintinas (CK 5.20 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė V. T. turėjo 2404,00 Eur išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai iš ieškovės atsakovei V. T. priteistinos jos turėtos 2404,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovės taip pat priteistinos 8,96 Eur teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Spendimui įsiteisėjus, panaikintinos Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2404,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturi eurai) atsakovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos turėtoms išlaidoms advokatės teisinei pagalbai atlyginti.

Priteisti iš ieškovės A. S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuoni eurai ir devyniasdešimt šeši euro centai) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Valstybei priteista suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Spendimui įsiteisėjus, panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Skuodo rajono notarų biuro notarę V. Ž. sustabdyti visus paveldėjimo priėmimo veiksmus ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į K. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal 2021 m. balandžio 22 d. testamentą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.