Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. B. ieškinį atsakovei V. T., trečiajam asmeniui Skuodo rajono notarų biuro notarei V. Ž. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslinto, prašydama pripažinti ieškovei teisę į privalomąją ½ dalį palikimo, atsiradusią po sutuoktinio K. V. B. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovė su palikėju gyveno (duomenys neskelbtini) metus, santuokos metu sutuoktiniai rūpinosi vienas kitu, ligos atveju vienas kitą prižiūrėdavo ir slaugydavo. Nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) bei kitų ligų palikėjo psichinė sveikata pakito. Ieškovė matydama, kad vyro elgesyje pasireiškia įvairūs psichikos sutrikimai juos ignoravo, siekdama apsaugoti sutuoktinį nuo nereikalingo streso ir įtampos. Tai, kad palikėjas turėjo psichinės sveikatos problemų patvirtina ir tai, kad jis 2021 m. kovo 8 d. pareiškimu (sutikimu) išvyko gyventi pas dukrą, kuri jį slaugys ir prižiūrės. Mano, kad ne vienas save gerbiantis vyras būdamas nuovokaus proto ir stabilios psichinės būklės neišvyktų iš savo namų ir nepaliktų sutuoktinės su tikslu būti slaugomas dukros. Nurodo, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su palikėju, sutuoktiniai visą laiką vedė bendrą ūkį, vykdė prievoles ir įsipareigojimus. Teigia, kad po palikėjo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir tik tada sužinojo, kad palikėjas buvo palikęs testamentą. Nurodo, kad sutuoktiniai asmeninių santaupų nesukaupė ir likusi gyventi viena, ieškovė gauna 371,26 Eur pensiją, kai 2021 metais vidutinė senatvės pensiją sudarė 642 Eur, turi sveikatos problemų, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėl ko ieškovei reikalinga išlaikymas. Nurodo, kad vienintelės ieškovės pajamos yra 371,26 Eur senatvės pensija. Teigia, kad ieškovė turi ½ dalį gyvenamojo namo, tačiau realizuoti ½ dalies yra neįmanoma, namas pritaikytas tik vienai šeimai, o ir be to, ieškovė neatliko veiksmų, kurių pagrindu būtų susikūrusi sunkią finansinę padėtį.

2. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė kad yra teisinis pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu arba ieškinį atmesti ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra palikėjo dukra, atsakovė su tėvu visada palaikė šiltus santykius, palikėjas dalyvavo svarbiausiuose atsakovės gyvenimo įvykiuose, remdavo materialiai. Teigia, kad palikėjo apsisprendimą gyventi kartu su atsakove lėmė jo namuose susiklosčiusios aplinkybės, tai yra ieškovės keliami barniai ir ribotos pačios ieškovės galimybės pasirūpinti atsakovu, o ir be to, ieškovė žinojo apie palikėjo ketinimą apsigyventi pas atsakovę. Nurodo, kad 2021 m. kovo 7 d. palikėją išleidus iš ligoninės atsakovė su palikėju užsuko į namus, kur ir buvo pateikti du palikėjo pareiškimo – sutikimo egzemplioriai, jog jis išvyksta gyventi pas dukrą. Buvo pateikti du egzemplioriai, iš kurių pirmasis egzempliorius tu palikėjo parašu liko pas ieškovę. Nesutinka, jog palikėjas turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, o apsisprendimą testamentu visą turtą palikti atsakovei lėmė pačios ieškovės elgesys. Pažymi, jog testamentas buvo pasirašytas notaro akivaizdoje, notarė asmeniškai ir tiesiogiai bendravo su palikėju ir joks spaudimas palikėjui dėl testamento sudarymo nebuvo daromas. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės gaunamos pajamos palikėjo mirties dieną buvo (ir šiuo metu yra) nepakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį atmestinas.

3. Trečiasis asmuo Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tvirtinant palikėjo testamentą nebuvo kilusi abejonė dėl palikėjo psichinės būklės. Patvirtina, jog testamentas buvo sudarytas notarų biure ir paties testatoriaus savo ranka pasirašytas. Testatorius savo ranka įskaitomai pasirašė abu vardus, pavardę ir kadangi virpėjo ranka, buvo paprašytas du kartus pasirašyti. Atsiliepimo dėl ieškovės reikalavimų pripažinti ieškovei teisę į privalomąją ½ dalį palikimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2404 Eur atsakovei, jos turėtoms išlaidoms advokatės teisinei pagalbai atlyginti, priteisė iš ieškovės valstybei 8,96 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė yra palikėjo, mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (nuo (duomenys neskelbtini)), o atsakovė yra palikėjo dukra. K. V. B. 2021 m. balandžio 22 d. sudarė testamentą, kuris patvirtintas notarine tvarka, ir juo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei, kurį atsakovė priėmė.

4.2. Dėl ieškovės turtinės padėties teismas nurodė, kad ieškovei pagal byloje pateiktą 2021 m. rugsėjo 11 d. išrašą buvo mokama 371,26 Eur senatvės pensija. Ieškovės pensija yra 69,72 Eur mažesnė nei vidutinė senatvės pensija, tačiau ieškovė yra įgijusi teisę į 28,63 Eur našlių pensiją. Nors ieškovė nurodė, kad išleidžia vaistams 100 Eur ir palikėjas prisidėdavo kas mėnesį 150 Eur maisto įsigijimui, tačiau įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad palikėjo banko sąskaitoje buvo 2838,48 Eur iš kurių ½ dalis priklauso ieškovei, taip pat ieškovei priklauso ½ dalis palikėjo valdytos transporto priemonės. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu taip pat yra nuosavybės teise registruotas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurio bendra vertė yra 81 868 Eur (ieškovei priklausančios dalies vertė atitinkamai – 40 934 Eur). Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, jog šiuo atveju nėra galimybės realizuoti namo dalies, gaunant papildomų pajamų.

4.3. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė palikimo atsiradimo dienai turėjo nekilnojamojo turto, 1419,24 Eur lėšų sąskaitoje, ½ automobilio, gauna finansinę paramą iš dukters, ieškovės pensija buvo tik 16 procentų mažesnė, nei vidutinės senatvės pensija. Teismas atsižvelgęs į tai, kad testatorius kartu su ieškove negyveno, savo valią išreiškė testamentu, nusprendė, kad šiuo atveju nėra privalomų sąlygų ieškiniui tenkinti ir riboti testatoriaus testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti apeliantei teisę į privalomąją palikimo dalį atsiradusią po sutuoktinio K. V. B. mirties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas netinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes byloje. Teigia, kad nors teismas nurodė, jog apeliantė turi nekilnojamojo turto, 1419,24 Eur lėšų banko sąskaitoje, ½ dalį automobilio, tačiau neatsižvelgė, jog nekilnojamasis turtas yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta, kuris yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog nors apeliantei priklausė 1419,24 Eur suma banko sąskaitoje, tačiau apeliantė neturėjo galimybės šiais pinigais disponuoti iki palikimo priėmimo. Vertina, jog ½ dalis automobilio nelaikytina turtu, kurį būtų buvę galima realizuoti. Pažymi, jog apeliantė dėl garbaus amžiaus negali įgyti naujų įgūdžių, užsiimti nuoma, teikti deklaracijas, kas sukeltų stresą ir papildomas išlaidas.

5.2. Teismas netinkamai vertino aplinkybę dėl paramos gavimo. Teigia, jog ta aplinkybė, jog ieškovė iš dukros gauna paramą turi būti laikoma ne paneigiančia, o patvirtinančią apeliantės teisę į privalomąją palikimo dalį. Teigia, jog apeliantė iš turimų lėšų nepragyvena ir minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga finansinė pagalba. Mano, jog ta aplinkybė, kad testatorius kartu su apeliante negyveno, o testamentu paliko turtą savo dukrai nepaneigia apeliantės teisės į privalomąją palikimo dalį.

5.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė nepagrindė patiriamų išlaidų. Nurodo, kad apeliantė yra garbaus amžiaus, išlaidos maistui ir vaistams yra savaime suprantamos. Teigia, jog apeliantė pateikė teismui medicininių dokumentų išrašą, kuris patvirtina apeliantei nustatytas diagnozes, o dalis vaistų nėra kompensuojami. Pažymi, kad nors apeliantė įgijo teisę į našlės pensiją, tačiau bendra senatvės ir našlės pensija nesiekia nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (toliau - MMA) iki kurios trūksta 41,09 Eur sumos.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad apeliantei priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teismo buvo nustatyta turto vertė bendrai 81 868 Eur sumai, tačiau ši suma buvo nustatyta remiantis masiniu vertinimu. Mano, kad šiuo turto vertė yra didesnė, kadangi namas 2004 metais palikėjo buvo renovuotas, apšiltintas, pakeistas namo stogas, atnaujinti kambarių langai ir šildymo sistemos įrenginiai. Nesutinka, jog namas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, kadangi namas yra dviejų aukštų, apeliantė turi galimybę nuomoti antrą aukštą ar garažą. Nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog ½ automobilio šiuo atveju nėra laikytina turtu.

6.2. Nurodo, kad apeliantės teigimu ji palikimo atsiradimo dienai negalėjo disponuoti 1419,24 Eur lėšomis, kurios buvo palikėjo sąskaitoje, tačiau apeliantė nenurodo, kad savo sąskaitoje turėjo 1786,83 Kanados dolerių ir 3285,57 Eur. Pažymi, jog apeliantė taip pat jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad jai yra būtinas išlaikymas, kaip ir neįrodinėjo, kokia pinigų suma yra pakankama apeliantės poreikių patenkinimui. Nurodo, kad apeliantė gauna 371,26 Eur senatvės pensiją, 28,63 Eur našlės pensiją, tai yra iš viso 399,89 Eur, kas paneigia apeliantės teiginius, jog iš tokios gaunamos sumos yra sunku pragyventi.

6.3. Nurodo, kad nors apeliantė procesiniuose dokumentuose teigia, kad dėl garbaus amžiaus ir pasikeitusių gyvenimo sąlygų turėjo įvairiausių sveikatos problemų, tačiau pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus sveikatos problemos buvo nustatytos praėjus dvejiems metams po palikėjo mirties. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad apeliantė pirkdavo vaistus 100 Eur sumai ir kurie iš jų buvo kompensuojami. Pažymi, kad apeliantė turi pilnametę dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kuri ir turi pareigą prisidėti prie savo mamos (apeliantės) išlaikymo, o ir be to apeliantė sumokėjo atstovui 2000 Eur, pervedė už ekspertizes 995 Eur, dėl ko atsakovės vertinimu apeliantė neatskleidžia finansinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

9. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė ir K. V. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra K. V. B. dukra. K. V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus, jog 2021 m. spalio 26 d. kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Remiantis byloje pateiktu K. V. B. 2021 m. balandžio 22 d. oficialiuoju testamentu nustatyta, kad testatorius visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, paliko dukrai (atsakovei). Oficialusis testamentas pasirašytas testatoriaus ir patvirtintas trečiojo asmens notarės V. Ž.. Byloje pateikta 2022 m. gegužės 20 d. ekspertizės išvada nustatyta, jog testamentą testatorius pasirašė savo ranka. Byloje pateiktu 2023 m. kovo 14 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog testatorius sirgo kokiu nors psichikos sutrikimu testamento sudarymo metu. Testatoriaus palikimą 2021 m. spalio 25 d. priėmė testamentinė įpėdinė, tai yra atsakovė.

10. Remiantis atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog K. V. B. 2021 m. kovo 8 d. pareiškimu – sutikimu, pareiškė, kad būdamas sveiko proto ir savo noru išvyksta gyventi pas dukrą (atsakovę), kuri jį prižiūrės ir slaugys, o atsakovė sutiko, priimti savo tėvą (palikėją) gyventi į savo namus ir prižiūrėti. Pareiškimas – sutikimas yra pasirašytas palikėjo (ieškovei perduotame egzemplioriuje) ir atsakovės. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus jog laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. jai buvo mokama 371,26 Eur dydžio senatvės pensija, palikėjo mirties momentu apeliantės banko sąskaitose atitinkamai buvo 3285,57 Eur ir 1786,83 Eur sumos. Pateiktame 2023 m. rugpjūčio 1 d. medicinos išraše nurodytos aplinkybės, dėl apeliantės sveikatos būklės ir diagnozių.

11. Šalys taip pat neginčija, kad palikėjas jo mirties dieną valdė lengvąjį automobilį, kurio ½ dalis taip pat priklauso apeliantei. Apeliantės vardu palikėjo mirties dieną buvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 24 d. išrašu apie turto vidutinę rinkos vertę (vidutinės rinkos vertės nustatymas masinio vertinimo būdu pagal unikalų daikto numerį) duomenimis, nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. nurodyta 81868 Eur sumai (½ ieškovei priklausančios turto dalies vertė – 40 934 Eur).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo, netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepagrįstai sprendė, jog apeliantė nepagrindė būtinųjų išlaidų. Teigia, kad apeliantei esant garbaus amžiaus išlaidos vaistams, maistui yra savaime suprantamos, apeliantė teikė įrodymus apie sveikatos būklę, o jos gaunama senatvės ir našlės pensija nesiekia minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (toliau - MMA) iki kurios trūksta 41,09 Eur sumos.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Siekiant tinkamai įvertinti, ar konkretus CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę į privalomą palikimo dalį, būtina nustatyti faktą, kad tokiam asmeniui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. CK 5.20 straipsnio 1 dalies kontekste, sprendžiant klausimą dėl reikalingumo išlaikymo konkrečiam asmeniui, vertintina visuma teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, be kita ko, susijusių su asmens turtine padėtimi ir sveikatos būkle, palikimo atsiradimo dieną. Apeliantės reikalavimas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo iš esmės grindžiamas tuo, kad jai palikėjo mirties metu buvo reikalingas išlaikymas.

14. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

15. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė byloje esančių rašytinių įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tuo padarydamas proceso teisės normos pažeidimus.

17. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog palikėjo mirties momentu apeliantė buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gavo 371,26 Eur pensiją, apeliantės vardu buvo registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste (½ apeliantei priklausančios dalies vertė – 40 934 Eur), taip pat apeliantė turėjo piniginių lėšų banko sąskaitoje, tai yra atitinkamai 3 285,57 Eur ir 1 786,83 Kanados dolerių, apeliantei taip pat priklausė palikėjo mirties dieną jo banko sąskaitoje buvusių lėšų ½ dalis tai yra 1 419,24 Eur ir ½ dalis automobilio.

18. Apeliantė nurodo, kad lėšos, buvusios palikėjo banko sąskaitoje (1 419,24 Eur sumai) ir automobilis (½ dalis) negalėjo būti vertinamas kaip turtas, vertinant apeliantės poreikį į išlaikymą palikėjo mirties dieną, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kaip minėta nutarties 14-15 punktuose, teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės pripažinimo į privalomąją palikimo dalį turi įvertinti tokį reikalavimą pareiškusio asmens turtinę padėtį, jo gebėjimą patenkinti savo poreikius ir ar toks asmuo išnaudojo galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams. Nors apeliantė teigia, kad ji negalėjo tinkamai valdyti dalies turto paveldėjimo procedūros metu, jo realizuoti (lėšų ir automobilio), tačiau tai nepaneigia fakto, jog apeliantės nuosavybė liko nepakitusi, tai yra palikimo atsiradimo momentu ji buvo ½ dalies automobilio ir lėšų, buvusių palikėjo banko sąskaitoje (1419,24 Eur sumai) savininkė, dėl ko šis materialus turtas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įtrauktas į bendrą apeliantės vertintino turto masę, nustatant jos turtinę padėtį ir gebėjimą tenkinti savo asmeninius poreikius.

19. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, jog apeliantė galėjo gauti papildomų pajamų iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi šis turtas yra vienintelė apeliantės gyvenamoji patalpa ir jis yra tinkamas gyventi tik vienai šeimai. Atsakovės teigimu namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du aukštus ir apeliantė turi galimybę išnuomoti šio namo antrąjį aukštą ir (ar) garažą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo ribojant testamento laisvės principo veikimą, pažymi, kad šiuo atveju apeliantei siekiant tokios teisės nustatymo tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriais ji grindžia savo reikalavimus. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė jai priklausančio turto dalies eksplikacijos, kitų įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės nurodytus argumentus ir paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog šiuo atveju apeliantė turėjo galimybę atitinkamai nuomoti jai priklausančio namo dalį, garažą, gauti papildomų pajamų, tuo pagerindama savo materialinę padėtį.

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas taip pat netinkamai įvertino apeliantės sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad apeliantės sveikata pablogėjo po palikėjo mirties, nepagrįstai sprendė, jog apeliantė nepagrindė išlaidų vaistams, maistui, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia, vertinant apeliantės sveikatos būklę palikėjo mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), būtina pažymėti, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina apeliantės argumentų, jog jos sveikatos būklė buvo prasta ir (ar) dėl sveikatos būklės apeliantė patirdavo nuolatines išlaidas (gydymui, vaistams ir pan.). Nors apeliantė teigia, kad byloje pateiktas medicininis išrašas pagrindžia, jog apeliantės sveikatos būklė blogėjo nuo 2021 metų kovo mėnesio, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje pateiktą medicininį 2023 m. rugpjūčio 1 d. išrašą nustatė, kad apeliantei sveikatos sutrikimai (diagnozės) buvo nustatyti tik 2023 m. rugpjūčio 1 d., tai yra praėjus beveik dvejiems metams po palikėjo mirties, o nusiskundimai dėl prastėjančios sveikatos nuo 2021 metų kovo mėnesio fiksuoti tik paciento anamnezėje.

21. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, tai yra medicininių išrašų, vaistų įsigijimo dokumentų, bet kokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų faktą, jog apeliantei palikėjo mirties dieną buvo būtinas išlaikymas dėl sveikatos būklės, diagnozuotų ligų ir ar pan. (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu nelaikytini pagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog šiuo atveju apeliantė neturėjo įrodyti patiriamų išlaidų vaistams įsigyti, kadangi šiuo atveju byloje iš esmės nėra įrodymų apie palikėjos sveikatos būklę palikėjo mirties momentu, diagnozuotas ligas, bet kokius įsigytus vaistus, paskirtą medicininį gydymą. Šiuo atveju pateiktas medicinos išrašas patvirtina, jog apeliantei sveikatos sutrikimai (diagnozės) buvo nustatyti tik 2023 m. rugpjūčio 1 d.. Ta aplinkybė, jog minėto išrašo anamnezėje nurodyta, jog apeliantė sirgo daug metų ir jos sveikatos būklė blogėjo nuo 2021 metų kovo mėnesio nelaikytini pagrindžiančiais apeliantės argumentus, jog jai kas mėnesį palikėjo mirties momentu buvo būtina 100 Eur lėšų suma vaistams įsigyti, šiuo atveju apeliantės nurodytos aplinkybės grindžiamos tik apeliantės paaiškinimais, nepateikiant teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio poreikio faktą.

22. Vertinant apeliantės turtinę padėtį, galimybę tenkinti asmeninius interesus, taip pat pažymėtina jog apeliantė palikėjo mirties momentu gavo 371,26 Eur pensiją, kuri yra mažesnė nei vidutinė senatvės pensija nurodytu momentu (440,98 Eur), tačiau šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas negalima neatsižvelgti ir į tai, jog palikėja mirus sutuoktiniui įgijo teisę į 28,63 Eur našlių pensiją, be to, apeliantė neginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantė gauna paramą iš dukros, kas leidžia spręsti, jog šiuo atveju apeliantės gaunamos išmokos ir dukters parama yra pakankamos vieno asmens poreikiams patenkinti, kadangi apeliantės gaunamos išmokos yra artimos vidutinei senatvės pensijai. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju dukters parama turėtų būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti poreikį į privalomąją palikimo dalį dėl prastos turtinės padėties, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, kadangi pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus tėvus yra tiesiogiai numatyta įstatyme (CK 3.205 straipsnis).

23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-553/2009). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo vertinimu, apeliantė neįrodė, kad palikimo atsiradimo metu apeliantei buvo reikalingas išlaikymas ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo apriboti testamento laisvės principo veikimo, kurią testatorius aiškiai išreiškė oficialiajame testamente. Teismas ištyręs byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad palikėjo mirties momentu apeliantė turėjo nekilnojamojo turto, santaupų, gavo pensiją kurios dydis yra artimas vidutinei senatvės pensijai, dukters paramą, dėl ko šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės turtinė padėtis buvo pakankama asmeniniams poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis).

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 12-23 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nustatė, jog apeliantė neįrodė sąlygų teisei į privalomąją palikimo dalį nustatyti, todėl priėmė pagrįstą teismo sprendimą ir apeliantės pateikto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti ir ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės priteistina ieškovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. T. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės A. S. B..