- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-351-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00341-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- E. L., uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.1.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ ir E. L. ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Kontmena“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, Lloyd‘s insurance company S.A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. L. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euromisa“ 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo M. K. likviduojamai dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Laugina“ 177 644,64 nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės baigiamasis teismo procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-292-372/2022 (pastaba: paskesnis bylos Nr. e2-111-372/2023), o 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas išnykus jos sustabdymo pagrindui – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi byloje, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, patvirtinus taikos sutartį, pagal kurią tos bylos atsakovė bankrutavusi UAB (toliau – BUAB) „Kontmena“, be kita ko, iš esmės pripažino LUAB „Laugina“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovai Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti ieškovui E. L. iš atsakovo M. K. 165 795,19 Eur nuostolių atlyginimą dėl turto komplekso 1 praradimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas priteisiant iš jo solidariai su civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023 iš LUAB „Kontmena“ priteistu žalos atlyginimu; 2) netenkinus 1 punkte nurodyto reikalavimo, priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš atsakovo M. K. 165 795,19 Eur nuostolių atlyginimą dėl turto komplekso 1 praradimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas priteisiant iš jo solidariai su civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023 iš LUAB „Kontmena“ priteistu žalos atlyginimu; 3) priteisti trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš atsakovo M. K.12 029 Eur nuostolių atlyginimą dėl turto komplekso 2 praradimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias sumas priteisiant iš jo solidariai su civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023 iš LUAB „Kontmena“ priteistu žalos atlyginimu.
4. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ nemokumo (bankroto) bylą, tuo metu paskirta jos nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ užvaldė visą turtą, sukrautą LUAB „Laugina“ iš valstybės nuomojamoje teritorijoje, esančioje Kėdainiuose, Pervažos g. 8 (buvęs adresas – Kėdainiai, Biochemikų g. 2), nors dalis šio turto priklausė ir ieškovui E. L. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ buvo atstatydinta ir trečiojo asmens LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. R.. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nemokumo administratorius V. R. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. taip pat atstatydintas iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, o naujuoju nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas atsakovas M. K., kuris šias pareigas eina iki šiol. Bendra LUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtina kreditorių turimų kreditorinių reikalavimų suma yra 2 805 660,42 Eur, ieškovai UAB „Euromisa“ ir E. L. taip pat yra LUAB „Laugina“ kreditoriai. Ieškovas E. L., be kita ko, yra ir vienintelis LUAB „Laugina“ akcininkas, valdantis 100 proc. jos akcijų.
5. Ieškovų teigimu, buvęs administratorius V. R. 2018 m. gegužės 30 d. LUAB „Laugina“ vardu sudarė turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu LUAB „Kontmena“, kuria LUAB „Laugina“ įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui už užmokestį jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nurodytą nuomos sutarties prieduose Nr. 1–3, bei transporto priemones laikinai valdyti ir naudotis, o LUAB „Kontmena“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, turtą drausti ir saugoti. Tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. dalis LUAB „Laugina“ turto, buvusio adresu Kėdainiai, Pervažos g. 8 / Biochemikų g. 2, prarasta, dėl šių daiktų vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie vagystę ieškovas E. L. informavo trečiojo asmens LUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo pirmininkę LUAB „Kontmena“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dalį daiktų pagrobė S. M. Jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu. S. M. pavogti daiktai buvo grąžinti LUAB „Laugina“, tačiau kiti daiktai nebuvo grąžinti.
6. Ieškovai pažymėjo, kad dalis prarastų (pavogtų) daiktų, ieškinyje įvardytų kaip turto kompleksas 1, nuosavybės teise priklausė ieškovui E. L. Šį turtą, iškėlus bankroto bylą LUAB „Laugina“, iš pradžių užvaldė paskirta nemokumo administratorė UAB „BankromaX“, o vėliau – atsakovas M. K. Kitas prarastas (pavogtas) turtas, ieškinyje įvardytas kaip turto kompleksas 2, nuosavybės teise priklausė LUAB „Laugina“. Turto vertės tyrimo ekspertizės 2022 m. rugsėjo 25 d. akte yra pateikta išvada dėl prarastų daiktų rinkos vertės, t. y. turto komplekso 1 vertė – 165 795,19 Eur, o turto komplekso 2 vertė – 12 029,45 Eur.
7. Pasak ieškovų, kadangi atsakovas M. K., kaip nemokumo administratorius, turėjo užtikrinti jam patikėto turto saugumą, saugoti patalpas, žemės sklypą, kuriame buvo didžioji dalis vertingiausių prarastų daiktų, ir šios savo pareigos nevykdė, o žemės sklypo valdymo teisę nuomininkei LUAB „Kontmena“ jis perdavė tik 2020 m. gruodžio 2 d., dėl prarastų daiktų, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, LUAB „Laugina“ yra patyrusi 177 824,64 Eur žalą. Jeigu prarasti daiktai būtų išsaugoti ir realizuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, lėšos tektų arba LUAB „Laugina“ kreditorių (taip pat ir bendraieškių) reikalavimams patenkinti, arba turto ir (ar) piniginių lėšų likutis, likęs patenkinus LUAB „Laugina“ kreditorių finansinius reikalavimus bei padengus administravimo išlaidų sąmatą, atitektų bendraieškiui ir LUAB „Laugina“ vieninteliam savininkui E. L.
8. Ieškovų vertinimu, ieškovui E. L. priklausantis turtas (prarastų daiktų dalis – turto kompleksas 1) jo praradimo metu buvo būtent atsakovo M. K. žinioje. Kitoje byloje pripažinus LUAB „Laugina“ atsakinga už turto komplekso 1 praradimą, nors dėl to yra atsakingas atsakovas M. K., E. L., kaip fiziniam asmeniui, padaryta žala gali likti neatlyginta dėl LUAB „Laugina“ nemokumo, o tai kartu reikštų ir ieškovo, kaip LUAB „Laugina“ savininko ir kreditoriaus, interesų pažeidimą, už kurį atsakomybė tenka atsakovui M. K. Dėl šių priežasčių ieškovas E. L. reiškia reikalavimą atsakovui M. K., neišsaugojusiam nei LUAB „Laugina“, nei E. L. turto, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai.
Šalies argumentai
9. Ieškovai atsakovą M. K. šioje byloje prašo pripažinti solidariai atsakingu su savanoriškai prašomos atlyginti žalos dydžio prievolę Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023 pagal ieškovės LUAB „Laugina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus M. K., ieškinį atsakovei (dar tuo metu nebankrutavusiai) LUAB „Kontmena“ dėl 177 644,64 Eur nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo prisiėmusia nemokia LUAB „Kontmena“. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu buvo ieškinį visiškai patenkinęs, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-881/2023 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir apeliacinį procesą nutraukė, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje LUAB „Kontmena“ pripažino iš viso 191 019,09 Eur ieškovės LUAB „Laugina“ reikalavimą.
10. Ieškovų teigimu, patenkinus nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį (bet kurį iš reikalavimų ir bet kuriuo teisiniu pagrindu), nesusidarys nepagrįsto praturtėjimo situacija, kadangi reikalavimai šioje ir kitoje civilinėje byloje yra reiškiami skirtingais pagrindais, abejose bylose ieškovai naudojasi skirtingomis savo teisių gynimo priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš ieškovų E. L. ir UAB „Euromisa“ po 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas visų pirma neįrodyta pripažino aplinkybę, kad turto kompleksas 1 nuosavybės teise priklausė ieškovui E. L. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į ieškovo E. L. parodymų dėl turto komplekso 1 prieštaringumą ir nenuoseklumą, pripažinęs juos nepatikima įrodinėjimo priemone, o kitų įrodymų, galinčių patvirtinti minėto turto komplekso 1 priklausomybę ieškovui E. L., byloje nepakanka. Teismas pažymėjo, kad neįrodęs, jog buvo turto kompleksą 1 sudarančių daiktų savininku, ieškovas E. L. negali reikalauti ir dėl jų neišsaugojimo jam asmeniškai padarytos žalos atlyginimo.
13. Teismas taip pat sutiko su atsakovu ir trečiuoju asmeniu LUAB „Laugina“, kad net ir nustačius, jog turto kompleksas 1 nuosavybės teise priklausė ieškovui E. L., atsakovas M. K. negalėtų būti tinkamas atsakovas pagal E. L. ieškinį, nes atsakovas veikė kaip LUAB „Laugina“ nemokumo administratorius, todėl ir už turto neišsaugojimą E. L. tokiu atveju atsakyti turėtų pati LUAB „Laugina“, o ne jos nemokumo administratorius.
14. Nustatęs, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-881/2023 patvirtinta taikos sutartimi yra pripažinta būtent LUAB „Laugina“ teisė reikalauti žalos dėl prarastų daiktų, į kurių sudėtį įeina ir turto kompleksas 1, atlyginimo, teismas priėjo prie išvados, jog iš esmės negalima tokia situacija, kad kitu teismo sprendimu (t. y. teismo sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje) būtų konstatuota kitaip, t. y. teisė į žalos dėl turto komplekso 1 neišsaugojimo atlyginimą būtų pripažinta E. L. Jei taip nutiktų, egzistuotų du vienas su kitu nesuderinami teismo procesiniai sprendimai: teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis taikos sutartį, pagal kurią teisę reikalauti žalos atlyginimo turi LUAB „Laugina“, ir kitas teismo procesinis sprendimas, nustatantis, kad teisę reikalauti tos pačios žalos atlyginimo vis dėlto turi kitas asmuo – E. L. Turto komplekso 1 savininku gali būti tik vienas asmuo (toje byloje nustatyta, kad prarasti daiktai nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“, jokių duomenų apie galimą bendrą šio turto nuosavybę nėra), todėl tik vienas asmuo ir gali reikalauti dėl jo neišsaugojimo padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalimi, teismas aptartą aplinkybę dėl turto komplekso 1 savininko įvertino kaip sudarančią savarankišką pagrindą atmesti ieškovo E. L. reikalavimą priteisti jam asmeniškai žalos atlyginimą dėl turto komplekso 1 neišsaugojimo.
15. Kita vertus, teismas nurodė, kad vien tai, jog LUAB „Laugina“ reikalavimo teisė į atsakovą M. K. nėra patvirtinta teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu ar kad atsakovas M. K. ginčija tokios ieškovų reikalavimo teisės egzistavimą, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškovai, kaip bendrovės kreditoriai, iš viso neturi teisės pareikšti netiesioginio, o ieškovas E. L., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – ir išvestinio ieškinio, siekdami tokių savo teisių įgyvendinimo.
16. Teismas neįrodytais pripažino LUAB „Laugina“ atsikirtimus, kad ji visiškai atsiskaitys su kreditoriais (ieškovais). Teismo vertinimu, egzistuoja reali tikimybė, kad dalis ieškovų, kurie yra trečiosios eilės kreditoriai, reikalavimų gali likti nepatenkinti, nes LUAB „Laugina“ gali ir negauti tiek lėšų, kad, padengusi teisėtai patirtas ir pagrįstas administravimo išlaidas, galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais (ieškovais). Todėl LUAB „Laugina“, neįgyvendindama galbūt egzistuojančios reikalavimo teisės į atsakovą M. K., gali pažeisti kreditorių (ieškovų) interesus.
17. Teismas nesutiko ir su atsakovo bei trečiojo asmens LUAB „Laugina“ pozicija, kad ieškovų reikalavimas, kuriuo jie iš esmės siekia pripažinti atsakovą M. K. solidariai su LUAB „Kontmena“ atsakingu už prarastus (pavogtus) daiktus, yra nesuderinamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-881/2023 patvirtinta LUAB „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“ taikos sutartimi. Nei minėta taikos sutartimi, nei minėta teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas, ar be LUAB „Kontmena“ nėra daugiau (solidariai) atsakingų už žalą asmenų. Aplinkybė, ar LUAB „Kontmena“ yra vienintelė žalos atlyginimo prievolės skolininkė, nebuvo minėtos bylos ir joje patvirtintos taikos sutarties dalykas. Be to, nei minėta teismo nutartimi, nei minėta taikos sutartimi LUAB „Laugina“ neatsisakė galimybės ateityje reikalauti solidarios ir kitų asmenų (ne tik LUAB „Kontmena“) atsakomybės už jai padarytą žalą. Vadinasi, jeigu iš atsakovo solidariai su LUAB „Kontmena“ būtų priteistas LUAB „Laugina“ patirtos žalos atlyginimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis ir ja patvirtinta taikos sutartis nebūtų pakeista.
18. Vertindamas, ar pagal tą informaciją, kurią atsakovas turėjo arba, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo turėti iki 2020 m. rugsėjo 23 d., jis turėjo ir galėjo imtis atitinkamų priemonių, kurios būtų apsaugojusios prarastus daiktus nuo vagystės, teismas tokios atsakovo M. K. pareigos pažeidimo neįžvelgė. Teismas nenustatė, kad atsakovas objektyviai galėjo imtis kokių nors priemonių dėl prarastų daiktų išsaugojimo iki 2020 m. rugsėjo 17 d., pažymėjęs, jog iki minėtos datos dar nebuvo pasibaigęs terminas ankstesniam LUAB „Laugina“ administratoriui V. R. perduoti bendrovės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui M. K., be to, faktiškai jokie dokumentai ir turtas iki 2020 m. rugsėjo 17 d. jam ir nebuvo perduoti. Taigi, iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovas iš viso neturėjo jokios informacijos apie LUAB „Laugina“ turtą, joks turtas jam nebuvo perduotas ir iki paminėtos datos net neprivalėjo būti perduotas.
19. Atsižvelgęs į tai, kad nėra galimybių pakankamai patikimai nustatyti, kada tiksliai ir kokie daiktai buvo pavogti, juolab kad įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus pareigą turėjo būtent ieškovai, teismas padarė išvadą, kad neigiami padariniai dėl to (t. y. kada tiksliai ir kokie daiktai buvo pavogti) turi tekti ieškovams. Teismas pripažino, kad visi prarasti daiktai buvo pavogti iki 2020 m. rugsėjo 17 d., nes priešinga išvada reikštų, jog teismo sprendimas grindžiamas vien tik prielaida (spėjimu), kad tam tikri daiktai buvo pavogti po 2020 m. rugsėjo 17 d. Kadangi visi prarasti daiktai buvo pavogti iki 2020 m. rugsėjo 17 d., o atsakovas M. K. neturėjo pareigos ir objektyviai negalėjo imtis kokių nors priemonių dėl prarastų daiktų išsaugojimo iki 2020 m. rugsėjo 17 d., teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog daiktai buvo pavogti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovų netiesioginį ir ieškovo E. L. išvestinį ieškinį.
20. Teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad, būdamas apdairus bei rūpestingas, atsakovas M. K. vos per 4 darbo dienas (nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d.) pagal informaciją, kurią jis tuo metu turėjo arba galėjo turėti, neprivalėjo imtis tokių skubių turto apsaugos veiksmų (pasamdyti saugos tarnybą, aptverti atitinkamą teritoriją tvora, įrengti pastato signalizaciją ar pan.), kurie būtų galėję apsaugoti bankrutavusios bendrovės turtą nuo vagystės. Vadinasi, atsakovas negalėtų būti atsakingas net ir už tuos prarastus daiktus, kurie buvo pavogti po 2020 m. rugsėjo 17 d.
Atsiliepimas
21. Nustatęs, kad LUAB „Laugina“, palaikiusi atsakovo poziciją, nesutikusi su ieškovų nuomone, kad turto kompleksas 1 priklausė ne LUAB „Laugina“, bet ieškovui E. L. (t. y. dalyvausi trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje) už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė iš viso 4 840 Eur atstovavimo išlaidų, kurių dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų dydžių, teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė LUAB „Laugina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Ieškovai E. L. ir UAB „Euromisa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti ieškovų patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netinkamai kvalifikavo bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas, nulėmusias neteisėto sprendimo priėmimą.
22.2. Teismas byloje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl esminio klausimo, t. y. kas yra atsakingas už žalos atsiradimą, nors tokią procesinę pareigą turėjo. Teismas vertino tik tai, ar atsakovas M. K. elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, tačiau plačiau nenagrinėjo to, ar LUAB „Kontmena“ buvo išsinuomojusi prarastus daiktus. Tai iš dalies sudaro visiško teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismo sprendimas neatitinka CPK 268 straipsnio 4 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.
22.3. Byloje ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl jos dydžio nėra. Trečiojo asmens LUAB „Kontmena“ atsakomybė nėra konstatuota teismo ir kitoje byloje – teismas yra tik patvirtinęs savanorišką LUAB „Kontmena“ prievolės prisiėmimą. Ši faktinė aplinkybė turėjo būti vertinama atsakovo M. K. ir trečiojo asmens LUAB „Laugina“ nenaudai, atsižvelgiant į abiejų bendrovių (LUAB „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“) nemokumo administratorių draugiškus santykius, jau įvertintus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1031-450/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl LUAB „Kontmena“ nemokumo administratoriaus A. S. atstatydinimo.
22.4. Nors teismas skundžiamame sprendime itin daug samprotavo apie tai, kad visi trečiojo asmens LUAB „Laugina“ dokumentai ir turtas naujai paskirtam nemokumo administratoriui turėjo būti perduoti iki 2020 m. rugsėjo 17 d., tačiau tai niekaip neriboja atsakovo M. K. atsakomybės. M. K. LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi buvo paskirtas skubiai vykdytina Kauno apygardos teismo nutartimi 2020 m. rugpjūčio 26 d. (aktualus bylos Nr. eB2-11-555/2024) ir būtent nuo šios datos jis (ir niekas kitas) pagal įstatymą tapo materialiai atsakingu už LUAB „Laugina“ turto išsaugojimą.
22.5. Atsakingu už turto išsaugojimą pagal įstatymą aptariamu atveju yra atsakovas M. K., kuris, jei mano, kad žala buvo padaryta dėl nepakankamo ankstesnio nemokumo administratoriaus veiksmų, perduodant jam turtą, tokias aplinkybes gali įrodinėti kitoje byloje, pareiškęs reikalavimus V. R. teisių perėmėjams ar faktiniam nemokumo administratoriui S. P., veikusiam V. R. vardu.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:
23.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nebuvo jokio poreikio ieškovų įrodinėjimo pareigos perkelti atsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“.
23.2. LUAB „Kontmena“ kitoje byloje taikos sutartimi patvirtinus, kad ji visa apimtimi (išskyrus priteistas bylinėjimosi išlaidas) sutinka su Šiaulių apygardos teismo sprendimu, laikytina, jog ginčo tarp šalių dėl prarastų daiktų buvimo LUAB „Kontmena“ žinioje, dėl jos kaltės už nuostolių dėl prarastų daiktų atsiradimą, dėl prarastų daiktų priklausymo nuosavybės teise LUAB „Laugina“ nebėra ir ginčas tarp nuomos sutarties šalių, t. y. LUAB „Kontmena“ ir LUAB „Laugina“, galutinai išspręstas.
23.3. Atsakovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, be to, objektyviai negalėjo valdyti ir neturėjo pareigos valdyti (saugoti) prarastų daiktų.
23.4. Nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
24. Atsakovas M. K. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad visiškai palaiko trečiojo asmens LUAB „Laugina“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus bei aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliutaus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo
25. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliantų įvardyto absoliutaus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – nepakankamo jo motyvavimo, nenagrinėjus ir nepasisakius dėl, apeliantų vertinimu, esminio ginčo dalyko ir neatsakius į esminį byloje iškeltą teisės klausimą, t. y. kas yra atsakingas dėl žalos (jei tai nėra atsakovas, tai kas turėtų būti tinkamas atsakovas tokioje byloje).
26. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus teismo sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti savo sprendimą.
27. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodydamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).
28. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (EŽTT 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09, 45 punktas).
29. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021, 31 punktas). Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 35 punktas).
32. Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti skundžiamą sprendimą, svarbu nustatyti byloje kilusio ginčo ribas. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).
33. Taigi, dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis) lemia, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, kitaip tariant, jie patys pasirenka, kam ir kokius reikalavimus teisme pareikšti. Teismas civilines teises gina neviršydamas savo kompetencijos pačių asmenų pasirinktu būdu, kurių nebaigtinis sąrašas išvardintas CK 1.138 straipsnyje. Todėl įvertinant apeliantų apeliacinio skundo argumentų, kad teismo sprendime nėra motyvų (sutrumpintų motyvų) dėl pagrindinio byloje kilusio klausimo – kas yra atsakingas dėl atsiradusios žalos – pagrįstumą, visų pirma būtina identifikuoti, kokius esminius faktus pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti ir dėl kokių teisinių aspektų turėjo pareigą pasisakyti, atsižvelgiant į šio konkretaus kilusio ginčo ribas, t. y. į apeliantų pasirinktus teisių gynimo būdus.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo reikalavimo ribas apibrėžė patikslintame ieškinyje įvardytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, apeliantų manymu, pagrindžia, kad atsakingu už žalos atsiradimą yra būtent atsakovas M. K. Nurodė, kad po jo paskyrimo LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi atsakovas nepasirūpino LUAB „Laugina“ veiklos teritorijoje buvusio turto apsauga ir šis buvo pavogtas. Todėl jam civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu kyla pareiga atlyginti žalą arba apeliantui E. L. ir trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ atitinkamomis dalimis, arba, alternatyviai (nepatenkinus pirmojo reikalavimo), tik trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“. Žalą dėl neišsaugoto turto atsakovas turi atlyginti solidariai su trečiuoju asmeniu LUAB „Kontmena“, kuriai tokia prievolė kyla iš Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-111-373/2023 priimto procesinio sprendimo. Jokių kitų konkrečių civilinės atsakomybės subjektų, išskyrus atsakovą M. K., apeliantai savo patikslintame ieškinyje neįvardijo ir jų (kitų asmenų) civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo. Nei patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde apeliantai taip pat nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių poreikį pirmosios instancijos teismui peržengti patikslintu ieškiniu apibrėžtas ginčo ribas ir nagrinėti byloje klausimus (dėl kitų asmenų civilinės atsakomybės), kurių apeliantai, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, pasirinko nekelti. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kas visgi yra atsakingas dėl sukeltos žalos, jei tai nėra atsakovas, ir kas turėtų būti tinkamas atsakovas tokioje byloje, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip aiškiai teisiškai nepagrįsti, pažeidžiantys ne tik dispozityvumo, bet ir rungimosi, betarpiškumo procesinius principus (CPK 12–14 straipsniai).
35. Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą teismas, priimdamas sprendimą, iš viso neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Analogiškas draudimas teismui byloje spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų įtvirtintas ir CPK 266 straipsnyje, o šio draudimo pažeidimo teisinės pasekmės nurodytos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pagal kurį atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Toks teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti klausimo, koks kitas į bylos nagrinėjimą atsakovo procesiniu teisiniu statusu neįtrauktas asmuo (neskaitant atsakovo M. K.), yra atsakingas už apeliantų įrodinėjamos žalos atsiradimą.
36. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors LUAB „Kontmena“ buvo nagrinėjamos bylos proceso dalyve (trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų), pakartotinai analizuoti šios bendrovės civilinės atsakomybės už LUAB „Laugina“ patirtą žalą sąlygų taip pat nebuvo jokio pagrindo, galiojant vykdytinam teismo procesiniam sprendimui – teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuria LUAB „Kontmena“ įsipareigojo atlyginti žalą. Teismo sprendimo ar nutarties privalomumas ir jo res judicata (teismo išspręstas klausimas) galia lemia, kad, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys arba jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Ieškinio reikalavimas trečiajam asmeniui LUAB „Kontmena“ dėl apeliantui E. L. padarytos žalos atlyginimo šioje byloje nepareikštas, be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad turtas, dėl kurio neišsaugojimo yra kilęs ginčas, apeliantui nepriklausė, o tokia teismo pozicija, kaip bus nurodyta toliau šioje nutartyje, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta.
37. Taigi, teisėjų kolegija apeliantų nurodomo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo – teismo sprendimo nemotyvavimo, kas visgi yra atsakingas už žalą, nepripažinus atsakovo M. K. tinkamu atsakomybės subjektu, neįžvelgia. Apeliantams patikslintame ieškinyje atsakovo procesiniu statusu nenurodžius jokio kito civilinės atsakomybės subjekto ir neįrodinėjus būtent to subjekto civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo procesinės pareigos analizuoti ir pasisakyti dėl tokių aplinkybių, kuris kitas juridinis ar fizinis asmuo, neįskaitant atsakovo M. K., galėtų būti atsakingas už apeliantų įrodinėtos konkrečios žalos atsiradimą – turto komplekso 1 ir turto komplekso 2 praradimą dėl vagystės, už kurią Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu yra nuteistas S. M. Apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą pažeidimo ir tokios pareigos pažeidimo teisinių pasekmių taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo
38. Apeliantai kaip skundžiamo sprendimo trūkumą nurodo ir pirmosios instancijos teismo netinkamai paskirstytą įrodinėjimo naštą, dėl ko netinkamai buvo kvalifikuotos bylos aplinkybės ir padaryta neteisinga išvada, nulėmusi neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma bendrosios įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės išimtis – dėl atsakovo nesugebėjimo pasirūpinti objekto, kuriame buvo pavogti daiktai, kontrole daiktų priklausymo apeliantui įrodinėjimo našta perkeltina atsakovui (trečiajam asmeniui), juolab kad reikalavimas apeliantui E. L. turėti dokumentus dėl daiktų, kurie sudaro turto kompleksą 1, įsigijimo, įvykusio itin seniai, yra perteklinis ir pernelyg apsunkinantis apeliantui tenkančią įrodinėjimo pareigą. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.
39. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Įrodinėjimo taisyklės yra nustatytos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio arba atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks, kokį apeliaciniame skunde įvardija apeliantai, įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, jog atsakovas ir (ar) trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ turėtų įrodinėti neįmanomą faktą, kuriam nustatyti įrodymų negali pateikti pats apeliantas E. L., deklaruodamas, kad jis yra didžiosios dalies daiktų, pavogtų iš LUAB „Laugina“ veiklai naudotos teritorijos, savininkas. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymo interpretavimas nėra nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai nepateikė leistinų ir objektyvių įrodymų, jog turto kompleksas 1 yra apelianto E. L. nuosavybė. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka. Teismas, vertindamas įrodymus bei spręsdamas apie jų pakankamumą byloje įrodinėjamiems faktams patvirtinti arba, priešingai, paneigti tokių faktų buvimą, remiasi atitinkamomis taisyklėmis, įskaitant ir įrodymų pakankamumo taisyklę. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų visumos tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
41. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Kaip yra išaiškinta aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
42. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
43. Kasacinio teismo yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 25 punktas).
44. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar turto kompleksas 1 nuosavybės teise priklausė apeliantui E. L., atsižvelgė į tai, kad savo nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų apeliantas į bylą nepateikė. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad daiktų, kurie sudaro turto kompleksą 1, įsigijimo ar kitokių dokumentų, pagrindžiančių jo teiginius, jog šie daiktai nuosavybės teise priklausė jam, į bylą nepateikė, kadangi neprivalo saugoti prieš 20 – 40 m. įsigyto turto nuosavybės dokumentų (apeliacinio skundo 5 lapas).
45. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų (dokumentų), kurie leistų sieti LUAB „Laugima“ dispozicijoje turėtą turtą su apeliantu E. L. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tokią aplinkybę, kad nors LUAB „Laugina“ bankroto byla buvo iškelta dar 2016 m., iki pat daiktų vagystės 2020 m. rudenį E. L. nereiškė LUAB „Laugina“ ar jos nemokumo administratoriams jokių pretenzijų (ieškinio) dėl turto komplekso 1, priklausančio jam nuosavybės teise, susigrąžinimo iš LUAB „Laugina“. Aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su apelianto E. L. neveikimu visą šį laikotarpį – beveik 4 metus nuo sužinojimo apie bankroto bylos iškėlimą LUAB „Laugina“, nors, pažymėtina, egzistavo didelė tikimybė, kad nemokumo proceso metu LUAB „Laugina“ turtas gali būti parduotas ar kitaip neišsaugotas, suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad apelianto elgesys neatitinka turto komplekso 1 savininko elgesio. Apeliantas nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti turto komplekso iš kito asmens nuosavybės, nepaisant didelės jo pardavimo už bendrovės skolas rizikos, vadinasi, jis nelaikė savęs ginčo turto savininku. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė dar ir į tai, kad aplinkybių apie apelianto E. L. teises į turto kompleksą 1 patikimai ir nuosekliai negalėjo patvirtinti nei pats E. L., nei byloje kaip liudytojai apklausti asmenys.
46. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-111-372/2023, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavo ir apeliantas E. L., LUAB „Laugina“ buvo pareiškusi reikalavimą LUAB „Kontmena“ dėl prarastų daiktų, į kurių sudėtį pateko ir apeliantų nurodomas turto kompleksas 1, neišsaugojimo. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu LUAB „Laugina“ ieškinį patenkino, atitinkamai, pripažino, kad prarasti daiktai, į kurių sudėtį pateko turto kompleksas 1, nuosavybės teise priklausė LUAB „Laugina“. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-513-881/2023 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas buvo panaikintas, patvirtinus šalių LUAB „Laugina“ ir LUAB „Kontmena“ sudarytą taikos sutartį, kuria LUAB „Kontmena“, be kita ko, pripažino LUAB „Laugina“ reikalavimo atlyginti padarytą žalą, LUAB „Kontmena“ neišsaugojus pagal nuomos sutartį jai perduotų daiktų, į kurių sudėtį pateko ir turto kompleksas 1, pagrįstumą.
47. Pažymėtina, kad nors apeliantas E. L. toje byloje buvo padavęs apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo sprendimo, jame teigdamas, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (LUAB „Kontmena“), kad toks reikalavimas turėjo būti reiškiamas nemokumo administratoriui M. K., kad pavogto dalis turto nepriklausė tos bylos ieškovei LUAB „Laugina“ (buvo E. L. nuosavybė), prieštaravo ir tos bylos šalių taikos sutarties patvirtinimui, o vėliau teikė kasacinį skundą dėl patvirtintos taikos sutarties, jį motyvuodamas viešojo intereso buvimu, kreditorių teisių, taip pat ir jo teisių pažeidimu, be kita ko, nutraukiant apeliacinį procesą pagal jo paduotą apeliacinį skundą, taikos sutartį sudariusių asmenų asmeniniu suinteresuotumu ir nesąžiningumu, dėl ko M. K. galės išvengti civilinės teisinės atsakomybės nagrinėjamoje byloje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas E. L. kasacinį skundą priimti atsisakė.
48. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai aptarė savo poziciją dėl ginčo turto nepriklausymo apeliantui, ir pagrįstai vien bylos nagrinėjimo eigoje nepasitvirtinusiais apelianto teiginiais grindžiamas jo pretenzijas dėl nuosavybės teisės į šį turtą atmetė kaip neįrodytas.
Dėl atsakovo veiksmų teisėtumo įvertinimo
49. Apeliantų teigimu, jie įrodė aplinkybes, kad atsakovas M. K. atliko neteisėtus veiksmus, neišsaugodamas ginčo turto, tačiau pirmosios instancijos teismas šią civilinės atsakomybės sąlygą nepagrįstai pripažino neįrodytą.
50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1810-555/2016 trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 UAB „BankromaX“ buvo atstatydinta iš LUAB „Laugina” nemokumo administratorės pareigų, o LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. R. LUAB „Laugina“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. R., 2020 m. gegužės 30 d. sudaryta nuomos sutartimi nuo šios sutarties sudarymo momento perdavė trečiajam asmeniui LUAB „Kontmena“ laikinai – iki šio turto pardavimo bankroto procese – naudotis ir valdyti LUAB „Laugina“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išvardytą nuomos sutarties prieduose, o LAUB „Kontmena“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 LUAB „Laugina“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, o nemokumo administratoriui V. R. pavesta vykdyti LUAB „Laugina” likvidatoriaus funkcijas.
51. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 nemokumo administratorius V. R. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. atstatydintas iš LAUB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų, naujuoju nemokumo administratoriumi nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. paskirtas atsakovas M. K.; atstatydintam nemokumo administratoriui V. R. nustatytas 14 d. terminas, per kurį jis privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui M. K.LUAB „Laugina“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vadinasi, atsakovas M. K. nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. pradėjo eiti LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigas, o atstatydintas nemokumo administratorius V. R. per 14 d. terminą nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 įsiteisėjimo dienos – 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. – turėjo pareigą perduoti atsakovui LUAB „Laugina“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
52. Nustačius, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020 buvo aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta atsakovo M. K. paskyrimo LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi data – 2020 m. rugsėjo 3 d., atmestini kaip nepagrįsti apeliantų skundo argumentai, jog atsakovas M. K. LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir nuo šios datos tapo materialiai atsakingu už LUAB „Laugina“ turto išsaugojimą.
53. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad 2020 m. spalio 1 d. siųstais elektroniniais laiškais atsakovas M. K. kreipėsi į atstatydintą LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių V. R., pakartotinai prašydamas įvykdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir nedelsiant organizuoti LUAB „Laugina“ turto perdavimą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus, parengti turto sąrašą pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. balansą. 2021 m. spalio 1 d. išsiųstu elektroniniu laišku atstatydintas nemokumo administratorius V. R. nurodė, kad visas LUAB „Laugina“ turtas, išskyrus žemės sklypą, priteistą iš UAB „Pilarta“, yra išnuomotas LUAB „Kontmena“, taip pat pažymėjo, kad jis perdavė visus dokumentus, kurie jam buvo perduoti ankstesnės nemokumo administratorės UAB „Bankromax“.
54. Atsižvelgiant į aptartas faktines aplinkybes, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovas objektyviai negalėjo turėti duomenų nei apie LUAB „Laugina“ turtą, nei apie jo sudėtį, nei apie buvimo vietą, taigi negalėjo ir imtis tokių skubių priemonių, organizuojant šio turto apsaugą, kurias įvardija apeliantai. Iki nurodytos datos nebuvo pasibaigęs terminas buvusiam LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui V. R. perduoti LUAB „Laugina“ turtą bei dokumentus atsakovui M. K. ir nėra duomenų, kad iki šio termino pabaigos atsakovui visas LUAB „Laugina“ turtas ir (ar) dokumentai buvo perduoti, juolab kad šio turto, kaip matyti iš jo aprašymo ir vertės (turto kompleksas 1 ir turto kompleksas 2), iš tiesų buvo pakankamai didelis kiekis. Aukščiau aptartas susirašinėjimas tarp atsakovo ir V. R. leidžia įsitikinti, kad LUAB „Laugina“ turtas su šį turtą identifikuojančiais dokumentais nebuvo perduotas atsakovui ir iki 2020 m. spalio 1 d., nors atsakovas ėmėsi protingų priemonių, kad turtas jam būtų perduotas, t. y. ne kartą ragino atstatydintą LUAB „Laugina“ nemokumo administratorių V. R. įvykdyti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.
55. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nepagrįstai ilgai delsė imtis protingų teisėtų priemonių, siekdamas sužinoti, koks turtas priklausė LUAB „Laugina“, arba elgėsi nerūpestingai vykdydamas jam, kaip paskirtam LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriui, priklausančias pareigas, susijusias su administruojamo juridinio asmens turto apsauga ir priežiūra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtinta, kad atsakovas per protingą terminą nuo jo paskyrimo LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriumi ėmėsi jam prieinamų priemonių LUAB „Laugina“ dokumentams bei turtui surasti ir perimti. Skirtingai negu nurodo apeliantai, byloje nėra duomenų apie atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), susijusius su LUAB „Laugina“ turto neišsaugojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien LUAB „Laugina“ turto vagystės faktas pats savaime, apeliantams nesusiejus šios vagystės su kuriais nors konkrečiais atsakovo veiksmais (neveikimu), negali būti pripažintas atsakovo veiksmų neteisėtumą pagrindžiančia aplinkybe. Be kita ko, apeliantai neįrodinėjo ir to, kaip LUAB „Laugina“ priklausančio turto apsaugą iki bankroto bylos jai iškėlimo buvo organizavę jos valdymo organai, o po bankroto bylos iškėlimo – pirmiau paskirti nemokumo administratoriai.
56. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2900-673/2021 konstatuota, kad LUAB „Laugina“ turtą nuteistasis S. M. galėjo pavogti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., tačiau visiškai tikslus vagystės įvykdymo laikas baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę įvertino teisingai, nurodęs, kad nagrinėjamoje byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, jog vagystė įvykdyta tada, kai atsakovui jau buvo atsiradusi pareiga administruoti bankrutavusios bendrovės turtą.
57. Nenustačius būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo analizuoti kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi civilinės atsakomybės prievolė atsiranda tik tokiu atveju, kai nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246– 6.249 straipsniai). Darytina išvada, kad atsakovo civilinės atsakomybės prievolė neegzistuoja. Neegzistuojant civilinės atsakomybės prievolei, šios prievolės pagrindu apeliantų keliami ieškinio reikalavimai atsakovui pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ patyrė 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apeliantų.
60. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
61. Teismų praktikoje pasisakyta, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas, kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
62. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje ir jo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad jis teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinį skundą atmetant, trečiojo asmens LUAB „Laugina“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis. Toliau įvertintina, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka joms keliamus pagrįstumo reikalavimus ir gali būti priteisiamos visos.
63. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).
64. Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur x 1,3).
65. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 267 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, jų dydis sumažintinas iki nustatyto Rekomendacijose, t. y. iki 2 743,39 Eur, priteisiant trečiajam asmeniui LUAB „Laugina“ iš apeliantų lygiomis dalimis po 1371,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
66. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-207-467/2024 apeliantui E. L. buvo atidėtas 2 219 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už šioje civilinėje byloje paduotą apeliacinį skundą, sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, priėmus šią nutartį, kuria apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto E. L. priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas 2 219 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“, juridinio asmens kodas 261411420, iš ieškovų E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“, juridinio asmens kodas 305060666, po 1 371,69 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 69 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 219 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio.