Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2020 m. balandžio 23 d., ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokia jo veika kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo laikotarpis, kai neklestėjo nei viena jo vadovaujama įmonė. 2022 m. pavasarį buvo sudaryta sutartis su ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl reisų į Ukrainos dalį, kurioje nevyksta, karas, tačiau viskas užsitęsė ir sandoris neįvyko, po to, dalis vairuotojų, kurie buvo ukrainiečiai, išėjo iš darbo. Kad įmonė galėtų tęsti veiklą, buvo sumokėti mokesčiai įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ už transporto priemones bei įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ už kurą, buvo galvojama kaip išlaikyti įmonę. Didžiausią įtaką turėjo pandemija, per kurią įmonė gavo mokesčių atidėjimą, toliau buvo mokami mokesčiai, tačiau įmonės padėtis pradėjo blogėti, todėl buvo mokami tik einamieji mokesčiai. VMI buvo pateiktas prašymas dėl mokesčių atidėjimo ir tikėjosi, kad VMI prašymą tenkins, tačiau VMI, įvertinusi, jog įmonės padėtis yra nebloga, prašymo netenkino ir nesuteikė mokesčių atidėjimo. Apie pirmąjį procesą teisme tapo žinoma 2022 metų pabaigoje, toliau vyko atsiskaitymai, kad įmonė toliau galėtų tęsti savo veiklą, nes priešingu atveju įmonė būtų nebeturėjusi transporto priemonių ir dėl to nutrauktos visos sutartys. Savo noru inicijavo įmonės bankroto procesą ir rugpjūčio 1 d. įmonei iškelta bankroto byla.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas pateiktą pareiškimą tenkinti bei pareiškimą nagrinėti pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 149).

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nubausti A. V. už tai, kad jis, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais.

Tiek iš pateikto pareiškimo, tiek iš kartu su pareiškimu pateiktų integruotos kliento informacijos-Balanso išrašų, banko sąskaitos išrašų, operatyvaus patikrinimo pažymos bei pavedimo, VMI autorizuotų elektroninių paslaugų išrašų, o taip pat ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. paaiškinimų, matyti, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką – VMI pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, ir tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš prie pareiškimo pridėto UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad 2023 m. liepos 24 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 139 040,79 Eur, iš kurios 8 621,52 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 86,74 Eur šio mokesčio delspinigių, 25,14 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 610 Eur pelno mokesčio avansas, 125 751,72 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 4 057,54 Eur šio mokesčio delspinigiai. Gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2020 m. balandžio 30 d. mokėjimo termino už 2020 m. balandžio mėnesį, pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo termino už 2020 m. balandžio mėnesį. Laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Bendrovė atliko mokėjimus – 2022 m. rugsėjo 15 d. išmokėta 16 763 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 49 686,96 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. spalio 14 d. išmokėta 13 048,64 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 12,135 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, 10 547,05 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ esant 105 765,64 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. spalio 18 d. išmokėta 13 179,14 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 105 765,64 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. lapkričio 7 d. išmokėta 10 000 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, 10 660,48 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, 2 606,62 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2 500 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 114 067,06 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. lapkričio 15 d. išmokėta 12 548,68 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 114 601,72 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gruodžio 7 d. 9 000 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 032,68 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gruodžio 9 d. 11 700 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 032,68 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gruodžio 12 d. 5 000 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 032,68 Eur mokestinei nepriemokai, 2022 m. gruodžio 22 d. 19 000 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 108 470,52 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 10 d. 9 000 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 792,98 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 11 d. 7 370 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 792,98 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 12 d. 39 578,15 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 797,78 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 13 d. 3 200 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 797,78 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 18 d. 4 150 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 108 312,34 Eur mokestinei nepriemokai, 2023 m. sausio 20 d. 17 050 Eur suma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 108 314,89 Eur mokestinei nepriemokai ir 2023 m. sausio 27 d. 8 040 Eur suma IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, esant 107 970,89 Eur mokestinei nepriemokai. A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ susidūrė su sunkumais, kuriems turėjo įtakos pandemija ir karas Ukrainoje, dėl ko nei viena jo vadovaujama įmonė neklestėjo, todėl kad išsaugotų Bendrovės veiklą, dėjo pastangas ir mokėjo tik einamuosius mokesčius.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Pareiškėja VMI savo pareiškimą grindžia tuo, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, turėdama nepriemoką ir įsiskolinimą VMI, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, su jais atsiskaitydama, pareiškime pateikti duomenys apie laikotarpiu, kuomet Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, kreditoriams išmokėtas sumas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti ne tik tai, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau būtina įvertinti ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, A. V., būdamas skolingas kreditorei VMI, iš Bendrovės sąskaitos atliko mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams už jo vadovaujamos Bendrovei vykdomai veiklai reikalingas prekes ir paslaugas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad susidariusiai situacijai ir jo vadovaujamos įmonės nuostoliams įtakos turėjo pandemiją bei Ukrainoje vykstantis karas, kadangi įmonėje dirbę ukrainiečiai išėjo iš darbo, įmonės finansinė padėtis tapo sudėtinga, dėl ko įmonę kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis, tačiau prašymas buvo netenkintas ir susidarė įsiskolinimas. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių ir bendrovės veiklos stabdymo, ir toliau pirko būtiniausias paslaugas, kad įmonė galėtų tęsti savo veiklą ir vykdyti pervežimus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti A. V. paaiškinimais, kad išlaidos buvo būtinos, nes jos susijusios su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikla, jos tęstinumu bei pajamų gavimu. Pažymėtina, jog bendrijai vykdant veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-383/2022).

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu nuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, siekiant išsaugoti Bendrovės vykdomos veiklos tęstinumą ir išvengti didesnių nuostolių bei įsiskolinimų, t. y. jie buvo būtini, teismas daro išvadą, jog A. V. veiksmuose nėra tyčios, todėl jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų galima spręsti, jog A. V. elgesyje nėra piktybiškumo – jis, kaip Bendrovės vadovas, vykdė mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, dėl ko bendrovė dar kurį laiką galėjo tęsti veiklą. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI Bendrovė neturėjo galimybės padengti pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau, kaip matyti, A. V., matydamas, blogėjančia finansinę padėtį, dėjo pastangas atsiskaityti ir su pirmesnės eilės kreditore VMI – kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinęs nepriemokos sumokėjimą, tokias pastangas dėjo ir anksčiau.

Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena Bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Pažymėtina ir tai, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklai atlikti mokėjimai buvo svarbūs, kadangi be prekių ir paslaugų, už kurias buvo sumokėta, Bendrovė nebūtų galėjusi toliau tęsti savo veiklos, atlikti pervežimus.

Valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimesnį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-383/2022).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. V. nepažeidė kreditorių interesų eiliškumo tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl tokių jo veiksmų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditore VMI, priešingai – siekė išsaugoti Bendrovės galimybę dirbti ir užsidirbti ir taip sumokėti mokesčius.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarimu buvo paskirta 700 Eur dydžio bauda. Iš bylos duomenų matyti, kad bauda paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės kreditoriais.

Taigi, pareiškėjui A. V. per tą patį susidariusios mokestinės nepriemokos laikotarpį, jo veiksmus antrą kartą prašomą įvertinti atskiru procesiniu dokumentu, nors, kaip minėta, jis jau buvo nubaustas už tokio administracinio nusižengimo padarymą, taip sukuriant teisinę situaciją, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teisminei praktikai, kurioje nedviprasmiškai pasisakoma, kad nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesprendžiant jų sujungimo galimybių, ypatingai tuomet, kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), iškyla piktnaudžiavimo teise pavojus ir tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti ir nutarimus priimanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, dėl kurių po to ir priimami nutarimai administracinį nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-64-689/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-293-468/2022).

Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą.

Dėl vienos veikos vertinimo taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5-648/2023), kur, nors tai ir nėra susiję su tuo pačiu nusižengimo dalyku, Institucijos sprendimas dėl subjekto tapačių veiksmų vertinimo skirtingų objektų (asmenų) atžvilgiu, kaip vieno administracinio nusižengimo, buvo pripažintas teisėtu, kuriame tinkamai pritaikytos materialiosios ir procesinės teisės normos.

Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai su atitinkamais pakeitimais taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020). Pažymėtina, kad Institucija prašydama antrą kartą nubausti A. V. dėl to paties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, neįvertino, jog jo veiksmai yra viena tęstinė veika, kadangi akivaizdu, jog nuo susidariusios mokestinės nepriemokos, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, o iš šį nusižengimą jau buvo nubaustas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutarimu, kuriuo paskirta administracinė nuobauda jau yra sumokėta, todėl dėl to paties administracinio nusižengimo, kuris šiuo atveju yra tęstinis, negali būti baudžiamas antrą kartą.

ANK 565¹ straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nustačius, jog dėl to paties fakto jo atžvilgiu yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį A. V. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 8 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nutraukti, kadangi dėl to paties fakto jo atžvilgiu yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.