- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- AN2-111-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00248-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarimo K. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarimu K. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 400 Eur bauda už tai, kad, būdamas UAB „R. P.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kaip kreditorės, teises.
2. Kauno apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad aptariamu laikotarpiu – nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., UAB „R. P.“ susidariusi finansinė situacija lėmė tai, kad bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatų ir K. V., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – VMI interesus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Netenkinus šio prašymo, taip pat prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, esant būtinajam reikalingumui.
3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas nesant būtinų sąlygų ir pagrindų apelianto patraukimui administracinėn atsakomybėn, išsamiai neištyrus administracinio nusižengimo bylos, neatsižvelgus į pateiktus rašytinius paaiškinimus, neišsiaiškinus faktinės situacijos ir apelianto elgesio priežasčių, nevertinus veiksmų pavojingumo, o taip pat neįvertinus jų būtinojo reikalingumo kontekste.
3.2. Skunde pažymima, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Jis, kaip Bendrovės vadovas, nesiekė pažeisti VMI kaip Bendrovės kreditoriaus interesų ar išvengti VMI turimų įsipareigojimų. Priešingai, jo veiksmai buvo nukreipti išimtinai į Bendrovės veiklos išsaugojimą ir didesnės žalos tiek Bendrovei, tiek VMI, kaip jos kreditoriui, išvengimą. Bendrovės pagrindinė veikla buvo naminių paukščių auginimas ir realizacija, vienadienių viščiukų perinimas savo ekonominei veiklai, pardavimui, perinimo paslaugos teikimas. Bendrovės veiklai itin neigiamą įtaką turėjo kilusi pasaulinė COVID-19 pandemija. Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, ligos išplitimo Lietuvoje, šalyje paskelbtų karantinų ir šios situacijos sukeltų padarinių - prekybininkų veiklos ribojimo, dažno Bendrovės darbuotojų sirgimo, nuolatinio darbuotojų trūkumo ir jų kaitos, sumažėjusios paukštienos paklausos, ženkliai sumažėjusių realizuojamos paukštienos kainų, sumažėjusios gyvų paukščiu supirkimo kainos - Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais.
3.3. Apelianto teigimu, Bendrovė dėl turimų įsipareigojimų negalėjo sustabdyti savo veiklos, todėl, nepaisant iškilusių finansinių sunkumų toliau vykdė savo ūkinę veiklą, kadangi, pagal turimus įsipareigojimus, privalėjo išperinti gaunamus veislinius kiaušinius, o iš jų išsiritusius mėsinius viščiukus pakrauti į paukštides. To nepadarius, Bendrovei būtų grėsę dar didesni finansiniai nuostoliai ir galimai netgi bankrotas, dėl ko Bendrovės atsiskaitymas su kreditoriais, tame tarpe ir VMI, būtų tapęs apskritai neįmanomas. Bendrovės vykdoma naminių paukščių (viščiukų) auginimo ir realizavimo veikla yra vykdoma pagal atitinkamus ciklus, kurie susideda iš veislinių paukščių įsigijimo bei auginimo, inkubacinių kiaušinių tiekimo, kiaušinių perinimo, mėsinių viščiukų auginimo ir paukštienos perdirbimo. Šios veiklos vykdymui, viščiukų perinimui ir auginimui yra būtinos atitinkamos prekės ir paslaugos, tokios kaip kraikas ir pašaras paukščiams, veterinarinė priežiūra, viščiukų perinimui ir patalpų šildymui naudojama elektros energija, anglys, dujos.
3.4. Apeliantas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais už Bendrovės gautas prekes ir jai suteiktas paslaugas. Šie mokėjimai kilo išimtinai iš būtinybės įsigyti prekes ir paslaugas, reikalingas ir būtinas kasdieniam Bendrovės ūkinės veiklos vykdymui. Bendrovės išlaidos nurodytu laikotarpiu buvo būtinos, sąlygotos siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą ir susijusios su siekiu gauti pajamų išperinus, užauginus ir pardavus viščiukus, o taip pat siekiant iš gautų pajamų padengti susidariusią mokestinę nepriemoką VMI. Bendrovė aptariamu laikotarpiu privalėjo perinti turimus kiaušinius, taip pat auginti ir lesinti turimus viščiukus. Priešingu atveju viščiukai būtų nugaišę, o Bendrovė būtų patyrusi dar didesnius finansinius nuostolius, ko pasėkoje nebūtų turėjusi jokių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Siekiant užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, išperinti ir užauginti viščiukus, juos parduoti, tokiu būdu gaunant pajamų, iš kurių būtų galima visiškai atsiskaityti su VMI, išvengiant dar didesnių finansinių nuostolių, VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu Bendrovė mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, pirko pašarą, kraiką viščiukams, atsiskaitė už suteiktas veterinarines paslaugas, už elektros energiją, dujas, anglis, kitą viščiukų perinimui ir auginimui būtiną produkciją ir paslaugas.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad išperinti viščiukai, taip pat paauginti mėsiniai viščiukai nutarime nurodomu laikotarpiu buvo parduodami kitoms įmonėms, iš ko Bendrovė gavo pajamų. Tą patvirtina ir byloje esantys Bendrovės banko sąskaitų išrašai. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., net ir atliekant mokėjimus kitiems kreditoriams, nebuvo sustabdyti ar neatliekami mokėjimai VMI, t. y. buvo dengiama Bendrovės VMI turima mokestinė nepriemoka. Pastebėtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo padengta ženkli suma Bendrovės turimo įsiskolinimo VMI, t. y. 908 283,56 Eur.
3.6. Apelianto teigimu, skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad K. V., būdamas UAB „R. P.“ vadovu, Bendrovei be atliekamų mokėjimų VMI taip pat atsiskaitant ir su žemesnės eilės kreditoriais, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išvengti didesnės žalos tiek Bendrovei, tiek VMI, kaip jos kreditoriui. Dėl atliktų būtinų mokėjimų už prekes ir paslaugas Bendrovė netapo nemoki ar negalinti pilnai atsiskaityti su kreditoriumi VMI. Priešingai, atsiskaitymai su prekių ir paslaugų tiekėjais užtikrino Bendrovės veiklos tęstinumą, pajamų gavimą pardavus viščiukus, o kartu ir Bendrovės galimybę įvykdyti VMI turimus reikalavimus ir sumokėti mokestinę nepriemoką. Ši aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju aptartais veiksmais buvo išvengta gresiančio Bendrovės nemokumo, bankroto ir didelės žalos Bendrovės kreditoriaus VMI interesams.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į K. V. apeliacinį skundą, VMI atstovė prašo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. K. V. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su K. V. nubaudimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nesant tyčios. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju K. V. pirmosios instancijos teismo nutarimu nubaustas už tai, kad būdamas UAB „R. P.“, vadovu, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.) vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais.
8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Pažymėtina, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.
10. Iš byloje esančios 2021 m. lapkričio 12 d. VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „R. P.“ mokestinė nepriemoka sudarė 1457780,88 Eur, 2021 m. birželio 30 d. duomenimis Bendrovė turėjo turto už 12 241 163 Eur, iš jų: 4 608 682 Eur trumpalaikis turtas, 7 624 854 Eur sudaro ilgalaikis turtas. Bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 4 136 138 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 029 791 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 7 144 904 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 884 887 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad Bendrovė per 2021 metų I pusmetį turėjo 694 123 Eur nuostolį, pardavimo pajamos sudarė 6 874 227 Eur. Bendrovė taip pat turi nekilnojamo turto, kurio vertė 1 721 670 Eur ir kilnojamo registruotino turto (b. l. 20-24). Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad iš UAB ,,R. P.“ turimos „C. B.“ Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis, daromi pavedimai kitoms įmonėms už prekes: UAB „A. G.“ - 10 948,08 Eur, „A. S.“ – 25 155 Eur. Iš AB „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinamu laikotarpiu buvo daromi pavedimai A. S. 23 305 Eur, 15 706,30 Eur ir 20 000 Eur, UAB „L. L.“ už pašarus K. G. 2 000 Eur, UAB „A. P.“ 5 000 Eur ir 6 000 Eur už prekes, UAB „S.“ už degalus 500 Eur, AB „E. s. o. 3 500 Eur. Kasos knygoje nurodyta, kad tikrinamu laikotarpiu L. A. buvo sumokėta 9 000 Eur, o MB „M.“ buvo atliktas dalinis 3 000 Eur apmokėjimas. Mokesčių apskaitos sistemos 2021 m. gruodžio 1 d. duomenimis, UAB „R. P.“ mokestinė nepriemoka buvo 1 457 780,88 Eur, iš jų 1 214 454,26 Eur skolos mokėjimas išdėstytas 2021 m. gegužės 4 d. sudarius mokestinės paskolos sutartį. 2021 m. gruodžio 1 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 243 326,62 Eur. Bendrovė nevykdo mokestinės paskolos sutarties, pradelstų mokėjimų suma – 359 564,50 Eur. Nuo 2021 m. gegužės 31 d. buvo pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d. buvo nurašyta 237 403,09 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis įmonė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. turėjo mokestinę nepriemoką (b. l. 2-4). Įvertinus šiuos duomenis, buvo nustatyta, kad Bendrovė, vykdydama VMI prie FM operatyvaus patikrinimo metu nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš banko sąskaitų, kasos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime K. V. kaltę grindžia tik formaliai nurodydamas, kad Bendrovė per tikrinamą laikotarpį, vykdydama nustatytus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, tačiau nebuvo vertinamos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis. Kaip matyti iš UAB „R. P.“ banko sąskaitų išrašų, kasos knygos, K. V. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., būdamas skolingas kreditorei VMI, iš įmonės sąskaitos atliko mokėjimus ir ketvirtos eilės kreditoriams už prekes ir paslaugas. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad tuo pačiu metu Bendrovė taip pat mokėjo mokesčius ir VMI, SODRAI, darbo užmokestį darbuotojams.
12. UAB ,,R. P.“ generalinio direktoriaus L. A. paaiškinime nurodyta, kad Bendrovės nuostoliams tiesioginę įtaką turėjo COVID-19 pandemija, su ja susiję rinkos pokyčiai – dažnas darbuotojų sirgimas, nuolatinis darbuotojų trūkumas ir kaita, ženkliai sumažėjusi lietuviškos kilmės paukštienos paklausa, drastiškai sumažėjusios realizuojamos paukštienos kainos. Didelė dalis augintojų savo veiklą sustabdė dėl savikainos nesiekiančių supirkimo kainų. Bendrovė tokios galimybės neturėjo, nes gaunami veisliniai kiaušiniai privalėjo būti išperinti, o iš jų išsiritę mėsiniai viščiukai pakrauti į paukštides. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant sumažinti būsimą nuostolį, išvengti nelikvidumo ir veiklos stabdymo, vykdant kasdienę veiklą, atsirado poreikis bei būtinybė įsigyti paslaugas ir prekes. Įvertinus bendrovės kreditorius, kuriems laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo sumokėta už prekes ir paslaugas, kurios buvo būtinos Bendrovės veiklos tęstinumui, viščiukų auginimui (pašaras, kraikas, elektros energija). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti K. V. paaiškinimais, kad šios išlaidos buvo būtinos, nes sąlygotos įmonės veiklos tęstinumo ir susijusios su bendrovės veikla, pajamų gavimu. Apeliaciniame skunde K. V. nurodė, kad atlikus mokėjimus kitoms įmonėms, buvo išperinti, užauginti ir parduoti viščiukai, tokiu būdu dar gaunant pajamų, iš kurių buvo tenkinami kreditoriniai reikalavimai, iš jų ir VMI. Šias aplinkybes patvirtina ir patikrinimo metu nustatyti duomenys. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad taip pat buvo mokami ir atlyginimai Bendrovės darbuotojams. Natūralu, kad Bendrovei vykdant veiklą, darbuotojai atlieka savo pareigas, todėl vadovas turi pareigą atsiskaityti su jais už atliktą darbą, siekiant sėkmingo veiklos vystymo ir pajamų gavimo.
13. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, nevertinant Bendrovės vadovų paaiškinimų, siekio išvengti Bendrovės nemokumo ir pastangų tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad Bendrovei vykdant veiklą, atsiranda poreikis ir būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį Bendrovėje dirbantiems darbuotojams, todėl kiekvienu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, turi būti ne tik formaliai vertinamos teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lėmusios objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju VMI pareiškime nurodytu metu Bendrovė vykdė atsiskaitymus ne tik su žemesnės eilės kreditoriais, bet ir su VMI, mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą, t. y. jie buvo būtini, dėl ko šiuo metu Bendrovė padengusi turėtą mokestinę nepriemoką VMI, apygardos teismas konstatuoja, kad K. V. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nesant tyčios. Bylos duomenys patvirtina, kad K. V. elgesys nebuvo piktybiškas, t. y. ne tik buvo vykdomi mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams, bet ir atsiskaitoma su darbuotojais bei pakankamai didelėmis sumomis mokami mokesčiai kreditorei VMI, SODRAI. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliktų mokėjimų ketvirtos eilės kreditoriams, Bendrovė tapo nemoki ir dėl to negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditore VMI. Visos mokestinės nepriemokos kreditorei VMI Bendrovė neturėjo galimybės padengti, pablogėjus jos finansinei padėčiai, tačiau, kaip minėta, operatyvaus patikrinimo metu tikrintu laikotarpiu buvusi nepriemoka yra sumokėta. Apygardos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujansi ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad tuo atveju, kai paskesnės eilės mokėjimai buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, administracinio nusižengimo teisena Bendrovės vadovui nutraukiama, nesant jo veiksmuose piktybiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Akcentuojama, kad Bendrovės veiklai atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo itin svarbūs, kadangi be paslaugų, prekių, už kurias buvo sumokėta, Bendrovė nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos, perinti ir auginti viščiukus, kuriuos pardavus, buvo gautos pajamos, kurios būdavo nukreipiamos ir atsiskaitymams su VMI. Be to, neatlikus minimų mokėjimų Bendrovė galėjo tapti nemokia, jai iškelta bankroto byla ir tokiu atveju mokestinės nepriemokos padengimas taptų sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad valstybės institucijų siekis neturėtų būti tik nubausti bendroves už laiku nesumokėtus mokesčius, tačiau ir padėti įmonei tęsti veiklą, taip užtikrinant tolimensį mokesčių mokėjimą, bankroto išvengimą (pvz., susitariant dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo/atidėjimo, tam tikrais atvejais leidžiant būtinus įmonės ūkinei veiklai vykdyti mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams).
14. Nesant Bendrovės vadovo K. V. veiksmuose vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinų požymių – kaltės (tyčios), skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
K. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, K. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.