- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1712-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06046-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio L. L. ir suinteresuoto asmens I. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4986-374/2019 pagal antstolio L. L. prašymą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo ir nustačius, kad skolininkė sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys M. S., I. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis L. L. (toliau – antstolis) pateikė teismui 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – Aktas), kuriuo prašė išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-374/2018 neįvykdymo klausimą ir nustačius, kad skolininkė M. S. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalimi paskirti baudą išieškotojos I. M. naudai.
2. Akte nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 3 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas teismo 2018 m. gruodžio 18 d. išduotas vykdomasis raštas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi ir vykdymo, paimant anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžinant tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Papildomai sprendime nustatyta, kad jeigu išieškotoja dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anūke, apie tai ji prieš tris dienas privalo informuoti skolininkę (mergaitės motiną) telefonu arba SMS žinute.
3. Antstolis nurodė, jog vykdomojoje byloje buvo surašyti ir skolininkei M. S. išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai (2019 m. sausio 4 d. raginimas įvykdyti sprendimą ir 2019 m. sausio 3 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti), kurie įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis.
4. Taip pat nurodė, kad vykdymo eigoje gauti išieškotojos (mergaitės močiutės) raštiški pranešimai, kuriuose nurodyta, jog paimti anūkės pagal teismo sprendimą buvo nuvykusi 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d., tačiau visus kartus mergaitė atsisakė su ja eiti. Išieškotojos teigimu, mergaitės nenorą bendrauti su močiute įtakoja jos motina, nuteikdama mergaitę prieš ją.
5. Antstolio nurodymu, skolininkė yra pateikusi pranešimus, kuriuose nurodoma, kad išieškotoja neatvyksta pasiimti anūkės ir apie savo neatvykimą iš anksto, kaip numatyta teismo sprendime, nepraneša. Taip pat yra pateikusi 2019 m. sausio 10 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad mergaitė su močiute susitikti negali dėl ligos. Anot antstolio, skolininkė reguliariai rašo pranešimus, kad išieškotoja nepraneša ir neatvyksta į susitikimus su anūke, tačiau, kaip patvirtina jos pateikti vaizdo įrašai, ji žino, kad mergaitė nenori eiti ir neis į susitikimus su močiute ir nesiima veiksmų, kad situacija būtų išspręsta taikiai. Kaip pati tvirtina, ji nori, kad teismo sprendimas būtų vykdomas tinkamai, tačiau nesistengia su mergaite pasikalbėti ar paaiškinti dėl susitikimų su išieškotoja.
6. Apie susidariusią situaciją yra informuotas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio specialistai pagal išieškotojos pateiktą prašymą bendravo su E. M., ir jos motina M. S. ir pateikė 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą. Pažymi, jog teismo sprendimas iki šiol nėra tinkamai vykdomas, nesilaikoma teismo sprendime numatytos bendravimo su vaiku tvarkos.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. S. prašė antstolio prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Nurodė, jog jai buvo išsiųsti tik priminiai procesiniai dokumentai: 2019 m. sausio 4 d. raginimas įvykdyti sprendimą ir 2019 m. sausio 3 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; antstolis pats jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko ir jokių patvarkymų dėl sprendimo vykdymo nepriėmė; nors antstolio akte ir yra nurodyta, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 25 d., tačiau nei dėl vienos iš minėtų datų antstolis jokių procesinių veiksmų nėra ir nebuvo atlikęs. Aktas yra grindžiamas ne paties antstolio atliktais veiksmais, o išieškotojos nurodytais pranešimais. Skolininkė buvo pasiruošusi perduoti dukrą išieškotojai, tačiau pati duktė vykti su ja atsisakė. Skolininkė nevengia teismo sprendimo vykdymo, neatlieka jokių veiksmų, kurie pakenktų sprendimo vykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi antstolio L. L. prašymą atmetė.
10. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (išieškotojos) I. M. ir jos vaikaitės E. M. susitikimai jai atvykus pasiimti mergaitės antstolio akte nurodytu laiku: 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d., taip pat ir kitu metu neįvyko dėl E. M. nenoro vykti su ja. Pačios mergaitės nuolatinį nenorą vykti su išieškotoja nurodo jos motina (skolininkė), ši aplinkybė užfiksuota vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, vaizdo įraše, liudininkės paaiškinime, antstolio akte, to neginčija savo pranešimuose ir pati išieškotoja I. M..
11. Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl bendravimo su vaiku, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu ar kitais teisiniais ir oficialiais būdais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytu laiku su dukterimi nebūtų savo gyvenamojoje vietoje ar tyčia savo veiksmais trukdytų ar neleistų I. M. bendrauti su E. M. nustatytu laiku ar trukdytų antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Taigi, skolininkė savo pareigą 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d. sudaryti galimybes išieškotojai pasiimti E. M. vykdė tinkamai ir byloje nėra duomenų, teismo nustatyta bendravimo su vaikui tvarka buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 31 d. teismo sprendime yra nustatyta, kokia tvarka ir prieš kiek laiko išieškotoja turi pareigą informuoti skolininkę apie negalėjimą susitikti su E. M., tačiau tos pareigos išieškotoja tinkamai nevykdo.
12. Teismas sutiko su skolininkės argumentais, kad antstolis tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, numatytų Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija), 25 punkte. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis, nors apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą pranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, o sprendimo nevykdant – kreipėsi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog būtų priėmęs patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį išsiuntęs proceso šalims bei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tada kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu.
13. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad antstolis nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo, o nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iš karto surašė 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-187-3181 ir kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą neteisėtu ir jį panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014). Konstatavęs, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
14. Atskiruoju skundu antstolis L. L. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 25 punkte nurodyta bendra nuostata, kad vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Toliau šioje teisės normoje detalizuojama, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Šiuo konkrečiu atveju teismas nevertino, jog buvo laikomasi SVI 25 punkte numatytos tvarkos, t. y. buvo informuota vaiko gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, buvo prašoma pateikti turimą informaciją, susijusią su vykdoma vykdomąja byla.
1.2. Be to, pagal 2019 m. vasario 28 d. patvarkymą susitikime su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu buvo aptarta tolimesnis vykdymo priemonių pobūdis ir tvarka. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymi, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų – nepriėmus patvarkymo dėl vykdymo tvarkos. Tačiau nutartyje nepagrįstai akcentuojama kaip privalomas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nes toks patvarkymas surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimu nevykdymo atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio mėn. 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. . e3K-3-l60-378/2019). Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyta, kad prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką; išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kurio nevykdant antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
1.3. Pati sprendimo vykdymo tvarka yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta vykdomajame rašte bei skolininkei siųstame raginime. Antstolis pats, savo iniciatyva negali peržengti teismo sprendimo ribų ar kitaip keisti vykdomajame rašte numatytą tvarką. Taigi, papildomai priimtas patvarkymas dėl vykdymo tvarkos laikytinas kaip perteklinis dokumentas vykdomojoje byloje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų nustatyta, kad antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai. Dėl šios priežasties nustatytas pažeidimas vykdymo procese nelemia išvados, kad CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolio surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas laikytinas neteisėtu ir negali būti tenkinamas.
1.4. Nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, t. y. nesilaikoma teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas gali išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą ir nustatęs, kad skolininkė M. S. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti jai baudą, tačiau teismas to nepadarė.
15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir antstolio L. L. prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Tai, kad sprendime nustatytu išieškotojos ir E. M. bendravimo grafiku skolininkė su nepilnamečiu vaiku būna gyvenamojoje vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkė tinkamai vykdo teismo sprendimą. Nors skolininkė ir būna gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku, tačiau nepilnametis vaikaitis atsisako bendrauti su išieškotoja. Pabrėžia, kad iki teisminio proceso dėl tikslios bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo pradėjimo, E. M. noriai bendraudavo su išieškotoja, jos kartu žaisdavo, kalbėdavosi, vaikas niekada nėra parodęs, kad senelės draugijoje jaučiasi nepatogiai, atvirkščiau, būdavo aktyvi, guvi, juokdavosi. Akivaizdu, kad santykiai tarp išieškotojos ir vaikaitės pasikeitė būtent po to, kai prasidėjo teisminis procesas ir dėl skolininkės kaltų veiksmų – dėl aktyvaus vaiko nuteikinėjimo prieš senelę. Tačiau vaikas negali tapti ginčo įrankiu.
2.2. Konfliktai dažnai kyla būtent dėl skolininkės elgesio, nuolatinio vaiko nuteikinėjimo prieš išieškotoją, nesugebėjimo ieškoti kompromisų, užtikrinančių vaiko ir išieškotojos bendravimą ir vaiko teisių užtikrinimą. Būtent vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui jaustis komfortiškai susitikimu metu, vaiko tėvai neturi teisės naudoti psichologinės prievartos, tačiau tokios pareigos skolininkė nevykdo. Skolininkė dažnai filmuoja nepilnametį vaiką ir uždavinėja menamus klausimus, tokius kaip „nenori važiuoti su močiute?“. Tokie klausimai akivaizdžiai rodo, kokio atsakymo skolininkė tikisi iš nepilnamečio vaiko. Vaikas yra mažas, šiuo metu E. M. 7 (septyneri) metai, tokio amžiaus vaikui lengva daryti psichologinį poveikį.
2.3. Nors skolininkė nurodo, kad kalbasi su vaiku, kad ši turėtų bendrauti su išieškotoja, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų, taip pat nepateikia įrodymų, kad bando kokiu nors kitu būdu spręsti susiklosčiusią problemą, niekada nesiūlė problemų sprendimo būdo. Teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Teismas, priimdamas nutartį, tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, netyrė skolininkės tyčinių veiksmų ir galimos psichologinės įtakos vaikui darymo, nenustatė, dėl kieno veiksmų negali būti vykdomas teismo sprendimas.
2.4. Teismas privalėjo pasiskirti žodinį teismo procesą, ne tik išklausyti bylos šalis, tačiau ir atlikti psichologinę ekspertizę ar gauti specialisto išvadą apie vaiko psichologinę būklę ir galimą skolininkės įtaką vaiko apsisprendimui nebendrauti su išieškotoja.
2.5. Pareiškėjas ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, būtų ekonomiškas, būtų užtikrintos abiejų šalių teisės ir teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie teismo sprendimą, jame nustatytą bendravimo tvarką, apie išduotą ir pareiškėjui perduotą vykdomąjį raštą. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, būtų buvę pažeisti geriausi vaiko interesai.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens I. M. atskirąjį skundą antstolis L. L. prašo atskirąjį skundą tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad vykdomojoje byloje antstolis ėmėsi visų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, būtų ekonomiškas ir užtikrintos abiejų šalių teisės bei teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie nustatytą bendravimo tvarką, apie išduotą vykdomąjį raštą.
17. Atsiliepimais į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. S. prašo juos atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Apeliantė I. M. be jokio teisinio pagrindo nepagrįstai teigia, kad neva skolininkė nuteikinėja vaiką prieš senelę. Priešingai, skolininkė visuomet nustatytu laiku su dukra buvo savo gyvenamojoje vietoje, visuomet stengėsi paruošti mergaitę perdavimui (suruošdavo drabužėlių ir daiktų išsinešimui), iš anksto su dukra kalbėjosi apie tai, kad atvyks močiutė ir kad dukra su ja turės pabūti bei praleisti laiką, tačiau dažniausiai atsitikdavo taip, kad skolininkė su dukra laukdavo atvykstant močiutės, tačiau ji net neinformavusi neatvykdavo, nors pagal nustatytą tvarką apie tai ji prieš tris dienas privalėdavo informuoti mergaitės motiną telefonu arba SMS žinute. Išieškotoja niekados neinformuodavo nei apie savo atvykimą, nei apie tai, kad neatvyks pasimatyti su anūke. Dėl to dukra jausdavosi labai įskaudinta ir nusivylusi, kadangi norėdavo kur nors išvykti savaitgaliui, tačiau negavus jokio pranešimo iš I. M., kad ji neatvyks, skolininkė su dukra negalėdavo iš anksto planuotis savo laisvalaikio. Tokiu savo elgesiu pati išieškotoja elgiasi netinkamai ir daro žalą dukros psichologinei būklei.
4.2. Glaudaus E. M. ir išieškotojos bendravimo niekada nebuvo, o pablogėjus suinteresuoto asmens ir nepilnamečio vaiko tėvo R. M. santykiams, išieškotoja, būdama R. M. motina, nepilnamečio vaiko akivaizdoje pradėjo neigiamai atsiliepti (kalbėti) apie M. S., kaip nepilnamečio vaiko motiną, kas taip pat turėjo neigiamos įtakos tam, kad dukra pradėjo nebenorėti būti su močiute. Pažymi, kad skolininkė su dukra iki jai suėjo 4 metai gyveno Norvegijoje, todėl kalbėti apie tai, kad iki tol E. M. noriai bendravo su išieškotoja yra nepagrįsta, kadangi per tą laiką jokio bendravimo iš viso nebuvo.
4.3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nenustatė, kad skolininkė netinkamai įgyvendintų savo kaip motinos valdžią, kad ją naudotų priešingai vaiko interesams ar kaip nors kitaip trukdytų dukrai bendrauti su močiute. Antstolis, kaip vykdantis minėtą sprendimą asmuo, taip pat nė karto nėra užfiksavęs, kad skolininkė kaip nors keltų konfliktus ar kitaip savo elgesiu trukdytų dukros bendravimui.
4.4. Išieškotojos požiūris neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl psichologinės ekspertizės atlikimas nepadės užtikrinti E. M. ir išieškotojos bendravimo.
4.5. Skolininkė siūlė, kad susitikimus galima pradžioje organizuoti ne būtinai numatytu laiku – šeštadieniais, bet galima tai padaryti ir kitu laiku, bet kurią sutartą savaitės dieną, pasitelkiant ir vaikų teisių atstovus, kaip tarpininkus. Tačiau pati išieškotoja tam nerodė jokio dėmesio ir intereso.
4.6. Antstolio veiksmas kreiptis į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių buvo teisingas, tačiau iš esmės liko neišbaigtas, t. y. antstolis realizavo Sprendimo vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytą kreipimąsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, aptarė tolimesnį vykdymo priemonių pobūdį ir tvarką, tačiau visa tai atlikęs, toliau jokio patvarkymo dėl aptartos su vaiko teisių apsaugos skyriaus vykdymo tvarkos ar reikiamų priemonių pobūdžio taikymo nepriėmė. Skolininkei nėra žinoma, kokias tolimesnes vykdymo priemones ir tvarką antstolis aptarė su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu, tačiau skolininkei jokios rekomendacijos ar nurodymai nebuvo pateikti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji kažką pažeidė.
4.7. Vaiko nenoro bendrauti priežastis buvo aiškinamasi vaiko teisių apsaugos skyriuje. Minėto skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje konstatavo, kad E. M. su močiute I. M. bendrauti nenori, pasivaikščioti neitų, nes močiutė negražiai kalba apie mamą.
4.8. Kasacinis teismas antstolio nurodytoje civilinėje byloje išaiškino, kad toks patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais atvejais, tačiau tais atvejais, kai prireikus antstolis nusprendžia kreiptis į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą tikslu aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, tai atlikus turi būti surašomas patvarkymas, kuris turi būti pateiktas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir kad skolininkui nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos yra surašomas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir kreipiasi į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju, kokios tolimesnės vykdymo priemonės buvo numatytos bei koks jų pobūdis ir tvarka, suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, nes nei 2019 m. vasario 28 d. antstolio patvarkymas, nei joks kitas dokumentas, kuriame būtų nurodytas antstolio numatytas tolimesnis vykdymo priemonių pobūdis ir tvarka, nebuvo įteiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
19. Bylos duomenimis, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo sprendimu nuspręsta, kad I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą. Papildomai nustatyta – jeigu ieškovė I. M. dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anūke, apie tai ji prieš tris dienas privalo informuoti atsakovę M. S. telefonu arba SMS žinute.
20. Byloje nėra ginčo, kad skolininkei M. S. apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir antstolio kontoroje pradėtus vykdymo veiksmus, yra žinoma, tačiau byloje iškilo ginčas, kaip gali būti užtikrintas tokio teismo sprendimo vykdymas.
21. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. <...> Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Bylos duomenys patvirtina, jog santykiai tarp išieškotojos ir skolininkės yra konfliktiški, vaiko močiutė I. M. teigia, kad skolininkė nuteikinėja mergaitę prieš močiutę, todėl ji nenori eiti su močiute. Mergaitės motina M. S. teigia priešingai, kad močiutė dažniausiai neatvyksta pasiimti vaiko ir apie tai neįspėja, be to, atvykusi vaiko akivaizdoje negražiai atsiliepia apie atsakovę, todėl mergaitė jaučiasi močiutės nemylima.
24. Apeliantė pranešime antstoliui nurodė, kad ji buvo nuvykusi 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d. į anūkės gyvenamąją vietą, tačiau visus tuos kartus mergaitė atsisakė su močiute bendrauti. Skolininkė savo atsikirtimuose patvirtino, jog tomis dienomis išieškotoja buvo atvykusi, ji su dukra močiutės laukė, mergaitė buvo aprengta vykti su močiute, tačiau ji vykti atsisakė. Skolininkė taip pat ne kartą yra informavusi antstolį, kad I. M. neatvyksta pasiimti anūkės ir apie savo neatvykimą iš anksto neinformuodavo skolininkės.
25. Apie susidariusią situaciją, antstolis informavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kuris 2019 m. gegužės 7 d. raštu informavo antstolį, kad VTAS apie įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo žino, tačiau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jokių pranešimų ar nusiskundimų dėl teismo sprendimo nevykdymo nėra gavęs (vykd. b. l. 52). Taip pat 2019 m. gegužės 31 d. surašė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. 126L-1318. Šioje anketoje nurodyta, kad mergaitė su močiute bendrauti nenori, nes močiutė negražiai kalba apie mamą, su močiute pasivaikščioti neitų, nenori, nes močiutė negražiai kalba apie mamą (vykd. b. l. 67). Taip pat nurodoma, kad mama su vaiko teisių apsaugos specialistais bendrauja ir bendradarbiauja, specialistai nustatė, kad grėsmės vaikui lygis nenustatytas.
26. Antstolis 2019 m. birželio 14 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-187-3181 ir, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, prašė teismo išspręsti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-374/2018 neįvykdymo klausimą ir nustačius, kad skolininkė M. S. sprendimą neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti jai CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą išieškotojos I. M. naudai.
27. Teismas sprendė, kad antstolis tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 25 punkte. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis L. L. būtų priėmęs patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį išsiuntęs proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, būtų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tada kreipęsis į teismą dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, antstolis L. L. nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliškumo.
28. Pažymėtina, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto antstolio L. L. skundo argumentais, kad SVI 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktiką surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tačiau pažymėtina, kad SVI 25 punkte numatyta antstolio prievolė po to, kai kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, surašyti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nėra savitikslė.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdo teismo sprendimą dėl tėvo (motinos), šiuo atveju močiutės, bendravimo su vaiku atitinkamu laikotarpiu, kuris nustatytas mėnesiais, dienomis, valandomis, toks laikotarpis negali būti pripažintas pačiame vykdomajame dokumente nustatytu terminu, po kurio būtų galima taikyti priverstines vykdymo priemones. Teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų (seneliu) negali būti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiški etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu. Be to, vykdant tokį sprendimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Tais atvejais, kai, vykdant sprendimą dėl tėvo (šiuo atveju močiutės) bendravimo su vaiku, vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis surašo aktą CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, ir aktą pateikia sprendimą priėmusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-603/2005).
31. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
32. Sutiktina su antstolio argumentais, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aiški močiutės su anūke bendravimo tvarka, tačiau šioje situacijoje yra problematiška skolininkei vykdyti teismo sprendimą, nes pati mergaitė atsisako vykti su močiute. Minėta situacija yra žinoma VTAS, tačiau byloje nėra įrodymų, jog antstolis ir vaikų teisių specialistai ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai išspręsti, taip pat nėra antstolio surašyto akto CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodant sprendimo neįvykdymo priežastį, t. y. kad vaikas atsisako bendrauti su močiute.
33. Teismo vertinimu, siekiant išsiaiškinti, ar skolininkė piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, ar teismo sprendimo nėra galimybės vykdyti dėl abiejų proceso šalių (skolininkės ir išieškotojos) kaltės, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusią situaciją, bet ir priimti atitinkamą sprendimą, kuris turėtų būti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos (pvz. nustatyta vaiko pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos tvarka ar pan.), su kuriuo būtų supažindintos abi proceso šalys bei vaikių teisių apsaugos specialistai. Iš to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi būti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstoliui konstatavus, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis) ir tik tuomet kreipiasi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo. Tai reiškia, kad antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra surašomas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudą ir kokio dydžio baudą reikia skirti konkrečiu atveju.
34. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies normos paskirtį ir teismų praktikoje suformuotą šios normos taikymo išaiškinimą, antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymą (CPK 176 ir 177 straipsniai).
35. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1109-613/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2617-254/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).
36. Nagrinėjamu atveju antstolio L. L. 2019 m. birželio 14 d. akte Nr. S-19-187-3181, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą, yra tik aprašyta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusią situaciją vykdydamas teismo sprendimą. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytą veiksmų eiliškumo tvarką, todėl tenkinti jo atskirąjį skundą nėra pagrindo.
37. Apeliantė I. M. atskiruoju skundu įrodinėja aplinkybę, jog skolininkė M. S. nevykdo teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas faktas apie teismo sprendimo nevykdymą. Vykdomojoje byloje yra tik išieškotojos pareiškimai dėl neva nevykdomo teismo sprendimo, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra antstolio surašytų aktų, pagrįstų faktiniais duomenimis, susijusiais su sprendimo nevykdymu. Nesant tokių įrodymų, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
38. Apeliantė taip pat teigia, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus ir siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.
39. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
40. Nagrinėjamu atveju antstolio pareiškimas teisme gautas 2019 m. birželio 14 d. Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. birželio 19 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. liepos 4 d. 9.00 val., apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešė proceso dalyviams ir paskelbė viešai specialioje interneto svetainėje. Taip pat teismas pasiūlė suinteresuotiems asmenims iki posėdžio pateikti nuomonę dėl antstolio pareiškimo. Suinteresuotas asmuo M. S. iki paskirto teismo posėdžio pateikė nuomonę dėl antstolio prašymo. Apeliantei adresuoti teismo procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantei nebuvo galimybės pateikti nuomonės dėl antstolio prašymo, tačiau ji savo argumentus išdėstė atskirajame skunde, kuriuos apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje įvertino ir pasisakė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs antstolio prašymą rašytinio proceso tvarka proceso, proceso teisės normų reikalavimų nepažeidė.
41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
42. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
43. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.