Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei R. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M., I. M. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės M. S. priešieškinį ieškovui R. M., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo: vaiko su tėvu

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tiek ir atitinkama vaikų teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje, tačiau tokios teisės įgyvendinimu negali būti prisidengiama atliekant veiksmus, kurie pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaikais bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas juos auklėjant turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Šią asmeninio pobūdžio tėvų teisę ir pareigą galima įgyvendinti tada, kai kitas iš tėvų nekliudo bendrauti, bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis, vykdomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Šia nuostata siekiama antrajam iš tėvų sudaryti sąlygas įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį, taip pat vaikui įgyvendinti savo teisę žinoti savo tėvus ir bendrauti su abiem tėvais vienodai.

Teismas sutinka su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, kadangi šios sąlygos atitinka nepilnametės dukters interesus, užtikrins jos teisę bendrauti su tėvu, taip pat ir kasdienės dienotvarkės, atostogų stabilumą. Siūloma valanda iki kada vaikas turi būti grąžintas bei kada bus bendraujama ryšio priemonėmis, užtikrins vaiko dienos režimą (bus skirta pakankamai laiko poilsiui, miegui). Siūlomas įspėjimo terminas yra pagrįstas ir neturėtų sukelti atsakovei jokių nepatogumų. Tai leistų tinkamai suorganizuoti dukros laisvalaikį, mažesnį nusivylimą pakeistais planais pajustų ir šalių dukra, kadangi turėtų pakankamai laiko susitaikyti su pasikeitimais.

Atsakovė iš esmės neginčija ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, tačiau prašo iki dukra pradės lankyti mokyklą bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovei ir uždraudžiant vaiko tėvui ar senelei išvežti dukrą į užsienį arba leisti nakvoti ne namuose. Teismas sprendžia, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas netinkamai rūpinasi savo dukra, yra neparemti įrodymais, todėl negali nulemti ieškovo, kaip tėvo, teisių apribojimo ar absoliutaus jų minimizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad VTAS pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jo mažametei dukrai, teismas daro išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų būtina riboti ieškovo ir dukters bendravimą ir drausti mergaitei pagal bendravimo tvarką numatytu atostogų laikotarpiu nakvoti tėvo namuose.

Teismo posėdžio metu šalys buvo sudarę preliminarią taikos sutartį, kurioje ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimus, ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką pakoregavo. Tačiau ir šis variantas atsakovei nebuvo priimtinas ir ji atsisakė pasirašyti taikos sutartį, nenurodydama jokių konkrečių priežasčių. Teismo nuomone, taikos sutartyje pakoreguota bendravimo tvarka visokeriopai atitinka nepilnametės šalių dukros interesus, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų ir teisių. Todėl, įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes bei šalių išsakytus argumentus, spręstina, kad preliminarioje taikos sutartyje aptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka įgyvendina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, taip pat užtikrina tėvų valdžios lygybės principo įgyvendinimą (CK 3.165 str. CK 3.156 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant preliminarioje taikos sutartyje aptartą bendravimo su vaiku tvarką.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo: vaiko su senele

Ieškovė I. M. teismo prašo įpareigoti M. S. sudaryti sąlygas I. M. bendrauti su nepilnamete anūke E. M. sekančiai: I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmos savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio trečios savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).

Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams. Tai, kad vienas tėvų užtikrina šią vaiko teisę, nereiškia, jog kitas atleidžiamas nuo šios pareigos vykdymo – kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

Kaip minėta, atsakovė pripažįsta, kad vaikas turi bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su seneliais. Tačiau nurodo, kad ieškovė priekaištauja, kad atsakovė negerai augina ir auklėja jos anūkę, pati ieškovė anūkės nelanko, pažadėjusi neatvyksta, kas neigiamai veikia atsakovės dukrą, kuri labai pergyvena. Atsakovės teigimu, mergaitė turi ir kitus senelius, su kuriais bendrauja, todėl praleisti du savaitgalius tik su viena senele, pažeis ir kitų senelių teises. Be to, pati atsakovė taip pat nori praleisti savaitgalius su dukra.

Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007).

Nagrinėjamu atveju, be pačios atsakovės ir jos tėvo, liudytojo A. S. teiginių, jog I. M. negražiai atsiliepia apie atsakovę, kitų įrodymų į bylą nepateikta. Todėl spręsti, ar ieškovės I. M. veiksmai ar bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, nėra pagrindo.

Jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį R. M. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Preliminarioje taikos sutartyje aptarta senelės bendravimo su anūke tvarka nepažeidžia nepilnametės Emos teisių ir interesų, todėl spręstina, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.172).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2008; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-5228-91/2012) priteistą nepilnametei dukrai E. M. išlaikymą, numatytą 2012-10-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte ir iš atsakovo R. M. nepilnametės dukros E. M. išlaikymui priteisti po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant M. S. uzufrukto teisę į minėtas lėšas.

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad ieškovo daug geresnė turtinė padėtis, tačiau šių savo teiginių niekuo nepagrindžia. Priešingai, ieškovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kai tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės turtinę padėtį - atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 2 butai Marijampolėje, žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, atsakovė dirba, jos darbo užmokestis – apie 700 eurų (II t., b.l. 148-153). Be to, atsakovė nepateikė įrodymų apie šalių nepilnametės dukros ypatingus poreikius, reikalaujančius papildomų pajamų jos išlaikymui. Šalių dukra, kaip ir daugelis šio amžiaus vaikų, serga vaikams būdingomis ligomis, jai diagnozuota astma bei mergaitė mikčioja. Pripažintina, kad pagal pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, šalių dukra serga dažnai, tenka gydytis ir ligoninėje. Tačiau atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ypatingus dukros poreikius, dėl kurių būtų reikalinga didesnė išlaidų suma.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Todėl įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių nuomonę, spręstina, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatant išlaikymo dydį nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalus darbo užmokesčio standarto. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kaip minėta, išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdieniais vaiko priežiūros ir ugdymo klausimais. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro ir būstui išlaikyti reikalingos išlaidos. Atsakovė patiria šias išlaidas, siekiant šeimai sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tačiau atsakovės nurodyta suma vaiko išlaikymui – 600 Eur per mėnesį nėra atitinkanti tokio amžiaus vaikams skirtiną būtinųjų poreikių tenkinimo sumą. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė 70 eur sumos už jojimo užsiėmimus įtraukimo į bendrą poreikių tenkinimo sumą, tačiau nepagrindė rašytiniais įrodymais, jog dukrai kas mėnesį reikalinga auklės priežiūra, už kurią atsakovė pagal susitarimą su aukle moka 90 eurų. Į bylą aptariamu laikotarpiu (nuo priešieškinio pateikimo dienos – 2017-02-27 iki sprendimo priėmimo dienos) pateikta tik dvi sutartys su aukle (III t. b.l. 25-26). Todėl teigti, kad atsakovė kas mėnesį po 90 eurų išleidžia auklės paslaugoms, nėra pagrindo. Taip pat atsakovė teigia, kad kas mėnesį vaikui išleidžia po 65 eurus sveikatos priežiūrai ir gydymui (vitaminams, vaistams, konsultacijoms). Tačiau atsakovė pateikia vaistinės čekius, ligoninės čekį už kraujo tyrimą, optikos išduotą čekį, kurie ranka pažymėti už ką mokėta. Sprendžiant iš pateiktų čekių, tai buvo vienkartiniai mokėjimai – už akinius, už kraujo tyrimą ir kt. Nors atsakovės pateikti vaistinės čekiai ir čekiai už rūbų įsigijimą pagrindžia nemažas išlaidas, tačiau nepatvirtina, kad šios išlaidos skirtos mažametei išlaikyti. Tai negalima laikyti kasmėnesiniais mokėjimais už vaiko sveikatos patikrą ar kas antra diena įsigyjamais rūbais skiriamais vaikui, ir taip didinti išlaikymo sumą. Kadangi atsakovė savo reikalavimo dėl padidėjusių vaiko poreikių nepagrindė tinkamais rašytiniais įrodymais, spręstina, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius, mėnesinė išlaikymo suma neviršija 400 eurų.

Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovės darbingumą, ieškovas pateikė gydytojų išduotą dokumentą, kad jam diagnozuota psoriazė (S91), dėl ko gydytojo konstatuotas nedarbingumas – 100 proc. (II t. b.l. 179-187). Tačiau šios medicininės pažymos išrašytos 2017 m. lapkričio mėn., apie dabartinį ieškovo sveikatos stovį duomenų nepateikta. Todėl spręstina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra lygūs pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad šalių nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didės, atsakovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad priešieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš ieškovo materialinį išlaikymą dukrai po 200 eurų per mėnesį. Atsakovei nustatytina uzufrukto teisė į vaiko išlaikymo lėšas (CK 3.185 str.).

Kiti šalių ir jų atstovų teismo posėdžio metu nurodyti argumentai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei I. M. – 1000 Eur už advokato paslaugas (III t., b.l. 36-39), ieškovui R. M. – 2800 Eur už advokato paslaugas (III t., b.l. 31-35). Priešieškinį patenkinus iš ieškovo R. M. priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1456 Eur už advokatų pagalbą (III t., b.l. 9, 10-11, 12-13, 14), 111,04 Eur už dokumentų vertimą (III t., b.l. 2) bei 72 Eur valstybės naudai žyminis mokestis (CPK 93, 96, 98 str.). Iš šalių priteistinos po 6,58 Eur teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete E. M.:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (arba jos pavedimu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paima anūkę E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paima anūkę E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

N. R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

Iki kol E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant Lietuvos Respublikoje, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paima dukrą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Iki kol E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant Lietuvos Respublikoje, nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų išvakares ir Šv. Velykų pirmąją dieną E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimant dukrą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išjos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Iki kol E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant Lietuvos Respublikoje, lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną, sausio 1 d. ir Šv. Velykų antrąją dieną E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleidžia su R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimant dukrą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Iki kol E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant Lietuvos Respublikoje, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su tėvu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimta dukterį iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 12 val. ir grąžina iki 18 val. į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą.

Kai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, nelyginių metų nepilnametės dukters E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 val. iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią ir grąžindamas 17 val. į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko.

Kai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, lyginių metų nepilnametės dukters E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 val. iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos praėjus pusei atostogų laiko ir grąžindamas 17 val. į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą paskutinę dukters atostogų dieną.

Kai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) „Tėvo dieną“ praleidžia su tėvu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimta dukterį iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku.

Kai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sueis 7 (septyneri) metai, E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su tėvu R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paimta dukterį iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku.

Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukterimi nėra galimas šalys apie tai informuoja vienas kitą telefonu ne vėliau prieš 7 kalendorines dienas iki planuoto susitikimo su dukterimi.

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) su dukra E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos („Skype“) vartotojo pavadinimui, M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau nei per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat privalo per dvi kalendorines dienas informuoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apie dukters E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie dukters ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ketindama su dukterimi išvykti gyventi nuolat į užsienį, turi gauti skyrium gyvenančio tėvo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinį sutikimą.

Priteisti iš atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) už advokato paslaugas.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-5228-91/2012) priteistą nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, numatytą 2012-10-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte ir iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 2017-02-27 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į minėtas lėšas.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1456 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) už advokatų pagalbą bei 111,04 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 4 ct) už dokumentų vertimą.

Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,58 Eur (šešis eurus 58 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.