Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1690-273/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-22
Bylos Nr.: e2A-1690-273/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-06046-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: M. S.
Ieškovas: R. M., I. M.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-1690-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-06046-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.4.4.4.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-374/2018 pagal ieškovų R. M., I. M. ieškinį atsakovei M. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės M. S. priešieškinį ieškovui R. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. ieškiniu atsakovei M. S. prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra E. M. tvarką: 1) nelyginių metų nepilnametės dukters žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu (kol dukra nelanko mokyklos, vadovaujamasi LR švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią ir grąžindamas 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko; 2) lyginių metų dukters žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu (kol dukra nelanko mokyklos, vadovaujamasi LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos praėjus pusei atostogų laiko ir grąžindamas 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą paskutinę dukters atostogų dieną; 3) dukra „Tėvo dieną“ praleidžia su ieškovu. Ieškovas paima dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku; 4) dukra savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su ieškovu. Ieškovas paima dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku; 5) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukterimi nėra galimas šalys apie tai informuoja vienas kitą telefonu ne vėliau prieš 7 kalendorines dienas iki planuoto susitikimo su dukterimi; 6) ieškovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) su dukra kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku; 7) pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos („Skype“) vartotojo pavadinimui, atsakovė įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau nei per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti ieškovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą; 8) atsakovė taip pat privalo per dvi kalendorines dienas informuoti ieškovą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie dukters ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus; 9) atsakovė ketindama su dukterimi išvykti gyventi nuolat į užsienį, turi gauti skyrium gyvenančio ieškovo rašytinį sutikimą.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė riboja vaiko teisę vienodai pažinti tiek savo motiną, tiek tėvą. Nors ieškovas anksčiau gyveno ir dirbo užsienyje, tačiau šiuo metu gyvena Lietuvoje, todėl, ieškovo nuomone, jis turi visas sąlygas pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Jo siūloma nustatyti bendravimo tvarka atitinka nepilnametės dukters interesus, užtikrina jos teisę bendrauti su tėvu, taip pat ir kasdienės dienotvarkės, atostogų stabilumą.

3. Ieškovė I. M. prašė teismo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su nepilnamete anūke E. M. tokia tvarka: 1) ieškovė paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio pirmos savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; 2) ieškovė paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio trečios savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina sekmadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

4. Ieškovė nurodė, kad ji yra nepilnametės E. M. senelė iš tėvo pusės. Ieškovė kaip artima giminaitė siekia palaikyti šeimos ryšius su anūke, tačiau atsakovė neleidžia ieškovei matytis ir bendrauti su anūke. Vaiko artimųjų giminaičių teisė bendrauti su vaikaičiais yra savarankiška teisė ir negali būti siejama su vaiko tėvo ar motinos teise bendrauti su vaikais. Ieškovės nuomone, atsakovė nepagrįstai riboja vaiko poreikį pažinti artimuosius giminaičius, taip veikdama priešingai vaiko interesams ir gerovei. Nurodė, kad ji turi visas sąlygas saugiam anūkės bendravimui, poilsiui ir laisvalaikiui.

5. Atsakovė M. S. su ieškinių reikalavimais sutiko iš dalies. Jos nuomone dukters bendravimas su ieškovais yra ydingas, nes ieškovai neteikinėja dukrą prieš ją. Ieškovas iš tikrųjų gyvena ir dirba užsienyje, todėl bendravimas su dukra yra apsunkintas. Atsakovė pageidauja, kad iki dukra pradės lankyti mokyklą bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovei ir uždraudžiant vaiko tėvui ar senelei išvežti dukrą į užsienį arba leisti nakvoti ne namuose.

6. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5228-91/2012 iš ieškovo priteistą nepilnametei dukrai E. M. išlaikymą, numatytą 2012 m. spalio 8 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte ir iš ieškovo priteisti nepilnametės dukros išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į minėtas lėšas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nurodė, kad priteisto iš ieškovo 200 Lt (57,92 Eur) išlaikymo dydis neatitinka dukros poreikių. Bendra reikalinga dukros poreikiams patenkinti suma yra 600,50 Eur per mėnesį. Ieškovas gali teikti reikalaujamą didesnį išlaikymą, kadangi dirba užsienyje, jo pajamos siekia 3 000 Eur per mėnesį.

8. Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su 180 Eur išlaikymo suma, kurią laiko pakankama tokio amžiaus vaikui. Nurodė, kad šiuo metu ieškovas serga, dėl ligos negali dirbti ir gyvena bei gydosi Lietuvoje. Mano, kad atsakovė turi visas sąlygas ir galimybes prisidėti prie dukros išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį tenkino iš dalies,

nustatė tokią ieškovės I. M. bendravimo tvarką su nepilnamete anūke E. M.:

1) ieškovė arba jos pavedimu ieškovas paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

2) jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį ieškovas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai ieškovė paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

nustatė tokią ieškovo R. M. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. M. tvarką:

1) iki kol dukrai sueis septyneri metai, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, ieškovas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

2) iki kol dukrai sueis septyneri metai, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų išvakares ir Šv. Velykų pirmąją dieną dukra praleidžia su ieškovu, ieškovui paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą;

3) iki kol dukrai sueis septyneri metai, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, lyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną, sausio 1 d. ir Šv. Velykų antrąją dieną dukra praleidžia su ieškovu, ieškovui paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vieta;

4) iki kol dukrai sueis septyneri metai, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, dukra savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su ieškovu. Ieškovas paimta dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 12 val. ir grąžina iki 18 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą;

5) kai dukrai sueis septyneri metai, nelyginių metų dukters žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią ir grąžindamas 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko;

6) kai dukrai sueis septyneri metai, lyginių metų dukters žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos praėjus pusei atostogų laiko ir grąžindamas 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą paskutinę dukters atostogų dieną;

7) kai dukrai sueis septyneri metai, dukra „Tėvo dieną“ praleidžia su ieškovu. Ieškovas paimta dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku;

8) kai dukrai sueis septyneri metai, dukra savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su ieškovu. Ieškovas paimta dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku;

9) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukterimi nėra galimas šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ne vėliau prieš 7 kalendorines dienas iki planuoto susitikimo su dukterimi;

10) ieškovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) su dukra kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos („Skype“) vartotojo pavadinimui, atsakovė įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau nei per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti ieškovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą. Atsakovė taip pat privalo per dvi kalendorines dienas informuoti ieškovą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pakeitimą, apie dukters ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus;

11) atsakovė, ketindama su dukterimi išvykti gyventi nuolat į užsienį, turi gauti skyrium gyvenančio ieškovo rašytinį sutikimą.

priteisė iš atsakovės 2 800 Eur ieškovui ir 1 000 Eur ieškovei advokato pagalbos išlaidoms atlyginti;

pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5228-91/2012 dalį dėl iš R. M. priteisto nepilnametei dukrai E. M. išlaikymo ir iš ieškovo priteisė po 200 Eur išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 2017 m. vasario 27 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į minėtas lėšas;

priteisė iš ieškovo atsakovei 1 456 Eur advokato pagalbos bei 111,04 Eur dokumentų vertimo išlaidoms atlyginti;

priteisė iš ieškovo valstybei 72 Eur žyminio mokesčio;

priteisė iš ieškovo, ieškovės ir atsakovės iš kiekvieno po 6,58 Eur valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

10. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su ieškovu. Teismas sutiko su ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka. Teismo vertinimu šios sąlygos atitinka nepilnametės dukters interesus, užtikrins jos teisę bendrauti su tėvu, taip pat ir kasdienės dienotvarkės, atostogų stabilumą. Siūloma valanda iki kada vaikas turi būti grąžintas bei kada bus bendraujama ryšio priemonėmis, užtikrins vaiko dienos režimą (bus skirta pakankamai laiko poilsiui, miegui). Siūlomas įspėjimo terminas yra pagrįstas ir neturėtų sukelti atsakovei jokių nepatogumų. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas netinkamai rūpinasi savo dukra, yra neparemti įrodymais, todėl negali nulemti ieškovo, kaip tėvo, teisių apribojimo ar absoliutaus jų minimizavimo. Teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų būtina riboti ieškovo ir dukters bendravimą ir drausti dukrai pagal bendravimo tvarką numatytu atostogų laikotarpiu nakvoti tėvo namuose. Teismo posėdžio metu šalys buvo sudarę preliminarią taikos sutartį, kurioje ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimus, ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką pakoregavo. Teismo nuomone, taikos sutartyje pakoreguota bendravimo tvarka visiškai atitinka nepilnametės šalių dukros interesus, nepažeidžia nei vieno iš tėvų interesų ir teisių. Teismas sprendė, kad turi būti nustatyta preliminarioje taikos sutartyje aptarta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

11. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo su ieškove. Teismas nurodė, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 str. 3 d.), kuri gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Teismas nustatė, kad be pačios atsakovės ir jos tėvo, liudytojo A. S. teiginių, jog ieškovė negražiai atsiliepia apie atsakovę, kitų įrodymų į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės veiksmai ar bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams. Teismo vertinimu preliminarioje taikos sutartyje aptarta ieškovės bendravimo su anūke tvarka nepažeidžia nepilnametės anūkės teisių ir interesų, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti tenkinamas.

12. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas nustatė, kad nors atsakovė nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis daug geresnė, tačiau šių savo teiginių niekuo nepagrindžia. Priešingai, ieškovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kai tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės turtinę padėtį - atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 2 butai Marijampolėje, žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, atsakovė dirba, jos darbo užmokestis – apie 700 Eur. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų apie šalių nepilnametės dukros ypatingus poreikius, reikalaujančius papildomų pajamų jos išlaikymui. Teismas pripažino, kad pagal pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, šalių dukra serga dažnai, tenka gydytis ir ligoninėje, tačiau atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų ypatingus dukros poreikius, dėl kurių būtų reikalinga didesnė išlaidų suma. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatant išlaikymo dydį nukrypti nuo Lietuvoje galiojančio orientacinio ar minimalus darbo užmokesčio standarto. Teismo vertinimu atsakovės nurodyta suma vaiko išlaikymui – 600 Eur per mėnesį nėra atitinkanti tokio amžiaus vaikams skirtiną būtinųjų poreikių tenkinimo sumą, kad atsakovė kas mėnesį po 90 Eur išleidžia auklės paslaugoms sveikatos priežiūrai ir gydymui yra nepagrįsta. Atsakovės pateikti vaistinės čekiai ir čekiai už rūbų įsigijimą pagrindžia nemažas išlaidas, tačiau nepatvirtina, kad šios išlaidos skirtos mažametei išlaikyti, be to tai negalima laikyti kasmėnesiniais mokėjimais už vaiko sveikatos patikrą ar kas antra diena įsigyjamais rūbais skiriamais vaikui, ir taip didinti išlaikymo sumą. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra lygūs pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų šaltinį ir privalo užtikrinti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kadyra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 200 Eur per mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Žemesnės instancijos teismas

nustatyti ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamete anūke E. M.:

1) ieškovė arba jos pavedimu ieškovas paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės trečiadienį nuo 15 val. ir grąžina tą patį trečiadienį iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą;

2) siekiant tinkamai planuoti atsakovės laisvalaikį su dukra, ieškovė privalo apie savo ketinimą atvykimą grafike nustatytu laiku pasiimti anūkę informuoti atsakovę ne vėliau kaip likus prieš vieną parą iki numatyto susitikimo datos, atsiunčiant tai patvirtinantį pranešimą bet kokiomis komunikacijos priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.) bei nurodant numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį, kad atsakovė galėtų dukrą tinkamai parengti;

3) nustatyti, kad tuo atveju jeigu ieškovė iki nustatyto termino tokio pranešimo neatliks bus laikoma, jog ji grafike nustatytu laiku neatvyks, dėl ko atsakovė minėtą laiką galės planuoti ir praleisti savo nuožiūra.

nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. M. tvarką:

4) iki kol dukrai sueis septyneri metai, ieškovui esant Lietuvos Respublikoje, dukra savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su ieškovu, kuris paima dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 12 val. ir grąžina iki 18 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą;

5) kai dukrai sueis septyneri metai, nelyginių metų dukras žiemos, rudens, pavasario atostogų metu, ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos pirmą jos atostogų dieną ir grąžindamas dukrą 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko;

6) kai dukrai sueis septyneri metai, lyginių metų nepilnametės dukters žiemos, rudens, pavasario atostogų metu, ieškovas bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas dukrą 17 val. iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos sekančią dieną praėjus pusei atostogų laiko ir grąžindamas 17 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą paskutinę dukters atostogų dieną;

7) kai dukrai sueis septyneri metai 14 paeiliui einančių dienų ieškovas kasmetinių atostogų metu. Ieškovas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, atsakovę įspėja ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Ieškovas savo atostogų su dukra periodu dukrą pasiima pirmą savo atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.;

8) kai dukrai sueis septyneri metai, dukra „Tėvo dieną“ praleidžia su ieškovu. Ieškovas paima dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą. Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku;

9) kai dukrai sueis septyneri metai, dukra savo gimimo dieną - birželio 11 d., nelyginiais metais praleidžia su ieškovu. Ieškovas paima dukterį iš atsakovės gyvenamosios ar kitos su ja sutartos vietos iki 10 val. ir grąžina iki 19 val. į atsakovės gyvenamąją ar kitą su ja sutartą vietą, Jei ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalės paimti dukters šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas praneša apie tai atsakovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju ieškovas šią dieną bendrauja su dukterimi telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku;

10) jeigu pagal nustatytą grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukterimi nėra galimas šalys apie tai informuoja vienas kitą bet kuriomis komunikacijos priemonėmis (pvz. telefonu, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ar kt.) ne vėliau prieš 7 kalendorines dienas iki planuoto susitikimo su dukterimi;

10) siekiant tinkamai planuoti atsakovės laisvalaikį su dukra, ieškovas privalo apie savo ketinimą atvykimą grafike nustatytu laiku pasiimti dukrą informuoti atsakovę ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki numatyto susitikimo datos, atsiunčiant tai patvirtinantį pranešimą bet kokiomis komunikacijos priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.) bei nurodant numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį (kad motina galėtų dukrą tinkamai parengti). Nustatyti, kad tuo atveju jeigu ieškovas iki nustatyto termino tokio pranešimo neatliks bus laikoma, jog jis grafike nustatytu laiku neatvyks, dėl ko atsakovė minėtą laiką galės planuoti ir praleisti savo nuožiūra;

11) dukrai būnant su ieškovu ir jai susirgus, ieškovas privalo apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip sekančią dieną nuo ligos pradžios apie tai informuoti atsakovę bet kokiomis komunikacijos priemonėmis;

12) dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant atsakovės rašytiniam sutikimui;

13) ieškovas bendrauja telefonu ir/ar kompiuterine programa („Skype“) su dukra kiekvieną penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ar kompiuterinės programos („Skype“) vartotojo pavadinimui, atsakovė įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau nei per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti ieškovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą.

14) atsakovė taip pat privalo per dvi kalendorines dienas informuoti ieškovą apie dukters gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, apie dukros ugdymo įstaigų pakeitimus bei sveikatos įstaigų pakeitimus;

15) atsakovė, ketindama su dukterimi išvykti gyventi nuolat į užsienį, turi gauti skyrium gyvenančio ieškovo rašytinį sutikimą;

iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistą sumą padidinti iki 300 Eur sumos, mokamos kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 2017 m. vasario 27 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant atsakovei uzufrukto teisę į minėtas lėšas;

iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme;

priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta ieškovės bendravimo su anūke tvarka. Nors ieškovė ir nevisiškai tinkamai bendrauja su anūke, jos akivaizdoje neigiamai atsiliepia apie atsakovę, tačiau nėra visiškai teisinga, kad du iš keturių ar atitinkamai tris iš penkių mėnesio šeštadienių su dukra turėtų bendrauti ieškovė. Dukra turi ir kitus senelius (iš apeliantės pusės), t. y. apeliantės tėvus, kurie taip pat turi lygiai tokias pačias teises bendrauti su savo anūke. Todėl pagal proporcingumo principą ir kitiems seneliams būtų nustatyta teisė bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val., tokiu atveju pačiai atsakovei kaip vaiko motinai neliktų nei vieno mėnesio šeštadienio ir neliktų nei vieno poilsio savaitgalio (bendrai šeštadienio ir sekmadienio kartu), per kurį atsakovė, kaip vaiko motina galėtų išvykti poilsiui su dukra. Savaitės poilsio dienos šeštadienis ir sekmadienis turėtų būti skirtas patiems artimiausiems asmenims, t. y. vaiko tėvams, su kuriais vaikas galėtų praleisti laiką išvykdamas, ilsėdamasis, užsiimdamas edukacinėmis programomis ir pan., kadangi to darbo dienomis padaryti praktiškai yra neįmanoma, nes grįžus iš darbo reikia užsiimti namų ruošos darbais ir pan., dėl ko laisvo laiko pabūti su vaiku, kuris eina anksti miegoti laiko nelabai ir lieka. Ypač jo nelieka tamsiuoju paros metu. Dėl to paprastai poilsio dienos (šeštadienis ir sekmadienis) ir yra skiriamas visas išimtinai buvimui su dukra. Seneliams bendraujant su dukra atsakovei iš esmės nebūtų sudarytos galimybės lankytis renginiuose, tokiuose kaip teatras, kadangi sekmadieniais tokios įstaigos nedirba, atsakovei būtų atimta galimybė savaitgaliui (šeštadieniui ir sekmadieniui) nuvykti prie jūros, kas dukrai dažnai sergant kvėpavimo ligomis ypač reikalinga. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatyta tvarka nėra teisinga ir neatitinka tiek vaiko, tiek ir atsakovės, kaip vaiko motinos interesų, todėl keistina. Ieškovė savo teisę bendrauti su anūke gali įgyvendinti ne poilsio dieną šeštadienį, o bet kurią savaitės darbo dieną. Ieškovė yra nedirbanti, todėl su anūke gali bendrauti darbo dieną, tikslingiausia kiekvieno mėnesio lyginės savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 19 val. Taip pat tikslinga nustatyti, kad ieškovė apie savo atvykimą informuotų bent jau prieš parą, kad būtų aišku kaip planuoti laiką ir žinoti, ar laukti atvykstant ieškovės ir ar paruošti dukrą pasiėmimui;

2.2. Antroji teismo sąlyga, kuri susieta su ieškovo išvykimu ar neišvykimu, turėtų būti pašalinta, nes nebūtų aišku kaip tokią sąlygą įgyvendinti. Jeigu ieškovo Lietuvoje nėra (yra išvykęs) ieškovė turėtų teisę anūkę pasiimti tik vieną kartą per mėnesį, kažkurį tai vieną lyginį savaitgalį pasirinktinai. Nustatyti ar kaip nors patikrinti ar ieškovas bus išvykęs ar ne faktiškai, galimybės nėra, tad ieškovei teigiant kad ieškovas nėra išvykęs, ji turėtų teisę anūkę pasiimti kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį, nors gali būti, kad jis būtų išvykęs. Tokią sąlygą sukontroliuoti ir/ar nustatyti būtų neįmanoma, dėl ko kiltų ginčai, taip pat ieškovui esant išvykusiam, liktų neaišku kurį iš lyginių savaičių šeštadienių ieškovė turėtų teisę anūkę pasiimti. Neaišku kas tai turėtų nuspręsti, jeigu dėl to šalys nesutartų ir kaip tai būtų galima įgyvendinti. Minėta antroji ieškovės bendravimo su anūke sąlyga, turėtų būti panaikinta ir nustatyta apeliantės siūloma jos bendravimo su anūke tvarka, kuri būtų aiški racionali, objektyvi ir protinga ir pašalintų galimus nesutarimus ateityje;

2.3. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką 2019 m. birželio 11 d. dukrai bus jau septyneri metai, todėl jau kitą vasarą iš karto ieškovas turės teisę dukrą pasiimti pusei vasaros atostogų laiko, t. y. nepertraukiamam 1,5 mėn. (apie 45 dienoms) laikotarpiui su nakvyne. Vertinant ieškovo bendravimo sąlygas pereinamojo laikotarpio metu, toks staigus ir ilgas vaiko pasiėmimas, neatitiktų dukros interesų ir padarytų jai žalos, nes jai būnant pripratus prie atsakovės ir niekada nebuvus skyrium su ieškovu, toks staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir atribojimas nuo motinos neatitiktų nepilnametės dukros interesų ir padarytų jai žalos. Ieškovas gyvena kitoje valstybėje, dėl ko tikėtina, kad ją tuo laikotarpiu išsivežtų iš Lietuvos į Norvegiją. Ieškovo duomenys, kad neva jis šiuo metu gyvena Lietuvoje ir Norvegijoje nedirba, neatitinka tikrovės. Tai patvirtina pridedama pažyma. Minėta pažyma patvirtina, kad ieškovas gyvena Norvegijoje ir ten dirba, dėl ko jo gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje. Ieškovui melagingai teigiant kad jo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, bei nurodžius savo motinos adresą iš esmės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai patikrino ir išvadą davė ne dėl ieškovo, o dėl ieškovės gyvenamosios vietos. Ieškovo gyvenimo sąlygos ir gyvenamoji vieta nebuvo atskleista ir nebuvo patikrinta. Todėl nesant jokių duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas ir aplinką kurioje vaikas bus, negalima vertinti ar ieškovui pasiėmus dukrą bus tinkamai užtikrintos dukros gyvenimo sąlygos. Ieškovas dirba, todėl neaišku ar nustačius sąlygas, kad jis vaiką pasiims pusę dukros visų atostogų laiko, galės tinkamai ja rūpintis jeigu jis dirbs ir jeigu jam nebus suteiktos tuo laikotarpiu atostogos. Neaišku kaip tokiu atveju bus užtikrinta vaiko priežiūra. Siekiant palaipsniui sustiprinti ieškovo ir dukros ryšius, sukurti darnų jų bendravimą, tai turėtų būti daroma ne staiga, o palaipsniui. 14 dienų laikotarpio per atostogas pilnai ir visapusiškai pakaktų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir dukros santykiai yra atitolę;

2.4. Tikslinga, kad ieškovas dukrą jos atostogų metu pasiimtų ne paskutinę darbo dieną prieš atostogas, o pirmą dukros atostogų dieną. Tokia tvarka būtų daug aiškesnė ir racionalesnė, kadangi dukra baigusi mokslus turėtų laiko ir pasirengti išvykimui pas ieškovą;

2.5. Tikslinga numatyti, kad ieškovas prieš pasiimdamas dukrą privalėtų informuoti apeliantę SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį, kad motina galėtų dukrą tinkamai parengti;

2.6. Teismo sprendime yra numatyta, kad jeigu yra kokios nors priežastys dėl ko bendravimas nustatytu laiku nėra galimas apie tai šalys informuoja vienas kitą telefonu, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Šią sąlygą būtų galima patikslinti ir išplėsti, jog informavimą būtų galima atlikti ne tik telefonu, tačiau ir kitomis komunikacijos priemonėmis (siunčiant pranešimus kitai šaliai pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.);

2.7. Siekiant apeliantei tinkamai planuoti savo laisvalaikį su dukra, jai yra būtina žinoti ar ieškovas atvyks pasiimti dukros nustatytu laiku ar ne, dėl ko būtų tikslinga numatyti, kad ieškovas apie savo atvykimą nustatytu laiku pasiimti dukrą privalėtų informuoti atsakovę ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatyto susitikimo datos, atsiunčiant tai patvirtinantį pranešimą bet kokiomis komunikacijos priemonėmis (pvz. SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.) ir kad tuo atveju jeigu jis iki nustatyto laiko tokio pranešimo neatliks bus laikoma, jog jis tvarkoje nustatytu laiku neatvyks dėl ko atsakovė minėtą laiką galės planuoti savo nuožiūra;

2.8. Būtina nustatyti sąlygą, kad jeigu dukrai būnant su ieškovu, ji susirgtų, kad apie tai ieškovas nedelsiant informuotų apeliantę bet kokiomis komunikacijos priemonėmis;

2.9. Kadangi pats ieškovas nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje, bei tai kad tarp ieškovo ir dukros nėra susiformavę artimi santykiai, ieškovas jau kitais metais galės pasiimti dukrą nepertraukiamai 14 dienų laikotarpiui, nors iki tol dukra skyrium nuo motinos nėra buvusi, siekiant užtikrinti dukros interesus, būtina nustatyti sąlygą, kad ieškovas su dukra išvykti iš Lietuvos gali tik su apeliantės rašytiniu sutikimu;

2.10. Bendravimas komunikacijų priemonėmis atsižvelgiant į dar nedidelį dukros amžių yra galimas, tačiau nėra tinkamas, nes gali pakenkti ne tik vaiko regėjimui (dukra nešioja akinius), bet ir sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Todėl bendravimas komunikacijų priemonėmis būtų galimas ir tikslingas ne vėliau kaip iki 19 val.

2.11. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis po 200 Eur per mėnesį yra per mažas ir jis turi būti padidintas iki 300 Eur sumos per mėnesį. Teismas nevertino įrodymų, kad dukros poreikiai nėra įprastiniai tokio amžiaus vaiko poreikiams, dukra pakankamai daug serga, jai diagnozuota astma, nešioja akinius, turi virškinimo problemų, turi kalbos sutrikimą (mikčioja), dukra lanko įvairius logopedus yra ugdoma papildomo ugdymo užsiėmimuose, dukrai reikalinga odontologo konsultacijos, daug išlaidų skiriama dukros psichologinei pusiausvyrai atstatyti, lanko psichologus, dėl ko patiriamos kuro išlaidos. Buvo pateikti įrodymai patvirtinantys išlaidas aprangai, būsto išlaikymui ir kt.;

2.12. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepagrindė išlaidų auklei, nes pateiktos tik dvi sutartys su aukle. Sutartys su aukle buvo pateiktos bylos nagrinėjimo pradžioje kaip įrodymas apie tokių išlaidų būtinybę, todėl atsakovė nematė poreikio kas kartą naujai teikti tiek sutartis su aukle, tiek ir kvitus apie kiekvieną mėnesį patiriamas išlaidas;

2.13. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad apeliantės pateikti čekiai liudijantys apie patiriamas išlaidas vaistams, rūbams, čekis ligoninei už kraujo tyrimą, čekis už akinius nepagrindžia, kad šios išlaidos skirtos mažametei išlaikyti. Apeliantė tikrai nežino kaip ir kokiu kitu būdu pateikti kitokius kvitus, nes ant kvitų nėra atspausdinama nei vardas nei pavardė;

2.14. Ieškovas kaip vaiko tėvas turėjo pareigą paneigti atsakovės nurodytas aplinkybes. Teismas nesivadovavo ir formuojama kasacinio teismo praktika, kad visos abejonės yra aiškinamos nepilnamečio vaiko naudai;

2.15. Teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas, tačiau ieškovas apsiribojo tik pateikdamas duomenis apie savo laikiną nedarbingumą. Vien tai, kad asmuo yra laikinai nedarbingas nėra kliūtis pateikti duomenis apie pajamas gautas iki laikino nedarbingumo, kad spręsti apie ieškovo pajamas. Ieškovui nepateikus duomenų apie gaunamas pajamas nebuvo tinkamai įvertinta jo turtinė padėtis. Gauti atsakovės duomenys apie ieškovo darbą bei gaunamas pajamas 2018 m. birželio 21 d. iš Norvegijos, rodo, kad ieškovas dirba bendrovėje „Bremnes Seashore AS“ ir kad jo grynosios pajamos (atskaičius mokesčius) 2016 metais buvo 254 908 Norvegijos kronų, kas atitinka 26 410,41 Eur sumą, duomenys apie 2017 metus teikiami iki 2018 m. spalio pabaigos. Teismui pareikalavus pateikti ieškovą duomenis apie jo gaunamas pajamas, bei ieškovui turint galimybę ir tuo pačiu pareigą atskleisti savo turtinę padėti, tačiau to nepadarius, turi būti vertinamos jo pajamos per 2016 metus, t. y. paskutinės žinomos jo pajamos. Vidutinės ieškovo gaunamos grynosios pajamos yra 2 200 Eur. Ieškovo pateikta pažyma apie darbo užmokestį 2017 m. gegužės mėn., kur nurodyta, apie jam išmokėtą 17 667,40 Norvegijos kronų sumą, kas atitiktų 1 838,84 Eur sumą, tačiau iš minėtos pažymos neaišku ar tai darbo užmokestis už visą mėnesį (nes mokėta 2017 m. gegužės 10 d.) ar tai yra dalinis mokėjimas. Ieškovas pateikė ne vidutinio darbo užmokesčio pažymą, tačiau savo paties pasirinkto laikotarpio, kuri nebūtinai turi atspindėti jo tikrąsias pajamas;

2.16. Ieškovo pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės (vidutiniškai 410 Eur per mėnesį. Atsakovė sprendimo priėmimo dieną dirbo tik vienoje darbovietėje (UAB „A-Z Statyba“), iki tol dirbo dviejose, tačiau dėl nuolatinio dukros sveikatos sutrikimo atsakovė buvo priversta pasirinkti tik vieną darbovietę;

2.17. Ieškovui gaunant ženkliai didesnes pajamas nei apeliantė, turėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir ieškovas prie dukros išlaikymo turėjo prisidėti proporcingai didesne nei apeliantė pinigų dalimi.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Atsakovė priešieškinyje iš esmės neginčijo ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, teismo prašė tik kad iki tol, kol dukra pradės lankyti mokyklą, bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovei ir uždraudžiant vaiko tėvui ar senelei išvežti dukrą į užsienį arba leisti nakvoti ne namuose. Šalys sutiko su pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki kol vaikui sueis septyneri metai dukra bus palaipsniui pratinama prie besikeičiančių sąlygų, t. y. prie buvimo ne savo gyvenamojoje vietoje. Vieneri metai yra pakankamas laiko tarpas vaikui įprasti prie naujos bendravimo tvarkos bei pasikeitusių bendravimo sąlygų ir neturėtų būti vertinamas kaip staigus nepilnamečio vaiko aplinkos pasikeitimas, dėl ko turėtų būti pažeisti vaiko interesai ir padaryta emocinė žala. Ieškovas nori ir turi teisę maksimaliai bendrauti su dukra ir prisidėti prie dukros auklėjimo ir vykdyti savo pareigas dukrai. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas negali maksimaliai bendrauti su dukra;

3.2. Tai, jog ieškovas 2016 metais tam tikrą laiko dalį praleido dirbdamas užsienyje (atsakovės pateikta pažyma patvirtina tik ieškovo gautų pajamų sumą 2016 metais), negali būti vertinamas kaip kriterijus, dėl kurio ieškovas negalėtų praleisti nustatyto bendravimo laiko su dukra. Ieškovas mano, kad nustatytu bendravimo grafiku dukrą lankyti ir su ja bendrauti galės, o faktas, jog ieškovas kartais būna užsienyje, bendravimo grafikui netrukdys. Didesnę dalį metų ieškovas praleidžia Lietuvoje, todėl Lietuvoje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta ir šiuo adresu apsistos ir su dukra bendraus atostogų metu;

3.3. Ieškovas derins savo atostogų grafiką su dukros vasaros atostogų grafiku ir dukra galės pasirūpinti lygiai taip pat, kaip ir atsakovė;

Šalies argumentai

3.4. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu, jog dukros išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant atsakovės rašytiniam sutikimui. Pagal teismų praktiką tokio leidimo įrašymas į teismo sprendimą yra perteklinis, nes leidimui nuolat gyventi pagal įstatymą yra būtinas teismo leidimas, o laikinam išvykimas patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir nustatyti privalomą atsakovės sutikimą ieškovui norint savo dukrą išvežti atostogauti į užsienį, t. y. ne nuolatiniam gyvenimui;

3.5. Ieškovas nesutinka, kad bendravimas komunikacijų priemonėmis būtų galimas ir tikslingas ne vėliau kaip iki 19 val., nes ši bendravimo komunikacijomis tvarka numatyta būtent tam, jog ieškovui būnant užsienyje, Norvegijoje, nebūtų paneigiama ieškovo teisė bendrauti su dukterimi. Norvegija yra kitoje, nei Lietuva, laiko juostoje, todėl pokalbį su dukra pradėjus 18 val. Lietuvos laiku, tuo metu Norvegijoje būtų vos 17 val., t. y. darbo dienos pabaiga. Ieškovas ne tik fiziškai negebėtų susisiekti su dukra komunikacijos priemonėmis, tačiau ir negalėtų ramiai, be aplinkinių šurmulio ir triukšmo, su ja pabendrauti ir sutelkti reikalingą dėmesį. Labiausiai dukros ir jo, kaip tėvo, interesus atitiktų bendravimo komunikacijos priemonėmis nustatymas nuo 19 val. iki 18 val.;

3.6. Ieškovas pabrėžia, kad ieškovė ruošiasi geranoriškai bendrauti su atsakove dėl susitikimų su anūke, todėl ar ieškovas yra Lietuvos Respublikoje, atsakovė galės sužinoti iš savo dukters, kuri nurodys, ar atitinkamą šeštadienį bendravo ne tik su močiute, bet ir su tėvu, nes kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadieniai nurodyti kaip dukters bendravimo su tėvu diena, jam esant Lietuvoje.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Prašė prie bylos prijungti 2018 m. liepos 13 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijos pažymą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

4.1. Bendravimo tvarka, nustatyta tarp dukros ir ieškovės (močiutės), yra identiška bendravimo tvarkai, nustatytai tarp dukros ir ieškovo (tėvo), todėl tokia tvarka negali pažeisti nei atsakovės, nei atsakovės tėvų, t. y. kitų senelių, teisių ir teisėtų interesų, kadangi nurodytu laiku (kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val.) dukra bet kokiu atveju vis tiek praleistų su savo tėvu, tačiau šiuo atveju - taip pat ir su savo močiute ieškove. Ieškovei nustatyta bendravimo tvarka su anūke nereikalauja skirtingos ar papildomos nei yra nustatyta vaiko tėvams savaitės dienos, ieškovė su anūke praleis tas pačias mėnesio dienas, kaip ir ieškovas, todėl atsakovės nurodytas argumentas yra nepagrįstas;

Šalies argumentai

4.2. Ieškovė nesutinka su atsakovės siūlymu bendrauti jai su anūke kiekvieno mėnesio lyginės savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 19 val., nes ieškovė yra dirbanti, tai patvirtina 2018 m. liepos 13 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijos išduota pažyma Nr. 5-203, kurios pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl atsakovės nurodytu laiku ieškovė dirba ir praleisti laiko su anūke negalėtų dėl objektyvių priežasčių;

Atsiliepimas

4.3. Atsakovė nepagrįstai prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį ieškovas yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tai ieškovė paima anūkę iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. įjos gyvenamąją vietą, nes atsakovės teigimu tokia sąlyga suteikia ieškovei galimybę piktnaudžiauti bendravimo su nepilnamete anūke tvarka, nuslepiant aplinkybes, kada ieškovas yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovė pabrėžia, kad ji ruošiasi geranoriškai bendrauti su atsakove dėl susitikimų su anūke. Be to, minėtą aplinkybę, ar ieškovas yra Lietuvos Respublikoje atsakovė galės sužinoti iš savo dukters, kuri nurodys, ar atitinkamą šeštadienį bendravo ne tik su močiute, bet ir su tėvu, nes kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadieniai nurodyti kaip dukters bendravimo su tėvu diena, jam esant Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė pažymą iš Norvegijos mokesčių administracijos oficialaus tinklalapio versijos, iš kurios matosi ieškovo R. M. gautų pajamų dydis 2016 metais. Ieškovė I. M. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. liepos 13 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijos direktoriaus išduotą pažymą Nr. 203 „Apie anglų kalbos mokytojos I. M. darbą“. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija priima į bylą šalių pateiktus naujus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu ir močiute bei pakeistas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu

20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.). CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.

21. Pažymėtina, kad CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

22. Atsakovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyta, kad kai E. M. sueis septyneri metai, nelyginių metų nepilnametės dukters E. M. žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, R. M. bendrauja su dukra pusę jos atostogų laiko, pasiimdamas E. M. 17 val. iš M. S. gyvenamosios vietos ar kitos su ja sutartos vietos paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią ir grąžindamas 17 val. į M. S. gyvenamąją vietą ar kitą su ja sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko.

23. Atsakovė nesutinka su šios bendravimo tvarkos punktu ir nurodo, kad kai E. M. sueis septyneri metai, ieškovas turės teisę dukrą pasiimti pusei vasaros atostogų laiko, t. y. nepertraukiamam 1,5 mėn. (apie 45 dienoms) laikotarpiui su nakvyne. Atsakovės nuomone, po pereinamojo laikotarpio, toks staigus ir ilgas vaiko pasiėmimas, neatitiktų dukros interesų ir padarytų jai žalos, nes jai būnant pripratus prie atsakovės ir niekada nebuvus skyrium su ieškovu, toks staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir atribojimas nuo motinos neatitiktų nepilnametės dukros interesų ir padarytų jai žalos. Be to, nesant jokių duomenų apie ieškovo gyvenimo sąlygas ir jo aplinką, negalima vertinti ar ieškovui pasiėmus dukrą bus tinkamai užtikrintos dukros gyvenimo sąlygos, todėl atsakovė sutiktų, kad ieškovas pasiimtų dukrą 14 dienų jo kasmetinių atostogų metu.

24. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, t. y. kol E. M. sueis septyneri metai. Kai E. M. sueis septyneri metai teismas nustatė, kad ieškovas R. M. su dukra bendrauja pusę jos atostogų laiko žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos, tik prašė iki kol dukra pradės lankyti mokyklą, bendravimas vyktų dalyvaujant atsakovei ir uždraudžiant vaiko tėvui ar senelei išvežti dukrą į užsienį arba leisti nakvoti namuose. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad vieneri metai yra pakankamas laiko tarpas vaikui priprasti prie naujos bendravimo tvarkos ir neturėtų būti vertinamas kaip staigus nepilnamečio vaiko aplinkos pasikeitimas, dėl ko turėtų būti pažeisti vaiko interesai ar padaryta emocinė žala. Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 3 d. išvadoje Nr. SA-48 (21.3) nurodoma, kad nėra nustatyta, jog ieškovo bendravimas su dukra darytų jai neigiamą įtaką ar keltų pavojų jos fizinei ar psichinei sveikatai, todėl nėra jokio pagrindo sudaryti kliūtis bendrauti tėvui su dukra. Be to, atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas negali maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra.

25. Ieškovas nurodė, kad didesnę metų dalį jis praleidžia Lietuvoje, o grįžęs iš Norvegijos apsistoja pas motiną I. M., gyv. (duomenys neskelbtini) . Ieškovas nurodo, kad būtent šiuo adresu apsistos ir dukra E. M.. VTAS pateiktoje išvadoje nurodoma, kad ieškovo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jo mažametei dukrai. Nors ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, kuri, apeliantės nuomone įrodo, kad ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta pažyma iš Norvegijos mokesčių administracijos oficialaus tinklalapio versijos patvirtina ieškovo 2016 metaus gautą pajamų dydį, bet ne jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nėra deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę, gyventojų registro duomenimis jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė į bylą kitokių įrodymų, kurie galėtų nulemti teismo nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su mažamete dukra trumpinimą atostogų metu, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su dukra trukmės jos atostogų metu paliktina nepakeista.

26. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone yra pagrindas patikslinti dukters paėmimo atostogoms laiką, t. y., kad ieškovas R. M. dukrą jos atostogų metu pasiimtų ne paskutinę darbo dieną prieš atostogas, o pirmą dukters atostogų dieną, kadangi tokiu būdu būtų sudaroma galimybė dukrai pasiruošti išvykimui pas tėvą.

27. Apeliantės nuomone, būtų tikslinga numatyti, kad ieškovas prieš pasiimdamas dukrą privalo informuoti apeliantę SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį. Be to, apeliantė nurodo, kad jeigu dėl kokios nors priežasties šalių bendravimas nustatytu laiku su dukra nėra galimas, šalys apie tai galėtų informuoti viena kitą prieš 7 kalendorines dienas ne tik telefonu, bet ir kitomis komunikacijos priemonėmis (SMS, Skype, Viber, WhatsApp, el. paštu ir kt.).

28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės reikalavimas nustatyti, kad prieš ieškovui pasiimant dukrą atostogoms ieškovas ją informuotų yra pagrįstas, nes atsakovė turi dukrą parengti atostogoms. Todėl yra tikslinga papildomai numatyti, kad ieškovas prieš pasiimdamas dukrą atostogoms apie tai informuoja atsakovę prieš septynias dienas telefonu arba SMS žinute. Kadangi šios ryšio priemonės yra šalims prieinamiausios, todėl tikslinga nustatyti, kad ir apie negalėjimą bendrauti su dukterimi pagal grafiką šalys viena kitą informuotų ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki planuoto susitikimo su dukra telefonu arba SMS žinute.

29. Kadangi atsakovė privalo žinoti apie dukters sveikatą ir reikalui esant pasirūpinti dukters sveikata, todėl yra pagrindas papildomai nustatyti apeliantės prašomą sąlygą, kad jeigu dukra susirgtų, kuomet ji bus su ieškovu, ieškovas nedelsiant atsakovę informuoja telefonu arba SMS žinute.

30. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka tam tikromis dienomis ir telefonu ir/ar kompiuterine programa „Skype“ nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku. Apeliantė nurodo, kad dukters bendravimas komunikacijų priemonėmis atsižvelgiant į dukters nedidelį amžių ir į tai, kad sėdėjimas prie kompiuterio ar naudojimasis telefonu prieš miegą nėra tinkami siekiant užtikrinti dukters tinkamas auklėjimo ir priežiūros priemones, prašo tėvo su dukra bendravimo laiką komunikacijų priemonėmis nustatyti iki 19 val.

31. Kaip nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, bendravimo tvarka su dukra buvo nustatyta komunikacijos priemonėmis būtent tam, kad ieškovui būnant užsienyje, Norvegijoje, nebūtų paneigiama jo teisė bendrauti su dukra. Ieškovas nurodo, kad Norvegija yra kitoje laiko juostoje nei Lietuva, todėl pokalbį su dukra pradėjus 18 val. Lietuvos laiku, tuo metu Norvegijoje būtų 17 val. t. y. darbo dienos pabaiga ir ieškovas neturėtų galimybių susisiekti su dukra. Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad dukters bendravimas su tėvu komunikacijų priemonėmis nuo 19 val. iki 20 val., atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatą, nepažeidžia nepilnametės dukters interesų, todėl nustatyto bendravimo laiko keisti nėra pagrindo.

32. Apeliantė nurodo, kad tarp ieškovo ir dukters nėra susiformavę artimi santykiai ir ieškovas jau kitais metais galės pasiimti dukrą nepertraukiamam 14 dienų laikotarpiui, todėl prašo nustatyti sąlygą, kad ieškovas su dukra galėtų išvykti iš Lietuvos tik gavęs motinos rašytinį sutikimą.

33. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakoma, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014).

34. Skundžiamu teismo sprendimu yra nustatyta ieškovo ir dukters laikinoji bendravimo tvarka t. y. iki kol dukrai sueis septyneri metai, o tai pat nustatyta bendravimo tvarka po to, kai dukrai sueis septyneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su atsakove gyvena skyrium, tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra tvarkos, atsižvelgiant į dukters amžių, jos sveikatos būklę, į tai, kad šiuo metu dukrai reikalinga psichologo pagalba yra pagrindas nustatyti sąlygą, kad ieškovas su dukra gali išvykti iš Lietuvos tik gavęs atsakovės rašytinį sutikimą. Tokia sąlyga nustatytina atsižvelgiant į dukters interesus. Nors tai yra ieškovo bendravimo su vaiku galimybių suvaržymas, tačiau tik dalinis, tėvas gali bendrauti su dukra Lietuvoje (be to, motina gali duoti sutikimą ir išvykoms su vaiku į užsienį). Kadangi teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (išspręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galios, dėl jo pakeitimo tėvas galės kreiptis ateityje.

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su močiute

35. Skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatyta tokia I. M. bendravimo tvarka su anūke E. M.: I. M. (arba jos pavedimu R. M.) paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąja vietą. Jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį R. M. yra išvykęs iš Lietuvos, tai I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

36. Apeliantė nesutikdama su nustatyta bendravimo tvarka nurodo, kad nustačius dukters bendravimo tvarką su I. M. šeštadieniais, liktų mažai laiko pačiai atsakovei bendrauti su dukra savaitgaliais, be to, nurodo, kad ir kiti seneliai turi teisę pabendrauti su anūke. Apeliantės nuomone, I. M. savo teisę bendrauti su anūke gali įgyvendinti ne poilsio dieną šeštadienį, o bet kurią kitą savaitės darbo dieną. Kadangi ieškovė yra nedirbanti, todėl su anūke gali bendrauti darbo dieną, tikslingiausia kiekvieno mėnesio lyginės savaitės trečiadienį nuo 15 val. iki 19 val.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyta ieškovės I. M. bendravimo tvarka su anūke kas antrą šeštadienį nepažeidžia nepilnamečio vaiko bei šalių interesų. Kaip matyti iš 2018 m. liepos 13 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijos direktoriaus išduotos pažymos Nr.5- 203 „Apie anglų kalbos mokytojos I. M. darbą“ ieškovė I. M. yra dirbanti, todėl neturėtų galimybės bendrauti su anūke atsakovės nurodytu laiku. Dėl šios priežasties keisti nustatytą I. M. su anūke bendravimo dieną nėra pagrindo.

38. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone yra pagrindas panaikinti bendravimo tvarko punktą, kuriuo nustatyta – „jeigu einamąjį kalendorinį mėnesį R. M. yra išvykęs iš Lietuvos, tai I. M. paima anūkę E. M. iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą“. Teismo manymu, šis bendravimo tvarkos punktas yra perteklinis, be to, jis yra nekonkretus ir galintis ateityje sukelti ginčus. Palikus galioti bendravimo tvarkos punktą, kuriuo nustatytas I. M. bendravimas su anūke šeštadieniais, būtų tikslinga papildomai nustatyti, kad jeigu ieškovė I. M. dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anūke, apie tai ji prieš tris dienas privalo informuoti atsakovę telefonu arba SMS žinute. Dėl to papildomas atsakovės informavimas apie I. M. atvykimą pasiimti anūkės yra nereikalingas, kaip perteklinis.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-11-29 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., numatytą 2012-10-08 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte ir iš atsakovo R. M., nepilnametės dukters išlaikymui priteisė po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos – 2017-02-27 iki dukros pilnametystės.

40. Atsakovė, nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu nurodo, kad teismas nevertino įrodymų, jog dukros poreikiai nėra įprastiniai tokio amžiaus vaiko poreikiams, nes dukra pakankamai daug serga, jai diagnozuota astma, nešioja akinius, turi virškinimo problemų, turi kalbos sutrikimą (mikčioja), dukra lanko logopedus, yra ugdoma papildomo ugdymo užsiėmimuose, dukrai reikalinga odontologo konsultacijos, daug išlaidų skiriama dukros psichologinei pusiausvyrai atstatyti. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Ieškovui gaunant ženkliai didesnes pajamas nei apeliantė, turėjo būti nukrypta nuo lygių dalių principo ir ieškovas prie dukros išlaikymo turėjo prisidėti proporcingai didesne nei apeliantė pinigų dalimi, prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 300 Eur per mėnesį.

41. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė aktualią kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, todėl teisėjų kolegija jos nekartoja, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

42. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia 600,50 Eur ir pateikė poreikių detalizacijos lentelę. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus sprendė, kad ši suma nėra reikalinga tokio amžiaus vaikui, kuriam nenustatyti jokie specialieji poreikiai, būtiniausių poreikių patenkinimui. Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė 70 Eur sumos už jojimo užsiėmimų įtraukimą į bendrą poreikių tenkinimo sumą, tačiau neįrodė, jog kas mėnesį dukrai reikalinga auklės priežiūra, už kurią atsakovė moka po 90 Eur per mėnesį. Kadangi nuo priešieškinio pateikimo dienos – 2017-02-02 iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovės pateikė dvi sutartis su aukle, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė neįrodė, jog kas mėnesį išleidžia auklės paslaugoms apmokėti po 90 Eur. Nors apeliantė į bylą yra pateikusi vaistinės čekius (pvz. 2017-11-21 Dok. Nr. 11901), tačiau iš jų turinio matosi, kad buvo perkami ne tik vaistai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė 65 Eur išlaidų, reikalingų kas mėnesį dukters sveikatos stiprinimui ir gydymui. Taip pat atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė išlaidų, reikalingų dukters papildomam ugdymui ir psichologo konsultacijoms. Pagal pateiktus į bylą duomenis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 400 Eur suma.

43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę, atsakovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaiko poreikių patenkinimui reikalingo išlaikymo dydžio pripažintinos pagrįstomis.

44. Vertinant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, atsakovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 2 butai Marijampolėje, žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, atsakovė dirba, jos darbo užmokestis apie 700 Eur. Ieškovo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Ieškovas į bylą pateikė 2017 m. lapkričio mėn. gydytojų išduotą dokumentą, kad jam diagnozuota psoriazė, dėl ko jis yra nedarbingas 100 proc. ir nurodė, kad dėl ligos dirbti negali, gyvena ir gydosi Lietuvoje.

45. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė pažymą iš Norvegijos mokesčių administracijos oficialaus tinklalapio versijos, kuri patvirtina ieškovo gautas pajamas 2016 metais, t. y. 254908 Norvegijos kronų, kas atitinka 26410,41 Eur. Be to, ieškovas byloje yra pateikęs pažymą apie darbo užmokestį 2017 metais gegužės mėn, kurią išdavė darbdavys Bremmes Seashore AS ir kurioje nurodyta, kad buvo išmokėta 17 667,40 Norvegijos kronų, kas atitinka 1838,87 Eur. Nuo 2017 metų gegužės mėnesio duomenų apie ieškovo gaunamas pastovias pajamas byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovės.

46. Kadangi tiek tėvo, tiek motinos pareigos vaikui yra lygios, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš ieškovo priteistas 200 Eur išlaikymas yra pakankamas tokio amžiaus vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui bei nepažeidžia šalių proporcingumo principo, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl priteisto išlaikymo padidinimo netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas keistinas dalyje dėl nustatytos bendravimo tvarkos, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

49. Atsakovė M. S. pateikdama apeliacinį skundą yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį. 2018-07-17 Swedbank AB mokėjimo nurodymo išrašas patvirtina, kad ieškovas R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o 2018-09-11 Swedbank AB mokėjimo nurodymo išrašas patvirtina, kad I. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. M. S. apeliacinis skundas dalyje dėl nustatytos dukters bendravimo tvarkos patenkintas iš dalies, o apeliacinis skundas dalyje dėl priteisto iš R. M. išlaikymo padidinimo atmestas. Nors ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija Nr. 1R-77) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. į tai, kad suteiktos advokato paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingos, atsiliepimus į apeliacinį skundą surašė advokatė, dalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina iš M. S. R. M. ir I. M. po 200 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

51. Kadangi apeliantė M. S. paduodant apeliacinį skundą yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokestį už neturtinį reikalavimą ir šioje reikalavimo dalyje apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl yra pagrindas 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio priteisti iš ieškovų atsakovei, t.y po 18,75 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta – jeigu einamąjį mėnesį R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra išvykęs iš Lietuvos, tai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paima anūkę E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos vieną lyginės savaitės šeštadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grąžina tą patį šeštadienį iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą.

Papildomai nustatyti – jeigu ieškovė I. M. dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anūke, apie tai ji prieš tris dienas privalo informuoti atsakovę M. S. telefonu arba SMS žinute.

Pakeisti R. M. nustatytos bendravimo tvarkos su E. M. punktą, kuriame nurodyta, kad kai E. M. sueis septyneri metai, nelyginių metų nepilnametės dukters E. M. žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu, R. M. bendrauja su dukra pusė jos atostogų laiko ir nustatyti, kad R. M. pasiima E. M. 17 val. iš M. S. gyvenamosios vietos ar kitos su ja sutartos vietos ne paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią, bet pirmą dukters atostogų dieną.

Papildomai nustatyti, kad ieškovas R. M. prieš pasiimant dukrą atostogų prieš septynias dienas apie tai informuoja atsakovę M. S. telefonu arba SMS žinute.

Papildomai nustatyti, kad laikotarpiu kuomet ieškovas R. M. bus su E. M., jai susirgus, R. M. privalo apie tai informuoti atsakovę M. S. telefonu arba SMS žinute.

Pakeisti nustatytos bendravimo tvarkos punktą, kuriame nurodyta, kad jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukterimi nėra galimas, nustatyti, kad šalys apie tai informuoja viena kitą ne tik telefonu, bet ir SMS žinute ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki planuoto susitikimo su dukterimi.

Papildomai nustatyti, kad ieškovas R. M. ketindamas išvežti E. M. už Lietuvos Respublikos ribų privalo gauti atsakovės M. S. sutikimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) ir R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) po 18,75 Eur M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė