Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. I. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. Š. ir skolininkė L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įpareigojimo antstoliui surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su atsisakymu surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, atmestas, teismui padarius išvadą, kad skundas yra nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).Vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK nuostatas įgyvendinantis LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 25 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi tarp P. I. ir L. V. patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos, kuria numatyta: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose; Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukeltą į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip dvi savaites; L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam.Vykdomosios bylos Nr. 0110/16/00029/1 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje 2016 m. sausio 13 d. užvesta vykdomoji byla Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 pagrindu dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku. Pagal vykdomojoje byloje esančius skolininkės L. V. 2015 m. sausio 26 d. paaiškinimus po teismo nutarties priėmimo buvo sudarytas bendravimo tvarkos grafikas, pagal kurį išieškotojas buvo atvykęs susitikti su vaiku tik vieną kartą, vaikas savo tėvo nepažįsta, išieškotojas vaiko nelanko, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo nuo 2015 m. ir nėra sumokėjęs išlaikymo įsiskolinimo. Paaiškinimuose pažymėta, kad skolininkė neprieštarauja dėl išieškotojo bendravimo su vaiku, išskyrus, jeigu vaikas prieštaraus susitikimams. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi teismo sprendimas buvo nevykdomas, išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis 2016 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo, jį išsiunčiant VTAT ir vaiko motinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis atliko veiksmus dėl sprendimo vykdymo tvarkos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas).Išieškotojas 2016-04-04 kreipėsi į antstolį su prašymu dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo, pateikdamas filmuotą vaizdo medžiagą. Dėl šios priežasties antstolio kontoroje buvo gauti L. V. paaiškinimai dėl nurodyto prašymo ir pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos. 2016-04-17 išieškotojas pateikė kitą prašymą (dėl 2016-04-15 neįvykusio susitikimo) surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Dėl šio prašymo apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų. Reaguodamas į išieškotojo 2016-04-04 prašymą, antstolis 2016-04-19 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-16-110-6491, nustatęs sprendimo neįvykdymo faktines aplinkybes pagal 2016-04-04 išieškotojo prašyme nurodytas aplinkybes ir filmuotą vaidzo medžiagą, ir kreipėsi į teismą dėl baudos L. V. skyrimo. Tiek Kėdainių rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1428-188/2016, tiek Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, patikrindamas apeliacine tvarka Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą civilinėje byloje Nr. 2S-1664-555/2016, nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių tyčinį teismo sprendimo nevykdymą, antstolio surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą (vykdomosios bylos Nr. 011016/00029/1 medžiaga).Nagrinėjamu atveju išieškotojas teikė antstoliui A. Š. pakartotinius prašymus 2016-04-17 (dėl 2016-04-15 neįvykusio susitikimo), 2016-05-10 (dėl 2016-05-06 neįvykusio susitikimo), 2016-05-23 (dėl 2016-05-20 neįvykusio susitikimo), 2016-06-13 (dėl praleidimo su tėvu atostogų metu), 2016-06-21 (dėl 2016-06-17 neįvykusio susitikimo), 2016-07-04 (dėl 2016-07-01 neįvykusio susitikimo), 2016-07-27 (dėl 2016-07-15 neįvykusio susitikimo) dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų surašymo (b. l. 5-11). 2016-04-17 prašyme yra nurodoma, kad pridedama fotografuota medžiaga, tačiau nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje tokios medžiagos nėra. Prie kitų prašymų jokių pridėtų įrodymų nėra. Kaip teigia išieškotojas, antstolis nereagavo į prašymus įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nepriėmė patvarkymų CPK 613 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių išieškotojas pateikė ginčijamą skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus (neveikimo).Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai nesurašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto. Pažymėtina, kad prašymai yra analogiško turinio kaip ir prašymas, kurio pagrindu jau buvo surašytas sprendimų neįvykdymo aktas; prašymai pateikti anstoliui vidutiniškai praėjus trims dienoms po pareiškėjo nurodomo neįvykusio susitikimo; apie 2016-04-15, 2016-05-06 susitikimus pareiškėjas informuodavo antstolį po darbo valandų; apie 2016-06-17, 2016-07-01, 2016-07-15 neįvykusius susitikimus arba nevykdomą sprendimą konstatuojama tik dėl to, kad skolininkė neatsakė į išieškotojo telefoninius skambučius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino išieškotojo skundo, kadangi antstolio skundžiamas neveikimas dėl sprendimo nevykdymo pareiškėjo nurodomu laiku nebuvo objektyviai pagrįstas, nes išieškotojas savo veiksmais nesudarė galimybių antstoliui patikrinti, ar sprendimas iš tikrųjų yra nevykdomas ir dėl kokių priežasčių. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 5 dalies normos paskirtį ir teismų praktikoje suformuotą šios normos taikymo išaiškinimą, antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą, t. y. šiuo atveju 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo nevykdymą (CPK 176 ir 177 straipsniai). Tam, kad anstoliui kiltų pareiga surašyti aktą turi būti pateikta preliminariai pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad sprendimas yra nevykdomas. Šiuos duomenis gali pateikti tiek asmuo, suinteresuotas sprendimo įvykdymu, tiek konstatuoti pats antstolis. Nagrinėjamu atveju, neesant byloje kitokio turinio įrodymų, išskyrus išieškotojo prašymus, pateiktus praėjus kelioms dienoms po galimo neįvykdyto teismo sprendimo fakto, objektyviai antstoliui nustatyti, ar sprendimas iš tikrųjų buvo nevykdomas buvo neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl šių priežasčių anstolis pagrįstai nesiėmė priemonių surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-1428-188/2016 ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas civilinėje byloje Nr. 2S-1664-555/2016 jau buvo išdėstęs savo poziciją dėl išieškotojo pateiktų įrodymų – filmuotos medžiagos, kurios pagrindu buvo surašytas sprendimo nevykdymo aktas, vertinimo.CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Šios teisės normos pažeidimu apeliantas grindžia savo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad antstolis atitinkamai nepriėmė patvarkymų dėl 2016-04-18, 2016-05-10, 2016-05-23, 2016-06-13, 2016-06-21, 2016-07-04, 2016-07-27 prašymų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde išdėstytų faktų konstatavimu ir pažymi, kad toks procesinės teisės pažeidimas gali būti laikomas tik formaliu. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad buvo pažeistos ir apribotos apelianto procesinės teisės, taip kad vykdymo procesą reiktų sugrąžinti į iki pažeidimo buvusią situaciją. Išieškotojo procesinių teisių užtikrinimą vykdomajame procese garantuoja CPK 510 straipsnio 1 dalis, pagal kurią antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliantas pasinaudojo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti antstolio atsisakymą atlikti veiksmus (neveikimą), pagal kurią buvo įvertintos visos su teikiamais prašymais susijusios faktinės aplinkybės, todėl šie argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.Apeliantas atskirajame skunde neteisingai supranta Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1428-188/2016 ir skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Šis dokumentas yra laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo dokumentu įrodinėjamos tik tos aplinkybės, kurios yra konstatuotos. Jeigu asmuo įrodinėja papildomas aplinkybes, kurios yra nekonstatuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tai toks dokumentas savaime nepraranda įrodomosios reikšmės ir galios, tik jis vienareikšmiškai nepatvirtina asmens papildomai įrodinėjamų aplinkybių. Taigi, atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.Aukščiau nurodytų teisinių argumentų pagrindu įpareigoti antstolį surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.