- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-453-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11961-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
- Advokatai
- Marius Švanas
- Kategorijos
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Sonatos Raupėnaites - Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, L. N. gynėjui advokatui Mariui Švanui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. N., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukta, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant 2024 m. balandžio 3 d.; 2) turto konfiskavimas - konfiskuotas L. N. priklausantis automobilis „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas automobiliui „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. N. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi: ji 2024 m. kovo 29 d., apie 21.27 val., Vilniuje, S. Stanevičiaus g., ties stotele „Pamiškė“, Šeškinės kryptimi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,59 (pritaikius paklaidą) promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžiu L. N. vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo V. N. atsakomybei 1 metų terminui, o baudžiamoji byla nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde L. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį: 1) nekonfiskuoti automobilio „Buick Encore“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisti konfiskuotino automobilio vertę pagal jos pateiktus dokumentus, patvirtinančius tikrąją automobilio vertę - 1590 Eur; 2) sutinka, kad jai būtų skirti įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3.1. Apeliantė nurodo, kad skundžia tik nuosprendžio dalį dėl automobilio konfiskavimo, o su kita nuosprendžio dalimi sutinka ir jo neskundžia. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą konfiskuoti jai priklausančią transporto priemonę „Buick Encore“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nors ji labai prašė teismo nekonfiskuoti jai priklausančios transporto priemonės. Ji nurodė teismui, kad transporto priemonė jai labai reikalinga, nes dirba ligoninėje, pamainomis, taip pat ir naktį, jos tėtis miręs, o mama slaugos ligoninėje kitame mieste, todėl būtina pas ją dažnai važiuoti. Be to, prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji nėra piktybiška pažeidėja ir nėra turėjusi jokių administracinių nuobaudų per visą laikotarpį.
3.2. Skunde apeliantė teigia, kad ji sutinka, kad jai būtų skirtas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir nurodo, kad tai tokia suma, už kurią buvo pirktas automobilis. Automobilio vertę patvirtina jos pateikti automobilio pirkimo dokumentai. Automobilio vertė turi būti nustatoma ne pagal VšĮ „Emprekis“ vertinimą, nes vertinime nurodyti ne tie automobilio metai, todėl automobilio vertė buvo nustatyta ženkliai didesnė. Ji teismui nurodė, kad jos manymu būtų protinga priteiti konfiskuotino automobilio vertę pagal jos pateiktus dokumentus, kurie patvirtina tikrąją automobilio vertę, t.y. 1590 Eur.
3.3. Teigia, kad VšĮ „Emprekis“ nurodoma automobilio vertė neatitinka tikrosios jos automobilio vertės, nes automobilis buvo pirktas su dideliais defektais, todėl jo vertė buvo ženkliai mažesnė. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad jos automobilis jai ilgą laiką nebuvo grąžintas, jai teko sumokėti virš 500 Eur už automobilio aikštelę, todėl mano, kad automobilio vertės priteisimas 1590 Eur ir 500 Eur už automobilio stovėjimo aikštelės paslaugas sumokėjimas jos atveju būtų proporcinga ir adekvati priemonė su kuria ji sutiktų.
3.4. Toliau skunde nurodo, kad sutinka, kad jai teismas paskirtų dvi baudžiamojo poveikio priemones - ne tik automobilio vertės konfiskavimą, bet ir įmoką į nukentėjusiųjų nusikaltimų asmenų fondą. Mano, kad paskiriant jai dvi baudžiamojo poveikio priemones geriau būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai ir auklėjamasis poveikis. Pažymi, kad automobilio konfiskavimas nebus proporcinga poveikio priemonė jos atžvilgiu ir jos taikymas neturės nubaudimo poveikio bei nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti.
3.5. Toliau apeliantė akcentuoja teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) ir teigia, kad turto konfiskavimas turi atitikti proporcingumo principą. Be to, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai, o teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-50-788/2018). Baudžiamojo poveikio paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti jam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip aktualus nagrinėjamai situacijai nurodomas ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023m. rugsėjo 7 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr.1-466-995/2023.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
L. N. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje byloje L. N. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Byloje nustatyta, kad L. N.vairavo nuosavybės teise jai ir sutuoktiniui priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama vidutinio neblaivumo (jai nustatytas 1.59 promilės neblaivumo laipsnis). Minėtas automobilis pripažintas veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas L. N., atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų laikotarpiui ir turto, t. y. automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)) – konfiskavimą.
8. Apeliaciniame skunde L. N. prašo panaikinti vieną iš jai taikytų baudžiamojo poveikio priemonių - turto (automobilio „Buick Encore“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) konfiskavimą ir priteisti konfiskuotino automobilio vertę pagal jos pateiktus dokumentus bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tik dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo.
9. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Taigi, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
10. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
11. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018, 2K-182-303/2022).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad transporto priemonės „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku, VĮ „Regitra“ duomenimis, yra L. N.; baudžiamojo proceso metu teismas nustatė, kad šis automobilis yra bendroji jungtinė L. N.ir V. N.nuosavybė. Vis tik vadovaudamasis teismų praktika sprendė, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, L. N. asmenybę, šios konkrečios bylos aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, sprendė, kad automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas laikytinas proporcinga poveikio priemone, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių konfiskuotino turto vertės išieškojimas būtų tikslingesnis.
13. Skundžiama nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotas apeliantei L. N. priklausantis automobilis „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas L. N.baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei L. N. asmenybę, ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Apeliantės prašymas vietoj paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo jai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones - automobilio vertės konfiskavimą ir įmoką į nukentėjusiųjų nusikaltimų asmenų fondą, argumentuojant tuo kad geriau būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai ir auklėjamasis poveikis, netenkinamas.
14. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. N. vairavo automobilį „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, 21.27 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos iškvėptame ore buvo nustatyta 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija). L. N.važiavo pakankamai ilgą atstumą, pavojingai manevravo, realaus poreikio vairuoti nebuvo. 2024 m. kovo 29 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2060568, patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0695 pirmo patikrinimo metu (2024 m. kovo 29 d. 21.27 val.) jai nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu (2024 m. kovo 29 d. 21.50 val.) – 1,59 promilių neblaivumas. L. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą L. N. būklę buvo nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) – negali. L. N. su patikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 38–41). Apie pavojingą L. N. manevravimą buvo pranešta Bendruoju pagalbos telefonu ir ji policijos pareigūnų buvo sustabdyta. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad L. N.savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui, o realių neigiamų padarinių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Tokių abejonių nekyla ir skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai.
15. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. N., įvertino tokios priemonės proporcingumą padarytam nusikaltimui, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, L. N.asmenybę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.
16. Byloje nustatyta, kad L. N. neteista, administracine tvarka nebausta, tačiau ji nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, vairavo transporto priemonę kai jos neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, ji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo pačios sveikatai ar net gyvybei, be to, būdama išsilavinusi, sėsdama neblaivi prie vairo L. N.suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir riziką netekti vairuojamo automobilio ar jo vertės dydžio turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. N., būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jai nebuvo paskirta bausmė, neatsirado teistumas. Jos darbo pobūdis, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra susijęs su automobilio vairavimu, grėsmė netekti darbo nekyla. Iš V. N. parodymų matyti, kad šeimoje yra dar vienas automobilis. L. N.pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) konkrečioje situacijoje nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
17. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, spręstina, kad L. N. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (konfiskuojant automobilį) pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jos padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-182-303/2022) ir teismui nurodant aiškius argumentus, kurie pateisina tokio pobūdžio priemonės paskyrimą. Apeliantės argumentai, kad jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra neproporcinga, nes turėtų būti taikoma automobilio vertę atitinkančios jos nurodytos pinigų sumos konfiskavimas, kad ji ir jos artimieji patirs nepatogumų, yra pagrįsti klaidingu įstatymų interpretavimu. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atleidus L. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nors ji padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant konfiskuotino turto vertę pagal automobilio įsigijimo kainą, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
18. Apeliantė įrodinėja, kad jos vairuoto automobilio vertė yra 1590 Eur ir teigia, kad tokią sumą patvirtina jos pateikti teismui dokumentai. Taip pat nurodo, kad VšĮ Emprekis automobilio vertė neatitinka tikrosios automobilio vertės už kiek automobilis buvo pirktas. Nustačius, kad automobilis konfiskuotas pagrįstai, teisėjų kolegija dėl tokių apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, tik pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ duomenimis (1 t., b. l. 129) automobilio BUICK (USA) Encore (pasirinkti 2016 m.) kaina Lietuvoje su PVM 11 100 Eur. Į baudžiamąją bylą pateikti duomenys (sąskaita - pažyma Nr. 456838, PVM sąskaita faktūra serija ATD Nr. 6538,pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 131-133), iš kurių matyti, kad L. N. automobilį „Buick Encore“, (VIN (duomenys neskelbtini)), pirko su defektais už 1590 Eur. Vis tik šie duomenys pagrindžia automobilio vertę jo pirkimo metu, tačiau nepagrindžia automobilio vertės veikos padarymo metu. Automobilio pirkimo kaina savaime negali būtu tapatinama su automobilio verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje nustatant konfiskuotino turto vertę, yra atsižvelgiama į vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Kokia automobilio vertė buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, nei pirmosios instancijos teismui, nei skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta. Pastebėtina ir tai, kad apeliantės vyras duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė kitą automobilio vertę - 6000 Eur.
19. Apeliaciniame skunde reiškiamas sutikimas, kad L. N. būtų paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (pastaba – dydis nenurodomas), tenkinus jos prašymą nekonfiskuoti automobilio, o priteisinat apeliaciniame skunde nurodytą konfiskuotino automobilio vertę - 1590 Eur. Visgi, prašymas nekonfiskuoti automobilio nėra tenkinamas, todėl dar vienos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas, be to, kitomis aplinkybėmis, nei prašoma pateiktame apeliaciniame skunde, pasunkintų apeliantės teisinę padėtį, būtų aiškiai neproporcingas, varžantis apeliantės padėtų daugiau nei reikalinga bausmės tikslams pasiekti. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalis nustato, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju skundą teikia asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tad pabloginti apeliantės padėtį (esant tik jos skundui) apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.
20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nuosprendžio. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo
21. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už antrinę teisinę pagalbą L. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 54,17 Eur.
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015, 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš apeliantės klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. N., o valstybės iniciatyva, kuri jai garantuoja tokią teisę. Taigi, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apeliantės valios, atsižvelgdama į apeliantės turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
L. N. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 54.17 Eur iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. N. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.