Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-501-1124/2026

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-25
Bylos Nr.: e2-501-1124/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03273-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Lapėnienė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: M. S.
Trečiasis asmuo: D. F.

Kategorijos

2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-501-1124/2026Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03273-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 25 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – D. F. (D. F.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jos naudai iš atsakovo 542,90 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 01/877700720 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią vienerių metų laikotarpiui (nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.) buvo apdrausta automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sudarydamos Sutartį šalys susitarė, jog transporto priemonė: 1) nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento (Sutarties 1.5.2.4. punktas) bei 2) nebus naudojama trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti (pagal Sutarties 1.5.2.7. punktą nuomos sutartis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai ji yra nuomojama pagal finansinės nuomos ar išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį, yra trumpalaikė).

3. Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, turinčias įtakos rizikos laipsniui. Jei transporto priemonė bus naudojama trumpalaikei nuomai ir mokamam keleivių pervežimui, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (šiuo atveju draudimo sutarties Nr. 01/877700720 įmoka būtų buvusi ne 265,07 Eur, o 1 742,39 Eur).

4. Eismo įvykio, įvykusio 2024 m. sausio 8 d. Vilniuje, Palangos g. 2, metu buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal eismo įvykio deklaraciją, minėtas eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. F. kaltės, kuris atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. D. F. deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Eismo įvykio, įvykusio 2024 m. sausio 8 d. metu, padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ pagal Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas 2024 m. rugsėjo 6 d. pretenziją Nr. TPK34869 draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 085,79 Eur dydžio draudimo išmoką.

5. Transporto priemonė – automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui ir trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti. Minėtą faktą patvirtina Lietuvos transporto saugos administracijos pažyma, kurioje nurodyta, jog D. F. ir dar dešimčiai asmenų automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veiklą.

6. Ieškovė pažymi, kad draudikas šiuo atveju neprivalo įrodyti konkrečių keleivio vežimo už atlygį faktų, kaip ir aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko vykdant pavėžėjimą. Pakanka to, kad įvykio dieną, galiojant draudimo sutarčiai, pagal kurią draudžiamas pavėžėjimas ir trumpalaikė nuoma, transporto priemonės savininkas (draudėjas) nesikreipė į licenciją išdavusią instituciją dėl minėtų licencijų anuliavimo. Jei sudarant draudimo sutartį draudikui būtų pateikta informacija, kad transporto priemonei TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiama vykdyti vežimo už atlygį pagal užsakymą veiklą, bei informacija, jog transporto priemonė naudojama trumpalaikei nuomai, draudimo įmoka būtų buvusi ženklai didesnė (ne 265,07 Eur, o 1 742,39 Eur). Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, jos šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informacija. Šiuo atveju transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas M. S. neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes (vykdomą trumpalaikės nuomos pagrindu pavėžėjimo veiklą), turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutarties 1.5.2.4. ir 1.5.2.7. punktus (trumpalaikės nuomos ir pavėžėjimo paslaugos), ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui – grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 542,90 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka.

8. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovo transporto priemonė galėjo būti naudojama keleivių vežimui už atlygį. Tokių faktų ieškovė neįrodo jokiais objektyviais įrodymais, tik daro atitinkamą prielaidą remdamasi Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis. Pagal viešai prieinamus „Licencijavimas.lt“ registro duomenis, trečiasis asmuo D. F. neturėjo ir neturi keleivių vežimo už atlygį licencijos. Taigi, faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio metu buvo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, nėra nustatytos ir įrodytos. Po eismo įvykio ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti vairuotojo D. F. vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas tai padarė ir paaiškino, kad pažymėjimas yra galiojantis, o šis faktas aiškiai nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, kurią pasirašė pats kaltininkas. Ieškovė remiasi Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis apie tai, kad tam tikram laikotarpiui buvo išduotos licencijos, ar leidimai, keleivių vežimo veiklai kitiems asmenims, tačiau licencijos turėjimas pats savaime nėra veiklos vykdymo įrodymas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 straipsnio 1 dalį, licencija suteikia teisę vykdyti veiklą, tačiau tai nereiškia, kad veikla faktiškai vykdoma. Vien tik duomenys apie išduotas licencijas kitiems asmenims neįrodo, kad atsakovo transporto priemonė eismo įvykio metu buvo naudojama keleivių vežimui už atlygį. D. F. nebuvo licencijos turėtojas ir nedalyvavo jokioje keleivių vežimo veikloje (remiantis „licenzijavimas.lt“ duomenimis). Atsakovui nepriklausė ir niekada nebuvo išduota jokia licencija ar leidimas, todėl bet kokios kitų asmenų išduotos licencijos negali būti siejamos su atsakovu nei teisiškai, nei faktiškai. Ieškovė neteisingai taiko draudimo rizikos padidėjimo sąvoką. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 99 straipsnio 3 dalį draudikas privalo įrodyti, kad draudėjas pateikė neteisingus duomenis arba nuslėpė reikšmingą informaciją, turinčią įtakos draudimo rizikai. Kadangi atsakovas jokių neteisingų duomenų nepateikė, o informacijos apie kitiems asmenims išduotas licencijas neturėjo ir negalėjo turėti, ieškovės reikalavimai šiuo pagrindu yra nepagristi. Draudikas negali remtis trečiųjų asmenų licencijomis kaip įrodymu. Kitų asmenų turimų licencijų duomenys yra bendro pobūdžio informacija, neturinti jokio ryšio su aptariamu eismo įvykiu, todėl jų teikimas ar vertinimas šioje byloje būtų neleistinas ir netinkamas.

9. Trečiasis asmuo D. F. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

10. CPK numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą; byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis (CPK 441 straipsnis 1–2 dalis). Teismas nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems asmenims papildomai išaiškino, kad jie, pagedaudami, jog bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka, turi pateikti teismui atitinkamą prašymą (dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka), tačiau byloje dalyvaujantys asmens tokio prašymo (bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka) nepareiškė, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, toliau šiame sprendime trumpai išdėstydamas priimamo sprendimo motyvus (CPK 441 straipsnis 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

11. Remiantis Lietuvos Respublikos transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją (kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį), jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

12. Ieškovės pateiktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 28 d. ieškovė su atsakovu sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/877700720, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui (nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. balandžio 2 d.) buvo apdrausta automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – transporto priemonė) valdytojų civilinė atsakomybė. Šalys Sutartimi sulygo, kad transporto priemonė: 1) nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento (Sutarties 1.5.2.4. papunktis); 2) nebus naudojama trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti (nuomos sutartis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai ji yra nuomojama pagal finansinės nuomos ar išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį) (Sutarties 1.5.2.7. papunktis).

13. Eismo įvykio, įvykusio 2024 m. sausio 8 d. Vilniuje, Palangos g. 2, metu buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. F. kaltės. Ieškovė išmokėjo 1 085,79 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią sudarė: 1 011,34 Eur draudimo išmoka už automobilio LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus pagal UAB ,,Mototoja‘‘ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2031849; 90 Eur kompensacija už pakaitinį automobilį pagal UAB „Mototoja‘‘ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2031850. Išmokant išmoką, iš 1 101,34 Eur nuostolių sumos buvo išskaičiuota naujų detalių nusidėvėjimo suma – 15,55 Eur.

14. Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. pranešime Nr. 15B-7057 dėl informacijos pateikimo dėl žalos Nr. 4165556 nurodyta, kad 2024 m. sausio 8 d. (minėto eismo įvykio dieną) D. F. turėjo leidimą transporto priemonei TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą. Leidimas minėtam asmeniui ir transporto priemonei galiojo nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2025 m. sausio 1 d.. Minėtai transporto priemonei leidimai buvo suteikti ir 2024 m. sausio 8 d. galiojo dar dešimčiai asmenų.

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtinimo 62 punkte (šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 55 punkte) numatyta, kad, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

16. Ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 542,90 Eur žalos atlyginimą – 50 procentų išmokėtos žalos atlyginimo sumos, minėtą reikalavimą grindžia Sutarties 1.5.2.4. ir 1.5.2.7. punktų (mokamo keleivių pervežimo, trumpalaikės nuomos paslaugų teikimas) ir bendradarbiavimo pareigos – Sutarties galiojimo metu informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui (padidėjusią draudimo riziką), pažeidimu. Ieškovės teigimu, draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama mokamam keleivių vežimui, trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti, tačiau apie tokias aplinkybes, didinančias draudimo riziką, atsakovas ieškovės neinformavo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės byloje pareikštu reikalavimu, nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti naudojama keleiviams už atlygį vežti.

17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnio 1 dalis numato, kad, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Taigi, nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas, tarp jų ir draudimo įmokos dydį. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis tiek sudarydamos sutartį, tiek ypač ją vykdydamos. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

18. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia draudimo sutartyje nustatytas pareigas.

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, o sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1–2 dalys). Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

20. Tarp šalių sudarytos Sutarties 1.5.1. papunktyje buvo numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemonių registracijos duomenis ir kitą draudėjo pateiktą informaciją; draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas transporto priemonės identifikavimo duomenų, techninių parametrų pasikeitimas, taip pat draudėjo deklaruotos gyvenamosios vietos ir Sutarties 1.5–1.6 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimas; pasikeitus draudimo rizikai, įmoka už likusį galioti Sutarties laikotarpį gali būti perskaičiuota. Atitinkamai Sutarties 1.5.2. papunktyje numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama, be kitų aptartų sąlygų, mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (Sutarties 1.5.2.4. papunktis); taip pat trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti (nuomos sutartis ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai ji yra nuomojama pagal finansinės nuomos ar išperkamosios (veiklos) nuomos sutartį) (Sutarties 1.5.2.7. papunktis). Taigi, šalių sudarytos Sutarties atveju draudimo rizika įvertinta ir draudimo įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant ir į dvi paminėtas sąlygas, darančias įtaką draudimo rizikos laipsniui. Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris, todėl Sutarties 1.5.3. papunkčiu šalys susitarė, kad <...> jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Minėtame Sutarties papunktyje taip pat pažymėta, kad aplinkybės, tiesiogiai susijusios su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui, nurodytos Sutarties 1.5.1. – 1.5.2. punktuose, t. y. ir šiame sprendimo punkte aptartuose Sutarties 1.5.2.4. ir 1.5.2.7. papunkčiuose.

21. Kaip jau minėta, 2024 m. sausio 8 d. Vilniuje, Palangos g. 2, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. F. kaltės.

22. Šiame sprendime taip pat jau aptarta, kad ieškovė byloje laikosi pozicijos, jog transporto priemonė TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama mokamai keleivių vežimo veiklai vykdyti, trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti, o atsakovas neinformavo ieškovės apie vykdomą veiklą ir taip pažeidė bendradarbiavimo pareigą, Sutarties 1.5.2.4. ir 1.5.2.7. papunkčių reikalavimus. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis grindžia argumentais, kad jis nenaudojo automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mokamam keleivių vežimui, tokios veiklos automobiliu nevykdė, todėl jam nekyla prievolė atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Paminėtina, kad dėl trumpalaikės nuomos vykdomo atsakovas atsikirtimų (prieštaravimų) byloje nepareiškė.

23. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Taigi, Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

25. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

26. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą (KTK 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 8² straipsnio 1 dalis). Asmenims, siekiantiems įgyti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, leidimai išduodami, jeigu tie asmenys, be kita ko, yra įregistravę individualią veiklą (KTK 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai, 8² straipsnio 2 dalies 1 punktas (ginčui aktualiu metu galiojusi straipsnio redakcija).

27. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis nustatyta, kad trečiasis asmuo D. F. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. sausio 23 d., taigi ir ginčui aktuliu metu (2024 m. sausio 8 d.), vertėsi individualia veikla (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 spalio 25 d. iki 2025 sausio 1 d., D. F. transporto priemonei TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo leidimą vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą (žr. Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad atsakovas, ginčydamas keleivių vežimo už atlygį automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybę, ne tik nepateikia jokių įrodymų, bet netgi nenurodo, kokiu kitu tikslu 2024 m. sausio 8 d. D. F. naudojosi automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis).

28. Aplinkybę, kad transporto priemonė – automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą bei trumpalaikei nuomai, patvirtina jau minėtas Lietuvos transporto saugos administracijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad be D. F. dar dešimčiai kitų asmenų automobiliui TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikti ir 2024 m. sausio 8 d. galiojo leidimai vykdyti keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veiklą (byloje nėra duomenų, kad ginčo transporto priemonei TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo galiojimas būtų sustabdytas arba panaikintas). Priešingoms aplinkybėms pagrįsti įrodymai į bylą nėra pateikti, kaip ir nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atsakovo į bylą pateikti elektroninio tinklalapio (Licencijų informacinės sistemos) duomenys vertintini kritiškai, kadangi nėra galimybės nustatyti, kada buvo atlikta paieška (pagal jau aptartus bylos duomenis D. F. transporto priemonei TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą turėjo iki 2025 sausio 1 d., be to, leidimo galiojimas iki minėtos datos galėjo būti sustabdytas arba panaikintas); negalima patikrinti, ar paieška buvo atlikta tinkamai (įvedus visus reikiamus duomenis) – taigi, toks dokumentas nėra pakankamas paneigti oficialiems duomenims, gautiems iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Kaip minėta, rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, šiuo atveju spręstina, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovės šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes.

29. Pasisakant dėl atsakovo nurodomo argumento, kad byloje nėra įrodyta, jog eismo įvykio metu buvo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į esamą ir šiame teismo sprendime aptartą teisinį reguliavimą, ginčui aktualias Sutarties nuostatas, atlikus sisteminę bei lingvistinę jų analizę, draudimo sutarties pareigų pažeidimui konstatuoti užtenka įrodyti, kad apskritai buvo vykdoma keleivių pavėžėjimo paslauga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir apie tai nebuvo pranešta draudikui (tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje yra įrodytos – žr. šio sprendimo 27–28 punktus). Aplinkybė, kad eismo įvykio metu nebuvo teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos gali būti reikšminga, vertinant draudimo rizikos padidėjimo laipsnį ir kt., tačiau neturi reikšmės sprendžiant dėl draudėjo atsakomybės už pareigos – panešti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, pažeidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2631-433/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1635-653/2020 ir kt.).

30. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, kartu prisiėmė ir Sutartimi nustatytus įsipareigojimus, be kitų, Sutartyje (jos 1.5.3. papunktyje) nustatytais terminais informuoti ieškovę apie padidėjusią draudimo riziką, o, Sutarties galiojimo metu pasikeitusios aplinkybės (automobilio perdavimas pavėžėjimo veiklai ir trumpalaikei nuomai vykdyti) padidino draudimo riziką (minėtos aplinkybės, kaip turinčios įtakos draudimo rizikos padidėjimui, buvo tiesiogiai įvardintos ir apibrėžtos šalių sudarytos Sutarties nuostatose, aptartose ankstesniuose šio teismo sprendimo punktuose). Tarp atsakovo nepranešimo apie padidėjusią riziką ir kilusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, nes, vykdant komercinę keleivių vežimo už atlygį veiklą ir perdavus automobilį trumpalaikei nuomai, atsakovo transporto priemonė eisme dalyvavo intensyviau; transporto priemonei dalyvaujant eisme intensyviau, atitinkamai padidėjo draudimo rizika ir atsirado atsakovo pareiga mokėti papildomą (didesnę) draudimo įmoką, kurios nesumokėjus, nebūtų sudaryta draudimo sutartis, nebūtų teikiama draudimo apsauga, o automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

31. Atsakovas neįvykdžius bendradarbiavimo pareigos pranešti ieškovei (draudikui) apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos vertinimui, ieškovė (draudikas) nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu pagrįstai atgręžtiniu reikalavimu į draudėją (atsakovą) reikalauja trečiajam asmeniui išmokėtų sumų priteisimo, t. y. prašo atsakovo atlyginti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Įvertinus galimą veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą (asmenų, kuriems Sutarties galiojimo metu automobiliui TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo leidimai vykdyti keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veiklą, skaičių), ieškovės negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų pranešęs apie padidėjusią draudimo riziką, dydį, spręstina, jog ieškovė pagrįstai prašo priteisti būtent tokią (50 proc.) grąžintinos draudimo išmokos dalį.

32. Esant aptartoms aplinkybėms (nustatytoms visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms), ieškinio reikalavimas dėl 542,90 Eur žalos atlyginimo sumos priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

33. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (542,90 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis,).

35. Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavus, kad trečiojo asmens D. F. gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos ir egzistuoja visos sąlygos procesinių dokumentų įteikimui trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu, trečiajam asmeniui skirtus procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopiją, teismo pranešimą) nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1–2 dalys). Kadangi minėtoje teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės neišnyko, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas ir trečiajam asmeniui skirtą sprendimo kopiją įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) iš atsakovo M. S. (M. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 542,90 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų devyniasdešimties euro centų) turtinės žalos atlyginimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (542,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti trečiajam asmeniui D. F. (D. F.) skirtus procesinius dokumentus – 2026 m. vasario 25 d. sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje ir nurodant tokio turinio pranešimą: Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2026 m. vasario 25 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – D. F. (bylos Nr. e2-501-1124/2026), kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti. Šiuo skelbimu trečiajam asmeniui D. F. sprendimas įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Trečiajam asmeniui D. F. procesiniai dokumentai (teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Rasa Lapėnienė