Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1936-803/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-15
Bylos Nr.: e2S-1936-803/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02081-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: A. C.

Kategorijos

3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1936-803/2021Teisminio proceso Nr.2-68-3-02081-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo A. C. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. C. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. C., R. N., M. K., G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovo A. C. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tenkino ir pratęsė terminą atsakovui A. C. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8486-141-2015 įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 25 d. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 25 d.

Šalies argumentai

3. Atsakovas A. C. 2021 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d.sprendimo įvykdymui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. birželio 17 d. pratęsus 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo terminą, toliau aktyviai tęsė savavališko statinio įteisinimo darbus. 2020 m. birželio 2 d. parengė inžinerinę – topografinę nuotrauką, pateikė derinimui atsakingoms institucijoms, derinimas užtruko iki 2020 m. birželio 16 d. Parengus inžinerinę – topografinę nuotrauką ir palyginus su turimais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planais, pastebėti esminiai žemės sklypo ribų skirtumai. Žemės sklypo, ant kurio stovi pagalbinis ūkio statinys, ribas nustato 1995 m. vasario 21 d. žemės sklypo ribų planas, 1999 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo planas bei Pavilnių regioninio parko zonų ribų planas, kurie visi trys skirtingai vaizduoja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas. Dėl šių priežasčių, esant skirtingiems žemės sklypo planams, tapo neaišku, kuriuo žemės sklypo planu reikia vadovautis, rengiant savavališko statinio įteisinimo projektą. Nurodė, kad 2020 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistas atsakovo 2020 m. liepos 13 d. prašymą nagrinėjo daugiau nei tris mėnesius ir tik 2020 m. spalio 26 d. dieną pateikė atsakymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyrius atsakyme pažymėjo, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. Esamos kadastro žemėlapyje pažymėtos sklypo ribos yra taisytinos taip, kad neprieštarautų minėtai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų sąlygai. Atsakyme nurodyta, jog įvertinant, kad Kadastro žemėlapyje pažymėtos sklypo ribos neatitinka faktinio naudojimo (kerta statinius), darytina išvada, kad atsakovas turi parengti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94, paslenkant žemės sklypą į vakarų pusę taip, kad žemės sklype tilptų statiniai, tačiau nekeičiant Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto sklypo ploto – 1996 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus atsakyme nurodomos priežastys, lėmusios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų netikslumus bei neatitikimus faktinei situacijai, kurios patvirtina, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų skirtumai atsirado ne dėl skolininko veikimo ar neveikimo ir šių klaidų taisymas nepriklauso vien tik nuo skolininko valios. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų netikslumai gali būti ištaisyti tik atsakingų valstybės institucijų sprendimais. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus atsakyme nurodyta dėl kadastrinių matavimų atlikimo tikslinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), geografinę padėtį konsultuotis su šią sritį kuruojančia Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus raštą, atsakovas kreipėsi dėl žemės sklypo ribų į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau 2021 m. vasario 8 d. gavo atsakymą su nurodymu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. 2021 m. vasario 23 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame prašė leisti įsigyti įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį apie 200 kv. m. pagal pateiktą preliminarų parengtą brėžinį. Tai leistų išspręsti skirtinguose žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, esančius netikslumus, kurie sudaro kliūtis statinio įteisinimui. Atsakovas, vadovaudamasis anksčiau minėtu Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio 2020 m. spalio 26 d. raštu, kreipėsi į matininkus, tačiau jie atsisakė atlikti kadastrinius matavimus dėl darbų sudėtingumo. Tuomet atsakovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir sudarė sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo, šiuos darbus numatoma atlikti iki 2021 m. lapkričio 12 d. Anot atsakovo, visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovas atliko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą, tačiau dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų neatitikimo faktinei situacijai bei valstybės institucijų specialistų nepagrįstai ilgo prašymų nagrinėjimo atsakovas nespėjo įteisinti statinio per teismo paskirtą terminą. Pažymėjo, jog nurodytos priežastys nepriklauso nuo atsakovo veikimo ar neveikimo, atsakovas šių priežasčių negalėjo iš anksto numatyti, kadangi tai paaiškėjo tik statinio įteisinimo proceso eigoje, gavus inžinerinę – topografinę nuotrauką. Taip pat, atsakovas negalėjo numatyti jog bus paskelbtas šalyje griežtas karantinas, kuris taip pat apsunkino bendravimą su specialistais, sulėtino statinio įteisinimo veiksmus. Pažymėjo, jog šiuo atveju egzistuoja objektyvi priežastis, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų netikslumai ir neatitikimas faktinei situacijai, kuri nepriklauso nuo atsakovo ir stabdo statinio įteisinimo darbus. Atsakovas aktyviai veikė ir ėmėsi veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau šis procesas užsitęsė kompetentingoms valstybės institucijoms laiku nepriimant sprendimų, atsakingų institucijų sprendimai neišsprendžia problemos dėl žemės sklypo ribų, šio proceso trukmei atsakovas negali daryti įtakos, todėl nurodytos aplinkybės, atsakovo manymu, laikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo atsakovo valios, objektyviai sutrukdžiusiomis jam privalomuosius nurodymus įvykdyti nustatytais terminais.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą, su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje pateiktas susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepatvirtina, kad atsakovas operatyviai atliko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą. Iš pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 26 d. rašto matyti, kad atsakovui buvo pasiūlyta parengti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94, tačiau šie veiksmai dėl nežinomų priežasčių nebuvo atlikti. Ieškovės nuomone, pateikiami raštai patvirtina nenuoseklią atsakovo poziciją – viena vertus, siekiama patikslinti žemės sklypo ribas atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus, kita vertus, kreipiamasi dėl leidimo įsigyti įsiterpusią žemės sklypo dalį. Ieškovė nesutiko, kad žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų patikslinimas atliekant kadastrinius matavimus priklauso tik nuo valstybės institucijų sprendimų. Pažymėjo, kad atsakovas turi kreiptis į privačiai veikiančius geodezininkus, kad būtų atlikti tikslieji žemės sklypo matavimai, ir tik derinant parengtą žemės sklypo planą dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau atsakovui nesiimant aktyvių veiksmų, kad būtų parengti geodeziniai matavimai, nėra pagrindo teigti, kad valstybinės institucijos laiku nepriima sprendimų, nes atsakovas neatlieka visų nuo jo priklausančių veiksmų. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 nustatytas terminas baigėsi 2017 m. birželio 28 d., papildomai terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi iki 2020 m. gruodžio 25 d. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, siekdamas neteisėtos statybos įteisinimo, turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą iš esmės grindė aplinkybėmis, kurių pagrįstumo nepatvirtino leistinais įrodymais, todėl laikytina, kad atsakovas neįvykdė įstatyme numatytos įrodinėjimo pareigos, todėl pagal byloje esančius įrodymus negalima konstatuoti, jog atsakovui buvo suteiktas per trumpas terminas įvykdyti teismo sprendimą ir būtų teisinis bei faktinis pagrindas šį terminą pratęsti.

5. Tretieji asmenys atsiliepimų į prašymą nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino atsakovo A. C. prašymą ir atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpūčio 6 d. sprendimu buvo įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį - parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys - 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis. Atsakovas privalėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo A. C. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir terminas atsakovui A. C. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdyti pratęstas iki 2020 m. gruodžio 25 d.

8. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, tik po sprendimo įvykdymo atidėjimo teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi paaiškėjo, kad yra žemės sklypo ribų neatitikimai, kurie sudaro kliūtis statinio įteisinimui. Siekdamas pašalinti šias kliūtis teismo sprendimo įvykdymui, atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas, tačiau daugiau nei pusę metų vyko susirašinėjimas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, keistu 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 ir kt., visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. paskelbtas karantinas, kuris tęsiasi iki šiol. Taigi ne maža atsakovui teismo sprendimo įvykdymui skirto laikotarpio dalis tęsėsi karantino, kurio metu buvo taikyti įvairūs ribojimai asmenims, metu.

9. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas dėl objektyvių, išimtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu (paaiškėjo jau pratęsus terminą sprendimo įvykdymui). Duomenų, kad atsakovo ketinami atlikti veiksmai (kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų ir plano derinimas ir kt.) kažkokiu būdu pažeistų ieškovės interesus ar iškreiptų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nėra.

10. Teismas sprendė, kad atsakovo įpareigojimų vykdymas, atidedant teismo sprendimo įvykdymą iki 2022 m. gruodžio 31 d., ieškovei nebus aiškiai nenaudingas, atsakovui labiau užtikrins galimybę įvykdyti teismo sprendimą geranoriškai, taip pat bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą, bus užtikrintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir tinkamas jo įvykdymas, teismo sprendimas nebus iš esmės paneigtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m gegužės 17 d. nutarties, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – prašymo pratęsti terminą atsakovui A. C. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8486-141-2015 įvykdyti netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. nesutiktina, kad pateiktas byloje susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtina, kad atsakovas operatyviai atliko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą. Iš pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 26 d. rašto matyti, kad atsakovui buvo pasiūlyta parengti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94, tačiau šie veiksmai nebuvo atlikti. Dėl kokių priežasčių nėra nurodoma, nepateikiami poziciją pagrindžiantys įrodymai;

11.2. pateikiami raštai patvirtina nenuoseklią atsakovo poziciją, viena vertus siekiama patikslinti žemės sklypo ribas atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus, kita vertus kreipiamasi dėl leidimo įsigyti įsiterpusią žemės sklypo dalį;

11.3. skolininkui nesiimant aktyvių veiksmų, kad būtų parengti geodeziniai matavimai, nėra pagrindo teigti, kad valstybinės institucijos laiku nepriima sprendimų, nes skolininkas neatlieka visų nuo jo priklausančių veiksmų;

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 nustatytas terminas baigėsi 2017 m. birželio 28 d., papildomai terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 iki 2020 m. gruodžio 25 d. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, siekdamas neteisėtos statybos įteisinimo, turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekiant įteisinti neteisėtą statybą. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, nurodyti savo aktyvumą siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą iš esmės grindė aplinkybėmis, kurių pagrįstumo nepatvirtino leistinais įrodymais, pagal byloje esančius įrodymus negalima konstatuoti, jog atsakovui buvo suteiktas per trumpas terminas įvykdyti teismo sprendimą ir būtų teisinis bei faktinis pagrindas šį terminą pratęsti;

11.5. pakartotinis pareiškėjo prašymo tenkinimas ir nukrypimas nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas įvertinus tai, kad po įsiteisėjusio teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei 4 metai, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas, iniciuotas priverstinis jo vykdymas. Be kita ko, pareiškėjas prašyme nemotyvuoja tokio nepagrįsto termino būtinumo – t. y. prašyme teisės aktų nuostatomis nėra pagrindžiama, kodėl pareiškėjas pageidauja papildomo termino ir kokiems veiksmams bus naudojamas šis terminas, kad būtų galima įvertinti, ar pareiškėjas veikia aktyviai;

11.6. tenkinus atsakovo nepagrįstą prašymą ir pratęsus terminą savavališkos statybos padariniams šalinti būtų nepagrįstai ilgą laiko tarpą nešalinama padaryta žala teisės autoritetui, būtų suteikiama galimybė piktnaudžiauti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu institutu ir nesant išimtinių sąlygų nukrypti nuo bendros taisyklės, įpareigojančios įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus per kuo įmanoma trumpesnį laiko tarpą, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepateisina teismo sprendimo vykdymo vilkinimo, vien jo noro išsaugoti savavališkai pastatytą priestatą, nenustačius svarbių priežasčių atidėti teismo sprendimo vykdymą ir atsižvelgiant į teismo sprendimo vykdymo atidėjimo instituto išimtinumą, nepakanka tenkinti pateikto prašymo. Be to, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų Inspekcijos ir statytojo teisėtų interesų pusiausvyrą, suteiktų nepagrįstą pranašumą pareiškėjui.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1. teismas, nagrinėjant prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymo terminą išsamiai ištyrė teismo sprendimo neįvykdymo priežastis ir atsakovo veiksmus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą pripažino aktyviais, žemės sklypo ribų neatitikimus, ilgą susirašinėjimą su kompetentingomis valstybės institucijomis, šalyje įvestą karantiną dėl COVID-19 pandemijos, pripažino objektyviomis ir išmtinėmis aplinkybėmis, kurios sutrukdė atsakovui įvykdyti teismo sprendimą;

Šalies argumentai

12.2. ieškovė klaidina teismą ir nepagrįstai nurodo sprendimo nevykdymo laikotarpį 4 metus. Šioje byloje aktualus 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo nevykdymo laikotarpis nuo 2020 m. birželio 17 d. (kai buvo priimta teismo nutartis atidėti sprendimo vykdymą iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Laikotarpis iki 2020 m. birželio 17 d. yra Vilniaus miesto apylinkės teismo ištirtas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-8486-141/2015 ir priimta 2020 m. birželio 17 d. teismo nutartis, kuri yra įsiteisėjusi. Šioje byloje aktualūs atsakovo veiksmai nuo 2020 m. birželio 17 d. Atsakovas nurodė pagrįstas ir objektyvias priežastis, kodėl iki 2020 m. gruodžio 31 d. nespėjo įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo ir įteisinti savavališką statinį;

12.3. priežastys sutrukdžiusios atsakovui įvykdyti teismo sprendimą laiku, nepriklausė nuo atsakovo valios, t.y., nepagrįstai ilgas valstybės institucijų specialistų prašymų nagrinėjimas (po 3 mėnesių gautas 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus atsakymas), žemės sklypo ribų netikslumai, kurie eliminuoja galimybę įteisinti statybą. Neturint tikslaus žemės sklypo plano, neįmanoma parengti projekto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Žemės sklypo ribų netikslumai gali būti ištaisyti specialistų (geodezininkų- matininkų) veiksmais bei valstybės institucijų sprendimais;

12.4. ieškovė nenurodė, kokie atsakovo planuojami statybos įteisinimo veiksmai yra nebūtini ar kokios trukmės terminas savavališkam statiniui įteisinti būtų pagrįstas.

12.5. rekomenduojami atlikti kadastriniai matavimai yra sudėtingi, kadangi reikia ne tik nustatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau ir paslinkti žemės sklypą į vakarų pusę taip, kad žemės sklype tilptų statiniai, tačiau nekeičiant Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto sklypo ploto – 1996 kv. m. Byloje pateikti duomenys (susirašinėjimai su matininkais), jog atsakovas intensyviai ieškojo matininko, kuris galėtų atlikti kadastrinius matavimus, kadangi dėl COVID-19 buvo ribotas bendravimas, didžioji dauguma kontaktų su matininkais buvo telefonu. Dauguma matininkų iš karto įvertinę situacijos sudėtingumą atsisakydavo atlikti kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, 2021 m. kovo mėn. buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras specialistus dėl kadastrinių matavimų atlikimo. 2021 m. balandži 22 d. buvo pasirašyta Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis, kuri šiuo metu vykdoma;

12.6. žemės sklypo ribų netikslumai atsirado ne dėl atsakovo veikimo ar neveikimo. Atsakovas nuo jo priklausančius veiksmus atliko, surado specialistus (žemės sklypo kadastrinius matavimus atliks VĮ Registrų centras matininkas M. N.), kurie ėmėsi atlikti žemės sklypo ribų tikslinimo darbus. Visi kiti veiksmai priklauso ne nuo atsakovo valios, o nuo valstybės institucijų sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir pratęsė teismo sprendimo vykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

14. Apeliantės teigimu, atsakovas neįrodė, kad jam buvo suteiktas per trumpas terminas įvykdyti teismo sprendimą.

15. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvaiką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė pratęsti terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įvykdymui iki 2022 m. gruodžio 31 d. motyvuodamas tuo, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą būtina pašalinti paaiškėjusius žemės sklypo ribų netikslumus, kurie gali būti ištaisyti specialistų (geodezininkų-matininkų) veiksmais bei valstybės institucijų sprendimais.

18. Bylos duomenimis, atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu įpareigotas per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pratęsė atsakovui terminą įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą iki 2020 m. gruodžio 25 d. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad šioje byloje aktualūs atsakovo veiksmai nuo 2020 m. birželio 17 d. Todėl teismas vertina atsakovo veiksmus po 2020 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovui buvo pratęstas terminas sprendimui įvykdyti.

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui siekiant įvykdyti teismo sprendimą, buvo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų skirtumai (žemės sklypo, ant kurio stovi pagalbinis ūkio statinys, ribas nustato 1995-02-21 žemės sklypo ribų planas, 1999-11-05 žemės sklypo planas bei Pavilnių regioninio parko zonų ribų planas ir visi trys skirtingai vaizduoja žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas), dėl ko atsakovas 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, taip pat atsakovas dėl žemės sklypo ribų kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 2021 m. vasario 23 d. atsakovas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame prašė leisti įsigyti įsiterpusią valstybinės žemės sklypo dalį apie 200 kv. m., kas taip pat leistų išspręsti skirtinguose žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose, esančius netikslumus, kurie sudaro kliūtis statinio įteisinimui. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais sudarė su VĮ Registrų centru Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. PS-4945(14.29), pagal kurią žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų tikslinimo darbus planuojama atlikti iki 2021 m. lapkričio 12 d. (sutarties 2.2 puntas).

21. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų įteisinti savavališkas statybas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Paaiškėjus, jog egzistuoja žemės sklypo ribų netikslumai, kurie sudaro kliūtis įteisinti savavališkas statybas, ieško būdų žemės sklypo ribų problemai spręsti. Duomenų, kad statinio įteisinimas iš esmės nėra galimas, byloje nėra, o ieškovė tokių net neįrodinėjo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdė teismo sprendimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad teismo sprendimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, o dalies veiksmų, būtinų siekiant įvykdyti teismo sprendimą, atlikimas laiko atžvilgiu nepriklauso nuo atsakovo valios. Tuo tarpu apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl pažeistos jos ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros, suteikto nepagrįsto pranašumo atsakovui yra deklaratyvaus pobūdžio.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, jog atsakovas vangiai atlieka veiksmus siekdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai, atsakovo nurodomos aplinkybės, dėl kurių sprendimas dar nėra įvykdytas, sudaro pagrindą spręsti, jog statinio įteisinimo proceso eiga priklauso ne tik nuo atsakovo valios, bet ir nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, asmenų ar institucijų valios. Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismai spręsdami baudos už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą skyrimo ir leidimo taikyti teismo sprendime nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, konstatavo, kad skolininkas A. C. ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti neteisėtą statinį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1448-430/2021).

24. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad įstatymų leidėjas pripažįsta, kad statinių griovimas yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, minėta, atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad buvo aktyvus, siekdamas teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pratęstu terminu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau savavališkos statybos padarinių nepašalino dėl objektyvių aplinkybių – paaiškėjusių žemės sklypo ribų netikslumų, kuriuos būtina ištaisyti siekiant įteisinti statinį. Ši situacija nepriklauso vien nuo atsakovo valios, atsakovas negali įtakoti valstybinių institucijų sprendimų priėmimo terminų. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pratęsti atsakovui sprendimo įvykdymo terminą.

25. Įvertinus tai, kad vien tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimo darbai bus atliekami iki 2021 m. lapkričio 12 d., terminas atlikti visiems kitiems būtiniems veiksmams statinio įteisinimui iki 2022 m. gruodžio 31 d., kuriuos nurodo atsakovas – parengti žemės sklypo planą, supaprastintą projektą, kuris būtų derinamas su žemės sklypo bendraturčiais, Pavilnių regioniniu parku, gavus žemės sklypo bendraturčių pritarimus bei Pavilnių regioninio parko suderinimą kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo, yra būtinas, realus ir protingas.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsakovo prašyme ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė