- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1448-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02947-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Kreditorius
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą skyrimo ir leidimo taikyti teismo sprendime nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. C., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo, prašydama taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-8486-141/2015 nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti savavališkai pastatytą statinį – 4 m pločio ir 8 m ilgio pagalbinį ūkio pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), skolininko A. C. lėšomis ir skirti skolininkui A. C. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomojo rašto Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. birželio 29 d. valstybės naudai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Inspekcija atsiliepime į pareiškimą sutiko su antstolės pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra pagrindas skirti skolininkui periodinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymėjo, kad ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti buvo nustatytas protingas terminas, kuris, be to, buvo ir pratęstas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl tokių teisinių priemonių taikymo. Skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytas teismo sprendime įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Skolininko veiksmai, nevykdant teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. C. atsiliepime į pareiškimą nesutiko su antstolės pareiškimu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skolininkas atliko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą, tačiau dėl žemės sklypo ribų neatitikimo faktinei situacijai ir valstybės institucijų specialistų nepagrįstai ilgo prašymų nagrinėjimo, skolininkas nespėjo įteisinti statinio per teismo paskirtą terminą. Tai nepriklauso nuo skolininko veikimo ar neveikimo, jis šių priežasčių negalėjo iš anksto numatyti, kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik statinio įteisinimo proceso eigoje, gavus inžinerinę – topografinę nuotrauką. Taip pat skolininkas negalėjo numatyti, kad bus paskelbtas griežtas karantinas, kuris taip pat apsunkino bendravimą su specialistais, sulėtino statinio įteisinimo veiksmus. Šiuo atveju egzistuoja objektyvi priežastis, t. y. žemės sklypo ribų netikslumai ir neatitikimas faktinei situacijai, kuri nepriklauso nuo asmens valios, įpareigojimas įteisinti statinį neįvykdytas ne dėl asmens kaltės. Skolininkas aktyviai ėmėsi veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau šis procesas užsitęsė kompetentingoms valstybės institucijoms laiku nepriimant sprendimų, šio proceso trukmei skolininkas negali daryti įtakos, todėl nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, nepriklausančiomis nuo asmens valios, objektyviai sutrukdžiusiomis jam privalomuosius nurodymus įvykdyti nustatytais terminais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atmestas pareiškėjos Astos Stanišauskaitės pareiškimas dėl baudos skyrimo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo.
5. Teismas, susipažinęs su byloje esančia rašytine informacija bei šalių pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad nėra įstatymo numatytų procesinių prielaidų prašymo tenkinimui, nes nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir nevykdomas dėl skolininko kaltės. Civilinėje byloje Nr. 2VP-15523-1125/2020 priimtais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad 2014 m. vasario 15 d. iki 2014 m. kovo 3 d. A. C. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ED8877786, 2015 m. kovo 20 d. jam nustatyta autoimuninė liga. Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 3 d. projektavimo darbų sutartimi Nr. ABA-030320 (001) A. C. užsakė ūkinio pastato namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą. Ši aplinkybė nustatyta ir nagrinėjamoje byloje iš skolininko atstovės į bylą pateiktų rašytinių duomenų, raštu bei žodžiu teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kurie įrodo, kad skolininkas atlieka aktyvius veiksmus rengiant projektinę dokumentaciją dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo: yra parengęs pirminius dokumentus pastato įteisinimui, dėl paaiškėjusių neatitikimų koordinacinėje žemės sklypo sistemoje ėmėsi veiksmų ir atlieka neatitikimų šalinimą, kuris dėl nuolatinių būtinų derinimų su valstybinėmis institucijomis, nėra paprastas ir greitas reiškinys. Be to, šalyje įvestas karantinas neigiamai paveikė bendradarbiavimą su jomis, nes įprastinė valstybinių institucijų veikla buvo apribota, kas dėl nuo abiejų šalių nepriklausančios valios ir aplinkybių sutrukdė derinimo procesą ir jį uždelsė. Skolininko pateikti susirašinėjimai su valstybinėmis institucijomis rodo, kad jis, po termino sprendimui įvykdyti pratęsimo, protingu laiko intervalu siekė ir tebesiekia įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimus, susijusius su savavališkai pastatytų statinių įteisinimu. Teismas sutiko su skolininko byloje išsakyta pozicija, kad žemės sklypo ribų neatitikimai turimai faktinei situacijai ir netikslumai koordinačių sistemoje atsirado ne dėl skolininko veikimo ar neveikimo ir šių klaidų taisymas nepriklauso vien tik nuo jo valios. Šie netikslumai eliminuoja galimybę įteisinti statybą ir jie gali būti ištaisyti tik atsakingų valstybės institucijų sprendimais. Teismo vertinimu, dalis atsakomybės dėl atsiradusių netikslumų tenka ir valstybės institucijoms. 2021 m. vasario 23 d. A. C. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo paprašė leisti jam įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį (apie 200 kv. m), kuri, teismo vertinimu, tikėtina, gali būti vienu iš būdų spręsti statinių įteisinimo eigoje iškilusią žemės sklypo ribos ir ant jos atsidūrusio statinio įteisinimo kliūtį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 15 d. skolininkas pareiškė prašymą civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015, kuriuo prašo dar kartą pratęsti terminą šioje byloje 2015 m. rugpjūčio 6 d. priimto teismo sprendimui įvykdyti iki bus išspręstas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų klausimas, prašymas priimtas nagrinėjimui. Taigi šiuo momentu nėra jokio pagrindo išvadai, kad skolininkas nevykdo jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo ar akivaizdžiai vengia tai daryti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti skolininkui A. C. 300 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant ją skaičiuoti nuo 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomojo rašto Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. birželio 9 d. Taip pat taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes – leisti Inspekcijai savavališkai pastatytą statinį – 4 m pločio ir 8 m ilgio pagalbinio ūkio pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugriaunant A. C. lėšomis ir įpareigoti skolininką nesudaryti Inspekcijai ir rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.
7. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad skolininko A. C. pozicija yra nenuosekli – viena vertus, siekiama patikslinti žemės sklypo ribas atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus, kita vertus, kreipiamasi dėl leidimo įsigyti įsiterpusią žemės sklypo dalį. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų patikslinimas, atliekant kadastrinius matavimus priklauso tik nuo valstybės institucijų sprendimų, t. y. yra skolininko kompetencijoje, kuris turi kreiptis privačiai į veikiančius geodezininkus, kad būtų atlikti tikslieji žemės sklypo matavimai ir tik derinant parengtą žemės sklypo planą, dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Skolininkui nesiimant aktyvių veiksmų, kad būtų parengti geodeziniai matavimai, nėra pagrindo teigti, kad valstybinės institucijos laiku nepriima sprendimų, nes pats skolininkas neatlieka visų nuo jo priklausančių veiksmų. Inspekcija nesutinka, kad pateiktas byloje susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir NŽT patvirtina, kad skolininkas operatyviai atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įteisinti savavališką statinį per teismo nustatytą terminą. Skolininkas, būdamas atidus ir rūpestingas statytojas, siekdamas neteisėtos statybos įteisinimo, turėjo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekiant įteisinti neteisėtą statybą, tačiau to numatytais terminais neatliko nuo jo priklausančių priežasčių. Nėra pagrindo sutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kad nagrinėjamuoju atveju skolininkas aktyviai veikė ir nėra pagrindo skirti baudą už teismo sprendimo vykdymą, nes baudos tikslas yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas laiku nebuvo įvykdytas, privalėjo skirti baudą už jo nevykdymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 nustatyto termino pratęsimo kreipėsi tik 2021 m. kovo 12 d., kai pareiškėja Inspekcijos iniciatyva kreipėsi dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Toks skolininko elgesys negali būti laikomas rūpestingu ir atsakingu, įrodančiu, kad jis aktyviai ir operatyviai atlieka veiksmus. Taigi, pareiškėjos teigimu, darytina išvada, kad šiuo atveju periodinės baudos skyriams už teismo sprendimo nevykdymą skatintų dėti visas pastangas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas.
8. 2021 m. balandžio 14 d. gautas skolininko A. C. atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo skolininkas prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas nurodo, kad skolininkas aktyviai tęsė savavališko statinio įteisinimo darbus, parengė inžinerinę – topografinę nuotrauką, kurios derinimas užtruko iki 2020 m. birželio 16 d. Parengus inžinerinę – topografinę nuotrauką ir palyginus su turimais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planais, pastebėti esminiai žemės sklypo ribų skirtumai. Atsižvelgiant į šią problemą, skolininkas nedelsiant, per protingą laiko tarpą, 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Skolininkui, siekiant įvykdyti teismo sprendimą – įteisinti savavališką statinį, reikia parengti nesudėtingojo statinio supaprastintą (naujos statybos, rekonstravimo) projektą, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra sklypo planas. Nenustačius tikslių žemės sklypo ribų, skolininkas negali parengti žemės sklypo plano ir gauti statybą leidžiančio dokumento, t. y. negali įvykdyti privalomojo nurodymo įteisinti statinį dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Šiuo atveju egzistuoja objektyvi priežastis, t. y. žemės sklypo ribų netikslumai ir neatitikimas faktinei situacijai, kuri nepriklauso nuo skolininko valios ir įpareigojimas įteisinti statinį neįvykdytas ne dėl skolininko kaltės. Skolininkas pateikė į bylą turimus rašytinus įrodymus, patvirtinančius, jog jis aktyviai ieškojo specialistų (matininkų), kurie galėtų atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau, dėl šalyje paskelbto griežto karantino, bendravimas su matininkais vyko pagrinde telefonu, tik su potencialiais specialistais kadastriniams matavimams atlikti buvo bendraujama elektroniniu paštu. Pateiktas į bylą 2021 m. kovo 10 d. kreipimasis į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) dėl kadastrinių matavimų atlikimo. VĮ Registrų centras, atlikęs dokumentų analizę, atskirajam skundui esant teisme, 2021 m. balandžio 5 d. pateikė skolininkui A. C. atsakymą, kuriuo sutiko atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodytomis sąlygomis. Pažymi, kad skolininkas šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu atliko aktyvius veiksmus, reikiamus kadastriniams matavimams atlikti. Kiti veiksmai, susiję su žemės sklypo ribų tikslinimu, priklauso nuo specialistų (matininkų) ir valstybinių institucijų sprendimų. Skolininkui, susidūrus su sunkumais ieškant matininko, jis lygiagrečiai pradėjo ieškoti ir kitų alternatyvių būdų problemai dėl netikslių žemės sklypo ribų spręsti. Skolininkas pateikė teismui duomenis, įrodančius, kad jis aktyviai siekia išspręsti problemą dėl žemės sklypo ribų netikslumų ir kitu alternatyviu būdu. Tai rodo skolininko platesnį požiūrį į problemos sprendimą, skolininko aktyvumą, siekiant įvykdyti teismo įpareigojimą ir įteisinti savavališką statinį. Pareiškėjos reikalavimas atskirajame skunde skirti baudą iki 300 eurų už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną prieštarauja ne tik protingumo, teisingumo principams, bet ir 2021 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje padarytoms išvadoms bei kasacinio teismo praktikai. Šiuo atveju skolininkas nevengė vykdyti teismo sprendimo įteisinti savavališką statinį, priešingai, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, tokių kaip netikslių žemės sklypo ribų, netikslumų koordinačių sistemoje, laiku nepriimamų valstybės institucijų sprendimų, griežto karantino ribojimų, skolininkas neturėjo galimybės teismo sprendimą įvykdyti laiku.
10. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime į atskirąjį skundą palaiko apeliantės Inspekcijos atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir poziciją bei teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes ir skirti skolininkui baudą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7714-727/2021, kuria teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą skyrimo ir leidimo taikyti teismo sprendime nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Suinteresuotas asmuo A. C. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė elektroninį susirašinėjimą su VĮ Registrų centru dėl nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų tikslinimo ir kadastrų duomenų bylos parengimo.
16. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti pateiktą dokumentą, kuris turi reikšmės sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įrodymas priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 tenkino iš dalies Inspekcijos ieškinį – įpareigojo atsakovą A. C., per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį. Sprendime nurodyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 m pločio ir 8 m ilgio pagalbinio ūkio pastatas, žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti nugriautas atsakovo A. C. lėšomis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi 2015 m. birželio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-8486-141/2015, išduotą 2019 m. lapkričio 5 d., kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ir vykdomasis raštas papildytas. Antstolės 2020 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S020-1555 ir 2020 m. vasario 4 d. patvarkymu Nr. S020-2390 skolininkas A. C. buvo įpareigotas per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie nurodyto įpareigojimo, kurio turinys: „Įpareigoti atsakovą A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (teismo sprendimas įsiteisėjo – 2016 m. birželio 28 d.) teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšomis.“ tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus, taip pat sumokėti vykdymo išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 tenkino A. C. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo vykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 25 d. Antstolė 2020 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-20-177/641 sustabdė vykdomąją bylą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 pratęsė A. C. 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 25 d. Nurodytam terminui pasibaigus ir išnykus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindui, 2021 m. sausio 27 d. antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymu Nr. S-21-177-643 vykdomoji byla Nr. 0177/20/0156 atnaujinta, o 2021 m. sausio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S021-1444 antstolė Asta Stanišauskaitė konstatavo, jog įpareigojimas nėra įvykdytas, 2021 m. sausio 27 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, suteikiančias Inspekcijai nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, kadangi skolininkas neatliko neteisėtos statybos padarinių šalinimo veiksmų, bei skirti skolininkui periodinę baudą. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-15523-1125/2020 jau buvo atmetęs antstolės Astos Stanišauskaitės analogiško turinio pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo, teiktą teismui 2020 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1391-934/2020 paliko pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą. Šiuo metu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 nagrinėjamas atsakovo A. C. naujas prašymas atidėti sprendimo vykdymą, kuris dar neišnagrinėtas.
18. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtina patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-315-684/2019).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, teisingai įvertino prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad bylos duomenys tikėtinai patvirtina, jog skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti neteisėtus statinius (inžinerinės – topografinės nuotraukos rengimas ir derinimas; kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl pastebėtų žemės sklypo ribų neatitikimų ir pan.). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad savalaikiam sprendimo neįvykdymui turėjo įtakos įvairios priežastys (šalyje įvestas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, ilgas procedūrinis derinimas valstybės institucijose, susidariusi sudėtinga situacija su žemės sklypu ir pan.). Kaip buvo išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, prieš tenkinant tokio pobūdžio pareiškimą, turi būti atlikta teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra, būtent kurią ir atliko pirmosios instancijos teismas. Skolininko pateikti susirašinėjimai su valstybinėmis institucijomis patvirtina, kad skolininkas po termino sprendimui įvykdyti pratęsimo protingu laiko intervalu siekė ir tebesiekia įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimus, susijusius su savavališkai pastatytų statinių įteisinimu. Reikšmingas įrodymas pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, t. y. skolininko elektroninis susirašinėjimas su VĮ Registro centru, iš kurio matyti, kad VĮ Registrų centras, įvertinęs skolininko pateiktus dokumentus, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sudėtingumą, kadastro darbus – nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų tikslinimą, kadastro duomenų bylos parengimą paslenkant žemės sklypą į vakarų pusę taip, kad minėtame sklype tilptų esantys statiniai, tačiau nekeičiant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto 1996 kv. m., skaitmeninę nekilnojamojo daikto kadastro duomenų laikmeną bei per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ perduoti parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrai NŽT teritoriniam skyriui, gali atlikti nurodytas paslaugas už susirašinėjimą nurodytą sumą. Kartu pažymėjo, kad minėto žemės sklypo bendrasavininkai turi sutikti su žemės sklypu tikslinimu ir sklypų formavimu, jog statiniai tilptų sklype. Taigi VĮ Registrų centras gali atlikti apelianto atskirajame skunde akcentuojamą kadastro duomenų tikslinimą, jeigu skolininkas sutiks su komerciniu pasiūlymu ir bus gauti minėto žemės sklypo bendrasavininkų (R. N., G. P. ir M. K.) sutikimai su žemės sklypo tikslinimu bei sklypų formavimu, jog statiniai tilptų sklype. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinė byla Nr. e2-8486-141/2015, kurioje sprendžiamas skolininko prašymas dėl sprendimo vykdymo termino pratęsimo), matyti, kad 2021 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta sutartis dėl paslaugų atlikimo (žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis), o žemės sklypo kadastrinius matavimus atliks matininkas M. N.. Taigi šiuo atveju susidarė sudėtinga situacija, tačiau skolininkas ėmėsi veiksmų, siekdamas ją išspręsti, yra sudaręs (kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais) sutartį su VĮ Registro centru dėl reikšmingu šioje situacijoje veiksmų atlikimo. Baudos skyrimo tikslas tokio pobūdžio bylose – paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti (šiuo atveju tenkinus antstolio pareiškimą, būtų ne tik leista taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes, bet ir skiriama skolininkui (kaip fiziniam asmeniui) ženkli bauda), dėl to esant duomenų apie skolininko aktyvius veiksmus, siekiant įteisinti savavališkos statybos darbus, ši galimybė turi būti suteikta, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.