Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1610-921/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-04
Bylos Nr.: e2S-1610-921/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02081-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Sujetienė
Pareiškėjas: D. C.
Ieškovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas: A. C.

Civilinė byla Nr. e2S-1610-921/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02081-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.10; 2.4.2.13; 3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10481-1099/2025 pagal pareiškėjos D. C. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. C., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. N., D. C., M. K. ir G. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015, įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis; kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-262/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi tenkino atsakovo A. C. prašymą ir pratęsė atsakovui terminą 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdyti iki 2020 m. gruodžio 25 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir pakartotinai atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Šalies argumentai

4. 2025 m. vasario 12 d. pareiškėja D. C. (minėtas asmuo, mirus atsakovui A. C. ((duomenys neskelbtini) pagal testamentą tapo jo įpėdine) pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriame prašė pratęsti terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimui įvykdyti iki 2026 m. birželio 30 d.

5. Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas A. C. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pareiškėjai 2022 m. gruodžio 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6411-820/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti palikimą priėmusiai pareiškėjai reikalavimus, atsiradusius po palikėjo A. C. mirties. Anot pareiškėjos, Inspekcija 2023 m. birželio 9 d. pareiškė jai reikalavimą pagal antstolės A. S. vykdomą 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015. Nors Inspekcijos reikalavime nebuvo nurodytas konkretus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau 2024 m. gruodžio 19 d. Inspekcija atliko patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo, kad anksčiau nurodytas teismo sprendimas yra neįvykdytas. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimo ji neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. A. C. susidūrė su problema, jog žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo statinys, ribos neatitinka faktinės situacijos. Todėl 2020 m. liepos 13 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Žemės tvarkymo ir valdymo skyrių, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau 2020 m. spalio 26 d. gavo atsakymą, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos ginčo sklypo ribos taisytinos, nes žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį. 2024 m. liepos mėnesį pareikšėja kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tiksli riba“ matininką dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. UAB „Tiksli riba“ atliko kadastrinius matavimus ir parengė žemės sklypo planą, tačiau sklypo bendraturčiai G. P., J. B. ir G. K. be jokių motyvų nepasirašo ant parengto plano. Todėl pareiškėja negali įregistruoti sklypo ribų. Dėl šių priežasčių pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti žemės sklypo matavimus be bendraturčių sutikimo. Pareiškėjos ieškinio pagrindu yra iškelta civilinė byla Nr. e2-8652-1040/2025. Pareiškėja papildomai akcentavo, kad ji pati dėl termino sprendimui įvykdyti pratęsimo kreipiasi pirmą kartą, jos prašymo pagrindu sprendimo vykdymas dar nė karto nebuvo atidėtas. Ginčo pastato įteisinimo sunkumai yra susiję ir su suinteresuotų asmenų piktavališku elgesiu, šiems nesutinkant suderinti pareiškėjos iniciatyva parengto ginčo žemės sklypo plano.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Inspekcija nurodė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo, nes sprendimo įvykdymo terminas pasibaigė 2022 m. gruodžio 31 d., o pareiškėja į teismą dėl termino pratęsimo kreipėsi tik 2025 m. vasario 12 d. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, susijusių su civiline byla Nr. e2-8652-1040/2025, taip pat įrodymų dėl bendraturčių informavimo apie atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, apie matininko paiešką ir pan. Nuo sprendimo priėmimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, savavališkos statybos padariniai nepašalinti, įsiteisėjęs teismo sprendimas neįvykdytas. Todėl pakartotinis termino pratęsimas pažeistų viešo ir privataus interesų pusiausvyrą bei reikštų nukrypimą nuo bendros galutinių įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, pareiškėja nenurodė, kokiems konkretiems veiksmams atlikti jai yra reikalingas pusantrų metų terminas, kuriam pareiškėja prašė pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą.

7. Suinteresuoti asmenys J. B. ir G. K. atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo pastatą, dėl kurio buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimas, pareiškėja su sutuoktiniu A. C. bendrame jiems ir bendraturčiams G. P., J. B. ir G. K. priklausančiame žemės sklype pradėjo statyti dar 2014 metais. Anot suinteresuotų asmenų, Inspekcijos 2014 m. gegužės 13 d. surašytame savavališkos statybos akte buvo užfiksuota, kad ginčo pastatas yra neužbaigtas – buvo pastatytas tik rūsys, įrengta perdanga tarp rūsio ir pirmo aukšto, išmūrytos maždaug 1,5 m aukščio pirmo aukšto sienos. N. I. 2014 m. gegužės 26 d. surašė pareiškėjai ir jos sutuoktiniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2014 m. lapkričio 28 d. atlikto patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad savavališkos statybos buvo tęsiamos ir yra užbaigtos. 2014 metais pastatytas statinys jau daugiau nei 10 metų nėra nei įteisintas, nei nugriautas. Pareiškėjai (o anksčiau – jos sutuoktiniui) jau buvo suteikta galimybė įteisinti ginčo statinį. Be to, teismas jau du kartus pratęsė terminą sprendimui įvykdyti, todėl šiam pratęstam terminui pasibaigus pareiškėjos teisė negali būti įgyvendinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenis J. B. ir G. K. po 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015, įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis; kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkino. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-262/2016, palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir terminas sprendimui įvykdyti atsakovui pratęstas iki 2020 m. gruodžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo vėl tenkintas – nutarta atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja, atsakovo teisių perėmėja, kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2026 m. birželio 30 d.

10. Teismas nustatė, kad: atsakovas mirė (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja priėmė po A. C. mirties atsiradusį palikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-6411-820/2023, atnaujino Inspekcijai praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimams, atsiradusiems po A. C. mirties, jo palikimą priėmusiai pareiškėjai. Inspekcija 2023 m. birželio 9 d. raštu pareiškė pareiškėjai reikalavimą pagal antstolės A. S. vykdomą 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 (vykdomoji byla Nr. 0177/20/0156) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir paragino pareiškėją kuo operatyviau atlikti savavališkos statybos šalinimo darbus dėl savavališkai pastatyto statinio. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad teismo sprendimas laiku nebuvo įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, t. y. paaiškėjus, jog žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo pastatas, faktinės ribos neatitinka viešame registre nurodytos informacijos. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. spalio 26 d. raštą Nr. A51-135060/20(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo buvo netenkintas A. C. 2020 m. liepos 13 d. prašymas organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja pateikė į bylą ir UAB „Tiksli riba“ 2024 m. liepos 25 d. parengtą ginčo žemės sklypo planą, kuris nėra suderintas su kitais šio žemės sklypo bendraturčiais. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8652-1040/2025 pagal ieškovės D. C. 2025 m. sausio 31 d. ieškinį atsakovams J. B., G. K. ir G. P. dėl leidimo atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

11. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai nesąlygoja išvados, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Teismo sprendimas nėra vykdomas jau labai ilgą laiką (beveik 9 metus – nuo 2016 m. birželio 28 d.). Teismas jau du kartus tenkino pareiškėjos sutuoktinio (kurio palikimą priėmė pareiškėja) prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad į Vilniaus miesto savivaldybę pareiškėjos sutuoktinis kreipėsi tik 2020 metais, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Ginčo sklypo planas pareiškėjos užsakymu buvo parengtas tik 2024 m. liepos 25 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės gavimo; pareiškėja į teismą dėl leidimo atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo kreipėsi dar po pusės metų (2025 m. sausio mėn.).

12. Teismas vertino, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiksmai, jų intensyvumas, dideli laiko tarpai tarp atskirų veiksmų atlikimo, liudija, kad pareiškėja (o anksčiau – jos sutuoktinis) nedėjo visų reikiamų protingų pastangų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per teismo nustatytą ir du kartus pratęstą terminą. Pareiškėja niekaip nemotyvavo, kodėl sprendimo vykdymą reikėtų atidėti būtent iki jos nurodyto termino. Įvykęs A. C. procesinių teisių perėmimas taip pat savaime nesąlygoja būtinybės pratęsti pareiškėjai terminą sprendimui įvykdyti. Pareiškėjos teiginius, kad į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ji kreipėsi pirmą kartą, teismas pripažino teisiškai nepagrįstais, nes pareiškėjai yra privalomi visi veiksmai, atlikti A. C., iki pareiškėjos įstojimo į bylą. Teismas vertino, kad tenkinus pareiškėjos prašymą, būtų pažeisti: teisėti išieškotojos Lietuvos valstybės interesai, kad statybos būtų vykdomos tik turint teisės aktų nustatyta tvarką išduotą leidimą bei laikantis teisės aktų reikalavimų, o neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per protingą laiką; būtų pažeisti teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

13. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas spendė, kad neegzistuoja išimtinės priežastys sprendimo vykdymo atidėjimui, todėl pareikšto prašymo netenkino.

14. Atmetus prašymą, teismas suinteresuotiems asmenims J. B. ir G. K. iš pareiškėjos priteisė 1 197,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (kiekvienam suinteresuotam asmeniui po 598,95 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

15. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:

15.1. Nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiksmai, jų intensyvumas, dideli laiko tarpai tarp atskirų veiksmų atlikimo, liudija, kad pareiškėja (o anksčiau – jos sutuoktinis) nedėjo visų reikiamų protingų pastangų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per teismo nustatytą ir du kartus pratęstą terminą. Apeliantės teigimu, įstatymas nenustato kiek kartų asmuo gali prašyti pratęsti ar nustatyti naują teismo sprendimo įvykdymo terminą ir teismui nėra apibrėžta kiek kartų turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tai, kad du kartus buvo patęstas teismo sprendimo įvykdymo terminas liudija, jog egzistavo objektyvios ir svarbios priežastys atidėti teismo sprendimo vykdymą bei patvirtina, kad teismo sprendimas vykdomas „ilgą laiką“ dėl svarbių priežasčių. Pareiškime atidėti teismo sprendimo vykdymą, apeliantė nurodė jog susidarė objektyvių ir svarbių aplinkybių visuma: žemės sklypo ribų netikslumai, būtinybė tikslinti žemės sklypo ribas, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus LKS94 koordinačių sistemoje, sutuoktinio mirtis, bendraturčių priešiškas elgesys, būtinybė ginčą su bendraturčiais spręsti teisme, identifikuotų klaidų taisymas priklauso nuo valstybės institucijų sprendimų, teismo sprendimo, dėl kurių savavališkas statinys savalaikiai nebuvo įteisintas.

15.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog teismo sprendimas nėra vykdomas jau labai ilgą laiką (beveik 9 metus – nuo 2016 m. birželio 28 d.). Tačiau teismas neturi pagrindo plėsti prašymo ribas ir revizuoti įsiteisėjusias teismų nutartis, kuriomis sprendimo vykdymo terminas buvo pratęstas bei kelti abejones dėl jų objektyvumo. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatyta aplinkybė „kad į Vilniaus miesto savivaldybę pareiškėjos sutuoktinis kreipėsi tik 2020 metais, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sprendimo įsiteisėjimo“ yra nepagrįsta, išimta iš konteksto ir klaidinanti. Teismas nepagrįstai formuoja nuomonę apie atsakovo neveiklumą, tačiau tam egzistavo svarbios priežastys – atsakovo liga.

Žemesnės instancijos teismas

15.3. Teismas nurodė, kad ginčo sklypo planas pareiškėjos užsakymu buvo parengtas tik 2024 m. liepos 25 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės gavimo; pareiškėja į teismą dėl leidimo atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo vėlgi kreipėsi dar po pusės metų (2025 m. sausio mėn.). Ši išvada rodo, kad teismas išsamiai nesiaiškino bei nevertino visų reikšmingų aplinkybių, nebuvo nuoseklus ir objektyvus. Pažymi, kad atsakovas A. C., gavęs 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus raštą, nedelsiant kreipėsi į žemėtvarkininkus ir ieškojo specialisto, kuris atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tačiau privatūs matininkai atsisakė atlikti kadastrinius matavimus dėl kadastrinių matavimų sudėtingumo (daug žemės sklypo bendraturčių ir kt.). Todėl 2021 m. kovo mėnesį buvo pasirašyta su VĮ Registrų centras Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams atlikti. Šios faktinės aplinkybės buvo vertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartyje, kuria buvo nuspręsta pratęsti sprendimo vykdymo terminą.

15.4. Priešingai nei konstatavo teismas, ginčo sklypo planas pareiškėjos užsakymu buvo parengtas tik 2024 m. liepos 25 d. dėl objektyvių priežasčių. VĮ Registrų centras 2021 m. kovo mėn. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutarties neįvykdė. Sutarties šalių abipusiu susitarimu Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario 21 d. Atsakovė skaudžiai išgyveno sutuoktinio netektį, dėl patirtų išgyvenimų negalėjo rūpintis sutuoktinio paliktais nebaigtais darbais, tame tarpe ir statinio įteisinimo darbais. Atsakovei priėmus palikimą 2023 m. birželio 9 d. ir perėmus teismo sprendimo vykdymą, teko iš naujo ieškoti žemėtvarkos specialistų, galinčių atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl specialistų stokos, kurie imtųsi šio sudėtingo atvejo, tik 2024 m. liepos 25 d. UAB „Tiksli riba“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą. Pareiškėja siekė suderinti šį UAB „Tiksli riba“ žemės sklypo planą su žemės sklypo bendraturčiais taikiai, tačiau nepavyko.

Šalies argumentai

15.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra pateikusi ieškinį dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, kad yra priversta bylinėtis su žemės sklypo bendraturčiais vien tam, kad galėtų įvykdyti 2015 m. rugpjūčio 6 d. teismo sprendimą, kadangi norint įregistruoti žemės kadastrinius matavimus viešame registre, būtinas bendraturčių sutikimas. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo įvykdymo galimybė priklauso nuo rezultato, gauto išnagrinėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą e2-8652-1040/2025 dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo.

15.6. Nepagrįstai teismas nurodė, kad pareiškėja nemotyvavo, kodėl sprendimo vykdymą reikėtų atidėti būtent iki jos nurodyto termino. Pareiškėja nurodė, kad būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus LKS94 koordinačių sistemoje. Toks terminas prašyme nurodytas, kadangi atsakovės manymu, tai būtų optimalus laiko tarpas, sulaukti teismo sprendimo civilinėje byloje dėl kadastrinių matavimų, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus registre, kurie yra būtini teismo sprendimo įvykdymui ir užbaigti rengti statinio projektą, statybos leidimui gauti. Apeliantės nuomone, likęs vienerių metų terminas savavališko statinio įteisinimui yra optimalus ir būtinas.

15.7. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės ketinami atlikti veiksmai (kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribų ir plano derinimas ir kt.) kažkokiu būdu pažeistų ieškovės interesus ar iškreiptų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliantė pažymi, kad dėl teismo sprendimo neįvykdymo yra kalta ne ji, o kitos nuo apeliantės valios nepriklausančios aplinkybės (žemės sklypo ribų netikslumai, bendraturčių abejingumas ir nepagrįstai priešiškas elgesys, valstybės institucijų sprendimai). Atidėjus teismo sprendimo įvykdymą papildomam terminui, nebus pažeistos jokios realios kitų subjektų teisės ir teisėti interesai, o bus sudarytos galimybės atsakovei, įveikiant nenumatytas žemės sklypo ribų, žemėtvarkos, bendraturčių kliūtis, įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi.

15.8. Apeliantė pažymi, kad žemės sklypo ribų netikslumai atsirado ne dėl jos veikimo ar neveikimo, šie žemės sklypo ribų netikslumai gali būti ištaisyti tik specialistų (geodezininkų – matininkų) bei valstybės institucijų veiksmais bei sprendimais, ginčą su bendraturčiais dėl kadastrinių matavimų atlikimo gali išspręsti tik teismas. Atsakovė nuo jos priklausančius veiksmus atliko, surado specialistus (matininkus) UAB „Tiksli riba“, kurie ėmėsi atlikti žemės sklypo ribų tikslinimo darbus, parengė žemės sklypo planą LKS 94 koordinačių sistemoje. Visi kiti veiksmai priklauso ne nuo jos valios, o nuo teismo ir valstybės institucijų sprendimų.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grendžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vertino ir atsižvelgė į aplinkybes, kiek praėjo laiko nuo neįvykdyto teismo sprendimo priėmimo, taip pat kiek kartų jau prieš tai buvo patenkinta prašymų pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą. Ieškovė pažymi, kad viena iš aplinkybių, į kurią teismas privalo atsižvelgti, spręsdamas dėl pateikto pakartotinio prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą, būtent ir yra bendras nuo sprendimo praėjęs laikas, taip pat jau prieš tai teiktų ir patenkintų prašymų kiekis.

16.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai nesąlygoja išvados, kad sprendimas yra neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Teismas spręsdamas pareiškėjos prašymą atsižvelgė į jos prašyme nuodytas sprendimo neįvykdymo priežastis. Ieškovė pažymi, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis dar nuo 2014 metų žinojo, kad jų statomas ginčo statinys yra neteisėtas ir jie privalės atlikti veiksmus statinį įteisinti arba statinį nugriauti, tačiau aktyvių veiksmų jie ėmėsi tik po daugiau nei 5 metų (2020 metais). Kitus 5 metus (2020-2025 metais) yra tariamai bandoma rasti matininką ir atlikti kadastrinis matavimus, tačiau įstatymų reikalavimus atitinkantys matavimai nėra atlikti iki šios dienos. Visus 10 metų C. netrukdomai naudojosi ir šiuo metu naudojasi neteisėtai regioniniame parke pastatytu gyvenamuoju namu ir iš to gauna asmeninę naudą. Kuo ilgiau bus vilkinimas šis procesas, tuo ilgiau atsakovė iš neteisėtai pastatyto statinio gaus naudą.

Šalies argumentai

16.3. Apeliantės nurodyta sutuoktinio mirtis (2022 m. rugpjūčio 12 d.) nesuteikia apeliantei teisinio pagrindo tokį ilgą laiką nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Ieškovė pažymi, kad, tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė veikė per tą pačią atstovę, t. y. nuo 2020 metų iki šios dienos juos atstovauja ta pati atstovė – advokato padėjėja V. G., kuri klientų vardu galėjo operatyviai atlikti visus reikiamus veiksmus, kurių dėl ligos, netekties išgyvenimų ar kitų asmeninių priežasčių kuriuo nors metu negalėjo atlikti patys klientai.

16.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas tariamai nevertino aplinkybių apie tariamai priešišką pareiškėjai bendraturčių elgesį. Ieškovė pažymi, kad bendraturčių nepritarimas neteisėtoms statyboms, kurios buvo įvykdytos jiems priklausančiame sklype, taip pat bendraturčių atisakymas duoti sutikimą žemės sklypo kadastriniams matavimams, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia bendraturčių interesus, yra teisėtas ir pagrįstas elgesys. Toks bendraturčių elgesys nėra ir negali būti pripažintas priešišku elgesiu ar objektyvia priežastimi, suteikiančia atsakovei teisę nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

16.5. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, pagrįstai konstatavo, kad tenkinus jos prašymą, būtų pažeisti valstybės interesai ir pamatiniai teisės principai. Apie tai, kad C. atlieka neteisėtus veiksmus (vykdo neteisėtą statybą) jie buvo informuoti 2014 metais dar statybų eigoje, kol ginčo statinys dar nebuvo užbaigtas statyti. Jiems taip pat buvo duotas privalomas nurodymas sustabdyti neteisėtus veiksmus. Tačiau jie piktavališkai, sąmoningai ir tyčia nevykdydami valstybės institucijų privalomų nurodymų, savavališkai užbaigė statyti statinį ir juo naudojasi iki šiol. Jau priėmus teismo sprendimą, pareiškėja (prieš tai jos sutuoktinis) toliau tęsia savo neteisėtus veiksmus ir nevykdo valstybės institucijų sprendimų, prisidengdama įvairiomis formaliomis priežastimis, teikia pakartotinius prašymus pratęsti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminą, tokiu būdu tik neteisėtai vilkina prieš 10 metų priimto teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos sustabdymo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo

18. 2025 m. spalio 21 d. apeliantė pateikė prašymą sudaryti galimybę proceso šalims ginčą baigti taikos sutartimi ir stabdyti civilinę bylą Nr. e2S-1610-921/2025 arba atidėti civilinės bylos nagrinėjimą.

19. Nurodo, kad 2025 m. spalio 1 d. gauti duomenys, patvirtinantys jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (suinteresuotas asmuo), G. P. yra mirusi (duomenys neskelbtini).G. P. palikimą priėmęs asmuo yra M. P., kuris nėra susipažinęs su šia civiline byla ir nėra perėmęs procesinių teisių ir (ar) pareigų. Taip pat, apeliantė nurodo, kad atliko reikšmingus veiksmus savavališko statinio įteisinimui: sprendžiamas miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo klausimas; rengiamas žemės sklypo planas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir derinamas su žemės sklypo bendraturčiais; dėl žemės sklypo bendraturtės G. P. mirties įvyko žemės sklypo bendraturčių pasikeitimas; atlikta pagalbinio ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre; atliekant kadastrinius matavimus nustatyta, jog ūkinio pastato terasa (laikinas statinys) yra griautina. D. C. įsipareigoja kuo operatyviau nugriauti pagalbinio ūkio pastato terasą savo lėšomis; D. C. 2025 m. spalio 14 d. pateikė ieškovei pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Pasiūlymas ieškovės gautas, užregistruotas ir nagrinėjamas. Atsižvelgiant į apeliantės atliktus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, jos nuomone, yra pagrindas įteisinti savavališką statinį ir ginčus dėl savavališko statinio įteisinimo su ieškove baigti taikos sutartimi. Todėl siekiant sudaryti galimybę proceso šalims ginčą baigti taikos sutartimi, prašo bylą sustabdyti arba atidėti civilinės bylos nagrinėjimą.

20. Suinteresuoti asmenys J. B. ir G. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos prašymus atmesti. Jų nuomone, nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo, kadangi trečiojo asmens G. P. mirtis nėra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad po trečiojo asmens G. P. mirties, likusį palikimą jau yra priėmęs M. P.. Todėl G. P. yra keistina jos teisių perėmėju M. P.. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Todėl procesinių teisių perėmimas nėra pagrindas stabdyti bylą, taip pat nėra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės.

21. Suinteresuoti asmenys nesutinka ir su apeliantės prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad apeliantė ir jos velionis sutuoktinis A. C. faktą, kad jie 2014 metais ginčo namą stato neteisėtai (savavališkai ir pažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymus) žinojo nuo 2014 metų. Kartu aiškiai žinojo, kad savavališkai pastatytą namą privalės nugriauti arba įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį tai nebuvo padaryta. Daugiau nei 10 metų yra pažeidžiami tiek viešieji valstybės interesai, tiek kitų 3 žemės sklypo bendraturčių privatūs interesai. Neteisėti veiksmai nėra stabdomi. Kitų asmenų pažeisti interesai nėra ginami. Teisės pažeidėjams leidžiama iš savo neteisėtų veiksmų gauti ekonominę naudą.

22. Apeliantė prašo sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Minėta įstatymo nuostata numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas. Tuo tarpu G. P., kuri bylos duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini), nėra bylos šalis, o trečiasis (suinteresuotas) asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Be to, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo bylos sustabdymui.

23. Apeliantė kartu prašo atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodama tuo, kad ji atliko tam tikrus papildomus veiksmus, kuriais siekia įteisinti savavališką statinį, taip pat motyvuodama aplinkybe, kad ji 2025 m. spalio 14 d. išsiuntė ieškovei pasiūlymą sudaryti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl papildomų veiksmų atlikimo gali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, apeliantės ieškovei pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo taip pat nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, juolab, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

24. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas netenkina apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

25. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ Registrų centro Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis, susitarimą nutraukti VĮ Registrų centro Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartį, pranešimus bendraturčiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8486- 141/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8486- 141/2015.

26. Apeliantė kartu su prašymu dėl bylos sustabdymo ar bylos nagrinėjimo atidėjimo papildomai pateikė naujus įrodymus – mirties išrašą, pasiūlymą sudaryti taikos sutartį ieškovei, el. laiškus, patvirtinančius pasiūlymo gavimą, raštą Valstybinei miškų tarnybai dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

27. Suinteresuoti asmenys J. B. ir G. K. kartu su atsiliepimu į apeliantės prašymą dėl bylos sustabdymo ar atidėjimo, pateikė papildomą įrodymą – Testamentų registro išrašą.

28. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

29. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8486- 141/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 yra nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jų pakartotinai nėra pagrindo prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliantės ir suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai yra susiję su pateiktu apeliantės prašymu dėl bylos sustabdymo ar nagrinėjimo atidėjimo, bei dėl skundžiamoje nutartyje bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių vertinimo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

30. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinima s.

31. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

32. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015, įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui; jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys – 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis; kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkino. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1074-262/2016, palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi tenkintas atsakovo A. C. prašymas ir terminas sprendimui įvykdyti pratęstas iki 2020 m. gruodžio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi pakartotinai tenkintas atsakovo prašymas – nutarta atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 įvykdymo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2025 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2026 m. birželio 30 d. Prašymą grindė tuo, kad susidarė objektyvių ir svarbių aplinkybių visuma, dėl ko teismo sprendimas nebuvo neįvykdytas iki nustatytos datos, ir kurio įvykdymui reikalingas papildomas terminas: žemės sklypo ribų netikslumai, būtinybė tikslinti žemės sklypo ribas, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus LKS94 koordinačių sistemoje, sutuoktinio mirtis, bendraturčių priešiškas elgesys, būtinybė ginčą su bendraturčiais spręsti teisme, identifikuotų klaidų taisymas priklauso nuo valstybės institucijų sprendimų.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pateikto prašymo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai nesąlygoja išvados, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių.

36. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi. Nurodo, kad tiek pareiškėjos vyras iki mirties, tiek ji pati visą laiką vykdymo procese elgėsi aktyviai, teikė teismui įrodymus apie tai kokius veiksmus atliko, kad gauti statybą leidžiantį dokumentą. Proceso trukmė nuo pareiškėjos valios nepriklauso. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas, kaip tai buvo padaryta ankstesnėmis nutartimis.

37. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas terminas savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti, reiškia, kad tokio pobūdžio įpareigojimai gali būti atliekami iki šio termino pabaigos. Taigi būtent šiuo laikotarpiu turi būti atlikti visi veiksmai, skirti atitinkamais terminais savavališkai statybai įteisinti ar jos padariniams pašalinti: atliekami, derinami projektavimo darbai, esant poreikiui gaunamas bendraturčių sutikimas, atliekami statybos darbai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

38. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimui įvykdyti buvo pratęstas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyriaus raštu atsakovas buvo informuotas, kad žemės sklypų ribų neatitikimai gali būti ištaisomi keičiant žemės sklypo ribas, parengiant naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS94. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas A. C. pasirašė su VĮ Registrų centru sutartį dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. VĮ Registrų centras matininkas M. N. parengė kadastrinius matavimus, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi daugybę pažeidimų, atsisakė parengtus matavimus derinti. Sutarties šalių abipusiu susitarimu Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartis buvo nutraukta 2022 m. vasario 21 d. Po šio įvykio praėjus daugiau nei 2 metams tik 2024 m. liepos 25 d. UAB „Tiksli riba“ matininkas V. K. parengė naujus kadastrinius matavimus.

39. Apeliantė nurodė, kad sutuoktiniui mirus (duomenys neskelbtini), ji skaudžiai išgyveno sutuoktinio netektį. Dėl patirtų išgyvenimų negalėjo rūpintis sutuoktinio paliktais nebaigtais darbais, taip pat ir statinio įteisinimo darbais. Atsakovei priėmus palikimą 2023 m. birželio 9 d. ir perėmus teismo sprendimo vykdymą, teko iš naujo ieškoti žemėtvarkos specialistų, galinčių atlikti ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Dėl specialistų stokos, kurie imtųsi šio sudėtingo atvejo, tik 2024 m. liepos 25 d. UAB „Tiksli riba“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, kurį apeliantė siekė suderinti su žemės sklypo bendraturčiais taikiai, tačiau nepavyko.

40. Vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek atsakovas, tiek jo teises perėmusi apeliantė, siekdami įvykdyti teismo sprendimą laiku ir negalėdami to atlikti patys dėl tam tikrų priežasčių, turėjo teisę tam tikrų veiksmų atlikimą pavesti atlikti kitam asmeniui (pvz.: advokatui (-ei)). Be to, apeliantė nepaaiškino, kodėl nebuvo ištaisyti matininko M. N. atliktų kadastrinių matavimų trūkumai, o priimtas sprendimas nutraukti sutartį su VĮ Registrų centru ir ieškoti kito matininko, kurio paieškos užtruko dar papildomai 2,5 metų. Be to, tik po pusmečio nuo matavimų parengimo, 2024 m. gruodžio 9 d., atsakovė apie atliktus kadastrinius matavimus pranešė žemės sklypo bendraturčiams, kurie parengtam planui nepritarė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė teismui ieškinį dėl leidimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, kuris šiai dienai nėra išnagrinėtas. Apeliantė tokį suinteresuotų nesutikimą laiko piktavališku. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantės pareikštas ieškinys suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nesant duomenų, kad atlikti matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Kartu negali būti priežastimi, suteikiančia apeliantei teisę nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo neapibrėžtą laiką.

41. Prašyme dėl bylos sustabdymo ar bylos nagrinėjimo atidėjimo, apeliantė nurodo, kad atliko reikšmingus veiksmus savavališko statinio įteisinimui: kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo, kadangi formuojant žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad Valstybiniame miškų kadastre klaidingai įtraukta dalis teritorijos, kuri neatitinka miškams keliamų reikalavimų, miško riba įsiterpia į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sprendžiamas miškų kadastro duomenų patikslinimo ir valstybinės miškų schemos koregavimo klausimas; rengiamas žemės sklypo planas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir derinamas su žemės sklypo bendraturčiais. Dėl žemės sklypo bendraturtės G. P. mirties įvyko žemės sklypo bendraturčių pasikeitimas; atlikta pagalbinio ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija nekilnojamojo turto registre; atliekant kadastrinius matavimus nustatyta, jog ūkinio pastato terasa (laikinas statinys) yra griautina. D. C. įsipareigoja kuo operatyviau nugriauti pagalbinio ūkio pastato terasą savo lėšomis.

42. Nustačius paminėtas aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pateikti byloje įrodymai patvirtina, jog tiek atsakovas, tiek apeliantė atliko ir atlieka veiksmus, siekiant įteisinti nelegalią statybą, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sąlygoja išvadą, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas iki šiol dėl objektyvių priežasčių.

43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas nėra vykdomas jau labai ilgą laiką (daugiau kaip 9 metus – nuo 2016 m. birželio 28 d.). Teismas jau du kartus tenkino pareiškėjos sutuoktinio (kurio palikimą priėmė apeliantė) prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Terminas teismo sprendimui įvykdyti yra pasibaigęs 2022 m. gruodžio 31 d. Apeliantė į teismą dėl termino pratęsimo sprendimo įvykdymui kreipėsi tik 2025 m. vasario 12 d. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl prašymą dėl termino pratęsimo pateikė praleidusi tam skirtą terminą. Nuo 2020 m. įstatymų reikalavimus atitinkantys matavimai nėra atlikti iki šios dienos.

44. Nustačius paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės ir jos sutuoktinio veiksmai, jų intensyvumas, dideli laiko tarpai tarp atskirų veiksmų atlikimo, patvirtina, kad apeliantė (o anksčiau – jos sutuoktinis) nedėjo visų reikiamų protingų pastangų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per teismo nustatytą ir du kartus pratęstą terminą. Įvykęs A. C. procesinių teisių perėmimas taip pat savaime nesąlygoja būtinybės pratęsti apeliantei terminą sprendimui įvykdyti. Apeliantei yra privalomi visi veiksmai, atlikti A. C., iki jos įstojimo į bylą (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Be to, nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad apeliantė tikrai galės iki prašomo termino įvykdyti teismo sprendimą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad ji buvo aktyvi ir atliko daug veiksmų, siekdama įvykdyti sprendimą, bei tai, kad teismas kelis kartus pratęsė sprendimo įvykdymo terminą, negali reikšti, kad atlikti statybos pažeidimai ar jų pašalinimas gali tęstis neribotą laiką. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad tenkinus pareiškėjos prašymą, būtų pažeisti teisėti išieškotojos Lietuvos valstybės interesai, kad statybos būtų vykdomos tik turint teisės aktų nustatyta tvarką išduotą leidimą bei laikantis teisės aktų reikalavimų, o neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per protingą laiką. Kartu būtų pažeisti teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Dėl ginčo baigties

45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

47. Nagrinėjau atveju suinteresuoti asmenys J. B. ir G. K. pateikė prašymą priteisti jų naudai iš apeliantės patirtas 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 399,30 Eur suinteresuoto asmens J. B. naudai ir 399,30 Eur suinteresuoto asmens G. K. naudai.

48. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo (suinteresuoto) asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Todėl atmetus atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

49. Nustačius, kad suinteresuotų asmenų prašomos priteisti 798,60 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, šios išlaidos priteistinos suinteresuotiems asmenims iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 399,30 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurgita Sujetienė