Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A.C., tretieji asmenys R. N., D. C., M. K., G. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys - 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimų netenkino. Priteisė iš atsakovo A. C. valstybei 20,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą.

3. Ieškovės prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo vykdymo.

4. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą ištaisyti klaidą vykdomajame rašte ir išduoti išieškotojai naują vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr.e2-8486-141/2015.

5. Nurodė, kad teismo išduotame 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomajame rašte nėra nurodyta visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis, nenurodant ,,jeigu per nustatytą terminą reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys - 4 m pločio ir 8 m ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis“. Tokiu būdu, išduotame vykdomajame rašte eliminuota skolininko pareiga griauti savavališkos statybos statinį, nepagrįstai sudaromos sąlygos skolininkui nešalinti savavališkos statybos padarinių, nors tai numatyta teismo sprendime.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymo dėl klaidos ištaisymo netenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (CPK) PK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo sprendime nurodytos teisinės pasekmės (šiuo atveju – galimybė ieškovei pašalinti savavališkos statybos padarinius pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo) gali būti taikomos tik tuomet, kai antstolis, surašęs atitinkamos formos aktą, kreipiasi į teismą ir teismas priima nutartį taikyti teismo sprendime, o ne vykdomajame rašte, nurodytas pasekmes. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad antstolis būtų atsisakęs priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Apeliantės vertinimu, teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai vertino kilusio ginčo aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad LR CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Teismo sprendimas numatė įpareigojimą skolininkui ne tik įteisinti statinį, bet ir jį nugriauti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. vykdomajame rašte nurodydamas tik dalį teismo sprendimo rezoliucinės dalies, sudarė nepagrįstą galimybę skolininkui vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimą, nes šiuo atveju skolininkas, nors jam yra numatyta pareiga šalinant savavališkos statybos padarinius griauti statinį, nepagrįstai atleidžiamas nuo šios pareigos, įtvirtintos teismo sprendime, priverstinio vykdymo.

10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad vykdomojo rašto išdavimas minėtoje sprendimo dalyje yra teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, kurios vykdymui yra taikoma CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Inspekcija laikosi pozicijos, kad tai tiesioginis, teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas skolininkui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, neišduodamas vykdomojo rašto dalyje dėl skolininko įpareigojimo atlikti griovimo veiksmus, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8486-141/2015 turinį, nukrypo nuo teisminės praktikos, kitaip išsprendė ginčą, kuris jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tuo pažeidė LR CPK 646 straipsnio nuostatas. Ginčijama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 586 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu įpareigojo atsakovą A. C. per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį – parengti statybos projektą ir gauti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus nesudėtingo statinio statybai bei žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus bei atlikti visus kitus būtinus įstatymo nustatytus veiksmus statinio įteisinimui. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, jog jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys - 4 metrų pločio ir 8 metrų ilgio pagalbinio ūkio pastatas, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuria nustatytas įpareigojimas atsakovui per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinį, tačiau vykdomajame rašte nėra nurodoma kita sprendimo rezoliucinė dalis, jog jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nebus vykdomas ir statinys nebus įteisintas įstatymo nustatyta tvarka, savavališkai pastatytas statinys nugriaunamas atsakovo A. C. lėšomis. Ieškovė pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui ištaisyti klaidą ir išduoti išieškotojai Inspekcijai naują vykdomąjį dokumentą dėl pirmos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymo vykdomajame rašte. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarką numato CPK 771 straipsnis.

15. Pažymėtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Respublikos CPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

16. Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies turinio matyti, jog šiuo sprendimu atsakovas per tam tikrą terminą buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. įteisinti ginčo statinį. Šio įpareigojimo neįvykdžius per nustatytą terminą statinys nugriautinas atsakovo lėšomis, t.y. įvardytos sprendimo nevykdymo pasekmės.

17. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Taigi, teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas.

18. Pažymėtina, jog CPK 648 straipsnis reglamentuoja vykdomojo rašto turinį. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma:1) išdavusio vykdomąjį raštą teismo pavadinimas; 2) byla, kurioje išduotas vykdomasis raštas; 3) sprendimo priėmimo laikas; 4) su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui; 5) sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas; 6) vykdomojo rašto išdavimo laikas; 7) pilnas išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens kodas, kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų rekvizitai (jeigu žinomi).

19. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CPK 648 str. 1 dalies 4 punktas numatantis, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje įvardytos sprendimo nevykdymo teisinės pasekmės – atsakovas įpareigotas šalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat laikytina susijusi su išieškojimu, nevykdant reikalauja priverstinio vykdymo ir turi būti nurodyta vykdomajame rašte pažodžiui. Tokį vertinimą suponuoja ne tik CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas vykdomojo rašto turiniui, bet ir pažodinis CPK 771 straipsnio aiškinimas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažodinis sprendimo rezoliucinės dalies įvardijimas vykdomajame rašte užtikrina tinkamą antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, įgyvendinimą (CPK 634 straipsnio 2 d.).

21. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė turi teisę reikalauti vykdomojo rašto išdavimo, atitinkančio pilną pažodinę teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus bei nurodytos šio įpareigojimo nevykdymo teisinės pasekmės, rezoliucinę dalį.

22. Pažymėtina, jog CPK 648 straipsnio 6 dalis, numato, jog jeigu išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija. Iš ieškovės pateikto prašymo turinio matyti, jog ieškovė siekia ne pakeisti ar paneigti priimto sprendimo vykdymo tvarką, o kad vykdomajame rašte būtų nurodyta pažodinė vykdytino sprendimo rezoliucinė dalis. Minėta, jog sutinkamai su CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktu vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Taigi, išduodant 2019 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį raštą, jame turėjo būti pažodžiui nurodyta priverstinai vykdytina sprendimo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustačius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. išduotame vykdomajame rašte nurodyta ne visa su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, pirmosios instancijos teismui buvo teisinis pagrindas tokią klaidą ištaisyti vadovaujantis CPK 648 str. 6 d. pagrindu. Toks klaidos ištaisymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja CPK 771 str. nuostatoms, nekeičia priimto sprendimo turinio esmės ar vykdymo tvarkos.

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį. Įvertinus į tai, kad klausimą dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo sprendžia tą dokumentą išdavusi institucija (CPK 648 str. 6 d.), klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 3 p. , teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl klaidos vykdomajame rašte ištaisymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.